- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-30
- Bylos Nr.
- e2-6063-1138/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00454-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- E. J.
- Trečiasis asmuo
- AS „I.“, AB „S.“
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajone
- Kategorijos
Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovei Rimai Bardauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui E. J. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir santuokos nutraukimo pasekmių, tretieji asmenys AS „I.“ ir AB „S.“, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajone.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė R. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. J. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir santuokos nutraukimo pasekmių. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo: 1) pripažinti santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) tarp E. J. ir R. J. (A.), nuo (duomenys neskelbtini) apskaitomos (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos archyvo ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), civilinių teisinių santykių pabaigą; 2) panaikinti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos archyvo ir civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) tarp E. J. ir R. J. (A.), įtraukimo į apskaitą; 3) nepilnamečių vaikų E. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina R. J., jos gyvenamojoje vietoje; 4) nustatyti sekančią nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką: a) atsakovas E. J. prieš vaikų aplankymą turi prieš 2 dienas bet kokiomis telekomunikacinėmis priemonėmis informuoti R. J. apie planuojamą vaikų aplankymą, tikslu susitarti dėl bendravimo vietos, laiko ir trukmės; b) tėvo ir vaikų bendravimas telekomunikacinėmis priemonėmis neribojamas, jei tai nekenkia vaikų interesams ir jų dienos režimui; 5) priteisti iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį nepilnamečių vaikų E. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 180,00 Eur dydžio išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki vaikų pilnametystės; 6) priteisti iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 440,00 Eur materialinio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d.; 7) teikiamą išlaikymą uzufrukto teisėmis pavesti valdyti ir tvarkyti R. J., su kuria nustatoma nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta; 8) santuokos metu įgytą turtą padalinti sekančiai: a) priteisti R. J. asmeninės nuosavybės teisėmis automobilį „VOLVO VOLVO S40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2 000 Eur vertės; b) priteisti E. J. traktorių „MTZ 50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), gamybos metai 1980, 2 000 Eur vertės; c) lėšas, kiekvieno iš jų sukauptas pensijų fonduose pagal iš darbo užmokesčio daromus atskaitymus, nutraukus santuoką, palikti kiekvieno iš jų asmenine nuosavybe; 9) kredito sutarties su AB „S.“ pagal paskolos automobiliui sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nemodifikuoti; 10) kredito sutarties, sudarytos 2021 m. balandžio 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini), kliento ID – (duomenys neskelbtini), nemodifikuoti; 11) buvusių sutuoktinių išlaikymo vienas kitam nepriteisti; 12) panaikinus (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos archyvo ir civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) tarp E. J. ir R. J. (A.) įtraukimo į apskaitą, palikti buvusiems sutuoktiniams pavardes: „J.“ ir „J.“; 13) priteisti iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas; 14) įpareigoti atsakovą pateikti teismui duomenis apie jo gaunamas pajamas.
1.1. Nurodo, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Jų santuoka apskaitoma (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos archyvo ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokoje susilaukė dviejų vaikų: E. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini). Kurdama šeimą tikėjosi, kad jų santuoka bus laiminga, sukurta šeima tvirta. Tačiau atsakovo požiūris į šeimą nebuvo toks, kokio tikėjosi. Jis pradėjo vis dažniau išgėrinėti, nesiekė turėti pastovų darbą, kad išlaikytų ir aprūpintų šeimą. Priešingai, už atsitiktinius darbus neretai su atsakovu atsiskaitoma pavaišinant alkoholiu, ir tai atsakovą tenkina, nors šeima negauna jokių pajamų. Pakankamai ilgai tikėjo atsakovo pažadais pasikeisti, norėjo išsaugoti šeimą, vaikams tėvą, tačiau akivaizdžiai mato, kad atsakovas jokių išvadų nedaro, neketina keistis, priešingai, situacija šeimoje tik blogėja. Ieškovę toks gyvenimas santuokoje ėmė slėgti psichologiškai, jaučia nuolatinę įtampą, kad atsakovas vėl prisigers, stengiasi apsaugoti vaikus nuo psichologinio atsakovo smurto tiek ieškovės, tiek vaikų atžvilgiu. Mano, kad toks šeimos modelis nėra priimtinas nepilnamečiams vaikams, ir tai lėmė galutinį jos apsisprendimą santuoką nutraukti. Ieškovė mano, kad jų šeima iširo dėl sutuoktinio E. J. kaltės, ir laiko, kad atsakovas yra pažeidęs savo, kaip sutuoktinio pareigas, nes nesirūpino šeima, nebuvo jai lojalus, nesistengia dirbti, materialiai išlaikyti šeimą, nors yra sveikas ir darbingas, taip pat, kad jis nesiekia keistis, atsisakyti alkoholio ir pan. Ieškovė yra dirbanti, gaunamas pajamas skiria šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovė pageidauja, kad nepilnamečių vaikų E. J. ir A. J. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. Vaikų ir ieškovės emocinis ryšys yra labai stiprus, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ja geriausiai atitiks jų interesus. Ieškovė nedraus atsakovui bendrauti su vaikais jiems patogiu metu, tačiau apie planuojamą vaikų aplankymą norėtų būti informuota prieš 2 dienas, tikslu susitarti dėl susitikimo vietos, laiko ir bendravimo trukmės. Atsakovo bendravimo su vaikais telekomunikacinėmis priemonėmis neketina riboti, jeigu bendravimas netrukdys vaikų dienos režimui bei nekenks jų interesams. Vieno vaiko išlaikymui per mėnesį šiuo jų gyvenimo laikotarpiu reikia ne mažiau kaip 400,00 Eur. Išlaidos vienam vaikui per mėnesį sudaro: maistui – vidutiniškai 150,00 Eur (5,00 Eur per dieną), drabužiams ir avalynei – 100,00-120,00 Eur per mėn., higienos prekėms – 30,00 Eur per mėn., sveikatos priežiūrai (vitaminai, maisto papildai, vaistai ligos atveju, dantukų priežiūra) – 30,00 Eur, lavinimo ir ugdymo priemonėms (žaislai, knygutės, žurnaliukai) – 20,00-30,00 Eur, už darželį mokama 50,00 Eur, už ikimokyklinio ugdymo grupę (dukrai E.) – 25,00 Eur, E. mokyklai – 25,00 Eur. Ieškovė gyvena pas tėvus, turi prisidėti prie būsto išlaikymo, sumokėjimo už elektros energiją, atliekų tvarkymo rinkliavą, kuri skaičiuojama nuo gyvenančių asmenų skaičiaus. Ieškovė dirba, jos gaunamas darbo užmokestis yra didesnis nei MMA. Atsakovas yra sveikas ir darbingas žmogus, todėl privalo dirbti, ir prisidėti prie vaikų išlaikymo. Ieškovė mano, kad sugebės užtikrinti savo nepilnamečiams vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas, jei iš atsakovo bus priteista 180,00 Eur dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki pilnametystės. Iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. – 1 440,00 Eur sumoje (4 x 180 x 2). Teikiamą išlaikymą uzufrukto teisėmis ketina valdyti ir tvarkyti pati, nes jai geriausiai žinomi vaikų poreikiai, jų svarba ir eiliškumas. Abu sutuoktiniai yra darbingi ir pajėgūs kiekvienas išlaikyti pats save. Buvusių sutuoktinių išlaikymo iš sutuoktinio ieškovė nereikalauja, taip pat neįsipareigoja tokio išlaikymo teikti atsakovui. Turto, kurį būtų galima dalinti kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, neužgyveno. E. J. vardu registruotų transporto priemonių nėra, ieškovės vardu registruotas automobilis „VOLVO VOLVO S40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vertina 2 000 Eur. R. J. vardu registruotas ratinis traktorius „MTZ 50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vertina 2 000 Eur. Kadangi automobilį įsigijo pagal AB „S.“ išduotą paskolos automobiliui sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), su kreditore atsiskaitinėja asmeniškai, pageidauja, kad automobilis būtų priteistas ieškovei, ji pati ir toliau ketina atsiskaityti su kreditore. Automobilio priteisimas jai svarbus ir dėl to, kad dirba (duomenys neskelbtini), visuomeniniu transportu neturi galimybės pasiekti darbo vietą, juo labiau, kad darbas pamaininis, be to, tik automobilio dėka gali savalaikiai nuvežti nepilnamečius vaikus į ugdymo įstaigą, parsivežti juos į namus. Traktorius „MTZ 50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priteistinas atsakovui. Lėšos sukauptos pensijų fonduose, paliktinos kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Ieškovė yra gavusi 5 000,00 Eur kreditą pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš AB „S.“ automobiliui pirkti. Kredito grąžinimo terminas baigiasi 2024 m. kovo 17 d. Be to, 2021 m. balandžio 30 d. kredito sutartimi su AS „I.“ filialu, ieškovei suteikta 2 600,00 Eur paskola nuotekų valymo įrenginiui įsigyti, sutarties įvykdymo terminas – 2026 m. balandžio 15 d. Kredito sutartys nemodifikuojamos, tačiau įsipareigojimus kreditoriams vykdyti įsipareigoja pati ieškovė. Nutraukus santuoką, ieškovė pageidauja, kad jai liktų santuokos metu turėta pavardė – „J.“, kadangi vaikai gimę santuokoje, ir šiuo metu yra dar nepilnamečiai.
2. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai jam buvo įteikti tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Atsiliepimas
3. Tretieji asmenys AS „I.“ (gautas prašymas bylą nagrinėti nedalyvaujant, sutiko, kad įsipareigojimus trečiajam asmeniui vykdytų ieškovė) ir AB „S.“ atsiliepimų į ieškinį taip pat nepateikė, jų atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama trečiųjų asmenų atstovams nedalyvaujant.
4. Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajone pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad neturi duomenų, kad ieškovė R. J. negebėtų užtikrinti mažamečių E. ir A. socialinį, fizinį ir emocinį saugumą, saugią namų aplinką. Motinos gyvenamojoje vietoje vaikams yra sudarytos tinkamos sąlygos augti, vystytis bei jų poreikiams tenkinti, todėl Tarnybos Skyriaus vertinimu vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų jų interesus. Tarnybos Skyriaus neturi duomenų, kad atsakovo bendravimas su vaikais kenktų jų interesams. Ieškovės pateiktame ieškinyje siūloma nustatyti tėvo bendravimo su vaikais tvarka, Tarnybos Skyriaus vertinimu, tikslinga tikslinti, nes ji neišsami, nedetalizuota. Atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovas turėtų ilgalaikio pobūdžio sveikatos sutrikimų, kitų išlaikytinių, todėl Tarnybos Skyriaus nuomone, iš atsakovo turėtų būti priteistas materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams, galintis užtikrinti ne tik nepilnamečių būtinųjų poreikių tenkinimą, tačiau konkretus išlaikymo dydis turėtų būti nustatytas teismui įvertinus abiejų šalių turtinę padėtį bei konkrečius vaikų poreikius.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdyje ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad su atsakovu gyventi nebeįmanoma, jis ketverius metus nedirba, tris metus praradęs vairuotojo pažymėjimą. Ji sunkiai dirba, tenka anksti keltis, tuo tarpu atsakovas parėjęs girtas kelia triukšmą, išvadų nedaro, nesigydo. Ji prašo atsakovo dirbti, bet jis nedirba. E. J. prie vaikų išlaikymo neprisideda. Jis tai metalą parenka, tai traktoriumi kažkam padeda. Šiuo metu šeima gyvena pas jos tėvus. Santuokos metu bendrai įgijo automobilį „Volvo S40“ ir traktorių. Sutartys su trečiaisiais asmenimis yra sudarytos jos vardu.
Šalies argumentai
6. Ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti. Papildomai pažymėjo, kad šeima praktiškai visiškai išlaiko ieškovės, atsakovas šeima nesirūpina, nuolat girtauja, nesidomėjo, kad atvyksta vaiko teisių apsaugos specialistai, pasišalino. Automobilis ieškovei reikalingas vykti tiek į darbą, tiek rūpinantis vaikais. Prašo priteisti ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
7. Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovė teismo posėdyje palaikė pateiktą išvadą, su ieškinio reikalavimais sutiko, nurodė, kad neprieštarauja ieškovės prašomai nustatyti vaikų bendravimo su tėvu tvarkai, kadangi nėra duomenų, kad tėvas dėtų pastangas rūpintis vaikų interesais. Šiuo metu bendravimo tvarkos nustatymas atitinka vaikų interesus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
8. Byloje nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įregistruota (duomenys neskelbtini) rajono archyvo ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys santuokoje susilaukė dviejų vaikų – E. J., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. J., gimusio (duomenys neskelbtini)
Dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl atsakovo kaltės, pavardžių po santuokos nutraukimo ir tarpusavio išlaikymo
9. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.60 straipsnio 2 dalį, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Kasacinis teismas, aiškindamas sutuoktinių pareigų esmę, yra nurodęs, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. Civiliniame kodekse nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).
10. Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, neieško nuolatinio darbo, nepadeda išlaikyti ir aprūpinti šeimos, naudoja psichologinį smurtą. Remdamasis byloje esančiais duomenis, ieškovės paaiškinimais, teismas laiko nustatyta, kad atsakovas, gyvendamas šeimoje, pažeidė pareigą būti vienas kitam lojaliu, piktnaudžiavo alkoholiu, nesistengė išsaugoti šeimą, dėl ko bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas ir santuoka faktiškai iširo. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, jog ji neketina atkurti iširusių sutuoktinių ryšių, santuoka faktiškai iširo ir jos išsaugoti neįmanoma. Esant nurodytoms aplinkybėms, santuokos apskaitos įrašo panaikinimas dėl atsakovo kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 3 straipsnio 7 dalis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.60 straipsnis).
11. Ieškovei paliekama santuokinė pavardė „J.“, atsakovui – pavardė „J.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
12. Šalys reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo nepareiškė, duomenų, kad vienas sutuoktinis turėtų išlaikyti kitą byloje nėra (CPK 178 straipsnis), todėl buvusių sutuoktinių išlaikymas vienas kitam nėra priteisiamas.
Dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių turtinėms sutuoktinių teisėms, turto ir prievolių padalijimo
13. Nagrinėjamos bylos duomenimis, sutuoktiniai santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo turto neįgijo. Pagal valstybės įmonės „Regitra“ duomenis, ieškovės R. J. vardu įregistruota transporto priemonė „VOLVO VOLVO S40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškovės nurodoma vertė – 2 000,00 Eur). Ieškovės vardu taip pat įregistruotas ratinis traktorius „MTZ 50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vertina 2 000,00 Eur.
14. Byloje ieškovė prašo turtą padalinti lygiomis dalimis, kas atitinka CK 3.117 straipsnio 1 dalyje numatytą prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įstatymų leidėjui nurodžius CK 3.123 straipsnyje iš esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kitais kriterijais nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius realų poreikį nukrypti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-220/2007; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. O. A. J., bylos Nr. 3K-3-577/2009; ir kt.). Atsižvelgiant į ieškovės poziciją nagrinėjamoje byloje, teismas neturi pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl ieškovei priteistinas automobilis „VOLVO VOLVO S40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2 000,00 Eur vertės, o atsakovui priteistinas traktorius „MTZ 50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2 000,00 Eur vertės. Lėšos, kiekvieno iš sutuoktinių sukauptos pensijų fonduose pagal iš darbo užmokesčio daromus atskaitymus, nutraukus santuoką, taip pat paliktinos kiekvienos iš šalių asmenine nuosavybe. Nurodytam turto padalijimo būdui prieštaravimų bylos nagrinėjimo metu, nepateikdamas atsiliepimo ir neatvykdamas į posėdį, atsakovas nepareiškė. Vedybų sutarčių registro duomenys, išreikalauti teismo, taip pat rodo, kad susitarimų dėl santuokos metu įgyto turto sutuoktiniai sudarę nebuvo.
15. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė turi prievoles kreditoriams AB „S.“ ir AS „I.“ filialui. Kredito sutarčių ieškovė prašo nemodifikuoti, prievoles kreditoriams įsipareigoja vykdyti pati. Kadangi kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su AB „S.“ sudaryta automobiliui „VOLVO VOLVO S40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsigyti, šis automobilis priteistinas ieškovei, ieškovė su AB „S.“ atsiskaitinėja pati, o kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su AS „I.“ filialu, skirta nuotekų valymo įrenginiui įsigyti, yra sudaryta ieškovės R. J. vardu, nei vienas iš kreditorių prieštaravimų nepateikė, todėl ieškovės prašymas tenkintinas ir minėtos kredito sutartys nemodifikuojamos.
Dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo
16. CK 3.169 straipsnyje numatyta, jei tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Kilus ginčui, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų.
17. Ieškovė nurodo, kad šalių nepilnamečių vaikų ir jos, kaip motinos, emocinis ryšys yra labai stiprus. Ieškovės neteisėto elgesio vaikų atžvilgiu faktų nenustatyta. Atsakovas prieštaravimų dėl vaikų gyvenamosios vietos su ieškove nepareiškė. Šių aplinkybių visuma suteikia pagrindą išvadai, kad ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamečiais vaikais, užtikrina geras gyvenimo sąlygas, saugią aplinką vaikams, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove.
18. Atkreiptinas dėmesys, jog tėvas, negyvenantis kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant. Vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1-4 dalys). Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena.
Žemesnės instancijos teismas
19. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku tvarką (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
20. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
21. Ieškovė nurodė, jog nedraus atsakovui bendrauti su vaikais jiems patogiu metu, tačiau prašo nustatyti, kad atsakovas ieškovę informuotų apie planuojamą vaikų aplankymą prieš 2 dienas, kad būtų galima susitarti dėl susitikimo vietos, laiko ir bendravimo trukmės. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad tėvo ir vaikų bendravimas telekomunikacinėmis priemonėmis nebus ribojamas, jei tai nekenks vaikų interesams ir jų dienos režimui. Teismo vertinimu, tikslios, aiškios ir konkrečios skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas gali padėti išvengti konfliktinių situacijų, todėl siekiant užkirsti kelią galimam konfliktinių situacijų kilimui ateityje teismas sprendžia, jog reikalinga nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką.
22. Kiekvienu konkrečiu atveju nustatant skyriumi gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimo tvarką būtina įvertini vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgti į vaikų amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, užimtumą ir t. t. Teismo vertinimu, ieškovės pateiktas bendravimo su vaikais tvarkos variantas yra konkretus ir aiškus, leidžia atsakovui dalyvauti vaikų gyvenime, užtikrina vaikų ir tėvo emocinio ryšio palaikymą, tėvo teisės bei pareigos bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant bei vaikų teisės tiesiogiai bendrauti su tėvu tinkamą įgyvendinimą. Atsakovas dėl ieškovės pasiūlytos bendravimo tvarkos sąlygų prieštaravimų nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo tenkintinas, nustatytina ieškovės ieškinyje siūloma bendravimo tvarka (CK 3.170 straipsnio 3, 4 dalys).
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo
23. Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 180,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki vaikų pilnametystės.
24. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką bei jį prižiūrėti numato ir CK 3.155 straipsnis, 3.156 straipsnis bei 3.192 straipsnio 1 dalis. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiui vaikui negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, todėl tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).
25. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas nepilnamečiui vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymui, laisvalaikiui ir kt.
26. Kaip nustatyta šioje byloje, kiekvieno iš nepilnamečių vaikų išlaikymui kas mėnesį reikalinga bent po 400,00 Eur suma. Vertinant nepilnamečių vaikų tėvų turtinę padėtį ir galimybes išlaikyti savo vaikus, paminėtina, kad pagal turimus duomenis ieškovės turtinė padėtis yra patenkinama, ji turi nuolatinį darbą, gauna didesnį nei minimalus mėnesinį atlyginimą. Nepaisant šių aplinkybių, ieškovei tenka visa dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymo našta. Tuo tarpu atsakovas niekur nedirba, duomenų apie gaunamas pajamas byloje nėra.
27. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).
28. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo turtinė padėtis yra įtakota paties atsakovo kaltų veiksmų, nesant duomenų apie atsakovo sveikatos būklę, iš esmės apribojančią atsakovo galimybes dirbti bei gauti pajamas, teismas sprendžia, kad atsakovas yra darbingas, darbingo amžiaus, todėl turi visas galimybes lygia dalimi su ieškove prisidėti prie vaikų išlaikymo ir teikti nepilnamečiams vaikams jų poreikius atitinkantį išlaikymą. Teismas, įvertinęs bylos šalių turtinę padėtį ir nepilnamečių vaikų poreikius, tai, kad atsakovui taip pat tenka pareiga išlaikyti du nepilnamečius vaikus, sprendžia, kad reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo tenkintinas visiškai, ir iš atsakovo kiekvienam nepilnamečiam vaikui priteistina po 180,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki kiekvieno vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nurodytas išlaikymo dydis yra proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei vaikų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrins būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
29. Be to, šioje byloje nustatyta, kad atsakovas neišlaiko nepilnamečių vaikų nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d., taigi atsakovas neišlaiko vaikų 4 mėnesius. Todėl tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl 1 440,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo abiems nepilnamečiams vaikams (4 mėn. x 180,00 Eur x 2).
30. Ieškovė skirtina vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnis). Vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaikų interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
32. Nagrinėjamoje byloje tenkinus ieškinį visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistina 139,00 Eur už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio ir 300,00 Eur advokato pagalbai apmokėti, iš viso 439,00 Eur.
33. Šioje byloje teismas patyrė 11,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteistinas iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270 ir 385 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Pripažinti santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), tarp R. J., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įtrauktos į apskaitą (duomenys neskelbtini) rajono archyvo ir civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), civilinių teisinių pasekmių pabaigą dėl atsakovo kaltės.
Panaikinti pareiškėjų R. J., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka santuokos sudarytos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įtraukimo į apskaitą (duomenys neskelbtini) rajono archyvo ir civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini).
Po bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pareiškėjų pavardės nustatomos: R. J. – „J.“, E. J. – „J.“.
Ieškovei R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn priteisti transporto priemonę „VOLVO VOLVO S40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (2 000 Eur vertės).
Atsakovui E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn priteisti ratinį traktorių „MTZ 50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (2 000 Eur vertės).
Lėšas, kiekvieno iš sutuoktinių sukauptas pensijų fonduose pagal iš darbo užmokesčio daromus atskaitymus, nutraukus santuoką, palikti kiekvienos iš šalių asmenine nuosavybe.
Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytos su AB „S.“ bei kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytos 2021 m. balandžio 30 d. su AS „I.“ filialu, nemodifikuoti. Nustatyti, kad įsipareigojimus pagal šias sutartis toliau vykdo ieškovė R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti nepilnamečių vaikų E. J., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su mama R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti atsakovo E. J. bendravimo su nepilnamečiais vaikais E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:
1) atsakovas E. J. prieš susitikimą su vaikais turi prieš 2 dienas bet kokiomis telekomunikacinėmis priemonėmis informuoti ieškovę R. J. apie planuojamą vaikų aplankymą, siekiant susitarimo dėl bendravimo vietos, laiko ir trukmės;
2) tėvo ir vaikų bendravimas telekomunikacinėmis priemonėmis neribojamas, jei tai nekenkia vaikų interesams ir jų dienos režimui.
Priteisti iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą kiekvienam po 180,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų 0 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki kiekvieno vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Priteisti iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 440,00 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimties eurų 0 ct) išlaikymo įsiskolinimą, paskaičiuotą nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d.
Paskirti ieškovę R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 439,00 Eur (keturių šimtų trisdešimt devynių eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11,88 Eur (vienuolikos eurų 88 ct) pašto išlaidas valstybės naudai, informuojant atsakovą, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (pavyzdžiui, esančią banke „Swedbank“ AB, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300) mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.