Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

institucijos, duodančios byloje išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Virgilijui Tavorui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui R. P., institucijoms, duodančioms byloje išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės atstovas advokatas A. Š. teismo posėdyje palaikė atstovaujamąją, prašė ieškinį tenkinti, palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Iš gimimo liudijimo kopijos matyti, kad šalims, gyvenant neįregistravus santuokos, 2012-03-01 gimė dukra R. P., kuri yra nepilnametė (7 b. l.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Byloje ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nėra, atsakovas dėl ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos su dukra neprieštaravo, papildymų nepateikė, savo bendravimo tvarkos teismui svarstyti nepasiūlė, atsiliepime savo pozicijos tuo klausimu neišdėstė, ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog tėvas su vaiku kalba telefonu, be to, tarp teismo posėdžių jie buvo susitikę, kalbėjo apie pora valandų, nurodė, jog tėvui su dukra bendrauti nedraus. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadose, tiek skyriaus atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad tėvas nerodo noro bendrauti su vaiku, dėl pasiūlytos bendravimo tvarkos atsakovas neprieštaravo, ieškovės siūloma bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus, todėl tokia tvarka ir turėtų būti nustatyta. Vaikas turi teisę į šeimos gyvenimą ir ryšius, t. y. į bendravimą su tėvais ir artimais giminaičiais, o kiti asmenys (tarp jų ir vaiko tėvai) negali trukdyti šios teisės įgyvendinti, jeigu toks trukdymas yra nesuderinamas su vaiko teisėtais interesais (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalis). Taip pat neginčijama, jog vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku, jei tai atitinka vaiko interesus ir dėl to nekyla ginčų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neprieštaravo, todėl atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus, į tai, kad jis turi teisę bendrauti su savo abiem tėvais, manytina, kad ieškovės siūloma bendravimo su tėvu tvarka vaikui yra priimtina ir nustatytina atsižvelgiant į ieškovės pageidavimus. Šalims sutarus ar atsakovui pasiūlius, ji gali keičiama.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

A. R. P. yra nepilnamečio vaiko R. P., gim. 2012m., tėvas (7 b. l.), dėl ko jam atsiranda pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 straipsnis). Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą tenka tėvams pagal šių sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti savo turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str.). Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra asmeninė turtinė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Vienam iš tėvų nevykdant išlaikymo prievolės, toks elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindas riboti tėvų valdžią (CK 3.180 str. 1 d.). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos.

Nepilnamečių vaikų išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu (CK 3.192 str. 1 d.). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymą priteisia teismas pagal vieno iš tėvų, globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 str. 1 d.). Sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010, kt.).

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad būtinos išlaidos dukros poreikių tenkinimui kas mėnesį sudaro apie 300,00 Eur, ji ketina vaiko išlaikymui skirti 150,00 Eur, todėl prašo teismo priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui R. P. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kas mėnesį nuo 2017-10-01 iki vaiko pilnametystės. Siekdama pagrįsti prašomo priteisti išlaikymo dydį, ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad vaikui per mėnesį vidutiniškai reikia: 120,00 Eur maistui, 50,00 Eur avalynei, aprangai, 27,00 Eur komunaliniams mokesčiams, 80,00 Eur higienos prekėms, skalbikliams, 20,00 Eur vaistams ir vitaminams, 7,00 Eur žaislams, ugdymo, lavinimo priemonėms, 40 Eur laisvalaikiui, pramogoms, atostogoms, 2 Eur transporto išlaidoms, gali būti ir kitų išlaidų. Ieškovė niekur nedirba, išbraukta iš sąrašų darbo biržoje be teisės registruotis pusė metų, slaugo sergantį tėvą ir gyvena iš draugo, dirbančio Švedijoje, jai pervedamų lėšų, tai sudaro apie 2000 Eur per mėnesį, kartais draugas grįžęs pats apiperka, pašalpų, išmokų negauna (26-29 b. l.), neturi jai nuosavybės teise priklausančio turto (20,22 b. l.), kitų pajamų neturi. Su dukromis gyvena nuomojamame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu su ja gyvena dar viena dukra G. K., gim. (duomenys neskelbtini). Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-07-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3278-207/2009 R. K. neterminuotai apribota motinos valdžia dvynių sūnų A. K., gim. 2004m., ir L. K., gim. 2004m., atžvilgiu, vaikų nuolatine globėja paskirta jų senelė J. J..

A. R. P. savo atsiliepime nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, kad sutinka mokėti po 50,00 Eur išlaikymą vaikui kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, tačiau tuo neapsiribos, esant poreikiui vaikui papildomai žada mokėti pagal savo galimybes, įsiskolinimo mokėti nesutinka, nes nėra skolingas, dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo savo pozicijos neišreiškė. Taip pat atsakovas nurodė, jog 2012-03-05 su ieškove pasirašė raštelį, pagal kurį jai nepilnamečio vaiko R. P. išlaikymui davė 12511,58 Eur (43200 Lt), t. y., vaiko išlaikymui skirtas lėšas skaičiavo po 57,92 Eur (200 Lt) per mėnesį nuo vaiko gimimo iki vaiko pilnametystės. Jis tvirtina, jog ieškovė minėtus pinigus gavo, apie tai pasirašė raštelyje (75 b. l.). Atsakovas jam nuosavybės teise priklausančio turto neturi (21, 23 b. l.), nuo 2015-04-21 niekur nedirba, neregistruotas darbo biržoje (24-25 b. l.). Atsakovas išsiskyręs, santuoka nutraukta 2007m., turi dar du pilnamečius vaikus: E. P., gim. 1994m., ir D. P., gim. 1998m.(30 b. l.), duomenų apie jo kreditorius byloje nėra. Yra sveikas, darbingas.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl kasatorius turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet nelemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011; kt.).

Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; kt.). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.).

Pagal CK 1.78 straipsnį, sandoriai gali būti niekiniai ir nuginčijami. Sandoris laikomas niekiniu, jei jis negalioja pagal įstatymą, nepaisant to, ar dėl jo pripažinimo niekiniu yra priimtas teismo sprendimas, ar ne. Siekiant nuginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu, priešingai, yra būtinas teismo sprendimas, vadinasi ir suinteresuoto asmens reikalavimas dėl tokio sandorio nuginčijimo. Niekinio sandorio negaliojimo faktą teismas gali konstatuoti ex officio, o dėl nuginčijamo sandorio negaliojimo teismas gali spręsti tik tada, kai yra šalies reikalavimas (išreikštas ieškinio ar priešieškinio forma) tokį sandorį pripažinti negaliojančiu.

Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 str. 2 d.), todėl tuo atveju, kai byloje nenustatyta aplinkybių, teikiančių pagrindą išvadai, kad tam tikras sandoris yra (akivaizdžiai) niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių sandorio negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Statybinių konstrukcijų laboratorija“, bylos Nr. 3K-3-252/2009; kt.). Kadangi ieškovė nepareiškė reikalavimo nuginčyti šalių pasirašytą raštelį, teismas to savo iniciatyva padaryti negali. Esant nenuginčytam rašteliui, laikytina, jog išlaikymo įsiskolinimo nėra, todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmestinas, kaip nepagrįstas, nes sumokėta suma padengia atsakovo skolą už išlaikymą nuo vaiko gimimo iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos.

Ieškovė nurodo, jog dukra paaugo, jos poreikiai padidėjo, todėl prašo priteisti iš atsakovo R. P. nepilnamečiui vaikui R. P., gim. 2012m., išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis po 150,00 Eur kas mėnesį, nuo 2017-10-01 iki vaiko pilnametystės. Vertindamas atsakovo galimybes teikti išlaikymą, teismas atsižvelgia į tai, kad jis yra sveikas, darbingo amžiaus, galintis dirbti ir uždirbti, tačiau nuo 2015-04-21 niekur nedirbantis ir nesiimantis jokių veiksmų didesnėms pajamoms gauti. A. R. P. savo atsiliepime nurodė, jog sutinka mokėti po 50,00 Eur išlaikymą vaikui kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, tačiau tuo neapsiribos, esant poreikiui vaikui papildomai žada mokėti pagal savo galimybes. Vadinasi, ir pats atsakovas pripažįsta, jog vaikas paaugo, jo poreikiai padidėjo, todėl vaiko išlaikymui reikia skirti ir didesnio dydžio sumą. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į tokio amžiaus vaiko būtinus ir protingus poreikius, byloje pripažįsta, jog atsakovo žadama mokėti 50,00 Eur suma kas mėnesį nėra pakankama suma vaiko išlaikymui per mėnesį. Pabrėžtina, kad vaikui išlaikymas reikalingas nedelsiant ir kiekvieną dieną, jo neįmanoma atidėti ar kitaip pratęsti terminą. Atsakovas yra sveikas ir darbingas žmogus, tačiau jo neatsakingas gyvenimo būdas rodo, jog jis šiuo metu nedirba ir negauna pakankamai pajamų vaiko išlaikymui arba jų teismui nenurodo.

Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, teismas vadovaujasi įstatyminėmis nuostatomis. Įstatyme numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Minėtos normos 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai, tačiau tai turi atitikti proporcingumo kriterijų. Ištyręs byloje pateiktus įrodymus, teismas negali sutikti su ieškovės argumentais, kad jos auginamo nepilnamečio vaiko (penkerių metų amžiaus) būtiniausi poreikiai šiuo metu siekia ne mažiau kaip 300,00 Eur, kai pati ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog negauna jokių pajamų, pašalpų ar išmokų, niekur niekada nedirbo ir šiuo metu nedirba bei darbo neieško, yra išbraukta iš sąrašų asmenų, ieškančių darbo, be teisės registruotis darbo biržoje pusė metų, nors ji nurodė, jog ją išlaiko draugas, dirbantis Švedijoje, tačiau tai tik deklaratyvūs jos teiginiai, neparemti jokiais įrodymais. Be to, jos pateikti kvitai, pagrindžiantys vaiko išlaikymui skiriamas sumas (58-61 b. l.), neįrodo, jog ieškovė savo dukrai būtent tiek gali skirti per mėnesį. Taip pat konstatuotina, kad byloje nėra surinkta įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė nei jos, kas įgalintų atsakovą prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo didesne dalimi, nes ieškovė ir atsakovas nedirba, abu neturi turto, apie šalių kreditorius teismui nėra žinoma, ieškovė augina dar vieną dukrą G. K., gim. 2007m., kurios tėvas galimai yra atsakovas, dėl to Šiaulių apylinkės teisme yra pradėta civilinė byla Nr. e2-10395-1003/2017, ji turi dar du nepilnamečius vaikus, kurių atžvilgiu jos motinos valdžia apribota neterminuotai, jie yra globojami jos motinos, duomenų, jog jiems ji teiktų išlaikymą, byloje nėra, atsakovas kitų išlaikytinių neturi, abu sveiki, darbingi, todėl atsižvelgiant į abiejų šalių turtinę padėtį, konstatuotina, kad abiejų šalių dalys vaiko išlaikymo prievolėje turėtų būti lygios. Pažymėtina, kad vien ieškovės teismo posėdyje duotais žodiniais paaiškinimais ir pateiktais kvitais teismas negali remtis, nes jos nurodytas aplinkybes dėl vaiko poreikių iš esmės paneigia kiti įrodymai - ieškovės nurodytos šeimoje gautos faktinės pajamos per mėnesį yra neįrodytos. Jau atmetus pačios ieškovės pragyvenimui skirtas lėšas, lėšas, skirtas vaiko poreikių tenkinimui, ieškovė pagal savo gaunamas pajamas ir turtinę padėtį tegalėjo maksimaliai išleisti iki 200 Eur kas mėnesį vaikui. Todėl teismas, remdamasis teisingumo ir protingumo kriterijais bei nustatytų aplinkybių pagrindu, daro išvadą, kad atsakovės vaiko tinkamam vystymuisi ir ugdymui šiuo metu yra reikalinga santykinai mažesnė per mėnesį suma.

Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, nepilnamečio vaiko amžių, tai, kad šalių dukra yra ikimokyklinio amžiaus, neturinti jokių specialiųjų poreikių ar sveikatos sutrikimų, atitinkamai konstatuotų medikų komisijos, yra sveika, taigi atitinkamai jai nėra reikalingas išlaikymas, didesnis nei kitiems tokio amžiaus vaikams, jis turi atitikti protingumo kriterijus, sprendžia, kad byloje nėra įrodymų, kurie leistų teigti, jog atsakovas turėtų teikti savo dukrai ieškovės prašomo dydžio išlaikymą bei tai, kad tokio amžiaus vaikui ieškovės skiriamos išlaidos yra būtinos, todėl esant pagrįstam ir įrodytam ieškovės reikalavimui, jis tenkintinas iš dalies: iš atsakovo R. P. priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui R. P. periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur kas mėnesį nuo 2017-10-01 iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 str., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Pasikeitus šalių turtinei padėčiai, išaugus vaiko poreikiams ar pagerėjus atsakovo turtinei padėčiai, ieškovė turės teisę kreiptis dėl didesnio išlaikymo vaikui priteisimo iš atsakovo.

Priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina valdyti ieškovei uzufrukto teise iki dukros pilnametystės (CK 3.190 str. 1 d., 3.191 str.). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovei buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (4-5 b. l.). Antrinės teisinės pagalbos išlaidos pagal pateiktą 2017-11-22 pažymą Nr. NTP-7-10857 sudaro 234,46 Eur (83-84 b. l.). Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies (67 procentai), o ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atleista, paskyrus jai valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (4-5 b. l.) ir pagal CPK 83 str. 1 d. 2 p., iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 str., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str.): 150,00 Eur žyminis mokestis už neturtinius ieškinio reikalavimus, nes jie patenkinti visiškai, ir 27,00 Eur už turtinį ieškinio reikalavimą, nes byla elektroninė, 2,10 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viso – 179,10 Eur bei 157,09 Eur už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (LR CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-270 str., 282 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko R. P., gim. 2012m., gyvenamąją vietą su motina R. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui R. P., gim. 2012m., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) nuo 2017 m. spalio 1 d. iki vaiko pilnametystės, priteistas lėšas pervedant į ieškovės asmeninę sąskaitą iki kiekvieno mėnesio, už kurį mokamas išlaikymas, 20 dienos.

Nepilnamečiui vaikui R. P., gim. 2012m., skirto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jos motiną R. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti tokią atsakovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir dukros R. P., gim. 2012m., bendravimo tvarką:

ieškovė R. K. netrukdys atsakovui R. P. bendrauti su dukterimi R. jos gyvenamojoje vietoje, iš anksto suderinus pasimatymo laiką;atsakovas R. P., išreiškęs pageidavimą paimti dukrą R. iš ieškovės R. K. gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą, privalo apie tai perspėti R. K. raštu (tinka ir elektroninės susisiekimo priemonės) vėliausiai prieš dvi dienas; sprendžiant dukros bendravimo su tėvu klausimą turi būti atsižvelgta ir į dukters Rusnės norą, kuris yra prioritetinis;ieškovė R. K. įsipareigoja iš anksto raštu (tinka ir elektroninės susisiekimo priemonės) pranešti atsakovui R. P. apie dukters R. gyvenamosios vietos, ikimokyklinės įstaigos lankymo vietą, mokymosi vietą, jų pakeitimus, apie ligas bei gydymąsi gydymosi įstaigose.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 179,10 Eur (vieno šimto septyniasdešimt devynių eurų, 10 ct) bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 157,09 Eur (vieno šimto penkiasdešimt septynių eurų, 09 ct) bylinėjimosi išlaidas (išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą), pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.