Kauno apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. R. ieškinį atsakovui R. K. dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kainos sumažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai

5. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokato padėjėjas Dalius Jurjonas ieškinį, dubliką palaikė juose nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jas pagrindė teisiniais motyvais.

II. Atsakovo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir

teismo išvados

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. spalio 19 d. R. K. , kaip pardavėjas, ir D. R., kaip pirkėjas, sudarė transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį (toliau - Sutartis), kuria už 7 500,00 Eur ieškovas įsigijo atsakovui nuosavybės teise priklausiusią transporto priemonę Skoda Octavia, vin. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos dokumento serija ir numeris (duomenys neskelbtini) (toliau - Automobilis). Minėtoje sutartyje nurodyta, kad automobilis yra po eismo įvykio, be galiojančios techninės apžiūros, automobilio trūkumai nenurodyti. Iš interneto svetainės www.autoplius.lt skelbimo Nr. A12638653 matyti, kad parduodamas automobilis Škoda Octavia, 2017-06 pagaminimo metų, 1.6 kūb. cm. dyzeliniu varikliu, 89 000 km rida, automatine pavarų dėže, be defektų už 7 805,00 Eur kainą. Iš minėtame skelbime pateiktų fotonuotraukų matyti, kad automobilis turi kėbulo pažeidimų, apgadinta galinė automobilio dalis. 2020 m. lapkričio 14 d. Privalomoji transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaita Nr. 200-0935500 patvirtina, jog nuo 2020 m. lapkričio 14 d. Automobilis atitinka techninius reikalavimus bei gali dalyvauti viešajame eisme, nurodyta 89 731 km rida. 2020 m. lapkričio 14 d. registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina ieškovo Sutartimi įgytą nuosavybės teisę į Automobilį. Iš elektroninio susirašinėjimo nustatyta, kad ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ automobilio remonto darbų sąmatą, nurodant, kad pagal ją remontas yra finansiškai netikslingas, atsiuntė S. R. 2020 m. lapkričio 6 d., tą pačią dieną minėti dokumentai persiųsti ieškovui D. R. . Iš ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ žalos bylos Nr. 9146893-1 matyti, kad draudimo bendrovė nustatė, kad Automobilio remonto kaina sudarytų 12 392,42 Eur su PVM. 2020 m. lapkričio 25 d. ieškovas pateikė atsakovui pretenziją, kuria pareikalavo sumažinti Sutarties kainą 1 092,50 Eur suma, kurią sudaro 570 Eur už automobilio dalyvavimo viešajame eisme atstatymą ir 522,50 Eur už saugos diržus, jų keitimą, elektros instaliacijos remontą ir kompiuterinę diagnostiką. UAB „Auratra“ 2020 m. lapkričio 13 d. išrašyta PVM sąskaita - faktūra Serija ir Nr. ALA 00967 patvirtina, jog už Automobilio dalyvavimo viešajame eisme atstatymą, būtinų pažymų, susijusių su atstatymu, išdavimą ieškovas patyrė 570,00 Eur išlaidų. Ginčo, kad minėtos ieškovo patirtos 570 Eur išlaidos yra atsakovo atlygintos, byloje nekilo, juolab tai patvirtina 2020 m. gruodžio 9 d. mokėjimo nurodymas, kuriuo R. K. pervedė D. R. 570 Eur mokėjimo paskirtyje nurodant, kad mokama pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALA00967 už dalyvavimo viešajame eisme atstatymą, būtinų pažymų, susijusių su atstatymu, išdavimą. UAB „Autoaves“ 2020 m. spalio 30 d. išrašyta PVM sąskaita - faktūra Serija AAV-007898, patvirtina, jog ieškovas patyrė 820 Eur išlaidų už įvairius automobilio remonto darbus, tame tarpe ir už naudotus saugos diržus, jų keitimą, elektros instaliacijos remontą ir kompiuterinę diagnostiką. UAB „Autoaves“ 2021 m. kovo 30 d. Automobilio defektavimo akte nurodyta jog atlikus kompiuterinę SRS (saugos sistemos) diagnostiką, buvo nustatyti šie gedimai: klaidos dėl saugos diržų ir nurodyta, jog saugos diržai neveikia dėl autoįvykio metu „iššovusios“ pirotechnikos, klientui sutikus, saugos diržai buvo pakeisti naudotais ir ištrintos SRS sistemos klaidos. Būtent dėl šių automobilio trūkumų šalinimo išlaidų ir kilo byloje ginčas, ieškovui prašant iš atsakovo priteisti patirtas išlaidas už saugos diržus, jų keitimą, elektros instaliacijos remontą, kompiuterinę diagnostiką iš esmės nurodant, kad tai buvo automobilio paslėpti trūkumai, nenurodyti nei skelbime, nei sutartyje. Atsakovo, nesutikimas su šių išlaidų atlyginimu, iš esmės grindžiamas tuo, jog tai nebuvo paslėpti trūkumai, o akivaizdūs.

11. Visų pirma, teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, leidžiančių šalis pripažinti verslininkais, todėl transporto priemonės sutarties teismas nelaiko vartojimo pirkimo – pardavimo sutartimi. Taip pat teismas nurodo, jog vien ta ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodoma aplinkybė, kad ne pats atsakovas dalyvavo automobilio apžiūroje, automobilio perdavime, o jo įgaliotas sūnus, nedaro automobilio pirkimo pardavimo sutarties negaliojančia, juolab tokio reikalavimo ieškovas ir nereiškia. Kaip kad nurodė atsakovas procesiniuose dokumentuose, kuriuose išdėstytas aplinkybes teismo posėdžio metu palaikė visiškai, sutarties sudarymo dieną atsakovui sunegalavus sveikatai, jis žodžiu įgaliojo savo sūnų S. R. sudaryti jam priklausančio automobilio pardavimo sandorį bei perdavė visą jam žinomą informaciją apie automobilį, todėl faktas, jog ne atsakovas, o atsakovo sūnus aprodė ieškovui automobilį, nurodė jo trūkumus, neturi reikšmės sprendžiant, ar ieškovas žinojo apie automobilio trūkumus, ar ne, kadangi tas, kas veikia per atstovą, veikia pats ir visi veiksmai, kuriuos atliko S. R. atstovaudamas atsakovą, laikytini kaip atlikti paties atsakovo, kadangi atsakovas savo atstovo veiksmų neginčijo, juos pripažino (CK 2.132, 2.133 straipsniai).

12. Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei ir pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto kokybės trūkumus teismas pažymi, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurio daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žinojo arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigą perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, jog daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Paprastai ši teisės norma, sudaranti pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės, taikoma, kai nustatomas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y., kai daikto trūkumai yra akivaizdūs ir pastebimi. Tačiau konkretaus sandorio aplinkybės gali leisti pripažinti pirkėjo elgesį nerūpestingu (neatsargiu) ir tais atvejais, kai daikto trūkumai nėra labai akivaizdžiai pastebimi, tačiau dėl daikto specifiškumo galėjo būti nustatyti prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).

13. Pažymėtina, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. jog daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas). Tuo tarpu pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kad automobilis ieškovui buvo parduotas be trūkumų ar kad automobilio trūkumai ieškovui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo ar kad pardavimo metu buvusių trūkumų yra jo atsakomybę šalinantys pagrindai (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010).

14. Ieškovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje atsakovas nenurodė teisės aktais nustatytų ir privalomų duomenų apie automobilio trūkumus ir jo defektus, todėl neįvykdė įstatyme aiškiai išreikšto teisės normos imperatyvo. Vertindama šį ieškovo argumentą, teismas atsižvelgia į tai, kad CK 6.431¹ straipsnyje nustatyti reikalavimai motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarčiai: sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, pardavėjas pirkimo – pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąraše, patvirtintame Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231, nurodoma, kad sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį nurodomi šie duomenys: motorinės transporto priemonės gamybinė markė; motorinės transporto priemonės komercinis pavadinimas; motorinės transporto priemonės identifikavimo numeris; motorinės transporto priemonės rida; ar galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra; eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas buvo motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visi kiti pardavėjui žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį nurodomi šie trūkumai: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos. Parduodamos transporto priemonės trūkumus privalo išvardinti pardavėjas.

15. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje nėra išvardinti automobilio trūkumai, tačiau pateikta informacija apie eismo įvykį, negaliojančią technikinę apžiūrą. Ginčo byloje, kad automobilio saugos diržų trūkumai egzistavo jau perduodant automobilį ieškovui, nekilo. Taip pat, byloje ginčo nekilo ir dėl to, kad ieškovui ir jo draugui - meistrui atvykus apžiūrėti automobilio, buvo sudarytos visos galimybės apžiūrėti automobilį, apžiūros buvo dvi (pirma davus avansą, antra – kitą dieną sudarant sutartį), apžiūrimas automobilis buvo dieną, kliūčių apžiūrai nieks nedarė, atsakovas aprodė automobilio eismo įvykio pasekmes, nuimdamas bamperį, parodydamas kabančius laidus, nurodydamas, kad po eismo įvykio buvo pakeistas automobilio galinis bamperis su dangčiu. Ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, jog matė eismo įvykio pasekmes, tame tarpe kabančius laidus, begalę degančių prietaisų skydelyje informacinių ženklų, pripažino, jog saugos diržus patikrino jau po sandorio sudarymo, kuomet varė automobilį pas elektrikus. Pažymėtina, kad ieškovo paaiškinimai nebuvo nuoseklūs ir vienareikšmiški. Visų pirma, ieškovas dublike nurodė, jog apžiūrint automobilį jis užkūrė variklį, tačiau nevažiavo, nes automobilis buvo be valstybinių registracijos numerių, techninės apžiūros, privalomojo draudimo, be to kilo abejonės dėl galinės automobilio važiuoklės būklės. Taigi, ieškovas dublike, nurodydamas, jog automobilio apžiūros metu jis juo nevažiavo ir dėl jo važiuoklės būklės, pripažino aplinkybę, kad automobilis nebuvo techniškai tvarkingas, ką be kita ko rodo ir faktas apie eismo įvykį, technikinės apžiūros negaliojimas. Be to, dublike ieškovas nurodė, jog apžiūros metu jokie saugos diržų trūkumai nebuvo matomi, automobilio borto kompiuteris ar prietaisų skydelis jokių klaidų nerodė. Tuo tarpu, teismo posėdžio metu ieškovas parodė, kad saugos diržus patikrino jau po automobilio perdavimo, t. y. tik varant automobilį iš vieno serviso, kur remontavo kėbulą, į kitą servisą pas elektrikus. Taip pat, ieškovas teismo posėdžio metu skirtingai nei dublike jau teigė, kad prietaisų skydelyje degė visa virtinė informacinių įspėjamųjų ženklų. Be to, ieškovas teismui nurodė ir kitas nenuoseklias, kontroversiškas aplinkybes, jog tuo metu, kuomet patikrino saugos diržus varydamas automobilį pas elektrikus, saugos diržai veikė, užsisegė normaliai, tačiau tuo pačiu teismui teigė, jog jau automobilio perdavimo metu saugos diržai neveikė, tai buvo paslėptas automobilio trūkumas. Šiuo atveju iš byloje esančių įrodymų visumos akivaizdu, kad pirkėjui buvo pateikta informacija apie buvusius automobilio apgadinimus, tiek ieškovas, tiek liudytojas Marius Antanavičius teismo posėdžio metu nurodė, jog apžiūrint automobilį buvo nuimtas galinis bamperis, matė kabančius laidus, prietaisų skydelyje matė degančias įvairius įspėjamuosius informacinius ženklus. Taigi, apžiūros metu ieškovas galėjo matyti automobilio būklę po eismo įvykio, galėjo nustatyti ir saugos diržų (ne)veikimą, ką jis ir padarė, kaip minėta, tik po sandorio, nors vėliau teismo posėdžio metu vėlgi nurodė prieštaringas aplinkybes, jog minėtas automobilio trūkumas saugos diržų neveikimas galėjo būti nustatytas tik specialios įrangos pagalba, nors akivaizdu automobilio trūkumai dėl neveikiančių saugos diržų patikrinami vizualiai nenaudojant jokių specialių priemonių. Tai patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga. Automobilių serviso „Auto Aves“ 2021 m. kovo 30 d. automobilio defektavimo akte nurodyta, kad saugos diržai neveikia dėl autoįvykio metu iššovusios pirotechnikos. UAB „Baltieva“ 2021 m. gegužės 21 d. atsakyme dėl informacijos pateikimo nurodyta, jog jeigu eismo įvykio metu automobilyje yra suveikę pirotechniniai saugos diržų įtempėjai, toks įvykis yra fiksuojamas oro pagalvių valdymo bloko atmintyje ir visada matomas prietaisų skydelyje - uždegtas geltonas informacinis ženklas, identifikuojantis AIRBAG sistemos, kuriai priklauso ir pirotechniniai saugos diržai, gedimą. Taip pat minėtame rašte nurodoma, jog saugos diržų gedimui sistemoje atpažinti nėra reikalingi jokie papildomi prietaisai, tuo tarpu gedimui identifikuoti, priežasčiai įvardinti jau reikalingas diagnostinis prietaisas. Nors ieškovas šį dokumentą vertino kritiškai, nurodant, kad informacija jame pateikta neapžiūrint ginčo automobilio, tačiau pastebėtina, kad minėtą informaciją pateikė oficialus Škoda-auto A.S. atstovas, informacija pateikta remiantis gamintojo techniniu automobilių remonto aprašymu, įvertinant kaip ir ginčo automobilio atveju tuos pačius duomenis, t. y. trečios kartos automobilį Škoda Oktavia, 2017 m., kas vertinant pateiktos informacijos pobūdį yra vienoda visiems tų metų tapatiems automobiliams. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog sudarydamas sutartį ieškovas įsipareigojo pirkti techniškai netvarkingą po eismo įvykio, be technikinės apžiūros automobilį, kurio kaina buvo ženkliai mažesnė nei tokio paties automobilio vidutinė rinkos kaina, nors automobilio rida buvo daug mažesnė lyginant su kitais tapačiais automobiliais, kas visiems suprantama turėtų didinti automobilio vertę, o nagrinėjamu atveju buvo atvirkščiai – ginčo automobilis su kone dvigubai mažesne rida buvo parduotas daugiau nei 30 proc. pigiau nei rinkos kaina. Ši aplinkybė, įvertinus ją kartu su faktu apie automobilio dalyvavimą eismo įvykyje, technikinės apžiūros negaliojimą, valstybinių numerių nebuvimą, preziumuoja, jog automobilis buvo techniškai netvarkingas, juolab pats ieškovas pripažino teismo posėdžio metu, jog automobilis be viso to turėjo ir važiuoklės problemų, dėl ko po pirkimo pardavimo sutarties jį ant tralo gabeno į servisą remontui. Logiška, jog esant tokioms aplinkybėms, atsakovas sutartyje nenurodė konkrečių duomenų apie automobilio trūkumus, kurie akivaizdžiai buvo matomi, todėl laikytina, kad pareigą pateikti pirkėjui minėtą informaciją įvykdė visiškai. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių ir įrodymų visumą, darytina išvada, kad vien tai, jog nebuvo laikytasi paminėto įstatyminio reglamentavimo ir faktas apie pardavėjui žinomą buvusį parduodamo automobilio saugos diržų trukumą nebuvo įrašytas į pirkimo – pardavimo sutartį, laikytinas formaliu įstatymo pažeidimu, iš esmės nepažeidžiančiu pirkėjo teisių. Teisiniame reguliavime nėra numatyta, kad CK 6.431¹ straipsnyje nustatytų reikalavimų nesilaikymas automobilio pirkimo pardavimo sutartį daro niekine ir negaliojančia, juolab tokio reikalavimo ieškovas ir nereiškė.

16. Neprofesionaliam pardavėjui negali kilti atsakomybė už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas nesiėmė veiksmų, kurie būtų nulėmę jo apsisprendimą įsigyti daiktą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 4 dalis). CK 6.328 straipsnio 1 dalyje numatyta pirkėjo teisės patikrinti daiktus įgyvendinimo tvarka. CK 6.328 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirkėjas turi teisę patikrinti parduodamus daiktus prieš mokėdamas kainą ar prieš priimdamas daiktus bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Pirkėjas neprivalo atlikti tokio daiktų patikrinimo, kurio metu būtų nustatomi visi galimi daiktų trūkumai (defektai). Protingo patikrinimo apimtis visų pirma priklauso nuo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, prekybos papročių, parduodamų daiktų savybių, sutarties šalių tarpusavio santykių, techninių priemonių patikrinimui buvimo ir pan. Be to, naudotoms prekėms yra taikomos kitokios nuostatos nei naujoms prekėms. Jau vien pati prekė – naudotos transporto priemonės, lemia pirkėjo didesnio atidumo reikalavimus. Tokiu atveju pirkėjas pats privalo išsiaiškinti, ar perkama prekė jam bus tinkama, o pardavėjas suteikia konsultaciją pagal jam pateiktus duomenis. Įsigyjant jau anksčiau naudotą automobilį, pirkėjas negali tikėtis tokių pat garantijų, kaip įsigydamas naują transporto priemonę. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas, todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018, 2019 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019). Pažymėtina, kad pirkėjo žinojimas apie parduodamo daikto trūkumus yra subjektyvus faktorius, kurį būtų galima konstatuoti iš esmės tik pačiam pirkėjui tai pripažinus. Žinojimas skiriasi nuo negalėjimo nežinoti – t. y. kitos, alternatyvios aplinkybės, sudarančios savarankišką pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės. Pagrindas konstatuoti pirkėjo negalėjimą nežinoti apie parduodamo daikto trūkumus atsiranda, be kita ko, tais atvejais, jei atskleisdamas pirkėjui parduodamo daikto trūkumus pardavėjas veikė taip, kad bet kuris atidus ir rūpestingas asmuo pirkėjo vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis būtų apie tokius trūkumus sužinojęs. Taigi, šiuo atveju teisiškai reikšminga aplinkybe laikomas pardavėjo veiksmų, kuriais pirkėjui buvo atskleidžiama parduodamo daikto būklė, tinkamumas (pakankamumas) (2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016, 25 punktas).

17. Nagrinėjamu atveju ieškovui, žinant, kad automobilis po eismo įvykio ir be galiojančios technikinės apžiūros, bei turint teisę patikrinti perkamą automobilį autoservise, tačiau nusprendus to nedaryti, pats ieškovas prisiėmė riziką dėl sandorio sudarymo. Šią išvadą patvirtina sekančios teismo nustatytos aplinkybės. Automobilis buvo apžiūrėtas dienos metu, sutartis sudaryta kitą dieną, todėl nebuvo jokių kliūčių automobilį apžiūrai autoservise pristatyti pirmos apžiūros, avanso sumokėjimo ar kitos dienos - sutarties sudarymo dieną ir tik tada priimti sprendimą dėl sandorio sudarymo. Juo labiau, kad jokie bylos duomenys nepatvirtina, jog atsakovas, parduodamas automobilį, būtų nuslėpęs jam žinomus transporto priemonės trūkumus. Ginčo nekilo, kad ieškovas prieš pirkdamas automobilį jį apžiūrėjo ne vienas, o kartu su draugu M. A., dirbančiu automobilių servise meistru. Tiek pats ieškovas, tiek kartu su juo buvęs draugas Marius Antanavičius, byloje apklaustas kaip liudytojas ir nurodęs, kad tiek jis tiek ieškovas remontuoja transporto priemones, kartu dirbo automobilių servise, taigi turi didesnes automobilio žinias, specialias žinias dėl transporto priemonių remonto, atliko apžiūrą ir tada ieškovas priėmė sprendimą įsigyti transporto priemonę, todėl sumokėjo avansą, ją įsigijo kitą sekančią dieną. Tai, kad ieškovas turi didesnes automobilių žinias nei vidutinis asmuo patvirtino ir kitas liudytojas S. R., parodęs, jog ieškovas gyrėsi, jog savo autoservise automobilį pigiai susiremontuos. Byloje ginčo, kad automobilio saugos diržų gedimas egzistavo automobilio perdavimo pirkėjui momentu nekilo: abi šalys pripažino, kad saugos diržai automobilio pirkimo pardavimo metu buvo sugedę, tai patvirtina ir byloje esantys rašytiniai duomenys: UAB „Baltieva“ 2020 m. gegužės 14 d. remonto sąmata Nr. 9146893-1, 2021 m. kovo 30 d. automobilių serviso „Auto Aves“ automobilio defektavimo aktas. Tačiau šalys skirtingai aiškino šio saugos diržų gedimo trūkumo akivaizdumą. Atsakovas teigė, kad šis trūkumas akivaizdus, nes diržai gulėjo nesusitraukę ant sėdynės. Tuo tarpu ieškovo paaiškinimai dėl saugos diržų neveikimo buvo nenuoseklūs: pirma jis nurodė, jog apie tai sužinojo tik po kompiuterinės diagnostikos, vėliau teigė, jog varant automobilį pas elektrikus saugos diržus patikrino, jie veikė normaliai, nors tuo pačiu teismui nurodė, jog automobilio perdavimo momentu saugos diržai neveikė.

18. Pažymėtina, kad ieškovo pateiktame automobilių serviso „Auto Aves“ automobilio defektavimo akte nurodyta, jog saugos diržai neveikia dėl autoįvykio metu iššovusios pirotechnikos. UAB „Baltieva“ atsakyme nurodyta, jog autoįvykio metu suveikus pirotechniniams saugos diržų įtempėjams automobilio prietaisų skydelyje matomas uždegtas geltonas informacinis ženklas. Tai, kad automobilis buvo po autoįvykio ieškovas nurodė, jog žinojo, juolab tai nurodyta ir pirkimo pardavimo sutartyje, tai matyti iš skelbime pridedamų fotonuotraukų. Ieškovas neneigė, kad atsakovas neprieštaravo, jog automobilis būtų patikrintas kokiame nors automobilių servise, tačiau jis to nepadarė, ieškovą tenkino ir automobilio išvaizda, ir techninė būklė, kur nors kitur atlikti patikrinimą jis nepageidavo. Įsigydamas naudotą, kaip žinoma daužtą automobilį, ieškovas turėjo būti maksimaliai apdairus ir rūpestingas, turėjo numanyti, kad toks automobilis, kuris yra po eismo įvykio ir be galiojančios technikinės apžiūros, gali turėti tam tikrų techninių trūkumų arba jie gali atsirasti bet kuriuo įsigyto automobilio tolimesnio naudojimo momentu, juolab kaip minėta ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad dėl automobilio būklės po sutarties pasirašymo automobilį ant tralo nuvarė į servisą remontui, taigi žinojo apie automobilio techninę būklę. Atsižvelgiant į tai, ieškovas kaip vidutiniškai apdairus rūpestingas asmuo, pirkdamas tokį naudotą, po autoįvykio automobilį, kurio prietaisų skydelyje matė degant daug informacinių lempučių, turėjo galimybę išsiaiškinti šių degančių lempučių reikšmę, turėjo teisę patikrinti perkamą automobilį autoservise, tačiau nusprendęs to nedaryti, kas rodo, jog automobilio techninė būklė, žinant, jog automobilis po eismo įvykio ir be technikinės apžiūros galiojimo, ieškovą tenkino, tokiu būdu pats ieškovas prisiėmė riziką dėl sandorio sudarymo. Kadangi ieškovas nepasinaudojo įstatymo pirkėjui suteikta daikto patikrinimo teise, todėl ieškovas naudotą, po eismo įvykio, nevažiuojantį, be technikinės apžiūros automobilį su akivaizdžiais, bet kokia atidžiam ir rūpestingam pirkėjui aiškiai matomais trūkumais – neveikiančiais saugos diržais, įsigijo savo rizika.

19. Dėl automobilio neveikiančių saugos diržų trūkumo akivaizdumo teismas pažymi, jog ginčo objektu virtusių saugos diržų naudojimo laikas priklauso nuo automobilio eksploatavimo sąlygų, neabejotinai ir nuo eismo įvykių ir kitų aplinkybių. Patikrinti saugos diržų (ne)veikimą, nusidėvėjimo lygį ir tinkamumą galima vizualios apžiūros metu, paprastuoju fiziniu būdu, tam nereikia jų nei išardyti, nei nuimti, nei tam panaudoti kokią tai specialiai tam pritaikytą įrangą (CPK 182 straipsnio 1 punktas, 185 straipsnis). Ši teismo išvada pagrįsta ne tik pačio atsakovo paaiškinimais, bet ir rašytiniu įrodymu – UAB „Baltieva“ atsakymu, kuriame nurodyta, jog tokiam gedimui atpažinti nėra reikalingas joks prietaisas, nes jis lengvai identifikuojamas prietaisų skydelyje užsidegus geltonam informaciniam ženklui. Be to, ši teismo išvada pagrįsta ir Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2008 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 2B-290 Dėl techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų nuostatomis. Pagal minėto įsakymo 2 priedo „Transporto priemonių techninė būklė ir būklės įvertinimas“ 7.1 punktą, saugos diržų tikrinimo būdas – vizuali apžiūra ir (arba) fizinė veikimo patikra. Taip pat, sutiktina su atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytu argumentu, jog teisės aktai nustato pareigą M kategorijos transporto priemonės vairuotojo pažymėjimą turintiems asmenims išmanyti mechaninius saugos diržų gedimus, kadangi jie turi esminės reikšmės eismo saugumui. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-84 patvirtinto Vairuotojų mokymo tvarkos aprašo 1.4 punkte numatyta, jog transporto priemonių vairuotojai turi turėti reikiamų žinių, gebėjimų ir įgūdžių bei atitinkamai elgtis, kad galėtų nustatyti svarbiausius transporto priemonių gedimus, ypač keliančius pavojų saugiam eismui, ir juos pašalinti tinkamiausiu būdu. Minėto aprašo 2.15. punkte nurodyta, jog transporto priemonių vairuotojai turi išmanyti transporto priemonių mechaninius gedimus, turinčius didžiausios įtakos eismo saugumui ir aplinkai: vairo, pakabos, stabdžių sistemos, padangų, žibintų, reflektorių ir sklaidytuvų, posūkių rodiklių, veidrodžių, priekinių stiklų valytuvų, išmetamųjų dujų šalinimo sistemos, saugos diržų ir įspėjamojo garso signalo. Taigi, ieškovas, kaip transporto priemonės vairuotojas, net nevertinant fakto, jog jis turintis daugiau nei 30 metų vairavimo stažo ir specialių automobilių remonto žinių, privalo išmanyti automobilio mechaninius gedimus, tame tarpe ir saugos diržų gedimą, o jam nustatyti ieškovui pakako vizualios apžiūros, nenaudojant jokių specialių įrangų.

20. Kaip minėta šiame sprendime aukščiau, ieškovo paaiškinimai apie saugos diržų (ne)veikimą, šio trūkumo akivaizdumą buvo nenuoseklūs, prieštaringi. Pats ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, jog saugos diržus patikrino, kai iš kėbulų remonto dirbtuvių varė automobilį pas elektrikus. Taigi, tai jis padarė, jau po sandorio sudarymo, nors jokių kliūčių minėtam trūkumui nustatyti nebuvo automobilio dviejų apžiūrų metu. Nors ieškovas nurodė, jog saugos diržų gedimas buvo jau automobilio perdavimo metu, tačiau vėliau nurodė, jog po sandorio sudarymo varant automobilį pas elektrikus saugos diržai veikė, jis juos normaliai užsisegė. Tuo tarpu, kaip aukščiau nustatyta, saugos diržai neveikė jau po autoįvykio, t. y. prieš sudarant sutartį. Be to, nors ieškovas teigė, kad saugos diržus patikrino varant automobilį pas elektrikus ir nustatė, kad jie veikia, užsisega, tačiau tuo pačiu nurodė, jog saugos diržų gedimas akivaizdžiai nematomas, tai buvo nustatyta tik kompiuterinės diagnostikos metu. Atsižvelgiant į tai, ieškovo pastaraisiais paaiškinimais teismas nesivadovauja kaip nenuosekliais, prieštaraujančiais jo paties paaiškinimams, kitai aukščiau ištirtai bylos medžiagai.

21. Atsižvelgiant į šio sprendimo 19, 20 dalyse nurodytas aplinkybes, įvertinus bylos duomenų visumą ir tai, kad ieškovas, kaip atidus rūpestingas pirkėjas, apžiūrėdamas automobilį galėjo tiek vizualiai tiek fiziškai patikrinti diržų veikimą, ką jis teigė padaręs varant automobilį pas elektrikus, todėl jų neaptarimas pirkimo-pardavimo sutartyje, joje abstrakčiai nurodant, jog automobilis yra po eismo įvykio ir be technikinės apžiūros, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jie buvo nuslėpti nuo ieškovo. Priešingai, pats ieškovas apžiūrėdamas automobilį galėjo juos akivaizdžiai matyti, juo labiau mažai tikėtina, kad užvedus automobilį ir prietaisų skydelyje matant daug degančių informacinių ženklų buvo galima nepastebėti saugos diržų gedimo informacinio ženklo, juolab kaip minėta ieškovas turi turėti ne tik bendrųjų visiems vairuotojams privalomų žinių apie automobilių mechaninius gedimus, nurodytų aukščiau minėtuose teisės aktuose, bet jis turi ir specialių automobilių remonto žinių, turi didelį 31 metų vairavimo stažą, lemiantį taip pat atitinkamai didesnius įgūdžius, susijusius su automobiliu. Ieškovas, turėdamas didesnį suvokimą apie automobilius nei vidutinis pirkėjas, galėjo pagrįstai įvertinti prietaisų skydelyje degančius informacinius ženklus, vizualiai ir fiziškai nustatyti diržų (ne)veikimą. Akivaizdžiai matomų automobilio saugos diržų defektų neaptarimas sutartyje savaime nesudaro pagrindo pardavėjo pripažinti nesąžiningu, kadangi pagal CK 6.333 straipsnio 2 dalies nuostatas pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo.

22. Sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, jog ginčo automobilio negalima naudoti pagal jo paskirtį. Kaip matyti iš ieškovo paaiškinimų ir rašytinių bylos įrodymų, ieškovas, pirkdamas automobilį žinojo, jog jo negalės iš karto naudoti, jam reiks remonto, iš karto po automobilio perdavimo ieškovas jį ant tralo vežė remontuoti. Ieškovo akcentuojama aplinkybė dėl automobilio nurašymo, viena vertus, negali būti laikoma nuslėptu automobilio trūkumu, kadangi pardavėjas įrodė, jog tokios informacijos iš draudiko automobilio perdavimo pirkėjui metu neturėjo, sakė pirkėjui, jog negali nei patvirtinti nei paneigti automobilio nurašymo fakto. Šias atsakovo nurodytas aplinkybes patvirtina draudiko elektroninis laiškas, kuriuo jau po automobilio pardavimo buvo atsiųsta remonto darbų sąmata, pagal kurią remontas yra finansiškai netikslingas. Tuo tarpu, iš ieškovo pateikto ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atsakymo negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, kad dar prieš ginčo automobilio pardavimo sutarties sudarymą atsakovui buvo pateikta aiški ir konkreti informacija, jog išmokama draudiminė išmoka, o automobilis yra nurašomas (pvz. draudikas atsakyme nurodo, jog bendravo su remonto dirbtuvėmis, o su nukentėjusiuoju galimai telefonu, nes susirašinėjimo nėra; draudiko atsakyme nurodyta bendro pobūdžio informaciją, kas būna nurodoma nukentėjusiajam išmokos pranešime, o ne patvirtinta konkrečiai, kad buvo nurodyta, jog automobilis bus nurašytas). Kita vertus, dėl automobilio nurašymo ir jo atstatymo technikinės ekspertizės išlaidų, 570 Eur sumoje, ieškovas reikalavimo nereiškia, juolab bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas atlygino jas dar iki bylos iškėlimo. Pažymėtina, kad automobilis po pardavimo praėjus mažiau nei mėnesiui buvo pradėtas eksploatuoti, duomenų, kad šiuo metu automobilis negali būti naudojamas pagal paskirtį taip pat nenustatyta, ieškovas pripažino, jog automobilis jam tiko ir patiko, juolab ieškiniu nereiškiamas reikalavimas taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą pirkėjo teisių gynimo būdą - nutraukti sutartį ir reikalauti sumokėtos kainos grąžinimo, kas taip pat rodo, jog ieškovas nelaiko nurodomo netinkamos kokybės daikto perdavimo esminiu sutarties pažeidimu. Ieškovas neįrodė, kad automobilio saugos diržų keitimo faktas laikytinas esminiu, turinčiu įtakos automobilio techninei būklei, taip pat, kad dėl šio trūkumo automobilis apskritai negali būti naudojamas pagal paskirtį. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ieškovo nurodyti automobilio trūkumai (saugos diržų defektai), kuriuos ieškovas galėjo akivaizdžiai matyti, apžiūrint automobilį, esant informuotam apie eismo įvykį, negaliojančią technikinę apžiūrą, atsižvelgiant į visą automobilio techninį stovį, į ieškovo nurodytų automobilio saugos diržų trūkumo šalinimo išlaidas, kurios palyginus su įsigyto automobilio verte nėra didelės (sudaro tik 6,9 proc. viso naudoto automobilio vertės), įvertinus ir faktą, kad parduoto automobilio rinkos vertė buvo ženkliai didesnė, todėl jie laikytini mažareikšmiais. Tokiu būdu, nenustatyta tokių parduoto automobilio trūkumų, kurių pagrindu būtų galima laikyti, jog automobilis neatitinka kokybės reikalavimų (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

23. Dėl elektros instaliacijos gedimo teismas papildomai pažymi, kad ieškovas triplike ir teismo posėdžio metu nurodė, jog 2020 m. spalio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje ir ieškinyje nurodytos išlaidos už saugos diržų keitimą ir elektros instaliacijos remontą yra susijusios su saugos diržų trūkumų remontu. Kaip teismo nustatyta aukščiau, minėtas saugos diržų trūkumas nelaikytinas paslėptu, jį akivaizdžiai galėjo pastebėti ir nustatyti be jokių specialių priemonių pats ieškovas automobilio dviejų apžiūrų metu. Kita vertus, pagal minėtą sąskaitą faktūrą ieškovo pateiktas 2021 m. kovo 30 d. UAB „Auto Aves“ automobilio defektavimo aktas nepatvirtina, kad keičiant saugos diržus, ištrinant SRS sistemos klaidas yra atliekamas konkretus automobilio ar jo dalies elektros instaliacijos remontas. Be to, kaip nustatyta aukščiau byloje ginčo nekilo, jog automobilis buvo po eismo įvykio, akivaizdžiai matėsi galinės automobilio dalies apgadinimai, išdaužti žibintai, kabantys laidai, įvairios prietaisų skydelyje degančios informacinės lemputės, kas įvertinus kartu su 2020 m. spalio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytais kitais automobilio remonto darbais (pvz. parkavimo davikliu, parkavimo sistemos laidais), už kuriuos ieškovas nereiškia reikalavimo atlyginti išlaidas, galėjo sąlygoti ir elektros instaliacijos remontą, tačiau nebūtinai susijusį su saugos diržų keitimu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovas neįrodė šių išlaidų pagrįstumo, kokį konkretų elektros instaliacijos remontą atliko ir kaip šis remontas susijęs su automobilio saugos diržų defekto šalinimu.

24. Esant aukščiau išdėstytų teisiškai reikšmingų aplinkybių ir ištirtų įrodymų visumai, teismas konstatuoja, kad pardavėjas įvykdė pareigą įrodyti, jog automobilio trūkumai ieškovui turėjo būti žinomi, tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, pirkėjas negalėjo nežinoti apie tai, jog perkamas daiktas neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų, todėl egzistuoja pagrindas atleisti pardavėją nuo atsakomybės už pareigos perduoti tinkamą prekę nevykdymą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo.

26. Atsakovas, kurio naudai priimtas sprendimas, prašė priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo. Pagal atsakovo pateiktus į bylą dokumentus matyti, jog atsakovo išlaidas sudaro 800 Eur atstovavimo išlaidų. Teismas, įvertinęs Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 5 ir 8 punktuose įtvirtintus advokato teikiamos teisinės pagalbos maksimalius dydžius, atsižvelgdamas į šios bylos sudėtingumą, advokato darbo laiko sąnaudas (procesinių dokumentų: atsiliepimo, tripliko, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, surašymas; atstovavimas teisme dviejuose teismo posėdžiuose, viso 2 valandas 36 minutes), sprendžia, kad minėtos advokato išlaidos, kaip pagrįstos šių išlaidų buvimą patvirtinančiais įrodymais ir kaip neviršijančios minėtose rekomendacijose nustatytų dydžių, priteistinos iš ieškovo atsakovo naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

27. Teismas šioje elektroniniu būdu vedamojoje byloje patyrė 1,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios įvertinus jų dydį šalims nepaskirstytinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2, 6 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268–270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo D. R. ieškinį atsakovui R. K. dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kainos sumažinimo atmesti.

Priteisti iš ieškovo D. R. 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovo R. K. naudai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.