Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-5098-314/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui O. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

10. Atsakovas O. B. per nustatytą terminą atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

12. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl dalies administravimo mokesčio ir sutarties sudarymo mokesčio, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2022 m. vasario 3 d. ieškovė ir atsakoas sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – paskolos sutartis), kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovui 2 175,00 Eur vartojimo kreditą, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą per 36 mėnesių laikotarpį, mokėti 14 procentų dydžio palūkanas, 172,91 Eur sutarties sudarymo mokestį. Ieškovė, suteikdama atsakovui paskolą, atsakovo 172,91 Eur sutarties sudarymo mokestį be atskiro pavedimo įskaitė į UAB „Finansų bitė“ sąskaitą, o 2 002,09 Eur paskolos sumą tiesiogiai pervedė atsakovui į asmeninę banko sąskaitą. Atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nesilaikė, negrąžino suteiktos paskolos ir nemokėjo priskaičiuotų palūkanų, sutarties administravimo mokesčio bei sutarties sudarymo mokesčio, todėl ieškovė 2023 m. gegužės 18 d. paskolos sutartį vienašališkai nutraukė.

15. Apeliantė apeliaciniame skunde kelia reikalavimą pakeisti skundžiamą sprendimą už akių ir visiškai patenkinti jos reikalavimus dėl administravimo mokesčio ir sutarties sudarymo mokesčio priteisimo.

Dėl sutarties administravimo mokesčio

16. Ieškovė (apeliantė) UAB ,,Finansų bitė“ apeliaciniu skundu prašo iš atsakovo priteisti 132,06 Eur administravimo mokestį už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 26 d. iki 2025 m. sausio 26 d. Apeliantė teigia, kad, pagal sutarties 2.4. punkto ir bendrųjų sąlygų 1.2. punkto nuostatas, sutarta, jog paskolos gavėjas privalo mokėti administravimo mokestį kas mėnesį už paskolos administravimą iki paskolos termino pabaigos. VKĮ 11 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Administravimo mokestis yra įskaičiuotas į pateikiamą bendrąją vartojimo kredito metinę normą ir sudaro 0,67 procentus kiekvienos įmokos sumos, t. y. viena bendra atsakovo mokama suma, kuri yra išdėstoma per visą paskolos sutarties laikotarpį. Administravimo mokestis yra atlygis, kurį ieškovė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas. Platformoje administruojamos ir nutrauktos sutartys. Ieškovė tikėjosi, kad atsakovas sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą sutarties grafike nurodytą administravimo mokestį.

17. Pirmosios instancijos teismas reikalavimo dalį dėl sutarties administravimo mokesčio priteisimo patenkino iš dalies ir priteisė 32,42 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą nuo sutarties sudarymo dienos (2022 m. vasario 3 d.) iki sutarties nutraukimo dienos (2023 m. gegužės 18 d.). Atmesdamas kitą šio reikalavimo dalį, pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad ieškovė įgijo teisę į sutarties administravimo mokestį, apskaičiuotą nuo sutarties sudarymo iki sutarties nutraukimo.

18. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.2. punkte nustatyta, kad administravimo mokestis – specialiosiose sąlygose nurodytas mėnesinis administravimo mokestis (išskaidytas visam paskolos terminui), kurį paskolos gavėjas moka organizatoriui kas mėnesį už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 8.11. punktą, palūkanos ir administravimo mokestis skaičiuojami iki sutarties termino pabaigos, kuriuos paskolos gavėjas privalo sumokėti. Jei a) paskolos gavėjas vėluoja mokėti paskolos įmokas ir dėl to yra nutraukiama paskolos sutartis ir kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo, b) paskola grąžinama anksčiau laiko, c) paskola refinansuojama – tokiais atvejais paskolos gavėjas privalo sumokėti administravimo mokestį už visą likusį paskolos terminą iš karto. Taigi, administravimo mokestis yra viena bendra atsakovo mokama suma, kuri yra išdėstoma per visą sutarties laikotarpį. Šalys sutartyje sulygo dėl 0,67 procentų mėnesinio administravimo mokesčio, kuris yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, mokant kiekvieną mėnesį įmokas.

19. Sutiktina su apeliante, kad ji yra tarpusavio skolinimo platformos operatorė, todėl, veikdama kaip tarpininkė, vykdydama priežiūrą, paskirstydama gaunamas lėšas paskolų davėjams ir kt., turi teisę gauti pajamas, tačiau tokia teisė turi būti įgyvendinama vadovaujantis teisės aktų ir (ar) sutarties nuostatomis.

20. Kaip žinoma, vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje (CK 6.221 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, taip pat ir reikšti reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Taigi, bendrąja prasme, nutraukus sutartį, atsakovas yra atleidžiamas nuo administravimo mokesčio mokėjimo, kadangi šis mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo.

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).

22. Apeliantė, nutraukusi sutartį, nebeturi administruoti mėnesio mokėjimų surinkimo bei paskirstyti atsakovo mokamų įmokų, kaip nurodyta sutarties bendrųjų sąlygų 1.2. punkte, todėl nebegali reikalauti priteisti administravimo mokesčio, kurio tikslas yra atlyginti sąnaudas už darbus, kurių ji po sutarties nutraukimo nebeturi atlikti. Tokiu būdu, apeliantė nepagrįstai bando praplėsti administravimo mokesčio sąvoką, įtvirtintą sutarties bendrosiose sąlygose. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovė veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius ir atstovauja skolintojus visuose paskolos administravimo etapuose, tačiau apeliantė nepateikė įrodymų apie tai, kokių ir kiek konkrečių išlaidų buvo patirta administruojant nutraukus su atsakovu sudarytą sutartį. Reikalavimas priteisti sutarties administravimo mokestį, paskaičiuotą po sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, nes ją nutraukus, išnyksta administravimo objektas. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantei iš atsakovo yra priteistos kompensuojamosios palūkanos bei delspinigiai, kurie būtent ir atlygina dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, todėl apeliantės padėtis nebus neproporcingai pabloginama, o jai priteisus visą administravimo mokestį, skaičiuojamą ir po sutarties nutraukimo, neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

23. Vadovaujantis šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties nuostatomis, taip pat mokėjimo grafiku, atsakovo iki sutarties nutraukimo (2023 m. gegužės 18 d.) mokėtinas ir neapmokėtas administravimo mokestis sudaro 32,42 Eur, likusi paskaičiuota ir prašoma priteisti tarpininkavimo mokesčio dalis skaičiuojama po sutarties nutraukimo. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendimu už akių priteisė iš atsakovo 32,42 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje tapačiose ar labai savo faktinėmis aplinkybėmis panašiose bylose nuosekliai laikomasi vertinimo, jog administravimo mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki sutarties nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-74-640/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-147-565/2023; Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-604-657/2023; Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-604-657/2023 ir kt.).

Dėl sutarties sudarymo mokesčio

25. Byloje taip pat kilo ginčas dėl reikalavimo priteisti 115,31 Eur sutarties sudarymo mokesčio dalies, apskaičiuotos už laikotarpį po sutarties nutraukimo iki sutartyje numatytos sutarties pabaigos, teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis argumentais, kad sutarties sudarymo mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki sutarties nutraukimo, ieškovės reikalavimo dalį dėl sutarties sudarymo mokesčio taip pat patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei 17,92 Eur sutarties sudarymo mokestį, paskaičiuotą nuo sutarties sudarymo dienos (2022 m. vasario 3 d.) iki sutarties nutraukimo dienos (2023 m. gegužės 18 d.).

26. UAB ,,Finansų bitė“ apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė viso likusio nesumokėto dalies sutarties sudarymo mokesčio (115,31 Eur), paskaičiuoto po sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos. Apeliantė teigia, kad, pagal su atsakovu sudarytą paskolos sutartį, sutarties sudarymo mokesčio paskirtis yra kompensuoti patirtus nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo. Sutarties sudarymo mokesčio prigimtis ir paskirtis yra atlygis ieškovei už paskolos (vartojimo kredito gavėjo) pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Be to, apeliantė nurodo, kad šis konkrečia suma apibrėžtas mokestis sudaro paskolos davėjų (investuotojų) paskolintos sumos dalį, t. y. ir paskolos suma (2 002,09 Eur), ir sutarties sudarymo mokestis (172,91 Eur) yra skolintojų investuojama suma. Atsakovas įsipareigojo šį mokestį grąžinti investuotojams, pagal paskolos sutarties įmokų grafiką kartu su einamosiomis įmokomis, o ne ieškovei.

27. Pagal VKĮ 2 straipsnio 14 dalį tarpusavio skolinimo platformos operatorius – juridinis asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 1.14 punktą, organizatorius – UAB „Finansų bitė“, įrašytas į Lietuvos banko tvarkomą viešąjį tarpusavio skolinimo platformų operatorių sąrašą. Portalas – organizatoriaus prižiūrima ir administruojama tarpusavio skolinimo sistema, veikianti adresu www.finbee.lt, kurios pagalba vartotojai, tinkamai užpildę paraiškas ir gavę patvirtinimą iš organizatoriaus, dalyvaudami aukcionuose gali skolintis iš kitų vartotojų arba investuoti į kitų vartotojų paskolas. Organizatorius administruoja portalo veiklą (Sutarties bendrųjų sąlygų 1.20 punktas). Paskolos gavėjas – fizinis asmuo, ne jaunesnis nei 18 metų amžiaus Europos ekonominės erdvės valstybių pilietis, ir / arba Europos ekonominės erdvės valstybių juridinių asmenų registre įregistruotas juridinis asmuo, kuris yra tinkamai pasirašęs ir pateikęs paraišką per portalą ir kurio paraišką portalas patvirtino, kuris sudaro sutartį asmeninėms, šeimos ar namų ūkio reikmėms (Sutarties bendrųjų sąlygų 1.18 punktas). Taigi nagrinėjamoje byloje ieškovė pripažintina tarpusavio skolinimo platformos operatore, o atsakovas – vartojimo kredito gavėjas.

28. Pagal šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 1.27 punktą, paskolos sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas paskolos sutarties sudarymo mokestis, paskolos gavėjo mokamas organizatoriui, apimantis ir kreditingumo vertinimo mokestį. Sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas nuo skolintojų paskolintos sumos. Sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas procentais nuo skolintojų paskolintos sumos. Sutarties sudarymo mokesčio dydis nurodomas specialiosiose paskolos sąlygose. Sutarties sudarymo mokestis yra atskaitomas paskolos išmokėjimo metu. Sutarties sudarymo mokestis negali būti neigiamas, t. y. jei kreditingumo vertinimo mokesčiui būtų taikoma nuolaida, tos nuolaidos dydį atėmus iš sutarties sudarymo mokesčio, likusi suma negali būti mažesnė, nei 0 (Taip pat portalo naudojimosi sutarties 2.24 punktas). Portalo naudojimo sutarties 10.4 punkte numatyta, kad paskolos gavėjas moka sutarties sudarymo mokestį organizatoriui pagal paskolos sutarties sudarymo metu galiojančius paslaugų įkainius. Paskolos sutarties sudarymo mokestis aiškiai ir išsamiai yra nurodomas paskolos sutarties specialiosiose sąlygose ir paskolos gavėjas užtikrina, kad apie jo dydį buvo tinkamai informuotas ir su juo vienareikšmiškai sutinka <...>.

29. Pagal paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 4.7 punktą, iš paskolos gavėjo nuskaitomos sumos paskirstomos tokia tvarka: 1) administravimo mokestis; 2) kiti organizatoriaus mokesčiai; 3) palūkanos; 4) sutarties sudarymo mokesčio grąžinimas investuotojams; 5) grąžinama paskolos sumos dalis (pirmiausiai tai jos daliai, kuri turėjo būti grąžinama anksčiau). Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad sutarties sudarymo mokestis (skaičiuojamas nuo skolintojų paskolintos sumos) sudaro 7,95 proc., skolintojų paskolinta suma (paskolos suma + sutarties sudarymo mokestis) sudaro 2 175,00, paskolos suma – 2 002,09 Eur. Pagal įmokų mokėjimo grafiką atsakovas įsipareigojo mokėti kas mėnesį 81,30 Eur dydžio sutarties sudarymo mokestį (pirmą mėnesį – 71,50 Eur), iš viso už laikotarpį nuo sutarties sudarymo iki sutarties pabaigos atsakovas turėjo sumokėti 172,91 Eur (2 175,00 Eur skolintojų paskolinta suma – 2 002,09 Eur paskolos suma) dydžio sutarties sudarymo mokestį. Ieškovė yra nurodžiusi, kad visą sutarties sudarymo mokestį, ji be atskiro pavedimo įskaitė į savo sąskaitą, o atsakovui (jo skolininkams, refinansavus atsakovo turimus įsiskolinimus) buvo pervesta 2 002,09 Eur suma.

30. Aptartos sutarčių nuostatos patvirtina, kad paskolos sutarties šalys bei mokėtinas sutarties sudarymo mokestis atitinka VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reguliavimo dalyką. Ieškovė vartojimo kredito santykiuose su atsakovu veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorė (VKĮ 2 straipsnio 14 dalis), o sutarties sudarymo mokestis yra ieškovės gaunamas atlyginimas. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikomasi ir kitų teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A 2768 580/2022; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-413-803/2023 ir kt.).

31. Ginčo sutarties sudarymo metu (2022 m. vasario 3 d.) galiojusios VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies redakcijoje (galiojo nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) buvo numatyta, kad ne mažiau kaip 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies normos redakcija įsigaliojo nuo 2018 m. birželio 15 d. priėmus 2018 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XIII-1241. Pastarojo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad ne mažiau kaip 50 procentų operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio dalis turi būti skaičiuojama nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo faktiškai grąžintų įmokų. Ši norma tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygį tiesiogiai proporcingai susieja su vartojimo kredito gavėjo vykdant sutartį grąžinama įmokų suma ir nustato maksimalią atlygio ribą, kurią draudžiama viršyti, todėl ji vertintina kaip imperatyvioji.

32. Pažymėtina, kad šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl tarpusavio skolinimo platformos operatoriui vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio. Ieškovės argumentai dėl įsipareigojimų paskolos davėjams negali pakeisti VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reguliavimo dėl tarpusavio skolinimo platformos operatoriui vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio. Ieškovę sieja teisiniai santykiai tiek su paskolos davėjais, tiek su kredito gavėjais, tačiau įsipareigojimai pagal paskolos sutartį, kurie yra šios bylos nagrinėjimo dalykas, apima ieškovės teisinius santykius tik su kredito gavėju (atsakovu). Taigi šiuo atveju nėra pagrindo vertinti ieškovės ir paskolos davėjų įsipareigojimų.

33. Nei VKĮ, nei kiti vartojimo kreditų teikimo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nepateikia sąvokos „atlygis“ apibrėžimo ir nedetalizuoja, kokia tvarka šis atlygis turėtų būti sumokamas operatoriui. Minėtose VKĮ nuostatose taip pat nėra įvirtinta operatoriaus teisė reikalauti viso likusio sutarties sudarymo mokesčio po vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Priešingai, sutarties sudarymo mokestis (atlygis ieškovei) turi būti skaičiuojamas nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo faktiškai grąžintų įmokų. Pagal byloje esančius duomenis, atsakovas yra sumokėjęs 57,60 Eur sutarties sudarymo mokesčio, kuris išskaičiuotas iš sutarties sudarymo mokesčio sumos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo sutarties sudarymo iki sutarties nutraukimo. Taigi, atsižvelgiant į išdėstą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo reikalavimo dėl sutarties sudarymo mokesčio nuo paskolos sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pabaigos priteisimo.

34. Kadangi į apeliacijos ribas nepatenka pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria ieškovei iš atsakovo buvo priteista 17,92 Eur sutarties sudarymo mokestis, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo, nes jų vertinimas pažeistų CPK 313 straipsnyje įtvirtintą draudimą priimti ieškovės atžvilgiu blogesnį sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios sprendimo už akių dalies teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

35. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ginčo atveju aiškino bei taikė teisės normas, reglamentuojančias vartotojo atsakomybę kredito teisiniuose santykiuose, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliantės UAB „Finansų bitė“ apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimas už akių paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

36. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Apeliantei taip pat neatlyginamos jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas į bylą nėra pateikęs prašymo ir turėtų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau nepasisako.

37. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 8,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.