Telšių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Besmegeniai“ ieškinį atsakovei A. K. dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka – įteikiant atsakovės deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovė UAB „Besmegeniai“ (sutarties sudarymo metu – L. Prušinsko individuali įmonė „Kompiuterinis langas“) ir atsakovė A. K. sudarė interneto paslaugų teikimo sutartį Nr. 5055 (toliau – Sutartis Nr. 5055) ir pasirašė sutarties priedą Nr. 1, kurių pagrindu ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei prisijungimo prie interneto tinklo paslaugas (Sutarties Nr. 5055 1.1. punktas), o atsakovė įsipareigojo naudotis suteiktomis paslaugomis nemažiau nei 18 mėnesių nuo sutarties pasirašymo dienos ir apmokėti sąskaitas už suteiktas ryšio paslaugas šioje sutartyje numatyta tvarka ir terminais (Sutarties Nr. 5055 2.4., 5.1. punktai). Taip pat ieškovė UAB „Besmegeniai“ ir atsakovė A. K. 2009 m. rugpjūčio 18 d. sudarė kabelinės televizijos paslaugų teikimo sutartį Nr. 1607 (toliau – Sutartis Nr. 1607) ir pasirašė sutarties priedus Nr. 1 ir Nr. 2, kurių pagrindu ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei prisijungimo prie kabelinės televizijos tinklo paslaugas (Sutarties Nr. 1607 2.1 punktas), o atsakovė įsipareigojo naudotis suteiktomis paslaugomis vienerius metus ir apmokėti sąskaitas už suteiktas ryšio paslaugas šioje sutartyje numatyta tvarka ir terminais (Sutarties Nr. 1607 3.4., 7.1. punktai). Be to, Sutarties Nr. 5055 5.1. punktu ir Sutarties Nr. 1607 7.1. punktu šalys sutarė, jeigu nei viena iš susitariančių šalių likus vienam mėnesiui iki sutarties galiojimo termino pabaigos nepateikia raštiško pasiūlymo kita šaliai nutraukti sutartį, sutartis laikoma neterminuota. Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė – suteikė ryšio paslaugas, tačiau atsakovė nuo 2011 m. rugsėjo 7 d. neatsiskaitė su ieškove, todėl iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. susidarė 174,99 Eur skola už ieškovės suteiktas paslaugas ir ieškovė 2012 m. rugpjūčio 31 d. minėtas sutartis nutraukė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi įsiskolinimą ieškovei, todėl ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 174,99 Eur skolą.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis). Kadangi vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama, laikytina, kad atsakovė pažeidė savo prievolę (CK 6.59 straipsnis).

Formaliai įvertinus bylos aplinkybes, rašytinę medžiagą, darytina išvada, kad ieškinys dėl 174,99 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas (CK 6.2, 6.38, 6.59, 6.63, 6.245 straipsniai).

Taip pat ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 135,26 Eur delspinigius, 0,2 proc. dydžio, paskaičiuotus nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d., už 577 dienų.

Sutarties Nr. 5055 2.4. punktu ir Sutarties Nr. 1607 3.4. punktu atsakovė įsipareigojo laiku neatsiskaičius su ieškove sutartyse nustatyta tvarka, mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną ir atlyginti ieškovei kitus tiesioginius nuostolius, atsiradusius su skolos išieškojimu.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatyme įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pabrėžiama, kad siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-536/2008, Nr. 3K-3-541/2009).

Kasacinio teismo praktikoje, be kita ko, yra pasisakyta, kad vertinant, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, vienu (bet ne vieninteliu) iš kriterijų gali būti ir kituose teisės aktuose nustatyti netesybų dydžio ribojimai vartojimo sutartyse, pvz., Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, taip pat į tai, kad atsakovė yra vartotoja, kuri dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių aplinkybių turi ribotas galimybes, sudarydama sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, o sutartis sudarė prisijungimo būdu, bei į tai, kad prašomų priteisti delspinigių suma sudaro 77,29 proc. skolos sumos, ir atsakovei laiku nemokant įmokų, net ir pasibaigus sutartims, ieškovė toliau teikė sutartyse sutartas paslaugas, o nutraukus sutartis delsė ieškiniu kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo ir toliau skaičiavo delspinigius, taip pat įvertinus tai, jog ieškovė tokio delspinigių dydžio nepagrindžia faktiškai patirtais nuostoliais, konstatuotina, kad prašomi priteisti 0,2 procentų delspinigiai yra aiškiai per dideli ir laikytini baudiniais, o ne kompensuojamais. Kasacinio teismo praktikoje aiškiai per didelėmis netesybomis pripažįstami atvejai, kai net tarp verslo subjektų netesybos siekia 0,1?0,2 proc. už kiekvieną praleistą dieną, kas sudaro 36,5-73 proc. per metus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2005; 2006 m. kovo 6 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012; kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo 0,2 proc. delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną, kas sudaro daugiau kaip 73 proc. per metus (365 d. x 0,2 proc.), todėl vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, jie mažintini.

Spręsdamas, koks delspinigių dydis nagrinėjamu atveju atitiktų sąžiningumo ir protingumo kriterijus, teismas orientaciniu dydžiu laiko Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme nustatytus netesybų dydžius ir delspinigius nagrinėjamoje byloje mažina iki 50,48 Eur (174,99 Eur x 0,05 proc.) x 577 d. = 50,48 Eur) (CK 6.71 straipsnis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

Be to, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5,80 Eur skolos administravimo išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šiuos nuostolius patyrė siųsdama atsakovei raginimus padengti įsiskolinimą. Teismas pažymi, kad ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad raginimai atsakovei buvo siųsti paštu ar per kurjerių tarnybą ir dėl to patyrė išlaidas, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 5,80 Eur skolos administravimo išlaidas atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019 m. gruodžio 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 15,00 Eur žyminis mokestis, kuris yra minimalus, todėl ieškovei iš atsakovės žyminis mokestis priteistinas nemažinant jo dydžio proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285–287 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Besmegeniai“, j. a. k. 267258020:

- 174,99 Eur (vieno šimto septyniasdešimt keturių eurų 99 ct) skolą;

- 50,48 Eur (penkiasdešimties eurų 48 ct) delspinigius;

- 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (225,47 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2019 m. gruodžio 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

- 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.