Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-620-794/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-03-09
Bylos Nr.: e2A-620-794/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-09848-2020-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-620-794/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09848-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20; 2.1.2.4.2.1; 2.1.2.4; 2.6.7 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Delamode Baltics“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-14997-863/2020 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Logvisa“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Delamode Baltics“ ir bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Gessa“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė BUAB „Logvisa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Delamode Baltics“ 9 792,99 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Iškovė ieškinyje nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 15 d. iki 2019 m. sausio 21 d. už suteiktas pervežimo (pervežimo tarpininkavimo) paslaugas išrašė ir pateikė atsakovei apmokėjimui PVM sąskaitas – faktūras 18 792,99 Eur sumai. Paaiškino, jog iki nutarties iškelti UAB „Logvisa“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos t. y. 2019 m. liepos 19 d. UAB „Delamode Baltics“ pagal pateiktas sąskaitas sumokėjo 9 000 Eur, liko skolinga 9 792,99 Eur.

Atsiliepimas

2. Atsakovė UAB „Delamode Baltics“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad tarp jos kaip pervežimų užsakovo, UAB „Gessa”, kaip vežėjo ir ieškovės kaip laiduotojo, 2018 m. rugsėjo 29 d. buvo sudaryta Bendradarbiavimo sutartis Nr. 2018/09/29-02, pagal kurią šalys susitarė, kad UAB „Gessa” jai teiks krovinių vežimo paslaugas pagal jos pateiktus užsakymus. Paaiškino, jog sutartimi šalys susitarė, kad siekiant kuo ekonomiškesnio krovinių pervežimo, ji kaip kuro tiekėjų tarpininkė, leis UAB „Gessa“ naudotis kuro tiekėjų teikiamomis kuro kortelėmis, o UAB „Gessa“ turės atsiskaityti už kurą su ieškove sutartyje aptarta tvarka. Nurodė, jog tą pačia sutartimi ieškovė kaip laiduotoja, įsipareigojo jai neatlygintinai atsakyti už vežėjo UAB „Gessa“, jos atžvilgiu, neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas visas ar dalį savo esamų ar būsimų prievolių, kylančių iš bendradarbiavimo sutarties, be to ieškovė įsipareigojo atsakyti jai visu savo esamu ir būsimu turtu bei lėšomis. Paaiškino, jog atsižvelgiant į nurodytą trišalį šalių susitarimą tarp šalių vyko įskaitymai, be to siekdami taikiai užbaigti tarpusavio prievoles bendru šalių susitarimu šalys sudarė ir įvykdė 2019 m. sausio 21 d. ir 2019 m. sausio 23 d. trišales užskaitos sutartis (toliau – Trišalės užskaitos sutartys), todėl jokio įskolinimo nėra.

Šalies argumentai

3. Ieškovė BUAB „Logvisa“ pateikė patikslintą ieškinį, kuriame ieškovė nurodė, kad ieškovė BUAB „Logvisa“, atsakovė UAB „Delamode Baltics“ bei trečiasis asmuo BUAB „Gessa“ 2018 m. rugsėjo 29 d. sudarydamos Bendradarbiavimo sutartį Nr. 2018/09/29-02 (toliau – Bendradarbiavimo sutartis, ginčo sutartis) pažeidė BUAB „Logvisa“ kreditorių teises ir interesus bei dėl sudarytos Bendradarbiavimo sutarties ir jos pagrindu sudarytų užskaitų sutarčių buvo padaryta žala BUAB „Logvisa“, todėl actio Pauliana ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.82 straipsnio pagrindu prašo teismo pripažinti negaliojančia tarp bylos šalių 2018 m. rugsėjo 29 d. sudarytos Bendradarbiavimo sutarties Nr. 2018/09/29-02 5 dalį „Laidavimas“ ir Trišales užskaitos sutartis, priteisti iš atsakovės ieškovei 13 006,86 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, jog ginčijama bendradarbiavimo sutartimi UAB „Delamode Baltics“ buvo suteiktos išskirtinės teisės gauti UAB „Gessa“ skolos padengimą UAB „Logvisa“ bei jos kreditorių sąskaita.

Atsiliepimas

4. Atsakovė UAB „Delamode Baltics” pateikė atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškovės ieškiniu ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad ieškovei remiantis ieškinyje nurodytomis PVM sąskaitomis – faktūromis bei atsižvelgiant į atsakovės teismui pateiktas kreditines PVM sąskaitas – faktūras, teismui yra pagrindas konstatuoti, kad bendra suteiktų paslaugų suma sudarė 18 006,86 Eur, mokėjimo pavedimais atsakovė yra sumokėjusi ieškovei 9 000,00 Eur, likusi skolos suma sudengta remiantis Trišalėmis užskaitos sutartimis, todėl nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės 13 006,86 Eur skolą. Nurodė, kad bylos šalys dar iki ginčo sutarties sudarymo aktyviai bendradarbiavo krovinių pervežime ir kuro kortelių naudojime ir viena kitos atžvilgiu turėjo finansinių įsipareigojimų, bei buvo sutarusios dėl galimybių atlikti užskaitas. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovės laidavimas už BUAB „Gessa“ prievoles atsakovei buvo būtina šalių tolimesnio bendradarbiavimo ieškovei ir BUAB „Gessa“ naudojantis UAB „AS24 Lietuva” kuro kortelėmis, už kurių naudojimą kuro tiekėjui UAB „AS24 Lietuva” buvo laidavusi atsakovė, sąlyga, todėl ieškovės įsipareigojimas laiduoti už BUAB „Gessa“ negali būti laikoma nenaudinga ieškovei. Ieškovės ieškinyje nurodytos PVM sąskaitos – faktūros buvo apmokėtos (užskaitytos), todėl atsakovė yra pilnai atsiskaičiusi su ieškove ir nėra skolinga ieškovei ieškiniu reikalaujamos priteisti sumos. Ieškovės ieškinio reikalavimui dėl skolos už pervežimo paslaugas priteisimo taikytinas vienerių metų ieškinio senaties terminas, numatytas Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) 32 straipsnio 2 punkte, kurį ieškovė yra praleidusi, todėl teismui nusprendus tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 2018 m. rugsėjo 29 d. bendradarbiavimo sutarties Nr. 2018/09/29-02 5 dalies ir Trišalių užskaitų pripažinimo negaliojančiomis, ieškovės ieškinys atsakovei turėtų būti atmestinas, kaip pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, pripažino negaliojančia UAB „Delamode Baltics“, UAB „Gessa“ ir UAB „Logvisa“ 2018 m. rugsėjo 29 d. Bendradarbiavimo sutarties Nr. 2018/09/209-02 dalį „Laidavimas“ ir jos pagrindu šalių sudarytas 2019 m. sausio 21 d. Trišalę užskaitos sutartį ir 2019 m. sausio 23 d. Trišalę užskaitos sutartį. Taip pat priteisė ieškovei BUAB „Logvisa“, iš atsakovės UAB „Delamode Baltics“ 13 006,86 Eur skolą už suteiktas vežimo paslaugas ir priteisė iš atsakovės UAB „Delamode Baltics“, valstybės naudai 294,79 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė prašydama taikyti actio Pauliana institutą ieškinį grindė aplinkybe, kad ieškovės kreditorių interesai buvo pažeisti ieškovei prisiėmus atsakomybę už UAB „Gessa“ skolas, atsiradusias iki ginčo sutarties sudarymo, buvo užtikrintos UAB „Delamode Baltics“ kreditorinių reikalavimų patenkinimas, o kitų kreditorių teisės pažeistos. Tačiau su tokia pozicija teismas nesutiko ir pažymėjo, jog byloje nenustatyta ginčo, jog Bendradarbiavimo sutarties sudarymo metu t. y. 2018 m. rugsėjo mėnesį ieškovė buvo nemoki. Pats bankroto administratorius ieškinyje nurodė, jog mokestinių prievolių kreditoriams ieškovė pradėjo nebevykdyti 2018 m. lapkričio mėnesį, apie ieškovės pradelstus įsipareigojimus 2018 metų rugsėjo mėnesiui byloje duomenų nėra. Teismo vertinimu, Bendradarbiavimo sutarties sudarymas galėtų būti vertinamas tik kaip prielaida galimiems ieškovės kreditorių teisių pažeidimams ateityje atsirasti, tačiau pats sandoris tokių pažeidimų nesukūrė. Šiuo atveju kreditorių interesus galimai pažeidė ginčo Bendradarbiavimo sutarties pagrindu sudarytos trišalės užskaitos, tačiau šių užskaitų, kaip savarankiškų sandorių, negaliojimo klausimo ieškovė ieškinyje neiškėlė ir tokių aplinkybių neįrodinėjo, todėl teismas dėl to nepasisakė.

7. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė, ginčydama Bendradarbiavimo sutarties 5 dalį nurodė, jog pastaroji buvo akivaizdžiai žalinga bendrovei, nes ieškovė neatlygintinai prisiėmė atsakomybę už kitos bendrovės finansinius įsipareigojimus. Su tokia nemokumo administratoriaus pozicija teismas sutiko ir pažymėjo, jog visos ginčo sandorį sudariusios šalys yra pelno siekiančios, todėl neatlygintinas laidavimas ar kitų įsipareigojimų prisiėmimas de facto prieštarauja pelno siekiančio juridinio asmens interesams.

8. Teismo vertino, jog atsakovės argumentai, jog ginčo sutarties pagrindu ieškovė gavo didelę komercinę naudą, nes vežimo paslaugoms vykdyti gaudavo kuro, už kurį apmokėdavo tik po paslaugų suteikimo yra atmestini, kaip nepagrįsti, nes tokią naudą ieškovė jau įgijo dvišalės 2018 m. gegužės 23 d. Bendradarbiavimo sutarties Nr. 2018/05/23-07 pagrindu, tuo tarpu ginčijamos trišalės Bendradarbiavimo sutarties pagrindu ieškovė tik įsigijo papildomų įsipareigojimų už kitą juridinį asmenį, negaudama jokių papildomų teisių savo naudai. Ieškovės prisiimtų įsipareigojimų turinys, teismo vertinimu, yra visiškai neapibrėžtas laiko požiūriu ir neribojamas jokia suma, o sandoris, iš kurio tokie įsipareigojimai kyla, gali būti keičiamas be ieškovės žinios ir sutikimo. Įvertinus tokių ginčijamo sandorio sąlygų visetą teismas konstatavo, jog ginčo Bendradarbiavimo sutarties 5 dalis buvo nenaudinga ieškovei, sandorio sąlygos dėl neatlygintinio neriboto mąsto įsipareigojimų prisiėmimo byloja apie tai, jog susitarimo akivaizdus žalingumas turėjo būti žinomas sandorį sudariosioms šalims ir atitinkamai byloja apie šalių nesąžiningą elgesį sutarties sudarymo metu.

9. Teismas kritiškai vertino atsakovės argumentus, jog ginčijamos Bendradarbiavimo sutarties sudarymas buvo sąlygotas pasikeitusia faktine situacija, nes tapo aišku, jog ieškovė pati vežimo paslaugų neteiks, veiks kaip ekspeditorius, o faktines vežimo paslaugas teiks UAB „Gessa“. Pažymėjo, jog byloje nėra jokių rašytinių įrodymų kas naudojosi kuro kortelėmis po ginčo Bendradarbiavimo sutarties sudarymo. Ginčijamose trišalėse užskaitose užskaitytos sumos pagal neapmokėtas kuro sąskaitas išrašytas už laikotarpį iki ginčo Bendradarbiavimo sutarties sudarymo bei sumos už UAB „Logvisa“ suteiktas vežimo paslaugas 2019 metų sausio mėnesį t. y. tarp įskaitytų prievolių yra beveik metų laikotarpis. Iš Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje eB2-161-640/2020, kuria UAB „Gessa“ buvo iškelta bankroto byla, matyti, jog pastaroji bendrovė buvo nemoki Bendradarbiavimo sutarties sudarymo metu, nuo 2017 metų neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų viešajam registrui, todėl teismas sutiko su ieškovės argumentais, jog ginčijama Bendradarbiavimo sutartimi buvo apsaugotos atsakovės finansiniai interesai ir teisės į laiko prasme „pasenusias“ skolas, tuo tarpu ieškovė atsisakė apmokėjimo už teikiamas paslaugas pagal einamąsias sąskaitas.

10. Taip pat teismas kritiškai vertino atsakovės argumentus apie tai, jog ginčijama sutartimi buvo siekiama sumažinti jos verslo riziką, nes ji įsipareigojo atsiskaityti su kuro tiekėju už kuro faktinius naudotojus. Susipažinus su į bylą pateiktos atsakovės ir kuro tiekėjo UAB „AS24 Lietuva“ 2017 m. sausio 12 d. Bendradarbiavimo sutarties sąlygomis matyti, jog kuro tiekėjas sutiko, kad esant UAB „Delamode Baltics“ ir jos partnerių susitarimui, už kurą atsiskaitytų ne kurą gaunantys asmenys, o UAB „Delamode Baltics“, tačiau prievolės atsiskaityti už faktinius kuro naudotojus ar už jos laiduoti sutartyje nėra.

11. Įvertinus nustatytų aplinkybių visetą teismas reikalavimą dėl 2018 m. rugsėjo 29 d. Bendradarbiavimo sutarties Nr. 2018/09/209-02 5 dalies pripažinimo negaliojančia CK 1.82 straipsnio pagrindu teismas tenkino. Kadangi 2019 m. sausio 21 d. ir sausio 23 d. Trišalės užskaitos sutartys buvo sudarytos pripažintos negaliojančia Bendradarbiavimo sutarties Nr. 2018/09/209-02 5 dalies nuostatų pagrindu, pastarąsias teismas taip pat pripažino negaliojančiomis. Teismas atsižvelgdamas į visų trišalę Bendradarbiavimo sutartį sudariusių šalių akivaizdžiai nesąžiningą elgesį, sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo restitucijos taikymo bendrųjų taisyklių ir ieškovei iš atsakovės priteisė neteisėtai atliktų užskaitų suma – 13 006,86 Eur atlyginimas už suteiktas vežimo paslaugas pagal tik iš dalies apmokėtas PVM sąskaitas – faktūras.

12. Ieškinys pareikštas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, todėl atsakovė, teismo vertinimu, nepagrįstai prašė taikyti CMR konvencijoje numatytą ieškinio senaties terminą. Teismas sprendė, kad ieškinio senaties terminas šiuo atveju nėra praleistas, nes byloje pareikštiems reikalavimams dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Atsakovė UAB „Delamode Baltics“ (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės BUAB “Logvisa” nemokumo (bankroto) bylos administravimui skirtų lėšų atsakovės UAB “Delamode Baltics” naudai visas šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Apeliantė nurodo, kad įsiteisėjusiame 2019 m. balandžio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime už akių civilinėje byloje Nr. e2-11920-433/2019, kuriuo teismas tenkino UAB „Delamode Baltics” ieškinį UAB „Logvisa“ dėl 17 330,34 Eur skolos už iš UAB „AS24 Lietuva” įsigytą kurą, yra konstatuota, kad Laidavimo sutartimi UAB „Delamode Baltics”, kaip laiduotoja, atsiskaitė su UAB „AS24 Lietuva” UAB „Logvisa” įsigytą kurą pagal UAB „AS24 Lietuva” UAB „Logvisa“ išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, t. y. buvo nustatytas prejudicinis faktas, kad apeliantė laidavo UAB „AS24 Lietuva” už ieškovės tinkamą prievolių vykdymą ir šios faktinės aplinkybės neginčija ir pati ieškovė. Apeliantės nuomone, šioje civilinėje byloje taikytina prejudicija ir laikytina įrodyta aplinkybė, kad UAB „Delamode Baltics“ Laidavimo sutartimi laidavo UAB „AS24 Lietuva” už tinkamą UAB „Logvisa“ prievolių įvykdymą.

13.2. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3506-262/2019 patvirtino UAB „Delamode Baltics“ kreditorinį reikalavimą ieškovei 17 330,34 Eur sumoje ir tai patvirtina, kad kurą savo reikmėms naudojo ieškovė, ji pati nėra atsiskaičiusi su kuro tiekėju ir dėl to ginčo tarp bylos šalių nėra. Todėl visiškai nepagrįstas teismo argumentas, kad byloje nėra įrodymų, kas naudojosi kuro kortelėmis.

13.3. Apeliantės teigimu, ieškovė turėjo pareigą atsiskaityti su BUAB „Gessa“ už suteiktas paslaugas, t. y. šios šalys viena kitos atžvilgiu turėjo priešpriešinių reikalavimų. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad ieškovė būtų atsiskaičiusi su BUAB „Gessa“ už suteiktas pervežimo paslaugas ar, kad minėtas pervežimo paslaugas būtų teikusi ne BUAB „Gessa“. Ieškovė byloje nepateikė rašytinių įrodymų, kad nors kartą per visą kuro įsigijimo iš UAB „AS24 Lietuva” laikotarpį, t. y. nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki 2019 m. liepos 8 d., kai ieškovei iškelta bankroto byla, būtų tiesiogiai apmokėjusi UAB „AS24 Lietuva” sąskaitas už į kreditą įsigytą kurą.

13.4. Apeliantės teigimu, visas tris ginčo šalis siejo tarpusavio bendradarbiavimas, kai ieškovė teikdavo pervežimo paslaugas apeliantei pasitelkdama atsakovę UAB „Gessa,“ kaip faktinį vežėją, bei, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovė UAB „Gessa“ visą bendradarbiavimo laiką nors ir įsigydavo iš UAB „AS24 Lietuva” kurą į kreditą, tačiau pačios už jį niekada nemokėjo, o už šiuos asmenis su kuro tiekėju UAB „AS24 Lietuva” atsiskaitydavo apeliantė. Teismo argumentas, kad bylos šalys buvo nesąžiningos atlikdamos Trišales užskaitos sutartis atmestinas kaip prieštaraujantis byloje surinktiems rašytiniams įrodymams, objektyvumo, protingumo ir teisingumo principams. Todėl bylos šalių bendradarbiavimo laikotarpiu susiklosčius nurodytai situacijai bei įvertinus tą aplinkybę, kad atsakovė buvo laidavusi už ieškovę kuro tiekėjui UAB „AS24 Lietuva”, ieškovės laidavimas apeliantei už jos samdomo faktinio vežėjo UAB „Gessa“ finansinių įsipareigojimų įvykdymą nėra be teisinio pagrindo atliktas veiksmas, ir toks laidavimas nelaikytinas pažeidžiančiu ieškovės kreditorių interesus.

13.5. Apeliantės vertinimu, teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad šalių sudaryta Bendradarbiavimo sutartimi Nr. 2018/09/209-02 ieškovei buvo sudarytos visos sąlygos itin palankiomis sąlygomis vykdyti komercinę veiklą – teikti krovinių pervežimo paslaugas iš karto neatsiskaitant su kurio tiekėju už faktiškai įsigytą kurą, kas galutiniame rezultate ieškovei leido nesumokėti atsakovei 17 330,34 Eur, o šiuos pinigus panaudoti kitoms ieškovės įmonės reikmėms, t. y. po ieškovės ginčijamų Trišalių užskaitos sutarčių sudarymo, kurių pagrindu atsakovė nemokėjo ieškovei 13 006,86 Eur, ieškovė, neatlygintinai įsigijo kuro, kurį panaudojo savo reikmėms už 17 330,34 Eur ir gavo naudą, todėl teismas nepagrįstai sprendė apie bylos šalių nesąžiningumą ir be teisinio pagrindo pripažino negaliojančiomis ieškovės ginčo Bendradarbiavimo sutarties dalį „Laidavimas“ ir jos pagrindu šalių sudarytas Trišales užskaitos sutartis.

13.6. Teismas nusprendęs taikyti vienašalę restituciją, sukūrė apeliantės padėties nepagrįstą pablogėjimą, o ieškovei nepagrįsto pagerėjimo situaciją, t. y. situaciją, kurios būtent ir siekiama išvengti taikant CK 6.145 straipsnio 2 dalį, nes atsakovė neturi jokių galimybių susigrąžinti iš UAB „AS24 Lietuva“ už BUAB „Gessa“ ir BUAB „Logvisa“ sumokėtų pinigų už šių asmenų įsigytą kurą, kaip ir neturi galimybės kuro ar atsiskaitymo už jį atgauti iš UAB „Logvisa“ ir UAB „Gessa“. Teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad apeliantė už kurą jo tiekėjui UAB „AS24 Lietuva“ sumokėdavo ne iš anksto, o tik po to, kai ieškovė ir atsakovė UAB „Gessa“ faktiškai jį užsipildavo ir sunaudodavo, t .y. po to, kai ginčo šalys BUAB „Logvisa“ ir UAB „Gessa“ gaudavo realią naudą, kuri leido joms nestabdant vykdyti ūkinę – komercinę veiklą, kuri turėjo nešti pajamas ir pelną. Todėl esant tokiai situacijai, kai visos bylos ir sandorio šalys turėjo sąžiningą ir ekonomiškai pagrįstą suinteresuotumą sudaryti Bendradarbiavimo sutartį ir jos pagrindu viena kitos atžvilgiu prisiimti finansinius įsipareigojimus, prioritetinis tik vienos iš jų, t. y. ieškovės teisių gynimas apeliantės sąskaita neatitinka CK 6.145 straipsnio 2 dalimi siekiamų tikslų, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad šiuo atveju turi būti taikoma restitucija.

13.7. Pagal CMR konvenciją vienerių metų senaties terminas taikomas ieškiniams, reiškiamiems vežėjui dėl krovinio praradimo, sugadinimo, pavėluoto pristatymo, krovinio dokumentų praradimo ar neteisingo jų panaudojimo taip pat ir vežėjo ieškiniams dėl užmokesčio už vežimą. Todėl remiantis ieškovės patikslintame ieškinyje teikiamais paaiškinimais, kad atsakovė skolinga ieškovei už suteiktas pervežimo paslaugas ir vadovaujantis CMR konvencija, ieškovės ieškinio reikalavimui dėl 13 006,86 Eur skolos už pervežimo paslaugas priteisimo, teismas, esant atsakovės prašymui, turėjo pagrindą taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminas, numatytą CMR konvencijos 32 straipsnio 2 punkte, kurį ieškovė yra praleidusi.

Atsiliepimas

14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė BUAB „Logvisa“ prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Apeliantė teismui teikė įrodymus, kuriais siekė įrodyti, jog Bendradarbiavimo sutartis, o tiksliau jos dalis, kuria UAB „Logvisa“ laidavo už UAB „Gessa“ prievolių vykdymą, nebuvo žalinga ieškovei bei jai sukūrė menamą ekonominę naudą, tačiau visi sandoriai, kuriuos nurodė apeliantė, buvo sudaryti iki Bendradarbiavimo sutarties pasirašymo dienos. Bendradarbiavimo sutartimi nebuvo sudaryti jokie ieškovei ekonomiškai naudingi nauji sandoriai. Tokią apeliantės pozicija galima vertinti tik kaip gynybinę, tačiau vertinant byloje esančius įrodymus bei vadovaujantis tikėtinumo taisykle, laikytina, kad apeliantė neįrodė tų aplinkybių, kuriomis bandė atsikirsti į jai pareikštą reikalavimą.

Šalies argumentai

14.2. Ieškovės teigimu, byloje nebuvo pateiktų įrodymų, kurie patvirtintų, jog Bendradarbiavimo sutartis, kaip neatlygintinas sandoris, neprieštaravo ieškovės veiklos tikslui ir jos kreditorių interesams. Bendradarbiavimo sutartis, sukūrusi ieškovei prievolę įvykdyti BUAB „Gessa“ neįvykdytą pagrindinę prievolę UAB „Delamode Baltics“, prieštaravo ieškovės veiklos tikslams bei pažeidė ieškovės kreditorių teises. Bendradarbiavimo sutarties sudarymas nebuvo sąlygotas komercinės (ekonominės) ir/ar kitokios naudos siekimu ieškovei, todėl jai nesudarius Bendradarbiavimo sutarties nebūtų padidėję jos finansiniai įsipareigojimai ir nebūtų teisinių sąlygų įskaitymui, kuris buvo atliktas Trišalėmis užskaitos sutartimis.

14.3. Byloje esantys įrodymai patvirtina ir tai, kad BUAB „Gessa“ neįvykdytų prievolių atsakovei įvykdo terminai pasibaigė (2018 m. kovo – balandžio mėn.) iki Bendradarbiavimo sutarties sudarymo dienos (2018 m. rugsėjo 29 d.), o tai reiškia, jog dėl tokio UAB „Gessa” prievolių įvykdymo termino atsakovei turėjo būti ir buvo suprantama, jog BUAB „Gessa” finansinės galimybės įvykdyti prievoles UAB „Delamode Baltics” yra labai ribotos arba jų (finansinių galimybių) apskritai nėra. Apeliantei, kaip verslo subjektui, taip pat turėjo būti suvokiama, kad tokiu būdu yra iškreipiama šalių tarpusavio įsipareigojimų pusiausvyra, t. y. atsiranda įsipareigojimų disproporcija, ir yra pažeidžiamos paties juridinio asmens (ieškovės) teisės ir teisėti interesai, kadangi ieškovei Bendradarbiavimo sutartimi prisiimant papildomus finansinius įsipareigojimus už tai nebuvo gauta jokia komercinė (ekonominė) nauda, o tik padidėjo ieškovės finansiniai įsipareigojimai.

14.4. Ieškovės vertinimu, apeliantė yra laikytina nesąžiningu asmeniu, žinojusiu, jog Bendradarbiavimo sutartis pažeidžia ieškovės teises bei gali turėti esminės įtakos ieškovės mokumo rodikliams. Ieškovė nemokia įmone jau buvo 2018 metais, kadangi jos įsipareigojimai kreditoriams (131 975,00 Eur) viršijo pusę (62 704,00 Eur) į balansą įrašyto turto vertės (125 408,00 Eur), todėl Bendradarbiavimo sutartimi papildomų finansinių įsipareigojimų, sudariusių daugiau kaip 16 procentų turto vertės, prisiėmimas darė esminę įtaką UAB „Logvisa“ finansiniams rodikliams, o praėjus kiek daugiau nei vienam mėnesiui ieškovės finansinė padėtis tapo kritiška, kadangi jau nuo 2018 m. lapkričio mėn. nustojo vykdyti savo mokestines prievoles. Pripažinus Bendradarbiavimo sutarties dalį, kurios pagrindu kilo apeliantės reikalavimas į ieškovę negaliojančia, įskaitymas, atliktas Trišalėmis užskaitos sutartimis tapo niekiniu, apeliantei neįgijus priešpriešinio reikalavimo į ieškovę.

14.5. Trišalėmis užskaitos sutartimis atlikus tarpusavio reikalavimų įskaitymą, apeliantės prievolė sumokėti atlygį ieškovei pasibaigė, o tokia prievolė kyla tik po tai, kai šiomis sutartimis yra pripažįstamos niekinėmis sprendimo pagrindu. Trišalėmis užskaitos sutartimis atlikus įskaitymą, ieškinio senaties termino skaičiavimas buvo nutrauktas. Net jeigu teismas pripažintų, jog ieškinio senaties termino skaičiavimas nebuvo nutrauktas, sandorių, kurių pagrindu buvo atliktas įskaitymas, pripažinimas niekiniu sudaro teisinį pagrindą atnaujinti senaties terminą, kadangi niekinių sandorių galiojimo laikotarpiu ieškovė realiai negalėjo įgyvendinti teisės pareikšti ieškinį apeliantei.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Žemesnės instancijos teismas

16. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. liepos 8 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi ieškovei UAB „Logvisa“ iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirtas R. G.. Iki bankroto bylos iškėlimo ieškovę ir abi atsakoves siejo sutartiniai santykiai: 2017 m. spalio 26 d. UAB „Delamode Baltics“ ir UAB „Gessa“ sudarė Bendradarbiavimo sutartį Nr. 2017/10/26-2, kurios pagrindu UAB „Gessa“ kaip vežimo paslaugas teikianti bendrovė ir UAB „Delamode Baltics“, kaip tokių paslaugų užsakovė, sulygo bendradarbiauti krovinių vežimo ir tarpininkavimo įsigyjant kurą su nuolaidomis iš UAB „AS24 Lietuva“ srityse. Pagal sutartį šalys be kito ko susitarė, jog siekiant kuo ekonomiškiausio krovinių pervežimo įvykdymo, UAB „Delamode Baltics, kaip kuro tiekėjo tarpininkas, suteiks UAB „Gessa“ korteles kurui pirkti, už kurą mokėtinas sumas kuro tiekėjui sumokės UAB „Delamode Baltics“, o vėliau šias sumas įskaitys į už vežimo paslaugas mokėtinas sumas. Sutarties 2.3 punkte šalys susitarė, jog nepaisant tuo, jog UAB „Delamode Baltics“ laiduos kuro tarpininkui už vežėją (UAB „Gessa“), vežėjas dės visas pastangas atsakyti už savo prievoles prieš kuro tiekėjus. 2018 m. gegužės 23 d. buvo sudaryta Bendradarbiavimo sutartis Nr. 2018/05/23-07 tarp UAB „Delamode Baltics“ ir UAB „Logvisa“, kurios sąlygos yra analogiškos minėtai bendradarbiavimo sutarčiai, sudarytai su UAB „Gessa“, tik šiuo atveju UAB „Logvisa“ sudarė sutartį kaip vežimo paslaugas teikianti bendrovė, o UAB „Delamode Baltics“, kaip ir pirmu atveju – kaip vežimo paslaugų užsakovas ir kuro tiekėjo tarpininkas.

19. Pasirašytų minėtų bendradarbiavimo sutarčių pagrindu tiek UAB „Gessa“ ,tiek UAB „Logvisa“ buvo įtrauktos į UAB „Delamode Baltics“ su UAB „AS24 Lietuva“ 2017 m. sausio 12 d. sudarytos Bendradarbiavimo sutarties 2018 m. liepos 1 d. priede Nr. 1.2 sulygtą klientų sąrašą, gavo šio kuro tiekėjo korteles ir pagal jas įsigydavo kuro su nuolaidomis. Sąskaitos faktūros už įsigytą kurą buvo išrašomos faktiniams kuro naudotojams – UAB „Gessa“ ir UAB „Logvisa“, tačiau jas apmokėdavo kuro tiekėjui UAB „Delamode Baltics“. Šios aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiais teismo sprendimais civilinėse bylose: Vilniaus miesto aplinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-11920-433/2019 bei Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3677-640/2019.

20. 2018 m. rugsėjo 29 d. UAB „Delamode Baltics“, UAB „Gessa“ ir UAB „Logvisa“ pasirašė trišalę Bendradarbiavimo sutartį Nr. 2018/09/209-02, kurioje šalys atkartojo 2017 m. spalio 26 d. UAB „Delamode Baltics“ ir UAB „Gessa“ sudarytos Bendradarbiavimo sutarties Nr. 2017/10/26-2 nuostatas ir įtraukė naują 5 dalį - Laidavimas, kuriame aptarė UAB „Logvisa“, kaip UAB „Gessa“ laiduotojo, įsipareigojimus UAB „Delamode Baltics“ naudai. Šio sutarties 5.1-5.7 punktuose šalys be kito ko susitarė, jog UAB Logvisa įsipareigoja visu savo turtu bei lėšomis neatlygintinai atsakyti UAB „Delamode Baltics“, jeigu UAB „Gessa“ neįvykdys arba netinkamai įvykdys visas arba dalį savo prievolių, tiek esančių sutarties įsigaliojimo dieną, tiek ir būsimų, kurios atsiras sutarties galiojimo metu; laiduotojas be kito ko sutiko, jog tokia sutartis gali būti pakeista ar papildyta be atskiro jo sutikimo ar informavimo ir patvirtino, jog supranta ir sutinka, kad dėl tokių pakeitimų gali iš esmės padidėti jo atsakomybė, atsirasti nepalankios pasekmės, tačiau net ir tuo atveju sutartis nepasibaigs ir galios toliau bei, kad dėl prievolių pasikeitimo nereikš jokių prieštaravimų.

21. 2019 m. sausio 21 d. ir 2019 m. sausio 23 d. šalys pasirašė trišales užskaitų sutartis, kurių pagrindu UAB „Delamode Baltics“ ieškovei – UAB „Logvisa“ už krovinių vežimą pagal laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 15 d. iki 2019 m. sausio 21 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) mokėtinas sumas iš dalies – 13 006,86 Eur suma - įskaitė į BUAB „Gessa“ skolą už kurą pagal 2018 m. kovo 16 d., PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. balandžio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Tarp šalių nėra ginčo, jog šios trišalės užskaitos buvo atliktos 2018 m. rugsėjo 29 d. Bendradarbiavimo sutarties Nr. 2018/09/209-02 pagrindu.

22. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 2018 m. rugsėjo 29 d. Bendradarbiavimo sutarties Nr. 2018/09/209-02 ir jos pagrindu pasirašytų Trišalių užskaitų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir užskaitytos sumos – 13 006,86 Eur priteisimo ieškovei.

23. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas UAB „Logvisa“ ieškinys atsakovėms UAB „Delamode Baltics“ ir BUAB „Gessa“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas reikalavimą dėl ginčo Bendradarbiavimo sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana instituto pagrindu atmetė, tačiau minėtos ginčo sutarties pripažinimo negaliojančia tenkino dėl sandorio prieštaravimo juridinio asmens teisnumui bei įvertinus apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl ginčo sutarties pripažinimo negaliojančia remiantis sandorio prieštaravimo juridinio asmens teisnumui pagrindu.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

24. Atsakovė prašo prie civilinės bylos prijungti kartu apeliaciniu skundu teikiamą papildomą rašytinį įrodymą – 2018 m. birželio 18 d. Laidavimo sutartį, sudarytą su kuro tiekėju UAB „AS24 Lietuva”, kuria atsakovė laidavo kuro tiekėjui už ieškovės UAB „Logvisa” įsipareigojimų vykdymą. Atsakovė nurodo, kad jos laidavimas už ieškovę yra konstatuotas 2019 m. balandžio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime už akių civilinėje byloje Nr. e2-11920-433/2019, kuriuo teismas tenkino UAB “Delamode Baltics” ieškinį UAB „Logvisa“ dėl 17 330,34 Eur skolos už iš UAB “AS24 Lietuva” įsigytą kurą. Atsakovės teigimu, laidavimo sutarties pateikimo būtinybė iškilo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, t. y. pirmos instancijos teismui savo sprendime nusprendus nesivadovauti 2019 m. balandžio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytais prejudiciniais faktais.

25. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

26. Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės dėl apeliacinės instancijos teismo atsisakymo priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 314 straipsnio reglamentavimu dėl naujų įrodymo priėmimo ribojimo siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumų po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. To reikalauja civilinio proceso ekonomiškumo, koncentracijos, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai, kadangi šalims civiliniame procese nustatyta pareiga sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis).

27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

28. Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo, jog teikiamas naujas rašytinis įrodymas nebuvo pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi jo priėmimo klausimas pirmosios instancijos teisme nespręstas. Pagrindo priimti naują įrodymo egzistavimą apeliantė grindžia vėliau iškilusia būtinybe pateikti duomenis, paaiškėjus, jog pirmos instancijos teismas savo sprendime nesivadovavo 2019 m. balandžio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytais prejudiciniais faktais. Atsižvelgiant į tai, kad naujas įrodymas yra pateiktas kartu su apeliaciniu skundu, su juo turėjo galimybę susipažinti ir susipažino ieškovė, kuri išsakė savo poziciją dėl jo priėmimo atsiliepime į apeliacinį skundą, nenustačius, kad apeliantė savo teise teikti įrodymus piktnaudžiautų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

Dėl prejudicinę reikšmę turinčių faktų taikymo nagrinėjamoje byloje

29. Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška įtvirtinta ir CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikia įrodinėti. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę reikšmę, suformulavo tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tam, kad teismo nustatyta aplinkybė būtų pripažinta prejudiciniu faktu, būtinas nurodytų sąlygų visetas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-421/2018 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

30. Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo, kad įsiteisėjusiame 2019 m. balandžio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime už akių civilinėje byloje Nr. e2-11920-433/2019 buvo nustatytas prejudicinis faktas, kad apeliantė laidavo UAB „AS24 Lietuva” už ieškovės tinkamą prievolių vykdymą. Apeliantės nuomone, šioje civilinėje byloje turėjo būti taikyta prejudicija ir laikytina įrodyta aplinkybė, kad UAB „Delamode Baltics“ Laidavimo sutartimi laidavo UAB „AS24 Lietuva” už tinkamą UAB „Logvisa“ prievolių įvykdymą.

31. Kaip matyti iš 2019 m. balandžio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-11920-433/2019, ieškovė UAB „Delamode Baltics” ir atsakovė UAB „Logvisa” 2018 m. gegužės 23 d. sudarė Bendradarbiavimo sutartį Nr. 2018/05/23-07, pagal kurią šalys susitarė, kad ieškovė, kaip kuro tiekėjų tarpininkas, leidžia atsakovui naudotis kuro kortelėmis, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su ieškovu sutartyje aptarta tvarka. Ieškovė kuro tiekėjui UAB „AS24 Lietuva”, kurio kuro kortelėmis naudojosi atsakovė įsigydama kurą, pagal 2018 m. liepos 1 d. Priedą Nr. 1.2. prie 2017 m. sausio 12 d. Bendradarbiavimo sutarties, ieškovė laidavo už tinkamą atsakovės įsipareigojimų įvykdymą, t. y. tinkamą atsiskaitymą už kuro įsigijimą. Remiantis minėta Laidavimo sutartimi, kuro kortelių paslaugas teikiančios UAB „AS24 Lietuva” sąskaitas už atsakovės įsigytą kurą ir kuro kortelių naudojimą apmokėti turėjo arba pati atsakovė, arba ieškovė, o ieškovės už atsakovę jau sumokėtos sumos užskaitos pagrindu galėjo būti dengiamos iš ieškovės atsakovei už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas mokėtinų sumų.

32. Pažymėtina, jog nors apeliantės minėtoje byloje, ieškovei siekiant prisiteisti iš atsakovės skolą, ieškovės laidavimas UAB „AS24 Lietuva“ už ieškovės tinkamą prievolių vykdymą buvo konstatuotas, tai patvirtina ir kartu su apeliaciniu skundu pateikta apeliantės 2018 m. birželio 18 d. Laidavimo sutartis, tačiau šioje civilinėje byloje remiamasi 2018 m. rugsėjo 29 d. UAB „Delamode Baltics“, UAB „Gessa“ ir UAB „Logvisa“ trišale Bendradarbiavimo sutartimi Nr. 2018/09/209-02, kurioje šalys nors ir atkartojo 2017 m. spalio 26 d. UAB „Delamode Baltics“ ir UAB „Gessa“ sudarytos Bendradarbiavimo sutarties Nr. 2017/10/26-2 nuostatas, tačiau ir įtraukė naują 5 dalį - Laidavimas, kurioje naujai aptarė UAB „Logvisa“, kaip UAB „Gessa“ laiduotojo, įsipareigojimus UAB „Delamode Baltics“ naudai, t. y. šalys be kito ko susitarė, jog ieškovė įsipareigoja visu savo turtu bei lėšomis neatlygintinai atsakyti apeliantei, jeigu UAB „Gessa“ neįvykdys arba netinkamai įvykdys visas arba dalį savo prievolių, tiek esančių sutarties įsigaliojimo dieną, tiek ir būsimų, kurios atsiras sutarties galiojimo metu. Atsižvelgiant į tai, jog buvo sudaryta nauja trišalė bendradarbiavimo sutartis, kurios sąlygas šioje byloje ieškovė ginčija ir įvertinus ieškovės įrodinėjamų faktų reikšmingumą šioje civilinėje byloje bei tai, kad kitoje byloje visi minėti ieškovės ir atsakovės sandoriai, buvo sudaryti iki šioje byloje ginčijamos trišalės Bendradarbiavimo sutarties Nr. 2018/09/209-02 pasirašymo dienos, pagrindo teigi, jog civilinėje byloje Nr. e2-11920-433/2019 nustatyti faktai turi prejudicinę reikšmę ir šioje byloje, nėra.

Dėl 2018 m. rugsėjo 29 d. Bendradarbiavimo sutarties Nr. 2018/09/209-02 5 dalies prieštaravimo juridinio asmens teisnumui

Žemesnės instancijos teismas

33. Juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimo pagrindai ir nuginčijimo sąlygos įtvirtinti CK 1.82 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas, todėl būtina įrodyti, kad kita sandoris šalis veikė tikrai nesąžiningai.

34. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad siekiant nuginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieštarauja juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 straipsnis), t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jo valdymo organų kompetenciją ar prieštarauja juridinio asmens tikslams, būtina nustatyti šių teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sandorį sudarė viešasis ar privatus juridinis asmuo; antra, turi būti nustatytas valdymo organo kompetencijos pažeidimas ar (ir) prieštaravimas juridinio asmens tikslams; trečia, turi būti įrodytas privataus juridinio asmens kontrahento ginčijamame sandoryje nesąžiningumas; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Nepaneigus kitos sandorio šalies sąžiningumo prezumpcijos, privataus juridinio asmens sudarytas sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu šiuo pagrindu, tačiau pažeistos juridinio asmens teisės gali būti ginamos kitais civilinių teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2006; 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-611/2016, 34 punktas; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-375-611/2017, 27 punktas).

35. CK 1.82 straipsnyje nustatyti sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai savaime nesiejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda; priešingu atveju būtų neproporcingai pažeidžiamas teisinių santykių stabilumo principas. Tačiau jei tai nurodyta juridinio asmens teisnumą apibrėžiančiose normose ar steigimo dokumentuose, su juridinio asmens teisnumu gali būti nesuderinamas tik aiškus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių. Tokiu atveju CK 1.82 straipsnio taikymas (atsižvelgiant ir į kitas šio straipsnio taikymui svarbias aplinkybes) būtų pateisinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2013).

36. Tai, ar sandoris yra akivaizdžiai nenaudingas, žalingas privačiam juridiniam asmeniui, ar tokio sandorio palikimas galioti reiškia aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių, vertina teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Jeigu privataus juridinio asmens tikslas yra siekti pelno, net ir neatlygintinas sandoris ne visada prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslui, jei įrodoma ir nustatoma, kad iš tokio sandorio juridinis asmuo gavo arba galėjo gauti kitokią adekvačią naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-375-611/2017, 30 punktas).

37. Apeliantė grįsdama ginčo Bendradarbiavimo sutarties naudingumą ieškovei nurodo, kad ieškovė naudojosi kuro kortelėmis, t. y. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3506-262/2019 patvirtino UAB „Delamode Baltics“ kreditorinį reikalavimą ieškovei 17 330,34 Eur sumoje ir tai patvirtina, kad kurą savo reikmėms naudojo ieškovė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėta nutartimi patvirtintas UAB „Delamode Baltics“ kreditorinis reikalavimas ieškovei 17 330,34 Eur sumoje, buvo patvirtintas pagal 2019 m. balandžio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-11920-433/2019, kuriame buvo priteista atsakovei ieškovės 17 330,34 Eur skola remiantis ne ginčo trišale bendradarbiavimo sutartimi, o dvišale 2018 m. gegužės 23 d. bendradarbiavimo sutartimi Nr. 2018/05/23-07, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog byloje nėra jokių rašytinių įrodymų kas naudojosi kuro kortelėmis po ginčo Bendradarbiavimo sutarties sudarymo.

38. Apeliantės teigimu, byloje nėra įrodymų, jog ieškovė būtų atsiskaičiusi su BUAB „Gessa“ už suteiktas pervežimo paslaugas pagal PVM sąskaitas – faktūras Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei tai, jog byloje nėra įrodymų, kad nors kartą per visą kuro įsigijimo iš UAB „AS24 Lietuva” laikotarpį, kai ieškovei iškelta bankroto byla, būtų tiesiogiai apmokėjusi UAB „AS24 Lietuva” sąskaitas už į kreditą įsigytą kurą.

39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš pateiktų Trišalių užskaitų sutarčių matyti, kad užskaitytos sumos pagal neapmokėtas kuro sąskaitas išrašytos 2018 m. kovo ir balandžio mėnesiais, t. y. išrašytos už laikotarpį iki ginčo Bendradarbiavimo sutarties sudarymo bei sumos už UAB „Logvisa“ suteiktas vežimo paslaugas 2019 metų sausio mėnesį t. y. tarp įskaitytų prievolių yra beveik metų laikotarpis. Taigi, BUAB „Gessa“ neįvykdytų prievolių atsakovei įvykdymo terminai pasibaigė (2018 m. kovo – balandžio mėnesiais) iki Bendradarbiavimo sutarties sudarymo dienos (2018 m. rugsėjo 29 d.), t. y. skola buvo nepadengta ilgiau kaip pusę metų. Iš Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje eB2-161-640/2020, kuria UAB „Gessa“ buvo iškelta bankroto byla, matyti, jog pastaroji bendrovė buvo nemoki Bendradarbiavimo sutarties sudarymo metu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus, jog byloje nėra duomenų, kas naudojosi kuro kortelėmis po ginčo Bendradarbiavimo sutarties sudarymo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčijama Bendradarbiavimo sutartimi buvo apsaugotos apeliantės finansiniai interesai ir teisės į laiko prasme „pasenusias“ skolas, o tuo tarpu ieškovė atsisakė apmokėjimo už teikiamas paslaugas pagal einamąsias sąskaitas. Atsižvelgus į BUAB „Gessa“ skolinius įsipareigojimus, neįvykdytų prievolių atsakovei įvykdymo pasibaigusių terminų laiką bei įvertinus kitus duomenis, pagrindžiančius ginčo Bendradarbiavimo sutarties sudarymo metu BUAB „Gessa“ nemokumą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantei turėjo būti akivaizdžiai suprantama, jog BUAB „Gessa” finansinės galimybės įvykdyti prievoles UAB „Delamode Baltics” yra labai ribotos arba net finansinių galimybių apskritai nėra. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog apeliantė ginčo bendradarbiavimo sutartimi siekė perkelti BUAB „Gessa“ skolą ieškovei, todėl apeliantė yra laikytina nesąžiningu asmeniu, žinojusiu, jog ginčo Bendradarbiavimo sutartis pažeidžia ieškovės teises bei gali turėti esminės įtakos ieškovės mokumo rodikliams.

40. Apeliantė nurodo, jog ieškovė viso įsigijo kuro už 17 330,34 Eur, už kurį sumokėjo pati apeliantė. Taigi apeliantės teigimu, ieškovė iš atsakovės UAB „Delamode Baltics“ įgijo naudos 17 330,34 Eur sumoje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šią naudą ieškovė gavo dvišalės 2018 m. gegužės 23 d. Bendradarbiavimo sutarties Nr. 2018/05/23-07 pagrindu, kurią kaip jau buvo minėta, 2019 m. balandžio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-11920-433/2019, priteisė ją apeliantei iš ieškovės.

Žemesnės instancijos teismas

41. Kaip matyti ginčo sutartimi 5.1 - 5.7 punktais šalys be kita ko susitarė, jog ieškovė įsipareigoja visu savo turtu bei lėšomis neatlygintinai atsakyti UAB „Delamode Baltics“, jeigu UAB „Gessa“ neįvykdys arba netinkamai įvykdys visas arba dalį savo prievolių, tiek esančių sutarties įsigaliojimo dieną, tiek ir būsimų, kurios atsiras sutarties galiojimo metu; laiduotojas be kito ko sutiko, jog tokia sutartis gali būti pakeista ar papildyta be atskiro jo sutikimo ar informavimo ir patvirtino, jog supranta ir sutinka, kad dėl tokių pakeitimų gali iš esmės padidėti jo atsakomybė, atsirasti nepalankios pasekmės, tačiau net ir tuo atveju sutartis nepasibaigs ir galios toliau bei, kad dėl prievolių pasikeitimo nereikš jokių prieštaravimų. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ginčijamos trišalės bendradarbiavimo sutarties pagrindu ieškovė tik įsigijo papildomų įsipareigojimų už kitą juridinį asmenį, negaudama jokių papildomų teisių savo naudai. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovės prisiimtų įsipareigojimų turinys yra visiškai neapibrėžtas laiko požiūriu ir neribojamas jokia suma, o sandoris, iš kurio tokie įsipareigojimai kyla, gali būti keičiamas be ieškovės žinios ir sutikimo.

42. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismui nenustačius, jog ieškovė pagal ginčo Bendradarbiavimo sutartį gavo komercinę naudą bei įvertinus kad šios sutarties 5 dalimi ieškovė tik įsigijo papildomų įsipareigojimų už kitą juridinį asmenį, negaudama jokių papildomų teisių savo naudai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios sutarties 5 dalis yra ne tik nenaudinga, bet net ieškovei žalinga ir šio susitarimo akivaizdus žalingumas turėjo būti žinomas sandorį sudariosioms šalims, kas lemia apeliantės nesąžiningą elgesį sutarties sudarymo metu. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino reikalavimą dėl 2018 m. rugsėjo 29 d. Bendradarbiavimo sutarties Nr. 2018/09/209-02 5 dalies pripažinimo negaliojančia CK 1.82 straipsnio pagrindu ir atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. sausio 21 d. ir sausio 23 d. Trišalės užskaitos sutartys buvo sudarytos pripažintos negaliojančia Bendradarbiavimo sutarties Nr. 2018/09/209-02 5 dalies nuostatų pagrindu, pastarąsias sutartis taip pat pagrįstai teismas pripažino negaliojančiomis.

Dėl restitucijos taikymo

43. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje terminas „restitucija“ vartojamas numatant, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką ji yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo padarinių.

44. Restitucija taikoma pagal CK šeštosios knygos normas, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio (nuo pradžių), arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Kasacinis teismas, savo nutartyse detalizuodamas restitucijos taikymo taisykles, yra pažymėjęs, kad, taikant restituciją konkrečiu atveju, turi būti įvertinta įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2009; 2010 m. vasario 5 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010).

45. Apeliantės teigimu, teismui nusprendus taikyti vienašalę restituciją, sukūrė apeliantės padėties nepagrįstą pablogėjimą, o ieškovei nepagrįsto pagerėjimo situaciją, t. y. situaciją, kurios būtent ir siekiama išvengti taikant CK 6.145 straipsnio 2 dalį, nes atsakovė neturi jokių galimybių susigrąžinti iš UAB „AS24 Lietuva“ už BUAB „Gessa“ ir BUAB „Logvisa“ sumokėtų pinigų už šių asmenų įsigytą kurą, kaip ir neturi galimybės kuro ar atsiskaitymo už jį atgauti iš UAB „Logvisa“ ir UAB „Gessa“.

46. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pripažinus ginčo Bendradarbiavimo sutarties dalį, kurios pagrindu kilo apeliantės reikalavimas į ieškovę, negaliojančia, įskaitymas, atliktas Trišalėmis užskaitymo sutartimis, tapo niekiniu, apeliantei neįgijus priešpriešinio reikalavimo į ieškovę. Atsižvelgiant į byloje konstatuotą apeliantės akivaizdžiai nesąžiningą elgesį bei įvertinus tai, kad restitucijos būdo pakeitimas arba apskritai jos netaikymas pažeistų ir ieškovės kreditorių teises ir interesus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo restitucijos taikymo bendrųjų taisyklių.

47. Apeliantės argumentai, jog teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad apeliantė už kurą jos tiekėjui UAB „AS24 Lietuva“ sumokėdavo ne iš anksto, o tik po to, kai ieškovė ir atsakovė UAB „Gessa“ faktiškai jį užsipildavo ir sunaudodavo, t .y. po to, kai ginčo šalys BUAB „Logvisa“ ir UAB „Gessa“ gaudavo realią naudą yra visiškai nepagrįsti, nes tokią naudą ieškovė jau įgijo ne ginčo bendradarbiavimo sutarties pagrindu, o dvišalės 2018 m. gegužės 23 d. Bendradarbiavimo sutarties Nr. 2018/05/23-07 pagrindu. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei iš atsakovės priteisė neteisėtai atliktų užskaitų sumą – 13 006,86 Eur už suteiktas vežimo paslaugas pagal tik iš dalies apmokėtas PVM sąskaitas – faktūras (duomenys neskelbtini).

Dėl senaties taikymo

48. Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Sutrumpinti ieškinio senaties terminai atskirų rūšių reikalavimams nustatyti CK bei kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose. CMR konvencijos 32 straipsnyje įtvirtinti specialūs ieškinio senaties terminai ir jų taikymo nuostatos. Šios teisės normos turi būti taikomos, kai ginčas kyla dėl CMR konvencijos reglamentuojamų santykių, t. y. CMR konvencijos 32 straipsnyje nustatytas terminas ieškiniui pareikšti, jeigu ginčas kyla dėl vežimų taikant šią konvenciją, taikomas tiek ieškiniams, reiškiamiems vežėjui dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo, tiek ir vežėjo reiškiamiems reikalavimams, ieškiniams, kylantiems iš delikto, ir kitiems ieškiniams, susijusiems su šios konvencijos taikymu. Teisė pateikti ieškinį dėl vežimo taikant CMR konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų; tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio šį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju senaties terminas yra treji metai.

49. Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo, ieškovė patikslintu ieškiniu reikalavo 13 006,86 Eur skolos už pervežimo paslaugas priteisimo remiantis CMR konvencija, todėl teismas, esant atsakovės prašymui, turėjo pagrindą taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminas, numatytą CMR konvencijos 32 straipsnio 2 punkte. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais, nes ieškovės patikslintas ieškinys savo turiniu yra pareikštas ne dėl prievolių apmokėjimo pagal atliktus vežimo sandorius byloje remiantis CMR konvencija, o dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais remiantis CK normomis, t. y. pirmosios instancijos teismui remiantis CK 1.82 straipsniu pripažinus sandorius negaliojančiais, remiantis CK 6.145 straipsnio 1 dalimi taikė restituciją ir grąžino ieškovei neteisėtai atliktų užskaitų suma – 13 006,86 Eur. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad byloje pareikštiems reikalavimams dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), pagrįstai atsisakė taikyti CMR konvencijoje numatytą ieškinio senaties terminą.

50. Kiti apeliacinio skundo ar atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

51. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į atsakovės apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apeliantų teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija atsakovės apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistu.

52. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

53. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

54. Nors ieškovė prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė šių išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl jos nepriteisiamos.

55. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovės UAB „Delemode Baltics“ apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas PaulikasRūta PetkuvienėInga Staknienė