Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutarimo G. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. M. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 1 882 Eur bauda už tai, kad jis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, būdamas darbdaviu –, įmonės administracijos vadovu, esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2016 m. gegužės 12 d. leido dirbti minėtoje įmonėje E. T. žaliavos paruošėjo darbą – iš mėsos faršo daryti kukulius, kabinti dešras bei įmonėje dirbti kitus darbus, kai darbas buvo atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant bei prižiūrint, kai darbuotojas atlikdamas darbo funkcijas pakluso nustatytai darbo organizavimo tvarkai, teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie E. T. darbo pradžią, t. y. nelegaliai, ir tuo pažeidė DK 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, 99 straipsnio 2, 3 ir 6 dalių normas.Marijampolės rajono apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad byloje esančių įrodymų vi­su­ma patvirtina, kad G. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, leido E. T. dirbti jo nurodytą darbą, susitaręs dėl darbo laiko, darbo pobūdžio, atlygindamas jam už darbą, nesudarydamas su juo rašytinės darbo sutarties ir nepranešdamas nustatyta tvarka apie įdarbinimą.Apeliaciniame skunde G. M. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė visų bylos aplinkybių ir rėmėsi vien tik suinteresuotų asmenų melagingais parodymais. Anot apelianto teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.Skunde remiamasi teismų praktika, kurioje išaiškinta, tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Tvirtinama, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta nei viena iš nurodytų sąlygų. Teigiama, kad byloje ne tik, kad nėra realių įrodymų, patvirtinančių, jog E. T. būtų realiai dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, ar apskritai šioje bendrovėje, bet ir įrodymų, patvirtinančių, kad tarp E. T. ir G. M. būtų susiklostę santykiai, turintys darbo sutarties požymių, t. y., kad G. M. ar jo nurodymu paskirti asmenys būtų taręsi su E. T. dėl darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl užmokesčio už darbą. Bylos aplinkybės nepatvirtino fakto, kad realiai E. T. buvo ir dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ceche, esančiame (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo užpildyta E. T. medicininė kortelė, ar kad jis realiai būtų pasitikrinęs sveikatą. Taigi, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad E. T. apskritai būtų dirbęs darbą, ko pasėkoje būtų pažeistos atitinkamos darbo sutarties sudarymo taisyklės.Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nei vienas apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas nenurodė, jog pažįsta E. T., kad jis yra dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, liudytojai teismui paaiškino, kad visi bendrovės darbuotojai be išimties privalėjo prieš pradėdami dirbti kiekvieną dieną pasirašyti žurnale, kad jie neserga, o E. T. parašo minėtame žurnale nėra.Anot skundo autoriaus, apylinkės teismas ne tik, kad nesigilino į tikrąsias bylos aplinkybes, jas vertino paviršutiniškai, bet ir ginčijamą sprendimą priėmė išimtinai remdamasis melagingais ir nenuosekliais liudytojų parodymais. Tvirtinama, kad E. T. ir jo motinos M. T. parodymai apie E. T. įsidarbinimo aplinkybes skiriasi, tačiau teismas šių netikslumų nevertino. Iš pradžių, E. T. nurodė, kad iš pažįstamų asmenų sužinojo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikia darbininkų. Kadangi pažįsta bendrovės direktorių G. M., internete suradęs jo telefono numerį, paskambino. Telefonu G. M. jam patvirtino, kad darbuotojai reikalingi ir susitarė, kad (duomenys neskelbtini) paliks jam medicininę kortelę sveikatos patikrinimui. Pasitikrinęs sveikatą, E. T. po dviejų dienų pradėjo dirbti. Tuo tarpu, anot M. T., 2016 m. gegužės 2 d. jai telefonu paskambino G. M. ir norėjo kalbėtis su jos sūnumi, paklausęs ar šis niekur nedirba, pasiūlė jam darbą. Pasitikrinęs sveikatą E. T. pradėjo dirbti jau kitą darbo dieną, t. y. gegužės 3 d. (pradėjo dirbti po dviejų dienų po pokalbio su G. M.). Tokias pačias aplinkybes E. T. nurodė ir institucijos surašiusios protokolą atstovui. Be to, paties E. T. parodymai prieštaringi. Pakartotinai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jis nurodė, kad pradėjo dirbti tą pačią dieną, kai atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 6 valandą ryto. Nors bylą nagrinėjant pirmą kartą E. T. aiškino, kad ką daryti jam nurodė jo pažįstami, kurie dirbo bendrovėje, bylą nagrinėjant pakartotinai teisme, jis negalėjo nurodyti nei vieno UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo, su kuriuo būtų dirbęs ceche, vardo ir paaiškino, kad kai jis dirbo, jo pažįstami bendrovėje jau nebedirbo. Anot skundo autoriaus, tokie E. T. parodymai neatitinka, jo paaiškinimų, duotų pirmą kartą nagrinėjant bylą teisme, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo jo pažįstami, kurie jam davė nurodymus dėl darbo funkcijų, davė darbo rūbus. Bylą nagrinėjant teisme pakartotinai E. T., teismui aiškino, kad ką dirbti jam parodė G. M., o savo pažįstamų, kurie dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nurodyti negali, nes jo darbo metu jo pažįstami jau nebedirbo. Apelianto manymu, tai reiškia, kad E. T., neįvardindamas asmenų, kurie davė jam nurodymus ir rūbus, neįvardindamas aiškių darbo funkcijų, nenurodydamas susitarimo su G. M. aplinkybių, apie bendrovės darbo pobūdį, apytikslius veiksmus jis sužinojo ne dirbdamas bendrovėje, o iš savo pažįstamų pasakojimo. Taip pat skiriasi E. T. nurodytos aplinkybės ir dėl darbinių santykių pabaigos. Iš pradžių liudytojas nurodė, kad vis klausinėjo G. M., kada šis sudarys darbo sutartį ir išduos pažymą, kad dirba, tačiau pastarasis nurodė, kad kol kas darbo santykių neformins. O teisme nagrinėjant klausimą dėl E. T. bausmės vykdymo atidėjimo ir pasiuntimo atlikti laisvės atėmimo bausmę, jis nurodė, kad dirba, tačiau tai patvirtinančių dokumentų teismui pateikti negalėjo, supratęs jog dirba nelegaliai, dirbti nustojo. Vėliau E. T. paaiškino, jog tai G. M. jam nurodė, kad daugiau dirbti nebereikės. Taigi, taip ir liko neaišku, ar E. T., ar G. M. nutraukė tariamus nelegalius darbo santykius. E. T. parodymai skiriasi ir dėl kitų aplinkybių, pavyzdžiui, vienai institucijai liudytojas nurodė, jog viską jam darbe aprodė pats G. M., o kitai institucijai nurodė, jog viską aprodė kolegos. E. T. parodymai skiriasi ir dėl atlygio. Jis nurodė, jog už pirmas tris dienas buvo gauta 40 Eur, o vėliau teigė, jog 50 Eur. Skundo autoriaus vertinimu, aptarti netikslumai rodo, jog abu liudytojas melavo. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad ne visi E. T. parodymai atitinka realią situaciją bendrovėje. Atkreipiamas dėmesys, jog E. T. nurodė, kad ceche dirbo virš 10 žmonių, o pačioje įmonėje apie 20-30 ir visi darbuotojai į darbą ateidavo vienu metu. Tačiau iš tikrųjų įmonėje dirbo daugiau nei 70 darbuotojų, o nurodytame ceche – ne mažiau kaip 50 ir visi jie dirbo tuo pačiu metu. Todėl jeigu E. T. iš tikrųjų būtų dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ ceche, šios aplinkybės jam būtų gerai žinomos. Pažymima, kad į visas aptartas aplinkybes apylinkės teismas neatsižvelgė, jų nevertino ir dėl jų nepasisakė.Skunde pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino E. T. parodymų tikslų: E. T. nevykdė teismo įpareigojimo įsidarbinti, todėl jam grėsė reali laisvės atėmimo bausmė. Pažymima, kad skundžiamame nutarime net neužsimenama kokiu pagrindu pradėta administracinė teisena, t. y. neteisėtai nevertinta dalis administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos. Teismas netyrė, ar E. T. pirmiau gavo šaukimą į teismą dėl bausmės paskyrimo, ar pirmiau tariamai paskambino G. M. dėl darbo ir vos neišgelbėjo jo nuo kalėjimo, tačiau nesudarė darbo sutarties, nevertino fakto, kad į bylą, kurioje buvo sprendžiamas jo nuobaudos paskyrimo klausimas, skundžiamame nutarime nurodoma jo darbo diena, tačiau jis nenurodė nei teismui, nei protokolą surašiusiam asmeniui, kad nurodytas dienas jis nedirbo. Anot apelianto, teismas tokiu būdu padarė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimus ir priėmė neteisėtą nutartį, patikėjo asmeniu, kuris apie tariamą darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė vengdamas baudžiamosios atsakomybės, t. y. turėjo realų pagrindą apkalbėti G. M..Skunde cituojamas ATPK 257 straipsnis ir nurodoma, kad šios normos reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Pabrėžiama, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Teigiama, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. O aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodymų naštos paskirstymo taisykles, t. y., jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai, darytina išvada, kad byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų apie tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. M. būtų atsakingas už bendrovėje nepasirašius darbo sutarties ir nepranešus VSDF administravimo įstaigai tariamai nelegaliai dirbusį E. T.. Tuo tarpu prielaidos ir abejonės negali būti pagrindas konstatuoti G. M. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo. Dėl šių priežasčių, neįrodžius G. M. veiksmuose ATPK 41³ straipsnio l dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių, administracinio teises pažeidimo byla nutrauktina, o skundžiamas nutarimas naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Be to, anot apelianto, byla nutrauktina ir dėl to, jog pasibaigė patraukimo administracinėn atsakomybėn terminas, o Institucija jo nepratęsė.Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinis skyrius (toliau – ir Institucija) prašo apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

G. M. apeliacinis skundas netenkinamas.Įgyvendinant 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naują ANK pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas lyginamuoju metodu sugretinęs G. M. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį ir jį atitinkančio administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, sankcijas, pagrįstai nustatė, kad ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta griežtesnė atsakomybė nei ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, todėl teisingai sprendė, kad taikytinos ATPK nuostatos.Apeliantas savo kaltę dėl jo veiksmų kvalifikavimo pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje ginčija, teigdamas, jog su E. T. nesitarė dėl darbo ir pastarasis nedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o E. T. ir liudytojos M. T. parodymai yra nepatikimi.Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, įvertinęs byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas G. M. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai pripažino administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Skundžiamame teismo nutarime aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados. G. M. argumentai, kuriais šis siekia, jog byla jo atžvilgiu būtų nutraukta, yra nepagrįsti ir atmestini, nes jo kaltę padarius administracinį taisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais.Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą vieningą teisės taikymo praktiką, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009). DK 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 punkte nustatyta, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis N575-858/2010). Pažymėtina ir tai, kad pagal for­muo­jamą teismų praktiką pagrindiniai įrodymai tokio pobūdžio bylose yra pirminiai nelegaliai dir­ban­čio asmens paaiškinimai, taip pat liudytojų – pareigūnų, mačiusių pažeidimą ir tiesiogiai ben­dravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai.Nagrinėjamu atveju E. T. bylos tyrimo metu savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad G. M. 2016 m. gegužės 2 d. paskambinus telefonu, jis su juo susitarė atlikti medicininį patikrinimą ir atvykti 2016 m. gegužės 3 d. dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jam atvykus parodė, koks yra žaliavos paruošėjo darbas, jis turėjo daryti kukulius iš faršo, kabinti dešras džiovyklose ir kitus nurodytus darbus. Paaiškinime nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki 2016 m. gegužės 12 d., darbą pradėdavo 6 val., baigdavo apie 15 val., už pirmą savaitę (tris dienas) jam sumokėjo 40 Eur, už antrą savaitę – 50 Eur. Darbo sutarties su juo sudaręs nebuvo ir kada bus sudaryta nepasakė (b. l. 4). Tiek nagrinėjant bylą teisme pirmą kartą, tiek po to, kai byla buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, E. T. patvirtino, kad susitarus su G. M. dėl darbo ir medicininio sveikatos patikrinimo, jis 2016 m. gegužės pradžioje dvi savaites dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prie mėsos, nesudarius darbo sutarties, ir gavo už tai atlygį (b. l. 52, 90-91). Nors apeliantas teigia, kad liudytojo parodymai apie susitarimą dėl darbo su juo, darbo pradžią, funkcijų pristatymą ir atlikimą, darbo užmokesčio dydį ir darbo pabaigą prieštaringi, tačiau esminių prieštaravimų E. T. nurodytose aplinkybėse skundą nagrinėjantis teismas nenustatė. Tai, kad 2016 m. rugsėjo 27 d. ir 2017 m. sausio 26 d. teismo posėdžiuose, tikslinant aplinkybes, liudytojas parodė, jog jam pažįstami pasakė dėl galimybės įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis internete susirado G. M. telefoną, jam paskambino iš mamos M. T. telefono, tuo metu darbuotojų nereikėjo, jis paliko mamos telefoną ir po kiek laiko G. M. paskambino, sutarė su juo, kad jis pasiims iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) medicininę kortelę ir praeis medicininį patikrinimą, po ko nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas (duomenys neskelbtini), kur pats bendrovės direktorius G. M. nuvedė į cechą, parodė darbo vietą, o darbo drabužiais aprūpino kolega, su tvarka supažindino pažįstami, priešingai nei tvirtina apeliantas, neprieštarauja E. T. pirminiams paaiškinimams, o tik juos papildo. Kad liudytojas be 2016 m. gegužės 24 d. paaiškinime nurodytų darbo funkcijų – kukulių darymo, dešrų kabinimo džiovyklose – papildomai nurodė turimus atlikti veiksmus – faršo nunešimą kitiems darbininkams, dešrų kimšimą – taip pat nesudaro pagrindo abejoti E. T., kadangi minėtame paaiškinime jis nurodė, kad turėjo dirbti ir kitus darbus. Liudytojo parodymais netikėti nesudaro pagrindo ir aplinkybės, jog E. T. nagrinėjant bylą teisme negalėjo nurodyti kitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų vardų ir pavardžių, taip pat, kad jo nurodytas ceche dirbusių asmenų skaičius neatitinka bendrovės dokumentuose nurodyto darbuotojų skaičiaus. Pažymėtina, kad E. T. paaiškino, jog jam pradėjus dirbti, jo pažįstami jau nebedirbo, bendrauti su kitais darbininkais jam nebuvo svarbu. Be to, iš liudytojo parodymų matyti, kad jis dirbo neilgą laiko tarpą, todėl praėjus keliems mėnesiams po nurodytų įvykių galėjo tam tikrų aplinkybių neatsiminti. O tai, kad E. T. skirtingai nurodė, kuriuo tiksliai laiku – po dienos nuo G. M. skambučio ar po dviejų dienų, pradėjo dirbti, už kurią darbo savaitę – pirmą ar antrą – gavo 50 Eur ar 40 Eur, taip pat, kaip tiksliai pasibaigė darbo santykiai – jam pačiam nusprendus ar G. M. iniciatyva, nelaikytini esminiais prieštaravimais, dėl kurių nebūtų galima tikėti E. T. paaiškinimais. Juo labiau, kad šio liudytojo parodymus apie susitarimą su G. M. dėl darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir faktinio E. T. ėjimo dirbti į šią bendrovę, darbo sutarties nesudarymą, darbo užmokesčio gavimą patvirtino liudytoja M. T. (b. l. 5, 51-52). Nors apeliantas teigia, kad šios liudytojos parodymai apie tai, jog jai į telefoną paskambino administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir pasiūlė jos sūnui E. T. darbą, nesutampa su paties E. T. paaiškinimais, kad jis pats paskambino dėl darbo G. M., tačiau šiuos skundo autoriaus teiginius paneigia jau anksčiau aptarti E. T. parodymai. O tai, kad abu nurodyti liudytojai buvo suinteresuoti teikti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepalankius parodymus, kadangi E. T. grėsė reali laisvės atėmimo bausmė, jam neįvykdžius bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos – įsidarbinti, yra niekuo nepagrįsta prielaida, o jomis grįsti faktinių aplinkybių negalima. Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė, jog E. T. dirbo nelegaliai, nebuvo pagrindas pripažinti, jog liudytojas bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų nepažeidė. Be to, E. T. ir M. T. paaiškinimus patvirtina kiti byloje esantys objektyvūs duomenys. Iš 2017 m. vasario 2 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės priežiūros centro rašto matyti, kad E. T. 2016 m. balandžio 29 d. kreipėsi į šeimos gydytoją V. Š. dėl profilaktinio sveikatos patikrinimo, o po atliktų tyrimų 2016 m. gegužės 2 d. kreipėsi pas šeimos gydytoją A. V. dėl tikrinimo užbaigimo (b. l. 98). Taip pat E. T. nurodytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktos pareigos – žaliavos paruošėjas, atitinka su kitais bendrovėje dirbusiais darbuotojais darbo sutartyse nurodytas pareigas (b. l. 19), o nurodytas darbo laikas nuo 6 val. iki 15 val. sutampa su nurodytu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakyme dėl darbo laiko nurodyta (b. l. 13). Tuo tarpu, tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos registre apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus (b. l. 10-12), tiek 2016 metų gegužės mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo laiko apskaitos žiniaraštyje duomenų apie E. T. nėra (b. l. 14-18).Taigi, byloje yra pakankamai įrodymų, kad G. M. padarė ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, t. y., leido E. T. dirbti jo nurodytą darbą, susitaręs dėl darbo laiko, darbo pobūdžio, atlygindamas jam už darbą, nesudarydamas su juo rašytinės darbo sutarties ir nepranešdamas nustatyta tvarka apie įdarbinimą.Nors apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, G. M. už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą paskirdamas administracinę nuobaudą, pasibaigus įstatyme įtvirtintam administracinės nuobaudos skyrimo terminui, padarė materialiosios teisės (ATPK 35 straipsnis) pažeidimą, tačiau tokie teiginiai atmetami kaip nepagrįsti. Pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už šio kodekso 41³, <...> straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. atmetami kaip nepagrįsti. Pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už šio kodekso 41³, <...> straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. Be to, kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos (ATPK 35 straipsnio 5 dalis).Teisės pažeidimas, dėl kurio Teisės pažeidimas, dėl kurio G. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, pagal savo pobūdį yra trunkamasis, todėl nuobaudos skyrimo termino eiga prasidėjo ne nuo pažeidimo padarymo, o nuo jo paaiškėjimo dienos. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisena prasideda nuo to momento, kai pareigūnai, turintys įgaliojimus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolu, gauna informaciją apie, tikėtina, padarytą pažeidimą (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-33-648/2015, 2AT-65-303/2015, 2AT-67-699/2015). Nagrinėjamu atveju G. M. teisės pažeidimo padarymo faktas šioje byloje paaiškėjo Valstybės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritoriniam skyriui 201 skyriui 2016 m. gegužės 18 d. gavus Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartį dėl dėl galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje (b. l. 6, 7), ir darbo ir nuo 2016 m. gegužės 18 d. iki 2016 m. birželio 6 d. atlikto patikrinimo metu nustačius, kad atlikto patikrinimo metu nustačius, kad E. T. nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2016 m. gegužės 12 d. dirbo žaliavos paruošėju UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesudaręs darbo sutarties (b. l. 8-9). Administracinė nuobauda už aptartą pažeidimą Administracinė nuobauda už aptartą pažeidimą G. M. paskirta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutarimu, kuris priimtas po to, kai administracinio teisės pažeidimo byla 2016 m. lapkričio 30 d. Kauno apygardos teismo nutartimi grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, panaikinus Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutarimą.Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje šeši mėnesiai nuo administracinio teisės pažeidimo nustatymo dienos ir vieneri metai nuo šio pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nebuvo praėję, todėl, vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatomis, taikytinomis, kai padaromas ATPK 41³ straipsnyje numatytas pažeidimas, G. M. nubaustas nepraėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminams.

padarymo, todėl teismas spren­džia, kad šiomis aplinkybėmis nei viTeismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutarimą palikti nepakeistą ir G. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.