Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Ingridai Gudaitienei, dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos Marijampolės skyriaus atstovui Gintarui Daubarai, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. M., jo atstovui advokatui Gintarui Dabkevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini) dirbančio(duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „Medonos mėsa“ direktorius G. M., būdamas darbdaviu - įmonės administracijos vadovu, esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2016 m. gegužės 12 d. leido dirbti minėtoje įmonėje E. T. žaliavos paruošėjo darbą - iš mėsos faršo daryti kukulius, kabinti dešras bei įmonėje dirbti kitus darbus, kai darbas buvo atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant bei prižiūrint, kai darbuotojas atlikdamas darbo funkcijas pakluso nustatytai darbo organizavimo tvarkai, teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie E. T. darbo pradžią, t.y. nelegaliai, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1, 2 p., 99 str. 2, 3, 6 d. normas ir padarė administracinį tesiės pažeidimą, numatytą Lietuvos respublikos administracinių tesiės pažeidimo kodekso (toliau-ATPK) 41³ str. 1 d

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. M. kaltu neprisipažino, paaiškino, kad yra UAB „Medonos mėsa“ direktorius, bendrovėje yra apie 76 darbuotojai, kaita didžiulė. Bendrovėje įdarbinimu rūpinasi visa bendrovės administracija, asmuo nukreipiamas pasitikrinti sveikatą, ketinančius įsidarbinti reikia mokyti už tai atsakingas direktorius, buhalteris rūpinasi, kad apie priimamą darbuotoją būtų praneša Sodrai. Buhalteris suruošia sutartį ir pateikia pasirašyti būsimam darbuotojui ir direktoriui, kartais ir komercijos darbuotojui. Pagal valdymo reglamentą viską perima T. M.. Paaiškino, kad nei E. T., nei jo motinos M. T. jis nepamena, negali prisiminti ar su jais bendravo. Jeigu E. T. ketino įsidarbinti bendrovėje pirmiausiai jam turėjo būti nurodyta pasitikrinti sveikatą ir pateikti medicininę knygelę su gydytojo parašu. Ar bendrovės administracijai buvo pateikta užpildyta E. T. užpildyta kortelė jis nepamena. Mano, kad jeigu E. T. buvo atėjęs į bendrovę įsidarbinti tikriausiai, jis buvo perduotas T. M. ar kitam darbuotojui, kuris jau dirba, kad žmogui būtų parodyta kas yra daroma. Paaiškino, kad įdarbinus darbuotojus jiems yra suteikiami specialūs rūbai, jie prieš pradėdami dirbti turi pasirašyti žurnale, kad jis ir jo šeimos nariai neserga užkrečiamomis ligomis. Nurodė, kad E. T. nebuvo įdarbintas ir bendrovėje tikrai nedirbo, tačiau galėjo būti bendrovės patalpose ir stebėti kaip dirbama, mokytis. Teismo posėdžio metu prašė administracinio tesiės pažeidimo bylą nutraukti.

Liudytojas E. T. paaiškino, kad iš pažįstamų asmenų sužinojo, kad UAB „Medonos mėsa“ reikia darbininkų. Kadangi pažįsta bendrovės direktorių G. M., internete suradęs pastarojo telefono numerį, jam paskambino. Telefonu G. M. patvirtino, jog darbuotojai reikalingi, susitarė, jog bendrovės parduotuvėje Kazlų Rūdoje paliks jam medicininę kortelę sveikatos pasitikrinimui. Pas šeimos gydytoją pasitikrinus sveikatą, medicininę kortelę padavė G. M. ir gal po dviejų dienų pradėjo dirbti. Dirbo bendrovės patalpose Jūrės k., Kazlų Rūdos savivaldybėje, jokių dokumentų nepasirašė, vidaus tvarkos taisyklių neskaitė, G. M. nurodė, kokį darbą reikės dirbti, reikėjo išnešioti maltą mėsą iš šaldytuvų, gamino mėsos kukulius, kimšti ir kabino dešras, kolegos parodė, kur yra rūkymo vieta ir valgykla. Ceche dirbo virš 10 žmonių. Įmonėje dirba apie 20-30 žmonių visi ateidavo vienu metu į darbą. Bendrovėje dirbo apie dvi savaites nuo 06.00 val. iki 16:30 val. Buvo aprūpintas drabužiais, t.y. kelnėmis, prijuoste, juos padavė kolega. Dėl atlyginimo G. M. nieko nesakė, konkrečios sumos neįvardijo, už savaitę darbo laiko iš G. M. gavo 50 Eur, už antrą savaitę gavo 45 eurus, gavęs pinigus, pasirašė, atlyginimus tuo pačiu metu gavo visi darbuotojai. Atlyginimą išmokėjo grynais pinigais G. M.. Žinojo, kad reikia dirbant pasirašyti darbo sutartį, juolab, kad jam buvo paskirtas teismo įpareigojimas įsidarbinti, todėl vis klausė G. M., kodėl šis nesudarė darbo sutarties ir reikalavo pažymos, jog dirba, tačiau pastarasis atsakė, kad dar kol kas neformins. Nagrinėjant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo ir pasiuntimo atlikti laisvės atėmimo bausmę, jis teisme nurodė, jog dirba, tačiau tai patvirtinančių dokumentų teismui negalėjo pateikti, supratęs, jog dirba nelegaliai dirbti nustojo.

Liudytoja M. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad G. M. žino iš matymo, yra su juo bendravusi telefonu. Prisiminė, jo sūnus yra anksčiau ketinęs įsidarbinti UAB „Medonos mėsa“, kadangi neturėjo mobilaus telefono bendrovėje nurodė, jos telefono numerį. Šių metų gegužės mėnesio 2 d., jai telefonu paskambino G. M., norėjo kalbėti su sūnumi E. T., paklausęs ar sūnus niekur nedirba, pasiūlė jam darbą. Sūnui reikėjo atlikti medicininę apžiūrą. G. M. atvežė į bendrovės parduotuvę Kazlų Rūdoje medicininę knygelę ir paliko. Sūnus pasiėmė medicininę kortelę ir nuėjo pas gydytojus, pasitikrino sveikatą ir jau kitą dieną- nuo gegužės 3 d., pradėjo dirbti bendrovėje „Medonos mėsa“ prie mėsos gaminių, darbovietė buvo Jūrės k., Kazlų Rūdos sav. Sūnus iš namų ryte išeidavo po 5 val. ryto, o iš darbo grįždavo po 16 val.,. penktadienį, darbą baigęs, apie 20 val., parsinešė 50 eurų, kuriuos jam davė G. M.. Sūnus ėjo į darbą nuo gegužės 3 d. iki gegužės 12 d., sūnus jai pasakojo, kad dirba prie mėsos, faršo. Sūnus jai nesakė, dėl kokio darbo užmokesčio susitarė. Šių metų gegužės 13 d. ar 14 d. vyko teismo posėdis dėl sūnui paskirto bausmės vykdymo atidėjimo, tada ji paskambino G. M. ir paklausė, kada išmokės sūnui pinigus, G. M. pasakė, kad sūnus jiems nereikalingas. Kai sūnus nuėjo pirmadienį į bendrovę, jam išmokėjo 50 eurų.

Institucijos surašiusios protokolą atstovas Gintaras Daubara paaiškino, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016-05-13 priėmė nutartį dėl galimai padaryto teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³str. 1d. Nutartyje buvo pažymėta, kad Marijampolės rajono apylinkės teisme teismo posėdžio metu E. T. nurodė, kad dirba UAB „ Medonos mėsa“, tačiau teismui negalėjo pateikti tai patvirtinančių duomenų, dėl to, kad darbo sutartis su juo nesudaryta. Buvo atliktas tyrimas ir 2016-05-24 paėmus paaiškinimą iš E. T., šis nurodė, kad jis UAB Medonos mėsa“ dirbo nuo gegužės 3 d., į darbą jį priėmė direktorius G. M., pastarasis pats jam paskambino gegužės 2 d., liepė pasitikrinti sveikatą ir ateiti dirbti. E. T. taip ir padarė, dirbo iki gegužės 12 d., išskyrus 4 d. kai buvo teisme ir šeštadienį, sekmadienį. Darbovietėje jis darė mėsos kukulius, kabino dešras. Už pirmas tris dienas G. M. jam sumokėjo 40 eurų, už kitą savaitę -50 eurų. Kada sudarys darbo sutartį, E. T. nebuvo paaiškinta. E. T. pasakė direktoriui 12 d., kad buvo teisme, ir šis atsakė, kad daugiau jam dirbti nereiks. Priėmus paaiškinimą iš M. T., pastaroji paaiškino jai žinomas aplinkybes apie sūnaus E. T. darbą UAB „Medonos mėsa“. Apklaustas G. M., pažeidimą neigė. Atlikus aptikrinimą ir išklausius liudytojų parodymų, darytina išvadą, kad visgi protokole nurodytas dvi nepilnas savaites E. T. dirbo.

Nustatytų faktinių aplinkybių patvirtinimui pateikti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas ROIK 16058524600, kuriame nurodyta pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės (b.l.2), G. M. paaiškinimas, kuriame jis neprisipažino padaręs administracinį tesiės pažeidimą (b.l.3), E. T. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad UAB „Medonos mėsa“ žaliavos paruošėju pradėjęs dirbti 2016 m. gegužės 3 d., į darbą priėmęs direktorius G. M.. G. M. gegužės 2 d. paskambinęs ir klausęs, kur šiuo metu E. T. dirbantis. E. T. atsakęs, kad šiuo metu niekur nedirba, tada G. M. pasakęs, kad pasitikrintų sveikatą ir gegužės 3 d. 6 val., ryto atvyktų į UAB „ Medonos mėsa“ pradėti dirbti. Sutartu laiku atvykus, G. M. parodė, ką reikia daryti. Dirbęs iki 2016 m. gegužės 12 d., išskyrus gegužės 4 d. kai reikėjo vykti į Marijampolės teismą ir šeštadienį, sekmadienį. Dirbdavęs nuo 6 val. ryto, darbą baigdavęs apie 15 val. Reikėjo iš faršo daryti kukulius ir kabinti dešras bei dirbti kitus darbus, kuriuos nurodydavo G. M.. Už pirmos savaitės 3 darbo dienas direktorius G. M. sumokėjęs 40 eurų, už antros savaitės 4 darbo dienas sumokėjęs 50 eurų. Darbo sutarties nesudarė ir kada bus sudaryta, tiksliai nepasakė. Paskutinė darbo diena buvo gegužės 12 d. Gegužės 13 d. buvo išvykęs į Marijampolės teismą, todėl nedirbo. Po pietų skambino G. M. ir klausė, kodėl nedirba, E. T. atsakę, kad buvęs teisme, tada G. M. pasakęs, kad daugiau dirbti nereikės (b.l. 4), M. T. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad jos sūnus E. T. dirbo UAB „Medonos mėsa“, darbą šių metų gegužės 2 dieną, jam pasiūlė bendrovės direktorius G. M., sūnus turėjo pasitikrinti sveikatą ir jau gegužės 3 dieną išėjo dirbti. Rytais jis keldavosi 04.30 val., iš darbo grįždavo apie 15.30 val., po poros savaičių tarp jos ir darbdavio kilo konfliktas dėl nesudarytos darbo sutarties, G. M. pasakė, jog sūnus gali jau neateiti dirbti. Sūnus už paskutines dirbtas keturias dienas gavo 50 Eurų (b.l.5), Nelegalaus darbo tyrimo aktas : atlikto tyrimo metu nuo 2016-05-18 iki 2016-06-06 UAB „Medonos mėsa“ Kazlų Rūdos sav., Kazlų Rūdos sen., Jurė, Meldelyno 4, nustatyta, kad E. T. dirba, nesudaręs darbo sutarties (b.l. 8-9), duomenys iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos registro apie UAB „Medonos mėsa“ darbuotojus, tarp kurių E. T. nėra (b.l.10-12),UAB „Medonos mėsa“ direktoriaus įsakymas dėl darbo laiko : nuo 2016-01-01 gamyboje dirbantiems darbuotojams nustato darbo laiką nuo 6.00 val. iki 15.00 val., pietų pertrauka nuo 10.00 val. iki 11.00 val. (b.l.13), 2016 metų gegužės mėnesio UAB „Medonos mėsa“ darbo laiko apskaitos žiniaraštis (b.l.14-18), darbo sutarties kopija (b.l.19), kita bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ATPK 41³ str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą, ši administracinio teisės pažeidimo norma yra blanketinė, t. y., ji nukreipia į kitą teisės aktą, kuriame suformuluotas konkretus draudimas. DK 98 str. 1 d. 1 p. (Žin., 2002, Nr. 64-2569) nurodyta, kad nelegalus darbas gali pasireikšti alternatyviomis veikomis. Tai darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių : 1) yra šio Kodekso 93 str. nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ str. 1 d. 1, 2 ir 3 p. nustatytų reikalavimų. Pagal DK 98 str. 2 d. darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius : 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių – atliekamas konkretus darbas, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes ir savo kaltę, tačiau teismas kritiškai vertina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, kadangi jie iš esmės neatitinka teismo posėdžio metu nustatytų faktinių aplinkybių. Teismas atsižvelgia į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra suinteresuotas bylos baigtimi ir yra dėl pažeidimo traukiamas administracinėn atsakomybėn, todėl įmanomais ir pasirinktais būdais realizuoja savo teisę į gynybą. Teismas konstatuoja, kad teisme apklaustų liudytojų išsamiais ir nuosekliais parodymais abejoti nėra jokio pagrindo, nes jie, būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, patvirtino savo parodymus, kurie sutampa su byloje esančiais paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais.

Teismas laiko, kad nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyvieji požymiai yra nustatyti : liudytojai M. T. ir E. T. nurodė, nuo kada pradėjo dirbti UAB „Medonos mėsa“, kiek laiko dirbo. Liudytoja M. T. nurodė, kad jos sūnus iš namų ryte išeidavo po 5 val. ryto, o iš darbo grįždavo po 16 val. Liudytojas E. T. nurodė, kad dirbo nuo 06.00 val. iki 16:30 val. Darbo laikas atitinka UAB „Medonos mėsa“ direktoriaus įsakymą dėl darbo laiko (b.l.13). Be to, anksčiau paminėti liudytojai nurodė, kokius darbus dirbo E. T., tai yra išnešiojo maltą mėsą iš šaldytuvų, gamino mėsos kukulius, kimšto ir kabino dešras. Taip pat paminėti liudytojai nurodė ir darbo užmokesčio išmokėjimo aplinkybes ir sumas.

Teismas sprendžia, kad G. M., būdamas darbdaviu- UAB „Medonos mėsa“ direktoriumi, leido E. T. dirbti jo nurodytą darbą, susitaręs dėl darbo laiko, darbo pobūdžio, atlygindamas jam už darbą, nesudarydamas su juo rašytinės darbo sutarties ir nepranešdamas nustatyta tvarka apie įdarbinimą, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1d. 1 p., 99 str. 2d., 3d., bei LR vyriausybės 2007-04-25 nutarimu Nr. 435 patvirtintų „Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrų nuostatų“ 25.1 p. ir taip padarė pažeidimą numatytą ATPK 41³ str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo 2016-07-21 teismo posėdžio metu buvo paaiškinęs, kad nesupranta leidimo dirbti, kad atėjusį žmogų reikia apmokyti dirbti, neatmeta galimybės, kad E. T. gal ir buvo atėjęs ir buvo perduotas kitam darbuotojui, kad aprodyti, ką reikės dirbti ( b.l.37-38). Tačiau sutinkamai su DK 105str.1 dalimi, sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas. Jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. Išbandymo sąlyga turi būti nustatoma darbo sutartyje. Vadinasi, ir tokiu atveju būtina sudaryti rašytinę darbo sutartį, kurioje aptariamos išbandymo sąlygos.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgalioto atstovo advokato G.Dapkevičiaus pateikti rašytiniai dokumentai dėl UAB „Medonos mėsa“ darbuotojų įsipareigojimo kiekvieną darbo dieną pasirašyti, kad jie neserga infekcinėmis ir kitomis užkrečiamomis ligomis, neturi virškinamojo trakto sutrikimų, pažeistos rankų odos negali būti laikomi įrodymu, kad E. T. nedirbo UAB „Medonos mėsa“, kadangi darbdaviui G. M. ir buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl nelegalaus darbo, todėl toks darbuotojas negali būti įrašytas darbovietės darbuotojų sąraše ( b.l.46-49).

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.

G. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog teisės pažeidimas padarytas asmens, kuris pirmiau buvo padaręs nusikaltimą (ATPK 32 str. 1 d., 6 p., LITEKO duomenimis G. M. Marijampolės rajono apylinkės 2015-10-29 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. 220 str. 1 d., apylinkės teismo nuosprendis Kauno apygardos teismo 2016-05-04 nutartimi panaikintas dalyje dėl civilinio ieškinio, baudžiamoji byla perduota nagrinėti kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiame teisme).

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį- pažeidimas truko neilgą laiko tarpą, darbų apimtis ir laikas nebuvo dideli, nustatytas vienas nelegaliai dirbantis asmuo. Taip pat atsižvelgia į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę : LITEKO duomenimis Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-06-08 nuosprendžiu D. M. nuteistas pagal BK 176 str.1 dalį, tai yra kad nesilaikė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų, dėl ko du darbuotojai mirė, ši aplinkybė leidžia G. M. charakterizuoti kaip neatsakingą darbdavį, nesilaikantį visuomenėje priimtų normų, tuo pačiu ignoruojantį įstatymus.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į ATPK 30 ² str. reikalavimus, nustatant skiriamos baudos dydį, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtina didesnė nei vidurkis sankcijoje numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. M. pripažinti padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., ir paskirti 1890 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų devyniasdešimt) eurų baudą.

Sutinkamai su LR ATPK 313 str., pažeidėjui išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta per 40 d. nuo nutarimo nuorašo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Teismas jau paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimo nesprendžia, šie klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei pažeidimų identifikacinį kodą ROIK, kuris yra:16058524600. Nenurodžius paminėtų rekvizitų (identifikacinio kodo ROIK), suma bus įskaityta bendra Mokesčių mokėtojo sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisykles, nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus baudos, išieškojimą vykdančios institucijos (VMI prie LR FM), nutarimas perduodamas antstoliui priverstiniam baudos išieškojimui, dėl ko padidės vykdymo išlaidos.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės rajono apylinkės teismui.