Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio pro­ce­so tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutarimo G. M. ad­mi­nistracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas G. M. surašytas už tai, kad jis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, būdamas darbdaviu – įmonės administracijos vadovu, esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2016 m. gegužės 12 d. leido dirbti minėtoje įmonėje E. T. žaliavos paruošėjo darbą – iš mėsos faršo daryti kukulius, kabinti dešras bei įmonėje dirbti kitus darbus, kai darbas buvo atliekamas darbdavio naudai ir jam va­do­vaujant bei prižiūrint, kai darbuotojas atlikdamas darbo funkcijas pakluso nustatytai darbo orga­nizavimo tvarkai, teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir prieš vieną dar­bo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo ad­mi­nistravimo įstaigai apie E. T. darbo pradžią, t. y. nelegaliai, ir tuo pažeidė DK 98 straips­nio 1 dalies 1, 2 punktus, 99 straipsnio 2, 3, 6 dalies normas ir padarė administracinį tesiės pa­žeidimą, numatytą Lietuvos respublikos administracinių tesiės pažeidimo kodekso (toliau - ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 6 d. nutarimu G. M. pripažino pa­darius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje ir paskyrė 1890 Eur baudą. Teismas kritiškai vertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, kadangi jie neatitiko teismo posėdžio metu nustatytų faktinių aplinkybių. Teismas konstatavo, kad teisme apklaustų liudytojų išsamiais ir nuosekliais parodymais abejoti nėra jokio pagrindo ir sprendė, kad nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyvieji požymiai yra nustatyti.G. M. skunde prašo panaikinti 2016 m. spalio 6 d. Marijampolės rajono apylinkės teis­mo nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti; E. T. (skunde nurodyta – T.) ir M. T. (skunde nurodyta – T.) patraukti adminis­traci­nėn atsakomybėn pagal ATPK 187² straipsnį ir paskirti baudą. Skunde nurodo, kad byloje nėra realių įrodymų, patvirtinančių, jog E. T. būtu realiai dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, ar apskritai šioje bendrovėje, kad tarp E. T. ir G. M. būtų susiklostę santykiai, turintys darbo sutarties požymių, t. y. kad G. M. ar jo nurodymu paskirti asmenys būtu taręsi su E. T. dėl darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad buvo tartasi dė1 užmokesčio už darbą, kad už kokį nors tariamai atliktą darbą šiam asmeniui būtų sumokėta ir kt. Nei institucija, surašiusi protokolą, nei kitos aplinkybės nepatvirtino fakto, kad realiai E. T. buvo ir dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ceche, esančiame (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Taip pat byloje nėra jokių įro­dy­mų, patvirtinančių, kad buvo užpildyta E. T. medicininė kortelė, ar kad jis realiai būtų pasitikrinęs sveikatą, kaip tą teigia.Teismas nesigilino į tikrąsias bylos aplinkybes, jas vertino paviršutiniškai, ginčijamą spren­di­mą priėmė išimtinai remdamasis melagingais ir nenuosekliais liudytojų parodymais. Ski­riasi liudytojų nurodytos aplinkybės ne tik dėl įdarbinimo, bet ir dėl darbo santykių pabaigos. E. T., supratęs jog dirba nelegaliai, dirbti nustojo. Vėliau E. T. nurodo, jog tai G. M. jam nurodė, kad daugiau dirbti nebereikės. Vienai institucijai E. T. nurodo, jog viską jam darbe aprodė pats G. M., o kitai institucijai nu­ro­do, jog viską aprodė kolegos. Jo parodymai skiriasi ir dėl atlygio, įmonės darbuotojų skai­čiaus, apie bendrovės darbo pobūdį, apytikslius veiksmus jis sužinojo ne dirbdamas ben­dro­vė­je, o iš savo pažįstamų pasakojimo. Skunde taip pat teigiama, kad teismas netyrė, ar E. T. pirma gavo šaukimą į teismą dėl bausmės paskyrimo, ar pirma paskambino G. M. dėl darbo vietos. Skunde teigiama, jog tiek E. T. tiek jo motina M. T. teismui bei Vals­ty­binės darbo inspekcijos Marijampolės skyriui yra pateikę melagingus parodymus dėl nele­ga­laus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjo manymu, jie, būdami nesąžiningi ir duo­dami melagingus parodymus, suprasdami, jog tai yra neteisėta, padarė administracinės teisės pažeidimą, už kurį turėtų būti traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 187² straipsnį. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritorinis skyrius pateikė atsiliepimą į G. M. apeliacinį skundą, kuriame prašo 2016 m. spalio 6 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą, ape­lia­cinio skundo netenkinti. G. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš da­lies.Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis spren­dimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos rei­ka­lauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir mo­ty­vuotai įver­tin­tos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pa­rei­gū­nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsi­aiš­kin­ti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas ad­mi­nis­tra­ci­nėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplin­ky­bių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas G. M. ad­ministracinio teisės pažeidimo bylą ir nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, netin­ka­mai įvertino surinktų įrodymų pakankamumą, jų logiškumą, įrodymų šaltinių patikimumą. Apy­linkės teismas neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nepašalino byloje iškilusių prieš­ta­ravimų. Išnagrinėjus bylos medžiagą, apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo argu­men­tais, jog šiuo metu byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, neginčijamai pa­tvir­tinančių, kad G. M. įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ E. T. leido dirbti nelegaliai.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje yra pateiktas darbuotojų dirbusių ir tebe­dir­ban­čių UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąrašas (b. l. 10-12). Dalis jų dirbo tuo pačiu laikotarpiu kuomet įmonėje galimai dirbo ir E. T., tačiau nei vienas iš jų nebuvo apklaustas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teisme apklausti asmenys buvo suinteresuoti by­los baigtimi (G. M. – traukiamas administracinėn atsakomybėn, galimai nelegaliai dir­bęs – E. T., jo motina M. T.), todėl tai galėjo daryti įtaką duotų parodymų objektyvumui. Tuo tarpu buvę įmonės darbuotojai, kurie šiuo metu įmonėje nebedirba (R. A., G. A., L. O., J. Š., J. Š., T. Š.) tikėtina jog gali duoti objektyvius parodymus. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad minėti asmenys turi būti apklausti, parodymų prieštaravimai pašalinti, ištirtos visos aplinkybės, ir tik po to padarytos išvados bei priimtas sprendimas dėl administracinio teisės pažeidimo pada­ry­mo.Aukštesniosios instancijos teismas taip pat pažymi, jog bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti by­los įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiš­ki­ni­mus, eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Kons­ta­tuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skir­tinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam ad­mi­nistracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų by­lų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisin­gu­mo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė administracinių tei­sės pažeidimų bylų teisenos uždavinius – visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinti kiek­vie­nos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Dėl paminėtų pro­ce­sinių teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu. Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas įro­dy­mus tik vertina, o rinkti jų negali, nes to nenumato ATPK 256 straipsnio 3 dalis, todėl pats negali pašalinti apylinkės teismo padarytų trūkumų. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Kauno apylinkės teismo nutarimas yra naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pir­mosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Esant tokioms aplinkybėms, kiti apeliacinio skun­do motyvai yra nevertinami, kad tai nedarytų įtakos bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios ins­tan­cijos teisme, tačiau į juos turi būti atsižvelgta iš naujo nagrinėjant bylą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

G. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutarimą panaikinti ir G. M. admi­nis­tracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.