Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Krušinys, sekretoriaujant M. D., dalyvaujant organo, surašiusio teisės pažeidimo protokolą, įgaliotam atstovui G. D., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui G. D., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. M. nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbusio UAB „Medonos mėsa“ direktoriumi, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „Medonos mėsa“ direktorius G. M., būdamas darbdaviu - įmonės administracijos vadovu, esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2016 m. gegužės 12 d. leido dirbti minėtoje įmonėje E. T. žaliavos paruošėjo darbą - iš mėsos faršo daryti kukulius, kabinti dešras bei įmonėje dirbti kitus darbus, kai darbas buvo atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant bei prižiūrint, kai darbuotojas atlikdamas darbo funkcijas pakluso nustatytai darbo organizavimo tvarkai, teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie E. T. darbo pradžią, t.y. nelegaliai, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1, 2 p., 99 str. 2, 3, 6 d. normas ir padarė administracinį tesiės pažeidimą, numatytą Lietuvos respublikos administracinių tesiės pažeidimo kodekso (toliau-ATPK) 41³ str. 1 d.

2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnis numato, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d., padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Atsižvelgus į tai, kad G. M. veiksmus kvalifikuojantis Administracinių nusižengimų kodekso 95 str. 1d. numato griežtesnę administracinę atsakomybę nei ATPK 41³ str. 1 d., jo veiksmai neperkvalifikuotini ir jam taikytina ATPK 41³ str. 1 d. numatyta atsakomybė (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str. 8 d.)

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas G. D. teisme nurodė, kad G. M. jau davė paaiškinimus 2016-07-21 teismo posėdžio metu, pozicija liko tokia pati. Jo atstovaujamasis kaltės nepripažįsta. Mano, kad byloje nėra absoliučių įrodymų, kad buvo susitarta dėl būtinų darbo sąlygų.

2017-07-21 posėdžio metu G. M. kaltu neprisipažino ir paaiškino: „kad yra UAB „Medonos mėsa“ direktorius, bendrovėje yra apie 76 darbuotojai, kaita didžiulė. Bendrovėje įdarbinimu rūpinasi visa bendrovės administracija. Asmuo nukreipiamas pasitikrinti sveikatą, ketinančius įsidarbinti reikia mokyti už tai atsakingas direktorius. Buhalteris rūpinasi, kad apie priimamą darbuotoją būtų praneša Sodrai. Buhalteris suruošia sutartį ir pateikia pasirašyti būsimam darbuotojui ir direktoriui, kartais ir komercijos darbuotojui. Pagal valdymo reglamentą viską perima T. M.. Paaiškino, kad nei E. T., nei jo motinos M. T. nepamena. Negali prisiminti ar su jais bendravo. Jeigu E. T. ketino įsidarbinti bendrovėje, pirmiausiai jam turėjo būti nurodyta pasitikrinti sveikatą ir pateikti medicininę knygelę su gydytojo parašu. Ar bendrovės administracijai buvo pateikta užpildyta E. T. užpildyta kortelė, jis nepamena. Mano, kad jeigu E. T. buvo atėjęs į bendrovę įsidarbinti, tikriausiai buvo perduotas T. M. ar kitam darbuotojui, kuris jau dirba, kad žmogui būtų parodyta, kas yra daroma. Paaiškino, kad įdarbinus darbuotojus jiems yra suteikiami specialūs rūbai, jie prieš pradėdami dirbti turi pasirašyti žurnale, kad jis ir jo šeimos nariai neserga užkrečiamomis ligomis. Nurodė, kad E. T. nebuvo įdarbintas ir bendrovėje tikrai nedirbo, tačiau galėjo būti bendrovės patalpose ir stebėti kaip dirbama, mokytis. Teismo posėdžio metu prašė administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti“- b.l. 37-39.

Liudytojas E. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad anksčiau buvo pas UAB „Medonos mėsa“ direktorių, nes reikėjo darbo. Tuo metu darbuotojų nereikėjo. Po kurio laiko jam paskambino pats G. M. ir paklausė ar turi darbą. Pasakė, kad neturi. Susitarė susitikti po kelių dienų. Susitiko tą pačią dieną, kada ir pradėjo dirbti, tiksliai nepamena, galėjo būti gegužės mėnesio pradžioje. Susitiko 6.00 val. ryte ir pradėjo dirbti. Direktorius paklausė ar jis nori dirbti. Jam atsakius teigimai, nuvedė į cechą, parodė, kad turės dirbti prie dešrų kimšimo- reikėjo atnešti faršą kitiems darbininkams, dešras vežti į kimšyklas ir pan. Dėl darbų saugos neinstruktavo, dėl darbo užmokesčio konkrečios pinigų sumos nesakė. Jis žinojo, kad moka kas savaitę. Nurodė, kad atsiskaitymai vykdavo kiekvieną penktadienį. Darbininkus sukviesdavo į kabinetą ir išdalindavo darbo užmokestį. Pirmą savaitę jis gavo 50 eurų. Juos išmokėjo pats G. M., tai matė ir kiti darbininkai. Dar nurodė, kad sveikatą buvo pasitikrinęs pas šeimos gydytoją V. K. Rūdoje. Sveikatos knygelę jis padavė G. M. prieš pradėdamas dirbti. Tai, kad jis dirbo UAB „Medonos mėsa“, žinojo jo motina ir patėvis. Dirbo bendrovės patalpose Jūrės k., K. R. savivaldybėje. Jokių dokumentų nepasirašė, vidaus tvarkos taisyklių neskaitė. Ceche dirbo virš 20 žmonių. Įmonėje dirbo apie 20-30 žmonių. Visi ateidavo vienu metu į darbą. Bendrovėje dirbo apie dvi savaites nuo 06.00 val. iki 16:30 val. Dėl atlyginimo G. M. nieko nesakė, konkrečios sumos neįvardijo. Už savaitę darbo laiko iš G. M. gavo 50 Eur, už antrą savaitę gavo 40 eurų. Kartu dirbusių asmenų nurodyti negali, nes nežino pavardžių, o ir nelabai su kuo bendravo. Ateidavo, padirbdavo ir išeidavo. Dar nurodė, kad nagrinėjant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo ir pasiuntimo atlikti laisvės atėmimo bausmę, jis teisme nurodė, jog dirba, tačiau tai patvirtinančių dokumentų teismui negalėjo pateikti. Supratęs, jog dirba nelegaliai, dirbti nustojo. Jam jokia turtinė žala nepadaryta, tačiau dėl to, kad neįsidarbino pateko į pataisos namus.

Liudytoja J. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad ji UAB „Medonos mėsa“ dirbo apie 4 metus mėsos išpjaustytoja, iš darbo išėjo 2016 m. balandžio gale, tikslios datos nepamena. Ji susirado kitą darbą ir išėjo savo noru. E. T. nepažysta ir negali pasakyti ar jis dirbo ceche. Nurodė, kad ceche tuo metu dirbo virš 40 žmonių, tai negali atsiminti visų. R. Č. žino, nes ji tuo metu dirbo prie mėsos gaminių, kartu mokėsi ir dirbo. Dėl kitų asmenų ji nežino, nebendraudavo su visais. Dar parodė, kad liudytojai Augliai yra išvykę į užsienį, o liudytojas V. L. dirba „Va mėsa“.

Liudytojas J. Š. parodė, kad UAB „Medonos mėsa“ įsidarbino iškaulintoju prieš 5 metus, šiuo metu jau nebedirba. Iš darbo išėjo prieš 7 mėnesius, tiksliai nurodyti negali. E. T. nepažįsta. Jei E. T. ir dirbo ceche, tai labai trumpai, tokio asmens tikrai neatsimena. Buvo darbuotojų kaita, ne dažna, bet buvo. Ateidavo žmonės, apsižiūrėdavo, gal būdavo per sunku ir išeidavo. Ar jie dirbdavo nelegaliai pasakyti negali, nes to nežino.

Institucijos, surašiusios teisės pažeidimo protokolą, įgaliotas atstovas G. D. paaiškino, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016-05-13 priėmė nutartį dėl galimai padaryto teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³str. 1d. Nutartyje pažymėta, kad Marijampolės rajono apylinkės teisme teismo posėdžio metu E. T. nurodė, kad dirba UAB „ Medonos mėsa“, tačiau teismui negalėjo pateikti tai patvirtinančių duomenų, dėl to, kad darbo sutartis su juo nesudaryta. Buvo atliktas tyrimas ir 2016-05-24 paėmus paaiškinimą iš E. T., šis nurodė, kad jis UAB Medonos mėsa“ dirbo nuo gegužės 3 d., į darbą jį priėmė direktorius G. M., pastarasis pats jam paskambino gegužės 2 d., liepė pasitikrinti sveikatą ir ateiti dirbti. E. T. taip ir padarė, dirbo iki gegužės 12 d., išskyrus 4 d., kai buvo teisme ir šeštadienį, sekmadienį. Darbovietėje jis darė mėsos kukulius, kabino dešras. Už pirmas tris dienas G. M. jam sumokėjo 40 eurų, už kitą savaitę -50 eurų. Kada sudarys darbo sutartį, E. T. nebuvo paaiškinta. E. T. pasakė direktoriui 12 d., kad buvo teisme ir šis atsakė, kad daugiau jam dirbti nereiks. Priėmus paaiškinimą iš M. T., pastaroji paaiškino jai žinomas aplinkybes apie sūnaus E. T. darbą UAB „Medonos mėsa“. Apklaustas G. M., pažeidimą neigė. Atlikus patikrinimą ir išklausius liudytojų parodymų, darytina išvadą, kad visgi protokole nurodytas dvi nepilnas savaites E. T. nelegaliai dirbo UAB „Medonos mėsa“.

Nustatytų faktinių aplinkybių patvirtinimui pateikti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas ROIK 16058524600, kuriame nurodyta pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės (b.l.2). G. M. paaiškinime nurodyta, kad jis neprisipažino padaręs administracinį tesės pažeidimą (b.l.3). E. T. paaiškinime teigiama, kad UAB „Medonos mėsa“ žaliavos paruošėju pradėjęs dirbti 2016 m. gegužės 3 d., į darbą priėmęs direktorius G. M.. G. M. gegužės 2 d. paskambinęs ir klausęs, kur šiuo metu E. T. dirbantis. E. T. atsakęs, kad šiuo metu niekur nedirba, tada G. M. pasakęs, kad pasitikrintų sveikatą ir gegužės 3 d., 6 val., ryto atvyktų į UAB „ Medonos mėsa“ pradėti dirbti. Sutartu laiku atvykus, G. M. parodė, ką reikia daryti. Dirbęs iki 2016 m. gegužės 12 d., išskyrus gegužės 4 d. kai reikėjo vykti į Marijampolės teismą ir šeštadienį, sekmadienį. Dirbdavęs nuo 6 val. ryto, darbą baigdavęs apie 15 val. Reikėjo iš faršo daryti kukulius ir kabinti dešras bei dirbti kitus darbus, kuriuos nurodydavo G. M.. Už pirmos savaitės 3 darbo dienas direktorius G. M. sumokėjęs 40 eurų, už antros savaitės 4 darbo dienas sumokėjęs 50 eurų. Darbo sutarties nesudarė ir kada bus sudaryta, tiksliai nepasakė. Paskutinė darbo diena buvo gegužės 12 d. Gegužės 13 d. buvo išvykęs į Marijampolės teismą, todėl nedirbo. Po pietų skambino G. M. ir klausė, kodėl nedirba, E. T. atsakę, kad buvęs teisme, tada G. M. pasakęs, kad daugiau dirbti nereikės (b.l. 4). M. T. paaiškinime teigiama, kad jos sūnus E. T. dirbo UAB „Medonos mėsa“, darbą šių metų gegužės 2 dieną jam pasiūlė bendrovės direktorius G. M.. Sūnus turėjo pasitikrinti sveikatą ir jau gegužės 3 dieną išėjo dirbti. Rytais jis keldavosi 04.30 val., iš darbo grįždavo apie 15.30 val.. Po poros savaičių tarp jo ir darbdavio kilo konfliktas dėl nesudarytos darbo sutarties, G. M. pasakė, jog sūnus gali jau neateiti dirbti. Sūnus už paskutines dirbtas keturias dienas gavo 50 Eurų (b.l.5).Nelegalaus darbo tyrimo akte nurodyta, jog atlikto tyrimo metu nuo 2016-05-18 iki 2016-06-06 UAB „Medonos mėsa“ Kazlų Rūdsos sav., K. R. sen., Jurė, Meldelyno 4, nustatyta, kad E. T. dirba, nesudaręs darbo sutarties (b.l. 8-9). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos registre apie UAB „Medonos mėsa“ darbuotojus E. T. nėra (b.l.10-12).UAB „Medonos mėsa“ direktoriaus įsakyme dėl darbo laiko nurodyta, kadnuo 2016-01-01 gamyboje dirbantiems darbuotojams nustato darbo laiką nuo 6.00 val. iki 15.00 val., pietų pertrauka nuo 10.00 val. iki 11.00 val. (b.l.13). 2016 metų gegužės mėnesio UAB „Medonos mėsa“ darbo laiko apskaitos žiniaraštyje duomenų apie E. T. nėra (b.l.14-18). 2017 02 02 K. R. PSPC pažyma patvirtina, kad E. T. 2016-04-29 kreipėsi į K. R. PSPC pas šeimos gydytoją V. Š. dėl profilaktinio sveikatos patikrinimo, o po atliktų tyrimų 2016-05-02 kreipėsi pas šeimos gydytoją A. V. dėl tikrinimo užbaigimo (b.l.98).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ATPK 41³ str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą, ši administracinio teisės pažeidimo norma yra blanketinė, t. y., ji nukreipia į kitą teisės aktą, kuriame suformuluotas konkretus draudimas. DK 98 str. 1 d. 1 p. (Žin., 2002, Nr. 64-2569) nurodyta, kad nelegalus darbas gali pasireikšti alternatyviomis veikomis. Tai darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių : 1) yra šio Kodekso 93 str. nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ str. 1 d. 1, 2 ir 3 p. nustatytų reikalavimų.

Pagal DK 98 str. 2 d. darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius : 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių – atliekamas konkretus darbas, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes ir savo kaltę, tačiau teismas kritiškai vertina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, kadangi jie iš esmės neatitinka teismo posėdžių metu nustatytų faktinių aplinkybių. Teismas atsižvelgia į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra suinteresuotas bylos baigtimi ir yra dėl pažeidimo traukiamas administracinėn atsakomybėn, todėl įmanomais ir pasirinktais būdais realizuoja savo teisę į gynybą.

Teismas konstatuoja, kad teisme apklaustų liudytojų išsamiais ir nuosekliais parodymais abejoti nėra jokio pagrindo, nes jie, būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, patvirtino savo parodymus, kurie sutampa su byloje esančiais paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais.

Teismas laiko, kad nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyvieji požymiai yra nustatyti: liudytojai M. T. ir E. T. nurodė, nuo kada E. T. pradėjo dirbti UAB „Medonos mėsa“, kiek laiko dirbo, kiek pinigų gavo iš G. M.. Liudytoja M. T. nurodė, kad jos sūnus iš namų ryte išeidavo po 5 val. ryto, o iš darbo grįždavo po 16 val. Liudytojas E. T. nurodė, kad dirbo nuo 06.00 val. iki 16:30 val. Darbo laikas atitinka UAB „Medonos mėsa“ direktoriaus įsakymą dėl darbo laiko (b.l.13). Taip pat paminėti liudytojai nurodė ir darbo užmokesčio išmokėjimo aplinkybes ir sumas.

Teismas sprendžia, kad įrodyta, jog G. M., būdamas darbdaviu - UAB „Medonos mėsa“ direktoriumi, leido E. T. dirbti jo nurodytą darbą, susitaręs dėl darbo laiko, darbo pobūdžio, atlygindamas jam už darbą, nesudarydamas su juo rašytinės darbo sutarties ir nepranešdamas nustatyta tvarka apie įdarbinimą, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1d. 1 p., 99 str. 2d., 3d., bei LR vyriausybės 2007-04-25 nutarimu Nr. 435 patvirtintų „Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrų nuostatų“ 25.1 p. ir taip padarė pažeidimą numatytą ATPK 41³ str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo 2016-07-21 teismo posėdžio metu buvo paaiškinęs, kad nesupranta leidimo dirbti, kad atėjusį žmogų reikia apmokyti dirbti, neatmeta galimybės, kad E. T. gal ir buvo atėjęs ir buvo perduotas kitam darbuotojui, kad aprodyti, ką reikės dirbti ( b.l.37-38). Tačiau sutinkamai su DK 105 str.1 d., sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas. Jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. Išbandymo sąlyga turi būti nustatoma darbo sutartyje. Vadinasi, ir tokiu atveju būtina sudaryti rašytinę darbo sutartį, kurioje aptariamos išbandymo sąlygos.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgalioto atstovo advokato G. D. pateikti rašytiniai dokumentai dėl UAB „Medonos mėsa“ darbuotojų įsipareigojimo kiekvieną darbo dieną pasirašyti, kad jie neserga infekcinėmis ir kitomis užkrečiamomis ligomis, neturi virškinamojo trakto sutrikimų, pažeistos rankų odos, negali būti laikomi įrodymu, kad E. T. nedirbo UAB „Medonos mėsa“, kadangi darbdaviui G. M. ir buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl nelegalaus darbo, todėl toks darbuotojas negali būti įrašytas darbovietės darbuotojų sąraše ( b.l.46-49).

G. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį bei tai, jog pažeidimas truko neilgą laiko tarpą, darbų apimtis ir laikas nebuvo dideli, nustatytas vienas nelegaliai dirbantis asmuo. Atsižvelgiama į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę. Nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-06-08 nuosprendžiu D. M. nuteistas pagal BK 176 str.1 dalį, tai yra, kad nesilaikė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų, dėl ko du darbuotojai mirė. Tai G. M. charakterizuoja kaip neatsakingą darbdavį, nesilaikantį visuomenėje priimtų normų, tuo pačiu ignoruojantį įstatymus. Kitų duomenų apie jo kitus teisės pažeidimus teismas neturi.

Vadovaudamasis ATPK 30 - 30² str. numatytais administracinės nuobaudos skyrimo reikalavimus, teismas sprendžia, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtina sankcijos vidurkį atitinkanti bauda.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. M. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., ir paskirti 1882 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų ) baudą.

Sutinkamai su LR ATPK 313 str., pažeidėjui išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta per 40 d. nuo nutarimo nuorašo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Teismas jau paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimo nesprendžia, šie klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei pažeidimų identifikacinį kodą ROIK, kuris yra:16058524600. Nenurodžius paminėtų rekvizitų (identifikacinio kodo ROIK), suma bus įskaityta bendra Mokesčių mokėtojo sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisykles, nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus baudos, išieškojimą vykdančios institucijos (VMI prie LR FM), nutarimas perduodamas antstoliui priverstiniam baudos išieškojimui, dėl ko padidės vykdymo išlaidos.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės rajono apylinkės teismui.