Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-06-12 · Civilinė byla Nr. 2A-698-524/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-07-10Klaipėdos apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2013-02-13Klaipėdos apygardos teismas
  3. ApeliacijaSprendimas · 2013-10-17Klaipėdos apylinkės teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2014-06-12Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-12
Bylos Nr.
2A-698-524/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-04915-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erika Misiūnienė (pirm.), Rimvida Zubernienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
Ieškovas
R. L.
Atsakovas
A. S.

Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-698- 524/2014

Teisėja Jolanta Gailevičienė (Proceso Nr. 2-06-3-04915-2012-5)

Procesinio sprendimo kategorija (S) 35.6.1.; 52.3
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. birželio 12 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Rimvidos Zubernienės, Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. A2-4790-777/2013 pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovui A. S. dėl sumokėto avanso priteisimo ir dokumentų perdavimo bei atsakovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-17 sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu teismo prašė jai iš atsakovo priteisti 9 000 Lt sumokėto avanso, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, įpareigoti atsakovą per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje perduoti ieškovei dokumentus, kurie buvo pateikti atsakovui dėl jo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, t. y. projektą, VĮ Registrų centro pažymą Nr. 769201, statybos leidimą Nr. NS 00-124, 2010-02-19 įgaliojimą, reg. Nr. 857, išduotą Klaipėdos miesto 15-ojo notarų biuro, bei priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-02-23 šalys sudarė Darbų rangos sutartį, pagal kurios nuostatas atsakovas įsipareigojo per 120 dienų nuo avanso gavimo dienos atlikti sutartyje numatytus darbus. Tą pačią dieną atsakovui buvo sumokėtas 9 000 Lt avansas ir perduota visa sutartiniams darbams reikalinga dokumentacija. Atsakovas neatliko jokių darbų, avanso ir dokumentų negrąžino.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-10-17 sprendimu bylos dalį dėl ieškovės reikalavimo grąžinti dokumentus nutraukė ieškovei atsisakius šio reikalavimo, ir ieškovei iš atsakovo priteisė 9 000 Lt avansą bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos. Teismas atmetė atsakovo atsikirtimus, kad darbų jis negalėjo atlikti dėl ieškovės kaltės, t. y. kad ieškovė jam nepateikė reikiamų dokumentų, nesuderino detaliojo plano, dėl to nebuvo įjungta elektros energija. Teismas rėmėsi Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2010-04-26 elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo aktu-pažyma Nr.14-042-158, iš kurios matyti, kad buitinių nuotekų, lietaus nuotekų ir artezinio gręžinio elektros tinklai yra sumontuoti. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė nė vieno rašytinio įrodymo, kuris patvirtintų, kad sutarties vykdymo laikotarpiu tarp šalių būtų kilęs ginčas dėl papildomų dokumentų pateikimo, dėl kurių nebuvimo sustojo atsakovo darbai. Atsakovas nepateikė perdavimo–priėmimo akto, kuris patvirtintų darbų atlikimo faktą bei būtų pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo atlyginimo už atliktus darbus. Atsakovas buvo ieškovės įspėtas pranešimu, kuris buvo siųstas darbų rangos sutartyje nurodytu atsakovo adresu, atsakovas turėjo pareigą iki 2011-08-25 atlikti sutartyje numatytus darbus, tačiau šios savo pareigos neįvykdė. Todėl ieškovė pagrįstai nutraukė rangos sutartį ir įgijo teisę reikalauti grąžinti atsakovui sumokėtą avansą. Atsakovo atlikti paruošiamieji darbai neteko prasmės, kadangi suėjo jų vykdymo terminai ir atsakovui grąžinus iš ieškovės gautus dokumentus, darbai turėjo būti pradėti iš naujo, dėl to ieškovė patyrė nuostolių. Teismas konstatavo, kad sutarties tikslas nebuvo pasiektas dėl atsakovo kaltės, ieškovas neįrodė ieškovės kaltės.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti. Nurodo, kad pagal perduotų dokumentų 2013-06-30 aktą ieškovės atstovas sutiko, kad dokumentai yra perduoti visi, kad sutartyje numatyti darbai yra atlikti, kad galima taikos sutartis, ir iki 2013-10-01 nebuvo pateikęs jokio atsiliepimo ar prieštaravimų atsakovo pateiktiems faktams. 2013-10-01 ieškovė pakeitė savo poziciją ir pareiškė, kad darbai neatlikti, dokumentai netinkantys ir kad atsakovas nevykdė savo prievolių. UB „Vytrita“ 2010-04-26 pažymoje Nr. 14-042-158 aiškiai parašyta, kad buitinių nuotekų, lietaus nuotekų ir artezinio gręžinio įvadas bei vidaus elektros instaliacija be technologinių įrenginių, t. y. buitinių ir lietaus nuotekų siurblinės, jų įranga neperduota valstybinei energetikos komisijai, biologinių valymo įrenginių orapūtės įranga – taip pat. Teismui nebuvo pateiktas techninis projektas, kuris būtų įrodęs, kad atsakovo išdėstyti faktai yra teisingi, t. y. nėra galutinio projekto ir dėl ieškovės kaltės nebuvo galima tęsti darbų. Taip pat ieškovė neprieštaravo ir dėl kitų atsakovo nurodytų darbų, ir kad atlikta 82 proc. darbų. Ieškovė kaip verslininkė, užsiimanti mažaaukščių namų statybos kvartalų formavimu ir sklypų prekyba, aiškiai supranta savo pareigą imtis iniciatyvos ir įvykdyti savo prievolę, t. y. pagal sutartį pateikti dokumentus, kad atsakovas galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus. Teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad nebuvo sudarytas darbų perdavimo–priėmimo aktas, kadangi darbai aktuojami atlikus juos visiškai ir esant užsakovo prašymui. Sutartyje galima numatyti aktuoti ir dalies darbų atlikimą, tačiau tokios nuostatos šalių sutartyje nėra. Teismo išvada, kad ieškovė įrodė, jog visus dokumentus pateikė, yra nepagrįsta, nes elektriniai įrenginiai, t. y. siurblinės, nebuvo perduotos valstybinei komisijai ar Valstybinei energetikos inspekcijai, tai patvirtina pačios ieškovės pateikta pažyma. Nebuvo ir techninio projekto, patvirtinančio, kad visos komunikacijos suprojektuotos ir galima jas perduoti valstybinei komisijai.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, tai yra turi pareigą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrinti faktinį sprendime padarytų išvadų pagrindimą (CPK 301 str., 320 str.).

Apeliaciniame skunde šios bylos atsakovas nurodo, jog teismas kitaip turėtų vertinti

2010-04-26 elektros įrenginių, techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą, išduotą ieškovei (b.l.32). Be to, nurodo, jog jam nebuvo pateiktas galutinis projektas ir dėl ieškovės kaltės jis negalėjo tęsti darbus, taip pat nebuvo pateiktas techninis projektas, įrodantis, kad visos ieškovės komunikacijos buvo suprojektuotos ir jas galima perduoti valstybinei komisijai, be to, jis prieštaravimuose nurodė, kad atliko 82 procentus darbų ir nesutinka su teismo išvada, jog nebuvo darbų atlikimo akto, nes atliktus darbus galima aktuoti dalimis. Tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų savo nurodytoms faktinėms aplinkybėms įrodyti.

Šios bylos ginčas vyksta dėl 2010-02-23 darbų rangos sutarties įvykdymo, pagal kurios 1p. atsakovas buvo įsipareigojęs ieškovei sutvarkyti vandentiekio, lietaus, buitinių nuotekų tinklus, žvyruoto kelio dangą, visiškai sutvarkyti dokumentaciją ir perduoti valstybinei komisijai. Šios sutarties pagrindu tarp ginčo šalių susiklostė statybos rangos santykiai. Šalių įsipareigojimai atitinka CK 6.681 straipsnyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus trečiasis skirsnis „Statybos ranga“ detaliai reglamentuoja esmines statybos rangos nuostatas. CK 6.684 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį.

Sutarties 4 p. buvo numatyta atliktų darbų priėmimo tvarka, o 3 p. buvo išvardyti dokumentai, kuriuos ieškovė įsipareigojo peruoti atsakovui ir šiame punkte nebuvo numatyta, jog ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovui techninį projektą (civ. byla Nr.2-7235-618/2012, b. l. 9). Byloje nustatyta, kad iškėlus bylą dėl proceso atnaujinimo, šalys 2013-06-03 sudarė dokumentų perdavimo aktą, kuris įrodo, jog atsakovas grąžiino ieškovei statybos žurnalą, statybos leidimą ir kitus akte nurodytus dokumentus (b.l.48). Šis aktas paneigia atsakovo apeliacinio skundo motyvą, jog ieškovė netinkamai vykdė sutartį ir neperdavė atsakovui dokumentų, išvardytų sutarties 3 p. Be to, pagal CK 6.200 str., 6.684 str. bei 6.659 str. 1d.1p. atsakovas privalėjo įspėti užsakovą dėl jo apeliaciniame skunde nurodomų dokumentų trūkumų ir nustatyti terminą šiems dokumentams pateikti. Tačiau tokių įrodymų byloje nėra, priešingai, ieškovė įrodė, jog visus dokumentus pagal sutartį perdavė atsakovui. Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Tai pagrindžiama visų pirma tuo, kad rangovas, užsiimdamas ūkine–komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, gerai žino (arba privalo žinoti) savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika. Rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, jau sutarties sudarymo etape turi realiai įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus galimus veiksnius, kad nesuklaidintų užsakovo. Jeigu sutarties vykdymo metu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, rangovas privalo imtis visų nuo jo priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti ir taip įgyvendinti CK 6.691 straipsnyje įtvirtintą imperatyviąją įstatyme nustatytą statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutarties vykdymo metu pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2008, 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2014). Todėl esant paminėtam teisiniam reglamentavimui nėra pagrindo padaryti išvados, kad ieškovė savo pareigos pagal rangos sutartį nevykdė (CK 6.659 str., 6.691 str.).

Byloje nustatyta, kad atsakovo apeliaciniame skunde nurodomas 2010-04-26 elektros įrenginių, techninės būklės patikrinimo aktas-pažyma nėra susijęs su ginčo rangos sutarties vykdymu, nes šalių rangos sutarties dalykas yra kitas nei paminėtame akte. Šalių paaiškinimais byloje nustatyta, kad šiuo aktu ieškovė įrodinėjo, jog elektros energija atsakovui perduotame darbo objekte buvo (b.l.33). Byloje nėra įrodymų, jog vykdant sutartį atsakovas kreipėsi į ieškovę dėl elektros energijos tiekimo, todėl šia aplinkybe remtis jis neturi teisinio pagrindo (CK 6.659 str.).

Byloje nėra jokių įrodymų dėl atsakovo nurodomų atliktų organizacinių darbų bei darbų, atliktų pagal paminėtą rangos sutarties dalyką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-12-04 nutartyje civilinėje byloje 3K-3-530/2007 pažymėjo, jog vienos iš esminių rangos sutarties sąlygų yra šalių susitarimas dėl darbų atlikimo terminų bei darbų perdavimas ir priėmimas. Šie klausimai yra reglamentuojami CK 6.694 straipsnio normų. Rangovas, atlikęs darbus, praneša apie tai užsakovui, ir pastarasis privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo abi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą, ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis darbų perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas konstatuoja, kad kita šalis atsisakė aktą pasirašyti pagrįstai. Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad statybos rangos sutarčių atveju darbų perdavimo-priėmimo aktas yra įstatymo nustatytas specialus įrodymas, kuris juridinę galią pagal specialias įstatymo nuostatas įgyja, net jei jį pasirašo tik viena iš šalių. Tačiau atsakovas nepateikė jo pasirašyto darbų priėmimo-perdavimo akto, todėl jo pozicija, jog jis neturi pareigos grąžinti ginčo avanso yra nepagrįsta (CK 6.680 str., 6.334 str.1d. 4p.).

Remiantis paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas, todėl naikinti skundžiamo teismo sprendimo nėra pagrindo (CPK 326 str. 1d. 1p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 str.,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-17 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė Kolegijos teisėjos Rimvida ZubernienėVirginija Nijolė Griškevičienė