- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-28
- Bylos Nr.
- e2A-315-638/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Mindaugas Šimonis, Diana Labokaitė
- Atsakovas
- N. M.
- Ieškovas
- Č. T.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Kelių mašinos“, Lloyd
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Egidijaus Tamašausko, Mindaugo Šimonio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-11845-584/2018 pagal ieškovo Č. T. ieškinį atsakovei N. M., tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Kelių mašinos“, Lloyd‘s of London sindikatas, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Č. T. ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės N. M. trečiojo asmens UAB „Kelių mašinos“ naudai 18 972,62 Eur žalą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė ir paaiškino, kad jis yra trečiojo asmens UAB „Kelių mašinos“ akcininkas, o atsakovė yra paskirta trečiojo asmens UAB „Kelių mašinos“ administratore. UAB „Kelių mašinos“ Vilniaus apygardos teismui buvo pareiškusi 107 131,68 Eur ieškinį atsakovei UAB „Corpora“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo. UAB „Kelių mašinos“, atstovaujama administratorės (atsakovės), ir UAB „Corpora“, atstovaujama direktoriaus V. V., Vilniaus apygardos teismui 2017 m. liepos 5 d. pateikė prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 13 d. nutartimi Nr. e2-3710-232/2017 patvirtino tarp UAB „Kelių mašinos“ ir UAB „Corpora“ sudarytą taikos sutartį, civilinę bylą nutraukė. UAB „Corpora“ 2017 m. birželio 19 d. pasiūlymu dėl taikos sutarties sudarymo pasiūlė UAB „Kelių mašinos“ sumokėti 106 624,34 Eur sumą, tačiau atsakovė taikos sutartimi sutiko dėl mažesnės, t. y. 105 694,24 Eur sumos. Be to, atsakovė, UAB „Kelių mašinos“ vardu atsisakė ieškiniu pareikšto reikalavimo priteisti iš UAB „Corpora“ 1 437,44 Eur palūkanų ir 6 proc. dydžio procesines palūkanas (17 535,18 Eur). Pagal taikos sutartį UAB „Kelių mašinos“ išdėstė UAB „Corpora“ įsiskolinimą iki 2020 m. rugpjūčio 1 d., per metus sumokant nežymią dalį skolos, o pagrindinę skolos dalį, t. y. 65 694,24 Eur, paliekant sumokėti tik 2020 m. rugpjūčio 1 d. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų UAB „Kelių mašinos“ procesinių palūkanų forma atsisakė daugiau negu 18 000 Eur, kuriuos turėjo teisę gauti pagal įstatymą. UAB „Corpora“ pasiūlyme sudaryti taikos sutartį nebuvo pasiūlymo atsisakyti palūkanų, UAB „Kelių mašinos“ jokios naudos, jokio kompromiso taikos sutartimi negavo ir taikos sutartyje nėra jokių sutarties užtikrinimo priemonių. Atsakovė kaip UAB „Kelių mašinos“ laikinoji administratorė tokiu elgesiu pasielgė nelojaliai jos administruojamos UAB „Kelių mašinos“ atžvilgiu. UAB „Corpora“ pagal taikos sutartį turėjo grąžinti UAB „Kelių mašinos“ 15 000 Eur iki 2018 m. rugpjūčio 1 d., tačiau minėtos sumos negrąžino. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog įmoka sumokėta, todėl laikoma, kad taikos sutarties sąlyga nebuvo įgyvendinta. Atsakovė, būdama UAB „Kelių mašinos“ turto administratore, sudarė bendrovei nenaudingą sandorį, t. y. patvirtino taikos sutartį, kuria skolos grąžinimo terminus išdėstė net iki 2020 m. rugpjūčio 1 d., atsisakė 1 437,44 Eur palūkanų, atsisakė 6 proc. dydžio procesinių palūkanų (17 535,18 Eur). Būtent tokiais neteisėtais veiksmais atsakovė UAB „Kelių mašinos“ padarė 18 972,62 Eur dydžio žalą.
Atsiliepimas
3. A. N. M. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, ieškovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis reiškiant nepagrįstą ieškinį. Atsiliepime nurodė ir paaiškino, kad atsakovės pasirašyta taikos sutartis buvo derybų rezultatas - vietoje ilgo ir brangaus bylinėjimosi proceso buvo pasirinktas kitas įstatymuose įtvirtintas ginčo sprendimo variantas, t. y. taikos sutartis. Ieškovas neginčija taikos sutarties, ši sutartis yra sudaryta teisėtai, yra galiojanti, todėl nenuginčijus šios taikos sutarties ir teismine tvarka nekonstatavus, kad ši taikos sutartis prieštarauja įstatymui ir (ar) bendrovės interesams, teigti, kad atsakovei bendrovės vardu sudarant taikos sutartį buvo atlikti neteisėti veiksmai, ir dėl to buvo sukelta žala, nėra teisinio pagrindo. Atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o nesant įrodytos bent vienos civilinės atsakomybės sąlygos, atsakomybė negali kilti. Taikos sutartimi įmokos buvo išdėstytos, nes UAB „Corpora“ vykdo veiklą ir taip gali atsiskaityti. Jeigu būtų nustatytas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, atsakovė prašo skirti ieškovui baudą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas priteisė iš atsakovės N. M. trečiojo asmens UAB „Kelių mašinos“ naudai 18 972,62 Eur žalą. Teismas priteisė iš atsakovės N. M. ieškovo Č. T. naudai 427 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad ieškovas yra trečiojo asmens UAB „Kelių mašinos“ akcininkas. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1242-262/2018 atsakovę paskyrė laikinąja trečiojo asmens UAB „Kelių mašinos“ turto administratore. Ieškovas kaip trečiojo asmens akcininkas turi teisę reikalauti atlyginti trečiajam asmeniui UAB „Kelių mašinos“ atsakovės padarytą žalą. Teismas nurodė, kad iš minėtos Vilniaus apygardos teismo nutarties matyti, jog buvo nustatytas paprastasis UAB „Kelių mašinos“ turto administravimas. Vadovaujantis CK 4.239 straipsnio 1, 2 dalimis, nustačius paprastą turto administravimą, turto administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.240 straipsnio 1 dalis). Teismas nurodė, kad atsakovė privalėjo vengti trečiajam asmeniui ekonomiškai nenaudingų susitarimų. Susipažinęs su taikos sutarties turiniu, teismas padarė išvadą, jog atsakovė savo veiksmais nepaisė turto administratoriui nustatytų reikalavimų, numatytų CK 4.242 - 4.244 straipsniuose, ir veikdama kaip UAB „Kelių mašinos“ administratorė, trečiojo asmens vardu 2017 m. liepos 5 d. sudarydama su UAB „Corpora“ taikos sutartį, kurią vėliau teismas patvirtino, atsisakydama ieškinio reikalavimo priteisti iš UAB „Corpora“ 1 437,44 Eur palūkanas ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas (kas sudaro 17 535,18 Eur), buvo nelojali bendrovei ir tuo pablogino trečiojo asmens UAB „Kelių mašinos“ finansinę padėtį pažeisdama trečiojo asmens UAB „Kelių mašinos“ ir jo akcininko (ieškovo) teises bei teisėtus interesus (CK 4.242 straipsnio 2 dalis, 4.243 straipsnio 3 dalis).
6. Teismas nurodė, kad taikos sutartimi trečiajam asmeniui UAB „Kelių mašinos“ UAB „Corpora“ skolos mokėjimas buvo išdėstytais tam tikromis dalimis ir terminais, būtent, didžiąją skolos dalį sumokant tik 2020 m. rugpjūčio 1 d. Teismas sprendė, kad byloje atsakovė nepateikė jokių duomenų, susijusių su tuo, ar ji vertino UAB „Corpora“ finansines galimybes vykdyti taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, kas taip pat leidžia daryti išvadą, jog atstovaujamos įmonės interesai buvo pažeisti. Teismas vertino, kad taikos sutartyje nėra numatyta sąlyga UAB „Kelių mašinos“ kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, jei UAB „Corpora“ pažeistų taikos sutartyje nustatytus įmokų mokėjimo terminus, o tai reiškia, kad UAB „Corpora“ naudojasi atsakovės atstovaujamos įmonės pinigais, nemokėdama jokių palūkanų, kas leidžia tokius veiksmus traktuoti kaip beprocentinės paskolos suteikimą. Atsakovė šiuo metu yra UAB „Kelių mašinos“ laikinoji administratorė, tačiau iki teismo posėdžio ir posėdžio metu teismui nepateikė įrodymų ir nepaaiškino, kaip vykdoma su UAB „Corpora“ sudaryta taikos sutartis, pagal kurią UAB „Corpora“ 5 000 Eur turėjo sumokėti per 3 darbo dienas nuo Vilniaus apygardos teismo patvirtintos taikos sutarties įsiteisėjimo dienos į UAB „Kelių mašinos“ atsiskaitomąją sąskaitą banke, o 2018 m. rugpjūčio 1 d. - 15 000 Eur (CK 2.87 straipsnis, 4.242 straipsnio 2 dalis, 4.243 straipsnio 3 dalis). Teismas atsakovės kaip trečiojo asmens UAB „Kelių mašinos“ administratorės veiksmus sudarant trečiajam asmeniui nenaudingą taikos sutartį vertino ne tik kaip atsakovės nelojalumą trečiajam asmeniui, bet ir kaip profesinį nerūpestingumą, veikimą išimtinai ne trečiojo asmens interesais ir padarė išvadą, kad byloje įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai, kurie yra pakankama žalos trečiajam asmeniui atsiradimo priežastis (CK 6.247 str.).
7. Teismas sprendė, kad nustačius, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jos kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Teismas padarė išvadą, kad turto paprastojo administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus pajamas, todėl dėl šios pareigos nevykdymo trečiajam asmeniui negavus jam priklausančių pajamų, jos priteistinos iš administratorės, šiuo atveju – iš atsakovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovė N. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti, skirti ieškovui 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis reiškiant nepagrįstą ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas prijungti naujus įrodymus – UAB „Kelių mašinos“ banko sąskaitos išrašo kopiją. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas privalėjo nustatyti, ar atsakovės veiksmai sudarant taikos sutartį iš tiesų buvo neteisėti (pažeidė įstatymines pareigas), o ieškovas turėjo įrodyti bendrovei padarytos žalos dydį ir tai, kad ši žala yra būtent neteisėtų apeliantės veiksmų padarinys. Atsakovė nėra bendrovės administracijos vadovė (direktorė), ji gali atsakyti tik tuomet, jeigu būtų konstatuota, kad ji nevykdė (netinkamai vykdė) įstatymuose nustatytas turto administratoriaus pareigas.
1.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad teisėtos ir nenuginčytos taikos sutarties sudarymas gali būti pagrindas atsakovės veiksmus laikyti neteisėtais ir priteisti menamos žalos atlyginimą. Taikos sutartis yra sudaryta teisėtai, yra galiojanti, nėra ginčijama, todėl nenuginčijus taikos sutarties ir teismine tvarka nekonstatavus, kad taikos sutartis prieštarauja įstatymui ir (ar) bendrovės veiklos interesams (CK 1.82 str.), nėra teisinio pagrindo teigti, kad atsakovei bendrovės vardu sudarius taikos sutartį buvo atlikti neteisėti veiksmai, ir dėl to buvo padaryta žala.
1.3. Ieškovas tariamą savo (kaip akcininko) ir bendrovės teisių pažeidimą pastebėjo tik tuomet, kai atsakovė, veikdama bendrovės naudai ir interesais, bendrovės vardu Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį dėl 556 915,24 Eur skolos ir palūkanų priteisimo iš ieškovo ir kartu prašė taikyti ieškovo turto areštą.
1.4. Atsakovė laikosi pozicijos, kad konkrečiu ginčo su UAB „Corpora“ atveju ji elgėsi itin apdairiai ir rūpestingai, tinkamai įvertino visas taikos sutarties sąlygas. Todėl taikos sutarties sudarymas siekiant išspręsti ginčą greitai ir taikiu būdu, kuomet UAB „Corpora“ skolą pripažino visiškai, o ginčo baigtis nebuvo aiški, jokiu būdu negali būti pagrindas pripažinti atsakovės neteisėtus veiksmus.
1.5. Teismo išvada, kad procesinių palūkanų atsisakymas, kuomet nebuvo aišku, ar jos apskritai bus priteistos, reiškia neteisėtus veiksmus, kurie lemia žalos atlyginimą, yra visiškai nepagrįsta. Teismas netgi nevertino, ar atsakovės sudaryta taikos sutartis sukėlė realią ir akivaizdžią žalą.
1.6. Atsakovei nesuprantama, kodėl ieškovas tariamai padarytą žalą (atsisakytų 6 proc. procesinių palūkanų dydį) skaičiuoja vadovaudamasis taikos sutarties mokėjimo terminais, t. y., iki 2020 m. liepos 31 d.), o teismas šiai išvadai dėl neaiškių priežasčių pritarė, visiškai dėl to nepasisakydamas.
1.7. Atsakovė pateikia naujus įrodymus, kad visi mokėjimai pagal taikos sutartį, kurių terminas yra suėjęs, yra atlikti.
1.8. Ieškovas, pareikšdamas nepagrįstą ieškinį, sąmoningai elgiasi nesąžiningai, todėl jo atžvilgiu skirtina 5000 Eur bauda.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Č. T. prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad akcininkai bendrovės interesais gali paduoti ieškinį pagal ABĮ 16 straipsnio1 dalies 5 punktą, ne tik prieš jos formalius valdymo organus, bet ir tais atvejais, kai bendrovės valdymas buvo laikinai patikėtas trečiajam asmeniui – turto administratoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 14 d.nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2013). Šiuo atveju atsakovė, kaip galima suprasti iš jos veiksmų, de facto vykdo trečiojo asmens UAB „Kelių mašinos“ vadovo funkcijas.
2.2. Atsakovė ieškinyje nenurodė nei vienos priežasties, pagrindžiančios taikos sutarties naudą trečiajam asmeniui UAB „Kelių mašinos“. Teismas pagrįstai vertino, kad atsakovė, UAB „Kelių mašinos“ vardu atsisakydama reikalavimų dėl 18 972,62 Eur palūkanų, sudarė bendrovei nenaudingą sandorį ir tokiu nelojaliu elgesiu leido trečiajam asmeniui UAB „Corpora“ nepagrįstai praturtėti UAB „Kelių mašinos“ sąskaita.
2.3. UAB „Corpora“, sudarydama taikos sutartį, pripažino savo skolą, todėl nelogiški atsakovės dėstomi argumentai, kad neva neaišku, ar ieškinys būtų tenkintas.
2.4. Atsakovė nepagrįstai kritikuoja priteistos žalos dydį. Ieškovas paaiškina, kad procesinių palūkanų dydis yra apskaičiuotas pagal galiojančią taikos sutartį, kurioje numatyta, kad paskutinis skolos mokėjimas turi būti atliktas 2020 m. liepos 31 d. Pati atsakovė nurodė, kad joks kitoks procesinių palūkanų skaičiavimo būdas šioje situacijoje nėra galimas.
2.5. Vien ta aplinkybė, kad teismas ieškinį tenkino visiškai, reiškia, kad atsakovės prašymas ieškovui skirti 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis visiškai nepagrįstas. Ieškovas, būdamas UAB „Kelių mašinos“ akcininku, yra tiesiogiai suinteresuotas UAB „Kelių mašinos“ sėkminga veikla ir rezultatais. Todėl sužinojęs apie apeliantės UAB „Kelių mašinos“ vardu sudarytą bendrovei nenaudingą sandorį, ėmėsi visų jam įstatymo suteiktų teisių ginti savo ir bendrovės teisėtus interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
11. Apeliantė (toliau – ir atsakovė) prie apeliacinio skundo pridėjo papildomus įrodymus: UAB „Kelių mašinos“ banko sąskaitos išrašą, iš kurios matyti, kad UAB „Corpora“, vykdydama taikos sutartį, 2017 m. rugpjūčio 4 d. pervedė bendrovei „Kelių mašinos“ 5000 Eur, o 2018 m. rugsėjo 26 d. -15 000 Eur ( t.2, b.l. 116-117). Atsakovė nurodė, kad klausimas dėl „Corpora“ atliktų mokėjimų pagal taikos sutartį kilo tik paskutiniame teismo posėdyje, kai byla buvo baigta nagrinėti iš esmės, todėl tą dieną dokumentų nebuvo paruošusi. Nurodo, kad naujai pateikti įrodymai patvirtina, kad taikos sutartis yra vykdoma. Teisėjų kolegija sprendžia, kad papildomai pateikti įrodymai yra susiję su nagrinėjamu ginču, jų pateikimo būtinybė kilo tik baigiant nagrinėti civilinę bylą, todėl juos priima ir vertina nagrinėjant apeliacinį skundą ( CPK 314 str.).
12. Sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad ieškovas kaip akcininkas turi teisę pareikšti išvestinį ieškinį bendrovės administratorei remdamasis Akcinių bendrovių 16 straipsnio 1 dalies 5 punktu ne tik prieš formalius bendrovės valdymo organus, bet ir tais atvejais, kai bendrovės valdymas buvo laikinai patikėtas trečiajam asmeniui – turto administratoriui.
13. Tačiau kasacinio teismo yra išaiškinta, kad aukštas administratoriaus profesinio rūpestingumo standartas savaime nereiškia, jog bet kuri kitų asmenų patirta žala bus atlyginta. Turto administratoriaus civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik laikantis CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytos tvarkos. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti skolininko veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, skolininko kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nurodytos įstatyme sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti taikytinos ir turto administratoriaus civilinės atsakomybės atveju, todėl bylose, kuriose administratoriui reiškiami reikalavimai atlyginti žalą, teismai turi spręsti dėl kiekvienos iš jų. Tokio pobūdžio bylose iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovai privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktų ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2013).
14. Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančiais duomenimis bei informacija (CPK 179 str. 3 d.), nustatė, kad Vilniaus apygardos teismui 2017 m. kovo 10 d. buvo pateiktas UAB „Kelių mašinos“ ieškinys atsakovei UAB „Corpora“ dėl 105 694,24 Eur skolos ir 1437,44 Eur palūkanų ir 6 proc. metinių palūkanų priteisimo nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo ( Civilinė byla Nr.e2-3710-232/17, nagrinėjama byla pradėta elektroniniu formatu, taigi, apeliacinės instancijos teismui visi joje esantys rašytiniai įrodymai yra prieinami). Ieškinyje buvo nurodoma, kad ieškovė ( UAB „Kelių mašinos“) per 2014 -2016 metus pervedė atsakovei (UAB „Corpora“) pinigų sumas kaip išankstinius mokėjimus už prekes, tačiau nei prekių tiekimo/pirkimo sutartis, nei dalies prekių gabenimo važtaraščiai prie ieškinio nebuvo pateikti, už kokias būtent prekes buvo pervesti pinigai, ieškinyje taip pat nenurodoma. Atsakovė UAB „Corpora“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame teigė, kad piniginius pervedimus iš UAB „Kelių mašinos“ gavo ne už prekes, o kaip paskolą, kurios grąžinimo terminas buvo 2020 m. lapkričio 1 d., tačiau rašytinės paskolos sutarties esą nebuvo sudaryta, ketino įrodinėti paskolos sutarties sąlygas liudytojų parodymais. Šalys minimoje byloje sudarė taikos sutartį, kurią patvirtino Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 13 d. nutartimi. Taikos sutartimi atsakovė UAB „Corpora“ pripažino esanti skolinga UAB „Kelių mašinos“ 105 694,24 Eur, kuriuos įsipareigojo sumokėti dalimis, paskutinio mokėjimo terminas nustatytas 2020 m. rugpjūčio 1 d. Ieškovė UAB „Kelių mašinos“, atstovaujama administratorės, atsisakė 1437,44 Eur palūkanų ir 6 procentų metinių palūkanų.
15. Susipažinusi su Vilniaus apygardos teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-3710-232/2017 medžiaga, teisėjų kolegija pritaria apeliantės argumentams, kad bylos baigtis nebuvo aiški ir akivaizdi. Ieškovė nebuvo pateikusi įrodymų, kad pinigai buvo pervesti už prekes, o atsakovė nebuvo pateikusi įrodymų, kad tai buvo paskola ir kad grąžinimo terminas buvo nustatytas ankstesnis, negu 2020 m. lapkričio 1 d.
16. Tuo atveju, jeigu ieškovės versija būtų buvusi įrodyta, t.y. kad pinigai buvo sumokėti kaip avansas už prekes, tai ieškovė pareikalavo grąžinti sumokėtas sumas per penkias dienas nuo 2017 m. vasario 27 d. pareikštos pretenzijos, todėl 6 proc. metinės palūkanos galėjo būti pradėtos skaičiuoti ne nuo 2017 m. sausio 1 d., o nuo 2017 m. kovo 5 d., todėl ieškinio pareiškimo dieną galėjo būti susidarę 86,87 Eur (17,37 Eur ( vienos dienos palūkanų suma) padauginta iš 5 dienų, nes ieškinys buvo pareikštas 2017 m. kovo 10 d.), o ne 1437,44 Eur palūkanų, kaip kad nurodė ieškovė. Pažymėtina, kad bendrą palūkanų sumą, kuri galėjo būti priteista ieškinį išnagrinėjus iš esmės ir patenkinus, hipotetiškai yra sudėtinga paskaičiuoti, nes nežinoma, kada būtų buvęs priimtas teismo sprendimas, kada jis būtų įsiteisėjęs.
17. Tuo atveju, jeigu byloje būtų buvusi įrodyta atsakovės versija, t. y. kad pinigai buvo sumokėti kaip paskola, kurios grąžinimo terminas buvo sutartas 2020 m. lapkričio 1 d., tai ieškinys apskritai galėjo būti atmestas kaip pareikštas dar nesuėjus paskolos grąžinimo terminui, jau nekalbant apie palūkanų dydį.
18. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią teisminiam ginčui kilti ateityje, išsprendžia kitus ginčytinus klausimus ( CK 6.983 str. 1 d.). Esant ginčui tarp šalių, kokiu pagrindu yra atlikti piniginiai pervedimai, kada yra lėšų grąžinimo terminas ir pan. ( žr. 15 pastraipą), ieškovė UAB „Kelių mašinos“ sutiko atsisakyti palūkanų, kurių galutinė suma buvo neaiški, o atsakovė sutiko grąžinti gautas lėšas anksčiau termino, kurį ketino įrodinėti byloje (iki 2020 m. lapkričio 1 d.), kitaip tariant atsakovės nuolaida buvo sutikimas grąžinti visas lėšas trimis mėnesiais anksčiau, t.y. 2020 m. rugpjūčio 1 d. Pažymėtina, kad net ir atsisakymas tokios palūkanų sumos, kokią nurodė ieškovas (18 972,62 Eur) sudarytų apie 18 proc. nuo bendros ieškinio sumos (105 694,24 Eur), tokio dydžio nuolaida vertinant ją verslo sprendimų priėmimo taisyklės kontekste (tuo atveju, kai taikos sutartį sudarytų įmonės vadovas) nelaikytina pernelyg didele ir neprotinga. Pažymėtina ir tai, kad pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4133-553/2017 atsakovė šioje byloje N. M. buvo paskirta UAB „Kelių mašinos“ administratore suteikiant jai be kita ko teisę priimti visus UAB „Kelių mašinos“ vadovo kompetencijai priskirtus sprendimus, susijusius su UAB „Kelių mašinos“ turto ir pajamų valdymu, naudojimu ir disponavimu UAB „Kelių mašinos“ veiklos tikslais ( t.1, b.l. 102). Tai reiškia, kad teismo nutartimi atsakovei buvo suteiktos tos pačios apimties teisės, kaip ir bendrovės vadovui, todėl darytina išvada, kad atsakovė, veikdama kaip bendrovės vadovė, galėjo ir turėjo priiminėti sprendimus vadovaudamasi verslo sprendimų priėmimo taisykle. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vertinant įmonės vadovo veiklą, taikytina verslo sprendimo taisyklė (business judgment rule), pagal kurią siekiant išvengti įmonių plėtros lėtėjimo, smukimo, bendrovės valdybos nariams (vadovui) suteikiama išplėsta verslo sprendimų apimtis (a widened scope of business judgment), tai reiškia, kad teismai revizuoja valdybos narių (vadovo) sprendimus tik tais atvejais, jei esama akivaizdžių stropumo (rūpestingumo) ar lojalumo trūkumų ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).
19. Todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovas neįrodė neteisėtų atsakovės veiksmų sudarant taikos sutartį ir neįrodė pagrindo atsakovės veiksmus sudarant taikos sutartį vertinti netaikant verslo sprendimų priėmimo taisyklės, t.y. kaip akivaizdžiai nerūpestingus, nelojalius ir pan.
20. Ta aplinkybė, kad antrąją įmoką pagal taikos sutartį UAB „Corpora“ atliko pavėluotai, ne 2018 m. rugpjūčio 1 d., o 2018 m. rugsėjo 26 d., savaime nekeičia sudarytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties turinio ir atsakovės veiksmų sudarant taikos sutartį vertinimo. Tai gali būti administratorės veiksmų reikalaujant vykdyti patvirtintą taikos sutartį operatyvumo, pakankamumo klausimas, kuris šioje byloje nėra keliamas, todėl teisėjų kolegija dėl jo nepasisako.
21. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovės neteisėti veiksmai nebuvo įrodyti – nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė – administratorė - UAB „Kelių mašinos“ vardu sudarydama taikos sutartį su UAB „Corpora“ pažeidė savo kaip administratorės pareigas, buvo nelojali bendrovei, nerūpestinga, neatidi, sudarė akivaizdžiai nenaudingą sandorį. Taip pat negalima teigti, kad buvo įrodytas padarytos žalos dydis, nes galimi įvairūs palūkanų skaičiavimo terminai, priklausomai, koks prievolės turinys ir įvykdymo terminai būtų buvę teismo nustatyti. Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo atsakovės neteisėtus veiksmus ir nepagrįstai sprendė, kad yra įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, taikytinos atsakovei, tuo netinkamai pritaikė materialinės teisės normas (CK 6.245, 6.246 str. str.) ir proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą (CPK 178 str., 185 str.) . Tai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti ( CPK 326 str. 1 dalies 2 punktas).
22. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės sprendžiant apeliacinį skundą šioje byloje.
23. Apeliantė prašė paskirti ieškovui 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą pareiškiant aiškiai nepagrįstą ieškinį. CPK 95 str. 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, gali būti įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam asmeniui šio patirtus nuostolius, o to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam asmeniui iki 5000 Eur baudą, 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Šiuo atveju, teisėjų kolegijos nuomone, nėra akivaizdžių požymių, kad ieškovas pareiškė nepagrįstą ieškinį, nes taikos sutartyje paminėta atsisakymo nuo reikalavimo sąvoka galėjo sukelti ieškovui klausimą, ar atsisakymas naudingas, ar ne, todėl prašymas paskirti ieškovui baudą netenkintinas.
24. Panaikinus priimtą sprendimą ir priėmus naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas byloje. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovo patirtos išlaidos neatlyginamos. Atsakovės išlaidas byloje sudaro 2260 Eur ( t.2, b.l. 94-96) advokato padėjėjos pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme, 1815 Eur advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme ir 427 Eur sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą, iš viso 4502 Eur. Išlaidas pagrindžiančios ataskaitos patvirtina, kad išlaidų poreikis ir taikyti įkainiai yra pagrįsti, neviršijantys Rekomendacijose nustatytų maksimalių sumų, todėl atsakovei iš ieškovo priteistinos nurodyto dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
25. Valstybės išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą sudaro 4,41 Eur pirmosios instancijos teisme ir 3,18 Eur apeliacinės instancijos teisme. Šios išlaidos ( 7,59 Eur) priteistinos iš ieškovo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
P. K. apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo Č. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 4502 Eur ( keturis tūstančius penkis šimtus du eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovo Č. T., a.k(duomenys neskelbtini) 7,59 Eur ( septynis eurus ir 59 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.