Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-21-464/2020

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-04-23
Bylos Nr.: 2A-21-464/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-02902-2013-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dalia Kačinskienė, Kazys Kailiūnas, Asta Radzevičienė
Atsakovas: valstybės įmonės ,,Indėlių ir investicijų draudimas“
Ieškovas: S. K., A. V., J. V., M. M., E. M.

Kategorijos

2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.30Banko indėlis
2.6.39.2.13Kitos draudimo rūšys
2.9Teisiniai santykiai, kylantys iš bankų veiklos ir investicinių paslaugų santykių
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Civilinė byla Nr. 2A-21-464/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02902-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.30; 2.6.39.2.13, 2.9; 3.1.7.6 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės valstybės įmonės ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2563-262/2018 pagal ieškovų S. K., A. V., J. V., M. M., kuris yra ir mirusios ieškovės E. M. teisių perėmėjas, R. B., K. G., D. T., S. A., K. M., I. L., D. S., N. M. (N. M.), U. J., T. P., M. V., D. D., A. L. K. ir L. R. ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl procesinių palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo bankrutavusi akcinė bendrovė bankas Snoras.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovų grupė 2013 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 1-9), prašydami pripažinti jų pagal obligacijų pasirašymo sutartis BAB bankui Snoras sumokėtas lėšas indėliais, kaip numatyta Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau – IĮIDĮ) 2 straipsnio 4 dalyje, įpareigoti atsakovę VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ išmokėti indėlių draudimo išmokas IĮIDĮ nustatyta tvarka ir sąlygomis, priteisti iš atsakovų VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ ir BAB banko Snoras bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai 2018 m. kovo 28 d. pateikė patikslintą ieškinį (t. 2, b. l. 70-79) papildydami savo reikalavimą prašymu priteisti iš atsakovės VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki prievolės visiško įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus apygardos teisme 2018 m. rugsėjo 27 d. buvo gautas dar vienas patikslintas ieškovų ieškinys (t. 2, b. l. 161-169), kuriame ieškovai, suformulavę galutinius savo reikalavimus, prašė:

3.1. bylos dalį dėl įpareigojimo išmokėti indėlių ir investicijų draudimo išmokas pagal neįsigaliojusias obligacijų pasirašymo sutartis nutraukti;

3.2. bylos dalį dėl ieškovės E. M. reikalavimo išskirti į atskirą bylą ir ją sustabdyti, kol paaiškės jos teisų perėmėjas;

3.3. priteisti ieškovui S. K. 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki 2018 m. rugsėjo 18 d., skaičiuojant jas nuo jam išmokėtų 5 790,73 Eur;

3.4. priteisti ieškovei A. V. 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki 2018 m. rugsėjo 18 d., skaičiuojant jas nuo jai išmokėtų 15 787,85 Eur;

3.5. priteisti ieškovei J. V. 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki 2018 m. rugsėjo 18 d., skaičiuojant jas nuo jai išmokėtų 31 849,03 Eur;

3.6. priteisti ieškovui M. M. 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki 2018 m. rugsėjo 20 d., skaičiuojant jas nuo jam išmokėtų 2 316,293 Eur;

3.7. priteisti mirusios ieškovės E. M. teisių perėmėjui M. M. 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki 2018 m. rugpjūčio 29 d., skaičiuojant jas nuo išmokėtų 2 895,64 Eur;

3.8. priteisti ieškovui R. B. 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki 2018 m. rugsėjo 10 d., skaičiuojant jas nuo jam išmokėtų 5 894,51 Eur;

3.9. priteisti ieškovui K. G. 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki 2018 m. rugsėjo 18 d., skaičiuojant jas nuo jam išmokėtų 5 791,29 Eur;

3.10. priteisti ieškovei D. T. 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki 2018 m. rugsėjo 6 d., skaičiuojant jas nuo jai išmokėtų 4 922,60 Eur;

3.11. priteisti ieškovei S. A. 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki 2018 m. rugsėjo 18 d., skaičiuojant jas nuo jai išmokėtų 1 899,64 Eur;

3.12. priteisti ieškovui K. M. 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki 2018 m. rugsėjo 18 d., skaičiuojant jas nuo jam išmokėtų 2 895,37 Eur;

3.13. priteisti ieškovei I. L. 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki 2018 m. rugsėjo 18 d., skaičiuojant jas nuo jai išmokėtų 12 297,64 Eur;

3.14. priteisti ieškovei D. S. 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki 2018 m. rugsėjo 18 d., skaičiuojant jas nuo jai išmokėtų 9 997,12 Eur;

3.15. priteisti ieškovui N. M. 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki 2018 m. rugpjūčio 29 d., skaičiuojant jas nuo jam išmokėtų 8 997,41 Eur;

3.16. priteisti ieškovei U. J. 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki 2018 m. rugsėjo 7 d., skaičiuojant jas nuo jai išmokėtų 1 881,99 Eur;

3.17. priteisti ieškovei T. P. 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki 2018 m. rugsėjo 18 d., skaičiuojant jas nuo jai išmokėtų 1 447,82 Eur;

3.18. priteisti ieškovui M. V. 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki 2018 m. rugsėjo 18 d., skaičiuojant jas nuo jam išmokėtų 1 129,19 Eur;

3.19. priteisti ieškovei D. D. 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki 2018 m. rugpjūčio 29 d., skaičiuojant jas nuo jai išmokėtų 1 158,15 Eur;

3.20. priteisti ieškovui A. L. K. 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki 2018 m. rugpjūčio 29 d., skaičiuojant jas nuo jam išmokėtų 1 447,68 Eur;

3.21. priteisti ieškovei L. R. 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki 2018 m. rugsėjo 18 d., skaičiuojant jas nuo jai išmokėtų 8 198,43 Eur;

3.22. priteisti iš ieškovės ir trečiojo asmens lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

4. Ieškovai nurodė, kad laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 2 d. iki 2011 m. lapkričio 15 d. jie sudarė obligacijų pasirašymo sutartis, kurių pagrindu trečiasis asmuo BAB bankas Snoras sutarčių sudarymo dieną nurašė nuo jų sąskaitų už obligacijas sumokėtas lėšas. Teigia, kad jų pasirašytos sutartys turėjo įsigalioti 2011 m. gruodžio 1 d., tačiau dėl banko veiklos sustabdymo, jo nemokumo ir bankroto bylos iškėlimo, obligacijos nebuvo įregistruotos ir nebuvo pervestos į klientų vertybinių popierių sąskaitas. Dėl šios priežasties ieškovai nebuvo įtraukti į sąrašus asmenų, kuriems pagal IĮIDĮ išmokėtinos indėlių draudimo išmokos.

5. Patikslintame 2018 m. rugsėjo 27 d. redakcijose ieškinyje ieškovai atsisakė reikalavimo dėl įpareigojimo išmokėti indėlių draudimo išmokas, kadangi atsakovė, atsižvelgdama tiek į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) išaiškinimus, 2018 m. rugpjūčio 29 d. viešai paskelbė, kad visiems neišleistų obligacijų ir neregistruotų akcijų turėtojams išmokės draudimo išmokas – nepriklausomai nuo to, ar turėtojai teikė ieškinius teismui, ar ne.

Šalies argumentai

6. Ieškovų teigimu, atsakovė, neišmokėdama draudimo išmokų, nepagrįstai naudojosi jų pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti įstatymo numatyto dydžio palūkanas, kurios laikytinos jų minimaliais nuostoliais. Prašo priteisti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško prievolės įvykdymo, o ieškovams, kuriems išmokos dar nėra išmokėtos, palūkanos skaičiuotinos iki 2018 m. rugpjūčio 29 d., t. y. iki atsakovės viešo paskelbimo apie tokių išmokų išmokėjimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 26 d. priėmė sprendimą (t. 2, b. l. 186-190), kuriuo: 1) nutraukė bylos dalį dėl reikalavimų įpareigoti atsakovę VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ išmokėti ieškovams indėlių draudimo išmokas pagal neįsigaliojusias obligacijų pasirašymo sutartis; 2) priteisė ieškovui S. K. 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. gruodžio 27 d.) iki 2018 m. rugsėjo 18 d., skaičiuojant jas nuo išmokėtų 5 790,73 Eur; priteisė ieškovei A. V. 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. gruodžio 27 d.) iki 2018 m. rugsėjo 18 d., skaičiuojant jas nuo išmokėtų 15 787,85 Eur; priteisė ieškovei J. V. 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. gruodžio 27 d.) iki 2018 m. rugsėjo 18 d., skaičiuojant jas nuo išmokėtų 31 849,03 Eur; priteisė ieškovui M. M. 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. gruodžio 27 d.) iki 2018 m. rugsėjo 20 d., skaičiuojant jas nuo išmokėtų 2 316,29 Eur; priteisti ieškovės E. M. teisių perėmėjui M. M. 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. gruodžio 27 d.) iki 2018 m. rugpjūčio 29 d., skaičiuojant jas nuo išmokėtų 2 895,64 Eur; priteisė ieškovui R. B. 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. gruodžio 27 d.) iki 2018 m. rugsėjo 10 d., skaičiuojant nuo išmokėtų 5 894,51 Eur; priteisė ieškovui K. G. 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. gruodžio 27 d.) iki 2018 m. rugsėjo 18 d., skaičiuojant jas nuo išmokėtų 5 791,29 Eur; priteisė ieškovei D. T. 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. gruodžio 27 d.) iki 2018 m. rugsėjo 6 d., skaičiuojant jas nuo išmokėtų 4 922,60 Eur; priteisė ieškovei S. A. 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. gruodžio 27 d.) iki 2018 m. rugsėjo 18 d., skaičiuojant jas nuo išmokėtų 1 899,64 Eur; priteisė ieškovui K. M. 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. gruodžio 27 d.) iki 2018 m. rugsėjo 18 d., skaičiuojant jas nuo išmokėtų 2 895,37 Eur; priteisė ieškovei I. L. 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. gruodžio 27 d.) iki 2018 m. rugsėjo 18 d., skaičiuojant jas nuo išmokėtų 12 297,64 Eur; priteisė ieškovei D. S. 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. gruodžio 27 d.) iki 2018 m. rugsėjo 18 d., skaičiuojant jas nuo išmokėtų 9 997,12 Eur; priteisė ieškovui N. M. 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. gruodžio 27 d.) iki 2018 m. rugpjūčio 29 d., skaičiuojant jas nuo 8 997,41 Eur; priteisė ieškovei U. J. 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. gruodžio 27 d.) iki 2018 m. rugsėjo 7 d., skaičiuojant jas nuo išmokėtų 1 881,99 Eur; priteisė ieškovei T. P. 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. gruodžio 27 d.) iki 2018 m. rugsėjo 18 d., skaičiuojant jas nuo išmokėtų 1 447,82 Eur; priteisė ieškovui M. V. 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. gruodžio 27 d.) iki 2018 m. rugsėjo 18 d., skaičiuojant jas nuo išmokėtų 1 129,19 Eur; priteisė ieškovei D. D. 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. gruodžio 27 d.) iki 2018 m. rugpjūčio 29 d., skaičiuojant nuo 1 158,15 Eur; priteisė ieškovui A. L. K. 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. gruodžio 27 d.) iki 2018 m. rugpjūčio 29 d., skaičiuojant jas nuo 1 447,68 Eur; priteisė ieškovei L. R. 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. gruodžio 27 d.) iki 2018 m. rugsėjo 18 d., skaičiuojant jas nuo išmokėtų 8 198,43 Eur; 3) priteisė iš atsakovės VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovams S. K. 140,18 Eur, A. V. – 210,26 Eur, J. V. – 385,48 Eur, M. M. – 329,41 Eur, E. M. teisių perėmėjui M. M. – 140,18 Eur, R. B. – 140,18 Eur, K. G. – 140,18 Eur, D. T. – 140,18 Eur, S. A. – 139,02 Eur, K. M. – 140,18 Eur, I. L. – 294,37 Eur, D. S. – 242,12 Eur, N. M. – 217,27 Eur, U. J. – 140,18 Eur, T. P. – 140,18 Eur, M. V. – 349,51 Eur, D. D. – 140,18 Eur, A. L. K. – 140,18 Eur, L. R. – 297,87 Eur bylinėjimosi išlaidas; 4) atmetė prašymą išskirti į atskirą bylą E. M. reikalavimą ir šią bylos dalį sustabdyti; 5) atmetė atsakovės prašymą skirti ieškovams baudą.

Šalies argumentai

8. Įvertinęs tai, kad ieškovai patikslintame ieškinyje nurodė atsisakantys reikalavimo įpareigoti atsakovę VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ išmokėti indėlių draudimo išmokas pagal neįsigaliojusias obligacijų pasirašymo sutartis ir prašė šią bylos dalį nutraukti, o atsakovė tam neprieštaravo, teismas tokį prašymą priėmė ir šią bylos dalį nutraukė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

9. Spręsdamas dėl ieškovų reikalavimų priteisti jiems procesines palūkanas pagrįstumo, teismas pažymėjo, kad ieškovai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė patikslintą ieškinį, kuriame suformulavo reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo, o atsakovė buvo tinkamai informuota apie šį reikalavimą ir turėjo galimybę atsikirsti. Be to, reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo yra ne pagrindinis, o išvestinis, todėl, priešingai nei nurodė atsakovė, už jį žyminio mokesčio mokėti nereikia.

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, kad, nesutampant bylų faktinėms aplinkybėms, nagrinėjamam ginčui nėra aktualūs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-684/2017, pateikti išaiškinimai, jog BAB banko Snoras klientai turi teisę į procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nors kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje buvo reiškiamas ieškinys dėl draudimo išmokos už lėšas, įmokėtas bankui pagal indėlio sertifikato sutartį, priteisimo, o šioje byloje reikalaujama išmokėti draudimo išmoką pagal obligacijų pasirašymo sutartį, kuri dar buvo neįsigaliojusi iki banko veiklos apribojimo, tai savaime nereiškia, kad bylos yra skirtingos ir klausimas dėl palūkanų priteisimo nespręstinas analogiškai. Tiek vienu, tiek kitu atveju atsakovė atsisakė išmokėti draudimo išmoką, tokiu būdu nevykdydama jai atsiradusios pareigos, todėl klausimas dėl palūkanų priteisimo gali būti sprendžiamas analogiškai. Be to, net ir bylos nagrinėjimo metu atsakovė ilgą laiką nepripažino ieškinio, ji nusprendė išmokėti draudimo išmokas ne gera valia, o dėl to, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo tokią praktiką.

11. Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovų reikalavimas priteisti procesines palūkanas yra pagrįstas ir tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 1 dalis). Be to, patenkinus šį reikalavimą, atmestinas atsakovės prašymas skirti ieškovams baudą už nepagrįstai pateiktą patikslintą ieškinį, kuriame reikalaujama procesinių palūkanų priteisimo.

12. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, teismas pažymėjo, kad, viena vertus, ieškovai atsisakė dalies reikalavimų, kuriuos atsakovė sutiko patenkinti, kita vertus, jie buvo patenkinti ne atsakovės gera valia, o dėl to, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo tokią praktiką. Ieškovai atstovavimo išlaidas patyrė dar tuo metu, kai buvo pateiktas jų ieškinys, kurį atsakovė ir trečiasis asmuo vertino kaip nepagrįstą ir netenkintiną. Tokiu atveju ieškovams atlygintinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, tačiau jos priteistinos tik iš atsakovės, nes CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai iš antrosios šalies, bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš trečiojo asmens CPK normose nenumatytas.

13. Įvertinęs tai, kad pagal bylos duomenis mirusios ieškovės E. M. palikimą pagal įstatymą priėmė jos sutuoktinis ieškovas M. M., teismas sprendė, kad E. M. priklausančios procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos priteistinos jos turtą paveldėjusiam M. M., todėl atmetė prašymą bylos dalį dėl šio reikalavimo išskirti į atskirą bylą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Atsakovė VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 193-200) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. sprendimo dalį, kuria ieškovams priteistos procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1. Patikslintame ieškinyje, pateiktame 2018 m. rugsėjo 27 d., ieškovai pakeitė tiek pradinio ieškinio pagrindą, tiek dalyką, t. y. pateikė iš esmės naujus, nors ir susijusius su nagrinėjama byla, reikalavimus. Pradiniu ieškiniu reikalavimai buvo reiškiami BAB bankui Snoras ir VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ ir prašoma pripažinti pagal obligacijų pasirašymo sutartis sumokėtas lėšas indėliu ir įpareigoti VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ išmokėti draudimo išmokas. Taigi, pradiniame ieškinyje ieškovai reiškė neturtinio pobūdžio reikalavimą. Tuo tarpu patikslintu ieškiniu reikalavimai pareikšti tik vienai atsakovei, t. y. VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas“, reiškiamas turtinis reikalavimas, prašant priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki draudimo išmokų išmokėjimo dienos. Tai, kad buvo pareikštas naujas ieškinys, o ne tikslinamas ankstesnis, patvirtina ir tai, jog ieškinio reikalavimų tikslinimas buvo paremtas ne ta pačia bylos medžiaga, dėstomi nauji argumentai dėl procesinių palūkanų priteisimo.

14.2. Ieškovai patikslintą ieškinį, kuriame suformulavo turtinį reikalavimą ir prašė priteisti procesines palūkanas, pateikė tik 2018 m. rugsėjo 27 d., todėl teismas negalėjo procesinių palūkanų priteisti nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2013 m. gruodžio 27 d. Tai, kad procesinės palūkanos priteistinos tik nuo momento, kuomet buvo pareikštas piniginio pobūdžio reikalavimas, konstatuota ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 12 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-1506-614/2018, kurioje buvo sprendžiamas analogiškas ginčas.

14.3. Procesinės palūkanos ieškovams negalėjo būti priteistos, kadangi jie atsisakė pagrindinio reikalavimo dėl draudimo išmokų, byla šioje dalyje buvo nutraukta. Netenkinęs pagrindinio ieškinio reikalavimo, teismas neturėjo pagrindo svarstyti ir tenkinti išvestinį reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo.

14.4. Atsakovė negalėjo savarankiškai nuspręsti, ar neįsigaliojusios obligacijos yra draudimo objektas, jai pagal įstatymą nebuvo suteikta teisė modifikuoti šalių teisinius santykius. Iki ESTT 2018 m. kovo 22 d. prejudicinio sprendimo sujungtose bylose Nr. C-688/15 ir C-109/16 priėmimo, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-214-701/2018 ir 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-233-219/2018 priėmimo ir juose pateiktų atitinkamų išaiškinimų, atsakovė neturėjo galimybės priimti sprendimo dėl draudimo apsaugos taikymo. Be to, iki aptartų sprendimų priėmimo visų instancijų teismai šiuos klausimus sprendė skirtingai, todėl atsakovei anksčiau nekilo piniginė prievolė ieškovams.

14.5. Teismo sprendime nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-325-648/2017, kuri išnagrinėta 2017 m. liepos 28 d., ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje išnagrinėtas procesinių palūkanų klausimas indėlio sertifikato turėtojo byloje, kurioje egzistavo visiškai kitokios aplinkybės, o šioje byloje nagrinėjamas teisės gauti draudimo išmokas už neįsigaliojusias obligacijas klausimas ir pateikti visai kitokie tiek ESTT, tiek kasacinio teismo išaiškinimai. Kasacinis teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, pripažino, kad ieškovų sumokėtos sumos už banko indėlių sertifikatus yra draudimo objektas pagal IĮIDĮ, tuo tarpu, nagrinėjamoje byloje aktualus visai kitas ESTT ir kasacinio teismo išaiškinimas, kuris numato, kad neįsigaliojusių obligacijų turėtojas gali pasinaudoti dviejų sistemų apsauga: indėlių garantijų ar įsipareigojimų investuotojams, pasirinkti, kokia sistema naudotis, gali tik pats banko klientas, ne teismas ar atsakovė.

14.6. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nėra praleidusi draudimo išmokos išmokėjimo termino, nėra pažeidusi IĮIDĮ įtvirtintos išmokų mokėjimo tvarkos, nėra atlikusi jokių neteisėtų veiksmų ieškovų atžvilgiu, teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą priteisti ieškovams bylinėjimosi išlaidas. Ieškovams draudimo išmokos nebuvo išmokėtos tenkinant ieškinio reikalavimus, tai buvo padaryta atsižvelgiant į po ESTT sprendimo pateiktus ieškovų prašymus dėl draudimo išmokos išmokėjimo.

Atsiliepimas

15. Ieškovai atsiliepime į atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 202-208) prašo skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1. Patikslintas ieškinys teismui pateiktas laiku, t. y. iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, todėl teismas pagrįstai tokį ieškinį priėmė. Tuo atveju, kai reikalavimas priteisti procesines palūkanas yra reiškiamas toje pačioje byloje, kurioje sprendžiamas pagrindinis reikalavimas, jis nėra savarankiškas reikalavimas, jo patenkinimas priklauso nuo pagrindinio reikalavimo patenkinimo. Faktinio ieškinio pagrindo, kuriuo buvo grindžiamas materialusis ieškinio reikalavimas, ieškovai nekeitė.

15.2. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodytas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-1506-614/2018, nėra įsiteisėjęs, jis buvo apskųstas apeliaciniu skundu.

15.3. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, nagrinėjant praktiškai analogišką bylą, dalyvaujant atsakovei ir trečiajam asmeniui, jau buvo išaiškinta, kad, skolininkui neįvykdžius prievolės, kreditorius įgyja naują teisę – teisę reikalauti procesinių palūkanų, o skolininkas įgyja naują pareigą – pareigą sumokėti kreditoriui palūkanas, atsiradusias dėl prievolės neįvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-133- 236/2017). Tai, kad atsakovė nesiėmė veiksmų savo pareigoms pagal įstatymą įvykdyti ir aktyviai bandė vengti mokėjimų, keldama teisinį ginčą bei byloje ginčydama ieškovų reikalavimus, neatleidžia jos nuo atsakomybės ir ieškovų patirtų nuostolių atlyginimo, net jei teisinis reguliavimas, jos manymu, buvo neaiškus.

15.4. Ieškovų nuostoliai pasireiškė tuo, kad laiku, t. y. per įstatyme konkrečiai nustatytą terminą (IĮIDĮ 10 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2011 m. lapkričio 18 d.), iš atsakovės jie negavo draudimo išmokų už lėšas, sumokėtas BAB bankui Snoras už šio banko neįsigaliojusias obligacijas, taigi ilgą laiką negalėjo naudotis savo pinigais.

15.5. Tai, kad nagrinėjamam ginčui aktualūs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai pateikti 2017 m. liepos 29 d. nutartyje, priimtoje išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e3K-3-325-684/2017, konstatuota ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-3-516/2018.

15.6. Teismo sprendimo dalis, kuria tenkintas prašymas priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, yra teisėta ir pagrįsta. Ieškovų, pareiškusių reikalavimą dėl teisės gauti indėlių draudimo išmokas jiems pripažinimo pagal neįsigaliojusias obligacijų pasirašymo sutartis, patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo nulemtos atsakovės ir trečiojo asmens BAB banko Snoras veiksmų, t. y. atsisakymo tenkinti jų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atsakovės pareigos mokėti procesines palūkanas ir jų skaičiavimo momento

16. Nagrinėjamos bylos atveju nekyla ginčo, kad ieškovų lėšos, pervesto į BAB banko Snoras sąskaitą, už kurias nebuvo įgytos obligacijos, neįsigaliojus obligacijų emisijai, yra draudimo objektas IĮIDĮ prasme, kaip ir dėl to, kad draudžiamasis įvykis įvyko 2011 m. lapkričio 24 d., kai Lietuvos bankas atšaukė BAB banko Snoras veiklos licenciją (IĮIDĮ 2 straipsnio 2 dalis), o Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2011 m. gruodžio 20 d., iškėlė šiam bankui bankroto bylą. Apeliantė VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas” kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovams iš jos yra priteistos 5 proc. dydžio palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2013 m. gruodžio 27 d., kai buvo priimtas ieškovų pradinis ieškinys, iki draudimo išmokų kiekvienam ieškovui išmokėjimo dienos.

17. Apeliantės įsitikinimu, kol nebuvo suformuota teismų praktika dėl to, ar neįsigaliojusioms obligacijoms taikoma draudimo apsauga, jai, atitinkamai, nekilo ir pareiga išmokėti draudimo išmokas ieškovams, taigi, ji nėra praleidusi pinginės prievolės įvykdymo termino. Be to, ieškovai atsisakė pagrindinio reikalavimo dėl draudimo išmokų priteisimo, todėl ir jų išvestinis reikalavimas turėjo būti atmestas. Taip pat savo apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas neteisingai nustatė procesinių palūkanų skaičiavimo pradžią, nes toks reikalavimas jas priteisti buvo suformuotas ne pradiniame 2013 m. gruodžio 19 d., o 2018 m. rugsėjo 27 d. patikslintame ieškinyje, o palūkanos negali būti skaičiuojamos ir priteisiamos anksčiau, nei buvo priimtas patikslintas ieškinys. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

18. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokios palūkanos gali būti priteisiamos ne tik tada, kai piniginė prievolė atsiranda sutarties pagrindu, bet ir kitais pagrindais. Ši teisės norma įtvirtina vadinamąsias procesines palūkanas, kurios teismų praktikoje priskiriamos kompensuojamosioms palūkanoms. Kasacinis teismas išaiškino, kad per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir todėl privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokios procesinės palūkanos atlieka minimalių kreditoriaus nuostolių, patiriamų nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo dėl laiku neįvykdytos prievolės, kompensavimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015).

19. Aptariamoje kasacinio teismo nutartyje taip pat išaiškinta, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalis, pagal kurią leidžiamas procesinių palūkanų priteisimas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, grindžiama tuo, kad jau iki kreipimosi į teismą dienos egzistuoja piniginė skolininko prievolė, kurios skolininkas geruoju nevykdo ir taip pažeidžia kreditoriaus teises; teismo sprendimu tokia prievolė ne sukuriama, o tik patvirtinamas jos egzistavimas. Tokių išaiškinimų kontekste apeliacinio skundo argumentai, esą apeliantė iki galutinės teismų pozicijos tokiose bylose suformavimo neturėjo piniginių prievolių ieškovams ir vien dėl šios priežasties iš jos palūkanos negali būti priteisiamos, nėra pagrįsti ir negali paneigti jos pareigos jas mokėti, nes prejudiciniais teismų sprendimais buvo tik patvirtintas jos egzistuojančios piniginės prievolės ieškovams faktas, o ne sukurta pati prievolė.

20. Nagrinėjamai bylai taip pat yra reikšmingi ir kitoje kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje pateikti išaiškinimai. Bylos nagrinėjimas Lietuvos apeliaciniame teisme 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi (t. 3, b. l. 39-43) buvo sustabdytas iki Lietuvos Aukščiausiame Teisme bus išnagrinėtas VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas” kasacinis skundas, paduotas kitoje BAB banko Snoras klientų, su kuriais buvo sudarytos analogiškos neįsigaliojusios obligacijų pasirašymo sutartys, inicijuotoje civilinėje byloje dėl pagal obligacijų pasirašymo sutartis sumokėtų lėšų pripažinimo indėliais, draudimo išmokų išmokėjimo ir procesinių palūkanų priteisimo. Pažymėtina, kad savo kasaciniame skunde VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas” nurodė iš esmės identiškus nagrinėjamoje byloje paduotam jos apeliaciniam skundui argumentus, teigdama, kad teismai neteisingai nustatė momentą, nuo kurio jai atsirado prievolė mokėti indėlių draudimo išmoką pagal IĮIDĮ, tvirtino nepraleidusi indėlių draudimo išmokos sumokėjimo termino, taip pat kasacinį skundą grindė ir tokiu argumentu, kad draudimo išmokos negalėjo būti išmokėtos anksčiau nei buvo suformuota teismų praktika dėl draudimo išmokų neįsigaliojusių obligacijų turėtojams mokėjimo.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020 VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas” kasacinį skundą atmetė ir nurodė, kad viena iš esminių VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas” funkcijų yra apskaičiuoti ir sumokėti indėlių draudimo išmokas ir įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokas (IĮIDĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Indėlininkai įgyja teisę į indėlių draudimo išmoką nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos, indėlių draudimo išmokos išmokamos per 20 darbo dienų nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos (IĮIDĮ 7 straipsnio 1, 2 dalys). Įvykus draudžiamajam įvykiui atsakovei atsiranda piniginė prievolė, kuri turi būti įvykdyta įstatyme nustatyta tvarka ir terminais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties 22 punktą).

22. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad šio teismo ankstesnėje, t. y. 2018 m. birželio 22 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-969/2018, jau buvo išaiškinta, jog indėlių garantijų sistema, be kita ko, apima reikalavimus, susijusius su lėšomis, nurašytomis iš sąskaitų, kurias privatūs asmenys turėjo įstaigoje, ir pervestomis į šios įstaigos vardu atidarytas sąskaitas už perleidžiamų vertybinių popierių, kuriuos išleisti turėjo pastaroji, pasirašymą, kai šių vertybinių popierių emisija galiausiai nebuvo įvykdyta dėl minėtos įstaigos bankroto, esant minėtų skolinių reikalavimų turėtojų (ieškovų) išreikštai valiai remtis viena iš dviejų – indėlių garantijų arba investuotojų kompensavimo sistema. Ieškovai, siekdami draudimo išmokos, turi pasirinkti vieną iš dviejų – indėlių garantijų arba investuotojų kompensavimo sistemą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties 27 punktą).

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarė išvadą, kad tos bylos ieškovai ieškinyje prašydami pripažinti į BAB banko Snoras sąskaitą sumokėtas lėšas neįsigaliojusiomis obligacijomis pirkti indėliais IĮIDĮ 2 straipsnio 4 dalies prasme, įpareigoti atsakovę draudimo įmonę sumokėti draudimo išmokas ir procesines palūkanas ieškovams, pasirinko indėlių garantijų sistemą. Tai, kad ieškovai nuo 2018 m. rugsėjo 26 d. iki lapkričio 9 d. atsiuntė atsakovei prašymus pasirinkę indėlių draudimo apsaugą sumokėti draudimo išmokas, o atsakovė, reaguodama į pateiktus prašymus, išmokėjo draudimo išmokas, nereiškia, kad atsakovė turėjo objektyvių kliūčių sumokėti draudimo išmokas anksčiau, kai ieškovai dar ieškinyje aiškiai suformulavo prašymą sumokėti draudimo išmokas būtent kaip indėlių draudimo apsaugą. Sužinojusi apie ieškovų lėšas BAB banko Snoras sąskaitoje, atsakovė nepagrįstai nevykdė draudimo išmokos sumokėjimo procedūrų, nustatytų IĮIDĮ 7 straipsnyje. Atsakovė neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti išmokėti draudimo išmokas ieškovams, o aplinkybė, jog atsakovė nežinojo, pagal kurią apsaugos sistemą – indėlių garantijų ar investuotojų apsaugos – turėjo būti išmokėta draudimo išmoka, neteikia pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė turėjo teisę atsisakyti vykdyti piniginę prievolę. Ieškovai turėjo teisę į indėlių draudimo išmokas, atsakovė praleido mokėjimo terminą, todėl privalo mokėti ieškovams 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo dienos ir priteisiamas už laiku nesumokėtas draudimo išmokų sumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties 29, 30, 32, 33 punktus).

24. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismams analogiškose bylose pateikti išaiškinimai turi precedento galią ir yra privalomi sprendžiant ginčus bylose, kuriose faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

25. Atsižvelgdama į tai, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis), o žemesnės instancijos teismai yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, teisėjų kolegija, siekdama užtikrinti teismų praktikos nuoseklumą bei neprieštaringumą, konstatuoja, kad iš esmės panašioje byloje pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais būtina vadovautis ir nagrinėjant šią civilinę bylą, juo labiau kad kasacinio teismo nagrinėtoje byloje ir šioje civilinėje byloje atsakovės pozicija dėl procesinių palūkanų yra identiška ir grindžiama iš esmės vienodais argumentais. Kasacinis teismas jau pateikė tų pačių aplinkybių bei faktų, kurie buvo nurodyti tiek atsakovės kasaciniame skunde, tiek ir šioje byloje nagrinėjamame jos apeliaciniame skunde, teisinį vertinimą. Kaip minėta, faktinių bei teisinių atsakovės argumentų sutaptis (esminis panašumas) lėmė ir nagrinėjamos bylos sustabdymo poreikį iki bus pateikti kasacinio teismo išaiškinimai. Pripažinus, kad jau yra priimtas nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią faktinę situaciją visiškai atitinkantis aukštesniojo teismo precedentas, tokie atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi netinkamais teisminės praktikos pavyzdžiais, tampa neaktualūs ir dėl jų išsamiau nepasisakytina.

26. Vadinasi, nagrinėjamoje, kaip ir kasacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje, būtina nustatyti, kada reikalavimą pareiškę ieškovai aiškiai išreiškė savo valią pasinaudoti indėlių garantijų sistema. Apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantė nepraleido termino pagrindinei prievolei įvykdyti –draudimo išmokoms išmokėti, nes savarankiškai negalėjo nuspręsti, ar neįsigaliojusios obligacijos yra draudimo objektas, o reikiami išaiškinimai buvo pateikti tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-969/2018 priimtoje 2018 m. birželio 22 d. nutartyje, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020 yra pažymėjęs, kad ir tokia aplinkybė, jog atsakovė nežinojo, pagal kurią apsaugos sistemą turėjo būti išmokėta draudimo išmoka, nesudarė pagrindo atsakovei atsisakyti vykdyti piniginę prievolę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties 33 punktą).

27. Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimas teisme (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas tokias palūkanas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014). Ieškovų prašymas dėl procesinių palūkanų priteisimo, kaip nustatyta ir skundžiamame teismo sprendime, jų pradiniame 2013 m. gruodžio 27 d. ieškinyje nebuvo suformuluotas. Toks prašymas išdėstytas tik patikslintame ieškinyje, tačiau ne apeliantės įvardijamame 2018 m. rugsėjo 27 d., o ankstesniame, t. y. 2018 m. kovo 28 d., kuris teisėjos 2018 m. gegužės 8 d. rezoliucija buvo priimtas (t. 2, b. l. 70-79). Kita vertus, ieškovai jau savo 2013 m. gruodžio 19 d. pradiniame ieškinyje aiškiai išdėstė poziciją ir reikalavimus, nurodydami, kad jų pinigai, sumokėti BAB bankui Snoras pagal neįsigaliojusias obligacijų sutartis, laikytini indėliais IĮIDĮ 2 straipsnio 4 dalies prasme ir prašydami įpareigoti apeliantę sumokėti draudimo išmokas. Akivaizdu, kad ieškovai nuo pat bylos iškėlimo momento aiškiai išreiškė savo valią pasinaudoti indėlių garantijų sistema. Atitinkamai, apeliantei apie ieškovų lėšas banko sąskaitoje tapo žinoma iš pradinio ieškinio turinio, kuris teisėjos 2013 m. gruodžio 27 d. rezoliucija buvo priimtas. Todėl sužinojusi apie ieškovų lėšas banko sąskaitoje, apeliantė nepagrįstai nevykdė draudimo išmokos sumokėjimo procedūrų.

28. Nustatydamas momentą, nuo kada skaičiuotinos procesinės palūkanos, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-684/2017, pateiktais išaiškinimais dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių priteistinų procesinių palūkanų momento nustatymą, aiškinimo ir taikymo. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliante, kad kitos kasacinio teismo nagrinėtos bylos faktinės aplinkybės nėra identiškos nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms (minėtoje byloje buvo sprendžiama dėl palūkanų už indėlių sertifikatus). Tačiau toje byloje buvo analizuotos bendrosios nuostatos, susijusios su procesinių palūkanų skaičiavimo tvarka. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios priskirtinos kompensuojamosioms palūkanoms. Kita procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo procesą ir teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014; 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015).

29. Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme: procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bylos iškėlimo momentu laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo data (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Reikalavimas priteisti procesines palūkanas yra materialusis teisinis reikalavimas. Paprastai materialieji teisiniai reikalavimai suformuluojami ieškinyje, kuriame nurodomas faktinis ieškinio pagrindas ir ieškovo reikalavimas, t. y. ieškinio dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Teisės aktuose tiesiogiai nenurodyta, kad prašymas priteisti procesines palūkanas privalo būti pareikštas raštu. Kasacinio teismo yra pasisakyta, kad, atsižvelgiant į prašymo priteisti procesines palūkanas prigimtį ir juo siekiamas materialiąsias teisines pasekmes, kartu siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, sudaryti galimybę kitai šaliai atsiliepti į tokį prašymą, tokio pobūdžio prašymai turi būti pateikti raštu. Visi materialieji teisiniai reikalavimai pareiškiami pirmosios instancijos teisme, tačiau, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, prašymas priteisti procesines palūkanas galimas ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 312 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015).

30. Nagrinėjamu atveju egzistuoja abi aptartos sąlygos procesinėms palūkanoms priteisti, kadangi byla buvo iškelta pirmosios instancijos teismo teisėjos rezoliucija 2013 m. gruodžio 27 d. priėmus ieškinį, o rašytinis prašymas priteisti palūkanas pateiktas 2018 m. kovo 28 d. Apeliantė savo poziciją dėl tokio reikalavimo išdėstė tiek 2018 m. rugsėjo 18 d., tiek 2018 m. spalio 11 d. atsiliepimuose į patikslintus ieškinius (t. 2, b. l. 130-134, 179-183). Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad šiuo atveju procesinės palūkanos priteistinos ir skaičiuotinos ne nuo atitinkamo prašymo į bylą pateikimo, o nuo bylos iškėlimo, kaip tai nurodyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, dienos iki draudimo išmokų išmokėjimo.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė nenurodė ir nepateikė konkrečių kasacinio teismo praktikos pavyzdžių, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismas turėjo kitaip aiškinti ir taikyti materialiosios teisės normas, reglamentuojančias procesinių palūkanų skaičiavimo ir priteisimo tvarką. Tokie apeliacinio skundo argumentai, kad analogiškoje civilinėje byloje Nr. 2-1506-614/2018 Vilniaus apygardos teismas neįsiteisėjusiu 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimu procesines palūkanas priteisė ne nuo bylos iškėlimo teisme dienos, o nuo vėlesnio momento – nuo prašymo jas priteisti pateikimo, kitokios, nei nustatyta pačiame įstatyme, palūkanų skaičiavimo tvarkos nelemia. Kaip minėta, pagal teismų precedentų privalomumo doktriną, teismai turi paisyti savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, tačiau nėra priešingai. Kitaip tariant, žemesnės instancijos teismo sprendimas ir jame pateikti išaiškinimai neturi privalomumo galios aukštesnės instancijos teismui, juolab kai iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad apeliantės nurodomas kaip tinkamas palūkanų skaičiavimo pavyzdys teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, o teismo išvados dėl palūkanų skaičiavimo pradžios yra tos bylos ieškovo pateikto apeliacinio skundo dalykas.

32. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus ir tokius apeliacinio skundo argumentus, kad patikslintu ieškiniu buvo pakeistas tiek pradinio ieškinio pagrindas, tiek dalykas, t. y. pareikštas visiškai naujas ieškinys, kuriame, kitaip nei pradiniame, suformuluotas jau turtinio pobūdžio reikalavimas bei išvestinis iš jo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo. Teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, kuris tiesiogiai susijęs su turtu. Neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma, jais paprastai laikytini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012; 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011). Ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi, ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014).

33. Nagrinėjamos bylos atveju savo pradiniame ieškinyje ieškovai ne tik aiškiai išreiškė valią dėl draudimo sistemos pasirinkimo, bet ir suformulavo reikalavimus dėl draudimo išmokų gavimo, t. y. nurodė prašantys išmokėti jiems draudimo išmokas už neįsigaliojusias obligacijas. Taigi, ieškovų tikslas nuo pat pradžių buvo aiškus – atgauti jų investuotas lėšas, t. y. gauti turtinę naudą, todėl nekyla abejonių, kad ieškovų reikalavimas nuo pat pradžių kvalifikuotinas kaip turtinis.

34. Teikdami patikslintą ieškinį ieškovai prašė nutraukti bylos dalį dėl draudimo išmokų išmokėjimo, kadangi apeliantė 2018 m. rugpjūčio 29 d. viešai paskelbė visiems BAB banko Snoras neišleistų obligacijų ir neregistruotų akcijų turėtojams išmokėsianti draudimo išmokas, nepriklausomai nuo to, ar turėtojai teikė ieškinius teismui, ar ne. Ieškovai nurodė, kad daliai jų draudimo išmokos buvo išmokėtos dar iki patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos, kitiems vėliau. Tačiau, priešingai nei nurodo apeliantė, vien tai, kad ieškovai šią bylos dalį prašė nutraukti, savaime nereiškia, kad jie negalėjo reikalauti procesinių palūkanų priteisimo. Tokį ieškovų procesinį sprendimą (atsisakyti dalies reikalavimų) lėmė vien tai, kad apeliantė, praėjus 5 metams nuo bylos iškėlimo teisme, sumokėjo ieškovams draudimo išmokas, tokiu būdu pripažindama jų buvusių reikalavimų pagrįstumą ir tuo pačiu patvirtindama, kad ieškovai visą šį laiką neturėjo galimybės disponuoti jiems priklausančiomis lėšomis. Atitinkamai, ieškovai neprarado teisės reikalauti kompensacijos iš savo prievolės laiku neįvykdžiusios apeliantės procesinių palūkanų forma.

35. Teisėjų kolegija, apibendrindama savo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovams procesines palūkanas už terminą sumokėti draudimo išmokas praleidimą, kurias nurodė skaičiuoti nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki draudimo išmokų faktinio kiekvienam jų išmokėjimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai pagrindo jį panaikinti ar keisti nesudaro.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo

36. Apeliantė taip pat nesutinka ir su ta teismo sprendimo dalimi, kuria buvo paskirstytos šalių patirtos, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bylinėjimosi išlaidos. Teigia, kad jai nekyla pareiga atlyginti aptartų ieškovų išlaidų, kadangi ji nėra atlikusi jokių neteisėtų veiksmų – nėra praleidusi terminų draudimo išmokoms išmokėti, pažeidusi jų mokėjimo tvarkos.

37. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad bylinėjimosi išlaidos, asmens patirtos ginant pažeistą teisę, turi būti jam kompensuojamos. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendžia teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, o pagrindinis jų paskirstymo principas – ginčą byloje pralaimėjusi šalis atlygina laimėjusiai šaliai jos patirtas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2010; 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017).

38. Priešingai nei yra įsitikinusi apeliantė, ji netinkamai vykdė savo, kaip draudėjos pareigas, ir laiku neįvykdė prievolės išmokėti ieškovams priklausančias draudimo išmokas, o ieškovai ieškinio dalies dėl draudimo išmokų išmokėjimo atsisakė tik dėl to, kad apeliantė jas sumokėjo. Akivaizdu, kad ieškovai bylinėjimosi išlaidų patyrė inicijuodami nagrinėjamą civilinę bylą ir joje siekdami savo interesų bei teisių gynimo. Atsakovės skunde išdėstyti argumentai nepaneigia įstatyme įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymo, kartu atsižvelgiant ir į priežastingumo principą, nustatytą CPK 94 straipsnyje, kai byla (bylos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Taigi, vertintina, kad jų išlaidas nulėmė būtent apeliantės atsisakymas tenkinti jų reikalavimus, iš pradžių reikalavimą dėl draudimo išmokų mokėjimo, o vėliau ir dėl procesinių palūkanų priteisimo. Apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės nepaneigia įstatyme įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bendrosios taisyklės taikymo sąlygų ir nesudaro prielaidų, atsižvelgiant ir į akcentuojamus šalių ginčo ypatumus ar ginčo nagrinėjimo teisme eigą, nepriteisti arba sumažinti ieškovams atlygintinų šios rūšies išlaidų dydį. Taigi, ir šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies panaikinti ar pakeisti pagrindas nenustatytas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

39. Ieškovai prašė priteisti iš apeliantės išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į jos apeliacinį skundą, pateikė įrodymus, patvirtinančius kiekvieno iš jų patirtas išlaidas. Ieškovas S. K. prašė priteisti 169,40 Eur, ieškovė A. V. – 447,70 Eur, ieškovė J. V. – 919,60 Eur, ieškovas M. M. – 302,50 Eur, ieškovas R. B. – 169,40 Eur, ieškovė D. T. – 139,15 Eur, ieškovai S. A., U. J., T. P., M. V. ir A. L. K. po 60,50 Eur, ieškovas K. M. – 84,70 Eur, ieškovė I. L. – 363 Eur, ieškovė D. S. – 290,40 Eur, ieškovas N. M. – 266,20 Eur, ieškovė L. R. – 242 Eur (t. 3, b. l. 1-37). Kiti byloje dalyvaujantys asmenys įrodymų apie jų patirtas išlaidas nepateikė.

40. Kadangi bylinėjimosi išlaidos skirstomos pagal jau minėtą principą „pralaimėjęs moka“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis), apeliacinį skundą atmetus kaip nepagrįstą apeliantei tenka ir pareiga kompensuoti kitų byloje dalyvaujančių asmenų, šiuo atveju ieškovų, patirtas dėl prasidėjusio apeliacinio proceso išlaidas.

41. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kuomet kiekvienas iš ieškovų už jų bendrai pateiktą atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra sumokėję skirtingo dydžio atlyginimą tam pačiam atstovui. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad: 1) advokatas turi teisę susitarti su kiekvienu klientu individualiai dėl teikiamų paslaugų kainos ir netgi toje pačioje byloje taikyti skirtingą honorarą, atsižvelgiant tiek į kliento ginčijamą sumą ir sandorio aplinkybes, tiek į kliento turtinę padėtį, tiek į socialinę padėtį, amžių ar kitas individualias aplinkybes; 2) teismas turi vienintelę pareigą – įsitikinti, ar turėtos išlaidos, kurias prašoma kompensuoti, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, nustatytų dydžių bei ar atitinka jų apskaičiavimo kriterijus, tačiau neturi pareigos vertinti šalies susitarimo su jos atstovu turinio kitų asmenų apmokėjimo už tas pačias paslaugos kontekste; 3) kiekvieno iš klientų mokamas ir pralaimėjusios šalies atlyginamas užmokestis gali priklausyti ir nuo reikalavimo sumos ir įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs taisyklės, kad tuo atveju, kai paduodamas bendras kelių asmenų ieškinys, jiems negali būti priteistos skirtingo dydžio bylinėjimosi išlaidos, neviršijančios Rekomendacijose nustatytų dydžių (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-806-516/2016; 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1197-464/2016; 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1491-464/2016).

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką bei nustačiusi, kad nė vieno iš ieškovų prašomos atlyginti išlaidos individualiai neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, jos yra proporcingos jiems priteistų ir apeliantės ginčijamų palūkanų dydžiui, pagrindo priteisti mažesnes nei prašoma išlaidas nenustatė. Pažymėtina, kad ieškovai nusprendė bylinėtis ne kiekvienas atskirai, o teikti vieną bendrą atsiliepimą į apeliacinį skundą, tokiu būdu užtikrindami proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo tinkamą įgyvendinimą (CPK 7 straipsnis). Toks procesine prasme pagrįstas ir tinkamas elgesys neleidžia spręsti, kad jų visų advokatui sumokėta bendra atlyginimo suma negali viršyti Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių. Priešingu atveju ieškovai patektų į blogesnę situaciją nei tada, jei kiekvienas atskiroje byloje būtų reiškęs atitinkamus reikalavimus, arba individualiai kiekvienas jų teikęs atsiliepimą į apeliacinį skundą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės valstybės įmonės ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ (juridinio asmens kodas 110069451) ieškovams S. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 169,40 Eur (vieno šimto šešiasdešimt devynių eurų ir 40 centų), A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 447,70 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt septynių eurų ir 70 centų), J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 919,60 Eur (devynių šimtų devyniolikos eurų ir 60 centų), M. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 302,50 Eur (trijų šimtų dviejų eurų ir 50 centų), R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 169,40 Eur (vieno šimto šešiasdešimt devynių eurų ir 40 centų), D. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 139,15 Eur (vieno šimto trisdešimt devynių eurų ir 15 centų), S. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 60,50 Eur (šešiasdešimties eurų ir 50 centų), K. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 84,70 Eur (aštuoniasdešimt keturių eurų ir 70 centų), I. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 363 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt trijų eurų), D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 290,40 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimties eurų ir 40 centų), N. M. (N. M.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 266,20 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt šešių eurų ir 20 centų), U. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 60,50 Eur (šešiasdešimties eurų ir 50 centų), T. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 60,50 Eur (šešiasdešimties eurų ir 50 centų), M. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 60,50 Eur (šešiasdešimties eurų ir 50 centų), A. L. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 60,50 Eur (šešiasdešimties eurų ir 50 centų), L. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 242 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Dalia KačinskienėKazys KailiūnasAsta Radzevičienė