Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Boleslovo Kalainio, Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo T. K. atstovo pagal įstatymą ir civilinio ieškovo A. K. bei nukentėjusiojo Š. K. ir jo atstovo pagal įstatymą bei civilinio ieškovo A. K. atstovo advokato Dariaus Butvilavičiaus apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. Ž., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo, pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą vieneriems metams, laiduotoju paskiriant A. V., ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, G. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo Š. K. atstovo civilinis ieškinys dėl 31,03 Eur turtinės žalos ir 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Nukentėjusiojo T. K. atstovo civilinis ieškinys dėl 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Nukentėjusiojo Š. K., jo atstovo pagal įstatymą A. K. turėtos advokato paslaugų išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir priteista 871,20 eurų (aštuoni šimtai septyniasdešimt vienas euras 20 ct) nukentėjusiajam iš kaltinamojo G. Ž..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Nukentėjusiojo T. K. atstovo pagal įstatymą ir civilinio ieškovo A. K. apeliacinis skundas atmestinas. Nukentėjusiojo Š. K. ir jo atstovo pagal įstatymą bei civilinio ieškovo A. K. atstovo advokato D. Butvilavičiaus apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiojo Š. K. atstovas pagal įstatymą ir civilinis ieškovas A. K. pateikė byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti Š. K. 9 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, šias lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti jam (A. K.), kaip nukentėjusiojo Š. K. atstovui pagal įstatymą, taip pat prašė priteisti jam (A. K.) 180,45 Eur turtinei žalai atlyginti (išlaidos degalams ir peties-alkūnės įtvarui, partirtos dėl sūnaus Š. K. sužalojimo) (1 t., b. l. 89–94). Nukentėjusiojo T. K. atstovas pagal įstatymą A. K. pateikė byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti jam iš civilinio atsakovo AB „L. d.“ 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 135–136). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nukentėjusiojo Š. K. ir jo atstovo pagal įstatymą A. K. atstovas advokatas D. Butvilavičius nurodė, kad civilinį ieškinį mažina AB „L. d.“ sumokėta suma ir prašė priteisti nukentėjusiajam Š. K. 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, pavedant uzufrukto teise šias lėšas valdyti nukentėjusiojo atstovui pagal įstatymą A. K., taip pat prašė priteisti nukentėjusiojo atstovui pagal įstatymą A. K. 31,03 Eur turtinei žalai atlyginti (turėtas išlaidas degalams) (2 t., b. l. 118, 129–132). Nukentėjusiojo T. K. atstovas pagal įstatymą A. K. bei atstovas advokatas A. Z. teisiamajame posėdyje prašė priteisti T. K. iš AB „L. d.“ 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 126, 129).

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas (toliau – CK) jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (6.283 straipsnio 1 dalis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

10. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377/2014).

11. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

12. Vienas iš materialiai atsakingų asmenų, išvardytų BPK 109 straipsnyje, 111 straipsnio 1 dalyje, gali būti draudimo įmonė (draudikas), su atsakingu už žalos padarymą asmeniu, pvz. transporto priemonės valdytoju, trečiojo asmens interesais sudariusi civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Kaip teisingai pažymėta apeliaciniuose skunduose, TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1059 nustatyti nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigalioję indeksuoti draudimo sumų dydžiai – 5 210 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 050 000 Eur dėl žalos turtui.

13. Atkreipiamas dėmesys, kad draudimo įmonės pareigos atlyginti žalą apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. TPVCAPDĮ ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). TPVCAPDĮ trečiasis skirsnis reglamentuoja žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo tvarką (TPVCAPDĮ 12–23 straipsniai). Pagal TPVCAPDĮ 15 straipsnio 4 dalį, kai žala padaryta asmens sveikatai, turi būti įvertinama visa dėl sveikatos sužalojimo asmens patirta žala. Tokiu atveju nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795) (toliau – Taisyklės) 6 punkto nuostatas eismo įvykio metu padarytos žalos dydis ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims mokėtinos draudimo išmokos dydis nustatomas vadovaujantis CK, TPVCAPDĮ, kitų teisės aktų nuostatomis ir atsižvelgiant į eismo įvykio dalyvių kaltės laipsnį dėl eismo įvykio, draudimo įmonės, apdraudusios atsakingo už padarytą žalą asmens civilinę atsakomybę, ar Biuro įgaliotų asmenų (paskirtų ekspertų) ataskaitas ar išvadas dėl žalos, nukentėjusio trečiojo asmens, apdraustojo pateiktus dokumentus dėl žalos, eismo įvykio aplinkybių ir eismo įvykio dalyvių atsakomybės, kitų Taisyklėse nurodytų asmenų pateiktus dokumentus, leidžiančius nustatyti eismo įvykio aplinkybes ir padarytos žalos dydį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-895/2018).

14. Pagal susiformavusią teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 800 Eur iki 3 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-149-699/2016, 2K-181-507/2016, 2K-35-895/2017, 2K-95-222/2017, 2K-146-222/2017, 2K-204-697/2017) .

15. Bylos duomenimis nukentėjusiajam T. K. dėl G. Ž. kaltės įvykusio eismo įvykio metu buvo padarytas dešinės blauzdos nubrozdinimas. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad T. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, šios išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad pagal medicininių dokumentų duomenis T. K. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje lankėsi 2019 m. rugpjūčio 27 d., skųsdamasis, kad po įvykio, kai jam būnant mopedo keleiviu įvyko susidūrimas su automobiliu, paskauda dešinę čiurną. Taip pat nurodyta, kad T. K. be sąmonės nebuvo, eina nešlubuodamas, blauzda nubrozdinta, judesiai pilni, rentgenogramose lūžimų nematyti (1 t., b. l. 126). Šie duomenys užfiksuoti gydytojo įraše (1 t., b. l. 137). Pranešime apie žalos atlyginimą nurodyta, kad dėl 2019 m. rugpjūčio 23 d. eismo įvykio, kurio metu nukentėjo T. K., atsižvelgiant į patirtų sužalojimų sunkumą ir nustatytą nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, jam išmokama 555 Eur draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti. Šiame pranešime pažymėta, kad sprendimas dėl žalos atlyginimo priimtas vadovaujantis TPVCAPDĮ, Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – ir CK) ir kitais teisės aktais (1 t., b. l. 134; 2 t., b. l. 98). Gydytojo eksperto išvadoje nurodyta, kad, vadovaujantis TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 12 punktu, nustatant T. K. neturtinės žalos dydį atsižvelgta į nukentėjusiojo patirtų sužalojimų sunkumą – T. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, taip pat į tai, kad nukentėjusysis – moksleivis, eismo įvykio metu jis buvo keleivis (2 t., b. l. 96).

16. Taigi bylos duomenys liudija, kad AB „L. d.“ sprendimas išmokėti nukentėjusiajam 555 Eur neturtinei žalai dėl 2019 m. rugpjūčio 23 d. eismo įvykio atlyginti priimtas įvertinus visas reikšmingas šio sprendimo priėmimui aplinkybes, vadovaujantis CK, TPVCAPDĮ, kitų teisės aktų nuostatomis, atsižvelgiant į eismo įvykio dalyvių kaltės laipsnį dėl eismo įvykio, draudimo įmonės, apdraudusios atsakingo už padarytą žalą asmens civilinę atsakomybę ar išvadas dėl žalos, nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus dokumentus dėl žalos, kitus dokumentus, leidžiančius nustatyti eismo įvykio aplinkybes ir padarytos žalos dydį. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, t. y. į tai, kad nukentėjusiojo T. K. eismo įvykio metu patirti sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, įvykio metu jam buvo padarytas dešinės blauzdos nubrozdinimas, lūžių nenustatyta, eina nešlubuodamas, judesiai pilni, taip pat atsižvelgiant į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (pvz. kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-149-699/2016, 2K-95-222/2017), sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, jog pagal nukentėjusiojo T. K. patirtą sužalojimą draudimo bendrovės išmokėta 555 Eur suma neturtinei žalai atlyginti nėra per maža, neturtinė žala atlyginta visiškai, taigi papildomai priteisti nukentėjusiajam neturtinės žalos atlyginimą nėra pagrindo. Pagrindo tenkinti nukentėjusiojo T. K. atstovo pagal įstatymą A. K. skundą ir iš AB „L. d.“ priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti nesudaro ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad T. K. kojos skausmą jautė ne tik paties įvykio metu, bet ir kurį laiką po jo, jam reikėjo laiko apsiprasti su mintimis apie eismo įvykį ir toliau gyventi įprastą gyvenimą.

17. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Š. K. eismo įvykio metu buvo padaryti šie sužalojimai: dešiniojo stipinkaulio ir alkūnkaulio lūžiai, dešinės plaštakos III piršto vidurinio pirštakaulio atviras lūžis, muštinė-plėštinė žaizda dešinės plaštakos III piršto žaizda su sausgyslės ir nervo pažeidimu, dešinės blauzdos ir kelio odos nubrozdinimai. Š. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės rankos kaulų lūžių bei muštinės-plėštinės žaizdos su sausgyslės ir nervo pažeidimu jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Iš 2019 m. rugpjūčio 24 d. medicinos dokumentų išrašo (siuntimo) matyti, kad atvežus Š. K. į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę, jo dešinysis riešas buvo deformuotas, skausmingas, dešinės plaštakos vidiniame paviršiuje didžiulė žaizda, einanti nuo delno link naginės falangos palei kraštą iki tolimojo pirštakaulio, kur pasidaro skersa, apnuogindama artimąjį ir vidurinį pirštakaulius. Pirštas nutirpęs, naginės falangos nelenkia. Vietinėje nejautroje žaizda revizuota, stebima pažeista lenkiamoji sausgyslė. Žaizda praplauta, susiūta, galūnė imobilizuota (1 t., b. l. 95). 2019 m. rugpjūčio30 d. medicinos dokumentų išraše (siuntime) nurodyta, kad Š. K. VšĮ (duomenys neskelbtini) klinikų Plastinės chirurgijos ir nudegimų skyriuje bei Vaikų ortopedijos traumatologijos skyriuje buvo gydomas nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d., bendrinėje nejautroje buvo operuotas: atlikta stipinkaulio osteosintezė Kiršnerio strypais, revizuota plaštakos žaizda, susiūti piršto nervai (1 t., b. l. 96). Kiršnerio vielos Š. K. išimtos 2019 m. spalio 7 d. (1 t., b. l. 97). Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės pateiktos epikrizės matyti, kad Š. K. V. reabilitacijos skyriuje buvo gydomas nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2019 m. lapkričio 5 d. (1 t., b. l. 98).

18. Iš gydytojo eksperto 2019 m. gruodžio 11 d. išvados matyti, kad Š. K. 3 000 Eur neturtinės žalos dydis nustatytas atsižvelgus į tai, jog jam buvo diagnozuoti dešinio stipinkaulio ir alkūninės ataugos lūžiai, dešinės rankos III piršto atviras lūžis, dešinės rankos muštinė III piršto žaizda su lenkiamosios sausgyslės ir savojo nervo pažeidimu (nesunkus sveikatos sutrikdymas), po eismo įvykio Š. K. konsultuotas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, tolimesniam gydymui pervežtas į VšĮ (duomenys neskelbtini) klinikas, jam atlikta operacija: dešiniojo stipinkaulio repozicija, osteosintezė Kiršnerio strypais, revizuota plaštakos žaizda, susiūti piršto nervai, atlikta imobilizacija, stacionare gydytas nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. Atsižvelgta ir į tai, kad buvo atlikta kita operacija – medicininių implantų pašalinimas, 2019 m. spalio14 d. – 2019 m. lapkričio 5 d. atliktas reabilitacinis gydymas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, Vaikų reabilitacijos skyriuje. Gydytojo eksperto išvadoje taipogi nurodyta, kad, vadovaujantis TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 12 punktu, nustatant Š. K. neturtinės žalos dydį atsižvelgta ir į tai, kad nukentėjusysis – moksleivis, eismo įvykio metu jis buvo mopedo vairuotojas (2 t., b. l. 94–95). AB „L. d.“ 2019 m. gruodžio 19 d. pranešime apie žalos atlyginimą nurodyta, kad vadovaujantis TPVCAPDĮ, Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis, CK ir kitais teisės aktais Š. K. į nurodytą sąskaitą pervesta 3 000 Eur draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti. Pranešime taip pat nurodyta, kad neturtinė žala buvo įvertinta atsižvelgus į Š. K. patirtų sužalojimų sunkumą (nesunkus sveikatos sutrikdymas), dėl sužalojimų patirtus nepatogumus, patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį (2 t., b. l. 120).

19. Taigi iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajam Š. K. 3 000 Eur neturtinės žalos dydis nustatytas vadovaujantis CK, TPVCAPDĮ, kitų teisės aktų nuostatomis, atsižvelgus į visas reikšmingas šio klausimo sprendimui aplinkybes, taip pat ir į aplinkybes, nurodytas nukentėjusiojo atstovo advokato D. Butvilavičiaus skunde, t. y. į eismo įvykio metu Š. K. patirtus sužalojimus, į tai, kad pastarasis po įvykio buvo pristatytas į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę, o iš ten tolimesniam gydymui pervežtas į VšĮ (duomenys neskelbtini) klinikas ir ten jam atlikta operacija: dešiniojo stipinkaulio repozicija, osteosintezė Kiršnerio strypais, revizuota plaštakos žaizda, susiūti piršto nervai, atlikta imobilizacija, vėliau jam buvo atlikta ir kita operacija – medicininių implantų pašalinimas, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, atsižvelgta ir į gydymo trukmę, t. y. į tai, kad ligoninės stacionare Š. K. buvo gydomas nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d., 2019 m. spalio14 d. – 2019 m. lapkričio 5 d. jam atliktas reabilitacinis gydymas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Vaikų reabilitacijos skyriuje. Neabejotina, kad nepilnametis nukentėjusysis dėl eismo įvykio patyrė didelį išgąstį, išgyvenimus bei nepatogumus ir dėl to, kad buvo gydomas ne savo gyvenamojoje vietoje, o kitame mieste – (duomenys neskelbtini) klinikose, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ir gydymosi buvo sutrikdytos jo atostogos, sumažėjo bendravimo galimybės, nukentėjo mokslai. Tačiau, kaip minėta, neturtinės žalos dydis nukentėjusiajam buvo nustatytas ne tik atsižvelgus į Š. K. patirtų sužalojimų sunkumą bet ir į dėl sužalojimų nukentėjusiojo patirtus nepatogumus, patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį. Be to, atsižvelgta ir į nukentėjusiojo atstovo skunde nurodytą aplinkybę – kad Š. K. įvykio metu buvo nepilnametis (gydytojo eksperto išvadoje pažymėta, kad jis – moksleivis). Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, kad vaiko (jauno žmogaus) išgyvenimai dėl sužalojimų, chirurginių operacijų, procedūrų, išplėšimo iš įprastos gyvenamosios aplinkos, atsiradusių sužalojimų liekamųjų reiškinių, yra žymiai stipresni nei suaugusio žmogaus, todėl ir neturtinės žalos dydis, kuris yra kompensacija neturtinei skriaudai atlyginti, vaikui (jaunam žmogui) turi būti gerokai didesnis, atkreipiamas dėmesys, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje yra pažymėta, jog esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika nukentėjusiajam sukelti padariniai, o ne nukentėjusiojo amžius. Išvada, kad vyresnio amžiaus nukentėjusiojo patirti praradimai yra ne tokie skaudūs ir jų piniginė išraiška taip pat turi būti mažesnė, iš esmės pažeistų BPK 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, susijusias su asmenų lygybės prieš įstatymą principą ir neatitiktų vertybinių teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijų, į kuriuos teismas, be kita ko, atsižvelgia nustatydamas neturtinės žalos dydį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-70-458/2020).

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą byloje surinktų duomenų sprendžia, kad nukentėjusiajam Š. K. išmokėtos neturtinės žalos dydis 3 000 Eur nėra aiškiai per mažas, atitinka tiek teisingumo, tiek protingumo kriterijus ir iš esmės neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose. Net ir įvertinus tai, kad Š. K. vis dar jaučia eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pasekmes, dar neaišku, kaip šie sužalojimai atsilieps jo gyvenimo kokybei ateityje, 2020 m. kovo 10 d. medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad Š. K. aktyvi ekstenzija per riešo sąnarį kiek ribota, išlieka sutrikęs III piršto galo jautrumas (kartu nurodyta, kad dinamikoje gerėja) (2 t., b. l. 158), nėra pagrindo tenkinti nukentėjusiojo Š. K. atstovo advokato D. Butvilavičiaus prašymo papildomai priteisti iš AB „L. d.“ nukentėjusiajam Š. K. 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, kad AB „L. d.“ prisiimtas įsipareigojimas dėl nukentėjusiems asmenims padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra 5 210 000 Eur sumos, teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo keičiasi, priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo sumos didėja dėl valstybės ekonominės raidos, jau prieš beveik trejus metus priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje buvo apibendrinta, kad teismų praktikoje dėl nesunkių sveikatos sutrikdymų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose paprastai priteisiama nuo 2 000 iki 7 000 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017) pažymima, kad TPVCAPDĮ nuostatos nustato maksimalius galimus mokėtinų sumų dydžius, 7 000 Eur neturtinės žalos dydis, nurodytas kasacinėje nutartyje 2K-143-696/2017, taip pat yra maksimalus, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinami nukentėjusiojo patirti sužalojimai, jų sunkumas, dydis, padarytos žalos pasekmės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-942/2015), o į šias aplinkybes, priimant sprendimą išmokėti Š. K. 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, buvo atsižvelgta.

21. Kaip minėta, nukentėjusiojo Š. K. atstovas pagal įstatymą ir civilinis ieškovas A. K. pateikė byloje civilinį ieškinį, kuriuo be kita ko prašė priteisti jam 180,45 Eur turtinei žalai atlyginti (išlaidos degalams ir peties-alkūnės įtvarui, partirtos dėl sūnaus Š. K. sužalojimo) (1 t., b. l. 89–94). AB „L. d.“ išmokėjo A. K. 149,42 Eur turtinei žalai atlyginti – 17 Eur už Š. K. peties-alkūnės įtvarą ir 132,42 Eur už kelionių (kuro) išlaidas (2 t., b. l. 97). Nors gydytojo eksperto 2019 m. gruodžio 11 d. išvadoje nurodyta, kad kelionės išlaidos 31,03 Eur sumai nepagrįstos medicininiais dokumentais ir (ar) nesiejamos su tiesioginiu eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu (2 t., b. l. 94–95), teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad dėl eismo įvykio metu Š. K. patirtų sužalojimų ir jo gydymo buvo būtina vykti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) (vykstama buvo automobiliu), be to, nukentėjusiojo gydymo tikslais buvo būtina važiuoti pirkti medikamentus, įtvarą, sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai nukentėjusiojo Š. K. atstovui pagal įstatymą ir civiliniam ieškovui iš AB „L. d.“ nepriteista 31,03 Eur turtinei žalai atlyginti. Dėl to Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 27 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

22. BPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojusioje šio straipsnio 2 dalies redakcijoje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

23. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teisme 2020 m. rugsėjo 28 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už G. Ž. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 64 Eur išlaidų.

24. Atsižvelgusi į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo T. K. atstovo pagal įstatymą ir civilinio ieškovo A. K. bei nukentėjusiojo Š. K. ir jo atstovo pagal įstatymą bei civilinio ieškovo A. K. atstovo advokato D. Butvilavičiaus apeliacinius skundus ir pastarojo skundas iš dalies tenkinamas, įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, taip pat tai, kad A. K. dirba (2 t., b. l. 25), teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis ir iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. Ž. valstybės naudai priteisia 64 Eur išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo T. K. atstovo pagal įstatymą ir civilinio ieškovo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 27 d. nuosprendį pakeisti:

priteisti nukentėjusiojo Š. K. atstovui pagal įstatymą ir civiliniam ieškovui A. K. iš AB „L. d.“ 31,03 Eur (trisdešimt vieną eurą 3 euro centus) turtinei žalai atlyginti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. Ž. valstybės naudai 64 Eur išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti