Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasos Paužaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. N. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. (-) taikyti R. N. lygtinį paleidimą iš pataisos namų, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. N. Austrijos Aizenštato žemės teismo 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Austrijos Respublikos baudžiamojo kodekso 127 straipsnį, 128 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 129 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 130 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 2 metų 9 mėnesių ir 27 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutartimi buvo suderinta Austrijos Aizenštato žemės teismo 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirta bausmė su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalimi, 178 straipsnio 3 dalimi ir R. N. paskirta – 2 metų 9 mėnesių ir 27 dienų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia – 2018 m. balandžio 26 d., o pabaiga – 2020 m. spalio 4 d., į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir kardomajame įkalinime iki nuosprendžio paskelbimo dienos išbūtas laikas.

2. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2020 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. (-) nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir teikimu Vilniaus miesto apylinkės teismui siūlė nustatyti nuteistajam intensyvią priežiūrą, kuri bus vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme nustatyta tvarka.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 24 d. priimta nutartimi netaikė lygtinio paleidimo nuteistajam R. N. konstatavęs, kad jis neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalies sąlygų, todėl Komisijos 2020 m. vasario 21 d. nutarimas Nr. (-) negali būti patvirtintas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. N. skundas atmetamas.

2. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundu ir jam išnagrinėti pateikta medžiaga, sprendžia, kad žemesniojo teismo nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai įvertinus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos formaliąsias ir materialiąsias sąlygas bei argumentuotai konstatavus, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jos keisti ar naikinti nuteistojo skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

3. BVK 157 straipsnio 1 dalies pagrindu laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Pagal šio straipsnio 2 dalies 1 punktą teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius.

4. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina realų bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.

5. Aukštesnės instancijos teismas susipažinęs su bylos duomenimis nurodo, kad nuteistasis R. N. yra atlikęs vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Taigi, egzistuoja formalus pagrindas jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Visgi iš pateiktų duomenų matyti, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis tik dalinai vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Vėliausiai atliktoje 2020 m. vasario 18 d. nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistajam buvo sudarytas individualus reabilitacijos planas, kuriame viena iš numatytų priemonių buvo – dirbti pataisos įstaigoje. Nuteistasis šiuo metu pataisos įstaigoje nedirba, darbinė motyvacija žema, nuteistasis nesikreipia ir neieško galimybės įsidarbinti (b. l. 10). Kaip motyvą – nuteistojo nenorą dirbti – grįsdamas savo sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo nurodė ir žemesnės instancijos teismas. Skunde nuteistasis teigia, kad teismas nesigilino į jo turimas sveikatos problemas, nei į tai, kad jis turi savo nuosavą įmonę ir joje dirba. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad byloje nėra nei duomenų, kurie pagrįstų nuteistojo sveikatos problemas, nei duomenų apie tariamą jo įmonę.

6. Lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo trečiąjį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad R. N. priskirtinas ne prie žemos rizikos grupės, o prie vidutinės (53 balų). Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, kad po pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, jo balas sumažėjo tik 3 balais (buvo 56). Aukštesniojo teismo nuomone, toks pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balo sumažėjimas iš tiesų nėra pakankamas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Minėtoje socialinio tyrimo išvadoje (b. l. 6-12) taip pat nurodyta, kad pagal „OASys“ metodiką R. N. statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma siekia 20 balų, iš ko seka, kad R. N. elgesio korekcija eina teigiama linkme. Visgi lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, teisėto nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Iš apygardos teismui pateiktos nuteistojo skundo nagrinėjimui medžiagos matyti, jog, nagrinėjamu atveju, egzistuoja nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, t. y. jis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas šias priemones: dalyvauja elgesio pataisos ir socialinės reabilitacijos programose, palaiko ryšius su artimaisiais, drausmine tvarka nebaustas, bausmę atlieka paprastos grupės sąlygomis, 2 kartus skatintas, drausminių nuobaudų neturi, yra įgijęs tinkuotojo-dažytojo profesinę kvalifikaciją bei kompiuterinio raštingumo ir programavimo kompetenciją, turi gyvenamąją vietą, į kurią grįžtų po galimo lygtinio paleidimo bei būtų įdarbintas (duomenys neskelbtini) montuotojo asistento pareigose. Pažymėtina, jog priešingai nei nurodyta skunde, apylinkės teismas įvertino R. N. visas šias teigiamai charakterizuojančias aplinkybes ir pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei pagrįstai sprendė, kad ji dar nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui.

7. Aukštesnės instancijos teismo manymu, sutiktina su žemesnės instancijos teismo išvadomis, kad esamų ir aukščiau išvardintų teigiamai charakterizuojančių R. N. aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis lygtinio paleidimo laikotarpiu daugiau nenusikals, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Svarbu pabrėžti, jog vienas iš pagrindinių veiksnių, dėl kurių išlieka R. N. pakartotinio nusikalstamumo rizika, yra jo finansinio raštingumo stoka. Iki šio visose atliktose socialinio tyrimo išvadose prieita analogiškos išvados – nuteistojo finansinė padėtis nebuvo stabili, apie darbo patirtį duomenų nėra. Nuteistasis finansinius įsipareigojimus ir turimas skolas – neigia. Vertinant nuteistojo kriminalinę patirtį matyti, kad nusikaltimai vyko neatsitiktinai, t. y. nedideliais laiko intervalais, iš kurių gautos pajamos buvo vienintelis nuteistojo pragyvenimo šaltinis, todėl manytina, kad pagrindinė priežastis, kuri lėmė nusikaltimo elgesio pakartotinumą yra nuteistojo finansinės problemos, kurių jis nesugebėjo išspręsti teisėtai būdais. Atsižvelgiant į tai, galima spręsti, kad nuteistasis gali pakartotinai nusikalsti, ypač įvertinus tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis nedirbo, todėl pajamų negavo, dar daugiau, gerinti finansinę būklę pastangų apskritai nerodo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis apskritai kada nors būtų legaliai dirbęs, tokiu būdu užsidirbdamas lėšų pragyvenimui. Todėl šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto taikymo jo atžvilgiu efektyvumu.

8. Skunde R. N. nurodo, kad teismas, netaikydamas jam lygtinio paleidimo rėmėsi tuo, kad jis anksčiau teistas ir nepagrįstai pakartotinai vertino padaryto nusikaltimo pobūdį bei pavojingumo laipsnį, nes šie kriterijai buvo įvertinti skiriant bausmę. Aukštesnės instancijos teismas nesutikdamas su šiais skundo argumentais pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo tikslingumo yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje, t. y. ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos neatsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą jis atlieka bausmę, koks nuteistojo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Šių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu, priešingai, jas būtina įvertinti, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras jo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Todėl apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė tiek į R. N. padarytas ankstesnes nusikalstamas veikas, tiek į jų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos padarymo motyvus bei kitas aplinkybes.

9. Aukštesnės instancijos teismas susipažinęs su pateiktos bylos medžiaga ir skundo argumentais, konstatavęs, kad priimdamas skundžiamą nutartį apylinkės teismas BPK, BVK reikalavimų bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų principų, nepažeidė, taip pat pasisako dėl nuteistojo skunde nurodytų argumentų dėl teismo tarptautinių rekomendacijų bei teisminės praktikos nesilaikymo. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tas aplinkybes, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes. Nuteistojo R. N. skunde išdėstyti teiginiai, jog teismas pažeidė precedento privalomumo principą netaikydamas jam lygtinio paleidimo, yra deklaratyvūs bei neparemti jokiais objektyviais duomenimis, todėl atmestini. Pastebėtina, kad skunde nurodomos teismų nutartys, kuriose lygtinis paleidimas taikytas net po 4 ar 6 kartus teistiems asmenims ar turintiems galiojančia nuobaudas, nėra reikšmingos, kadangi šių bylų faktinės aplinkybės nėra panašios ar tapačios nagrinėjamoje byloje esančioms. Taip pat pažymėtina, kad skunde nuteistojo nurodytos Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Rec (2003)22 yra rekomendacinio pobūdžio, tuo tarpu konkretus asmens lygtinio paleidimo klausimas visais atvejais yra sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės nacionalinių įstatymų.

10. Remiantis tuo kas išdėstyta, konstatuotina, kad apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo Nr. (-) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. N., priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. N. skundą atmesti ir palikti galioti 2020 m. kovo 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį.