Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (duomenys neskelbiami) prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbiami), suinteresuotas asmuo – (duomenys neskelbiami).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

4. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbiami) apie Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktą ir priimtą nagrinėti pareiškėjos prašymą buvo informuotas tinkamai. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nutartimi buvo išspręstas pareiškėjos prašymo priėmimo klausimas ir nustatytas terminas suinteresuotam asmeniui pateikti atsiliepimą į prašymą. Teismo pranešimas kartu su minėta nutartimi išsiųstas Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, elektroniniu paštu ir per Elektroninių paslaugų portalą.

5. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbiami) atsiliepimo į pareiškėjos (duomenys neskelbiami) prašymą nepateikė, todėl pareiškėjos prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje arbitražo teismo (duomenys neskelbiami) sprendimą byloje Nr. (duomenys neskelbiami), nagrinėjamas remiantis bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

6. Užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas yra teisinės galios šiam sprendimui suteikimas Lietuvos Respublikoje, jo prilyginimas nacionalinio teismo ar arbitražo sprendimui. Tik pripažintas užsienio arbitražo sprendimas sukelia teisinius padarinius Lietuvos Respublikoje, įgyja galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią ir gali būti vykdomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 809 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo (toliau – KAĮ) 51 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Respublikoje užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo sąlygas nustato 1958 metų Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – 1958 metų Niujorko konvencija) (CPK 810 straipsnio 6 dalis, KAĮ 51 straipsnio 1 dalis).

7. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad užsienio valstybių arbitražo teismų sprendimų pripažinimo procedūra reiškia tik konkrečių 1958 metų Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintų nepripažinimo pagrindų buvimo ar nebuvimo patikrinimą. Todėl sprendžiant dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje negali būti tikrinamas jo teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 810 straipsnio 4 dalis, 1958 metų Niujorko konvencijos V straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-421/2015).

8. Be to, tiek teismui gavus ieškinį dėl ginčo, dėl kurio sudarytas arbitražinis susitarimas (t. y. teismui ieškinio priėmimo stadijoje sprendžiant dėl jurisdikcijos), tiek sprendžiant užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo klausimą, teismo atliekamas teisinis vertinimas pradedamas nuo prezumpcijos, kad, atitinkamai, arbitražinis susitarimas yra galiojantis, o arbitražo sprendimas – vykdytinas. Minėtos prezumpcijos gali būti paneigiamos 1958 metų Niujorko konvencijoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-458-701/2015; 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017).

9. 1958 metų Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalis nustato, kad užsienio valstybėje priimtą arbitražo teismo sprendimą pripažinti ar leisti vykdyti gali būti atsisakyta, kai prašo ta pusė, prieš kurią jis nukreiptas, tik tada, jei ši pusė pateikia tos vietos, kur prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentingoms valdžios institucijoms įrodymą, kad: a) II straipsnyje nurodyto susitarimo pusės pagal joms taikomą įstatymą buvo kuriuo nors mastu neveiksnios arba šis susitarimas negalioja pagal įstatymą, kuriam pusės tą susitarimą subordinavo, o nesant tokio nurodymo – pagal tos šalies, kur buvo padarytas sprendimas, įstatymą, arba b) pusei, prieš kurią priimtas sprendimas, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražo nagrinėjimą arba dėl kitų priežasčių ši pusė negalėjo pateikti savo pasiaiškinimų, arba c) nurodytasis sprendimas buvo padarytas dėl ginčo, kurio nenumato arbitražinis susitarimas arba neapima arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje sąlygos, arba tame sprendime yra nuostatų tokiais klausimais, kurių neapima arbitražinis susitarimas ar arbitražinė išlyga sutartyje; tačiau jeigu nuostatai tais klausimais, kuriuos apima arbitražinis susitarimas ar išlyga, gali būti atskirti nuo tų, kurių neapima šis susitarimas ar išlyga, tai ta arbitražo sprendimo dalis, kurioje yra nuostatai arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje apimamais klausimais, gali būti pripažįstama ir vykdoma, arba d) arbitražo institucijos sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko pusių susitarimo arba, nesant tokio susitarimo, neatitiko tos šalies, kurioje vyko arbitražas, įstatymų, arba e) sprendimas pusėms dar nebuvo galutinis arba jo vykdymą panaikino ar sustabdė tos šalies, kurioje jis buvo priimtas, arba tos šalies, kurios įstatymai taikomi, kompetentinga valdžios institucija.

10. Kaip minėta, 1958 metų Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje įtvirtinti arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindai yra taikomi tik tada, kai to reikalauja arbitražo šalis, prieš kurią yra priimtas prašomas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės arbitražo teismo sprendimas. Todėl būtent šiai šaliai tenka pareiga įrodyti aplinkybes, sudarančias užsienio valstybės arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-18-516/2021).

11. Iš prašomo pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražo teismo sprendimo turinio matyti, kad suinteresuotas asmuo apie vykstantį procesą žinojo. Prašomame pripažinti ir leisti vykdyti arbitražo sprendime nurodyta, kad pranešimas apie arbitražo proceso pradžią bei ieškinys su priedais suinteresuotam asmeniui buvo įteikti tinkamai elektroniniu paštu (duomenys neskelbiami) ir buveinės adresu. Suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė, todėl teisėjų kolegija 1958 metų Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

12. 1958 metų Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje įtvirtinti užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindai, dėl kurių buvimo teismas turi spręsti ex officio (pagal pareigas), t. y. kiekvienu atveju, nepriklausomai, ar šalis, prieš kurią nukreiptas užsienio valstybės arbitražo sprendimas, jais remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2002; 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011).

13. 1958 metų Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad arbitražo sprendimą pripažinti ir vykdyti gali būti atsisakoma, jei tos šalies, kurios prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentinga valdžios institucija pripažįsta, kad: a) ginčo objektas pagal šios šalies įstatymus negali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas, arba b) to sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja šios šalies viešajai tvarkai.

14. Arbitražo byloje, kurioje priimtą sprendimą pareiškėja prašo pripažinti ir leisti vykdyti, nagrinėto ginčo objektas – skolos, kylančios iš tarp šalių sudarytos prekių pirkimo–pardavimo sutarties, priteisimas, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus gali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas. Be to, Sutartimi šalys susitarė visus ginčus perduoti spręsti arbitražo teismui (duomenys neskelbiami) pagal jo reglamentus ir galiojančius (duomenys neskelbiami) įstatymus. Atsižvelgiant į tai, kad ginčas arbitražo byloje yra kilęs tarp privačių asmenų, abejonių dėl tokio ginčo arbitruotinumo nėra (KAĮ 12 straipsnis, Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a punktas).

15. Vertindama 1958 metų Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punkto egzistavimą, teisėjų kolegija pažymi, kad sąvoka „viešoji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006, 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-969/2019).

16. Viešosios tvarkos pažeidimu pripažįstami atvejai, kai nustatoma, kad užsienio arbitražo teismo sprendimo pripažinimas ir vykdymas Lietuvos Respublikoje prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažįstamiems tarptautiniu mastu, taip pat kai arbitražo teismo sprendimas ar arbitražinis susitarimas išgautas prievarta, apgaule ar grasinimu ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad prašomas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje arbitražo teismo sprendimas prieštarautų viešajai tvarkai, nenustatė.

17. Nenustačiusi Niujorko konvencijos V straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytų arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų, teisėjų kolegija nusprendžia, kad arbitražo teismo (duomenys neskelbiami) sprendimas byloje Nr. (duomenys neskelbiami)yra pripažįstamas ir jį leidžiama vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. Patenkinus prašymą pripažinti bei leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje arbitražo teismo (duomenys neskelbiami) sprendimą byloje Nr. (duomenys neskelbiami), pareiškėja įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis).

19. Pareiškėja prašo priteisti 2 456,30 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė už advokato teisinę pagalbą, rengiant prašymą dėl arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje (1 694 Eur), taip pat 762,30 Eur vertimo išlaidas. Išlaidoms pagrįsti pareiškėja pateikė PVM sąskaitas faktūras, mokėjimo dokumentus.

20. Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti išlaidos teisinėms paslaugoms neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7 punkte, 8.2 papunktyje nustatytų rekomenduojamų dydžių, išlaidos laikomos pagrįstomis, todėl priteisiamos pareiškėjai iš suinteresuoto asmens (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjos sumokėti 762,30 Eur už dokumentų vertinimo paslaugas, laikomi išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, todėl taip pat priteisiamos pareiškėjai iš suinteresuoto asmens.

Dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša

21. Pareiškėja prašo arbitražo teismo sprendimą ir Sutartį pripažinti nevieša bylos medžiaga bei užtikrinti, kad viešinant šioje byloje priimtus teismo procesinius dokumentus, iš šių procesinių dokumentų turinio būtų pašalinta (nuasmeninta) informacija, susijusi su arbitražo teismo sprendimo ir Sutarties turiniu.

22. KAĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad arbitražo procesas yra konfidencialus. CPK 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, jog bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis.

23. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas, gavęs šalies prašymą dėl byloje pateiktos informacijos saugumo užtikrinimo ir (ar) bylos nagrinėjimo uždarame posėdyje, visų pirma turėtų spręsti, ar pateikta informacija laikytina saugotina, ar yra pagrindas visą ar dalį pateiktos informacijos laikyti nevieša. Jei teismas nustato tokios apsaugos būtinumą, jis turėtų spręsti dėl bylos neviešumo apimties. Pirmenybė turi būti teikiama kuo mažesniam viešumo ribojimui, t. y. tik saugotinos informacijos neviešumo užtikrinimui. Tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į saugotinos informacijos ir ginčo pobūdį, jo dalyką, šalių ypatumus ir kitas reikšmingas aplinkybes, kai bylos medžiagos dalies neviešumas negali užtikrinti privataus ar viešojo intereso apsaugos, teismas gali skirti uždarą teismo posėdį atskirų įrodymų nagrinėjimui arba uždarą visos bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-421/2017).

24. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad arbitražo procesas yra konfidencialus (vadinasi, ir jo metu nagrinėtos arbitražo bylos medžiaga buvo nevieša), Sutarties 11.2 papunktyje šalys įtvirtino įsipareigojimą neatskleisti konfidencialios informacijos, kuri yra numatyta joje, nusprendžia, jog yra pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą ir pripažinti civilinėje byloje pateiktą medžiagą nevieša.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 777, 810 straipsnio 6 dalimi, 811¹, 813 straipsniais, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos (duomenys neskelbiami) prašymą patenkinti.

Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje arbitražo teismo (duomenys neskelbiami) sprendimą byloje Nr. (duomenys neskelbiami).

Pripažinti civilinės bylos medžiagą nevieša.

Priteisti pareiškėjai (duomenys neskelbiami), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbiami), iš suinteresuoto asmens (duomenys neskelbiami), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbiami), 2 456,30 Eur (du tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt šešis eurus ir 30 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per trisdešimt dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.