Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. P. ieškinio atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo, priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose 2019-05-08 gautas ieškovės I. P. ieškinys atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė pareiškė reikalavimus – priteisti iš atsakovės 3000,00 Eur neturtinės žalos, padarytos už neteisėtą baudžiamąjį persekiojimą; 2000,00 Eur neturtinės ir 112,10 Eur turtinės žalos, padarytos už neteisėtą administracinės teisenos procesą. Motyvavo tuo, jog 2017-05-12 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK nepagrįstai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, nes teisėsaugos institucijų pareigūnai (ikiteisminio tyrimo tyrėjai ir kontroliavęs ikiteisminį tyrimą prokuroras) padarė esmines klaidas, ko pasekmėje ji 2018-06-07 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-46-904/2018 buvo išteisinta, o apeliaciniai skundai, 2018-11-15 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, atmesti. Taip pat nurodė, kad dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro neteisėtų veiksmų, žala buvo padaryta ne tik baudžiamojo, bet ir administracinio proceso metu, kadangi jai pranešus apie smurtą artimoje aplinkoje, smurtas nepasitvirtino, todėl jai buvo skirta administracinė nuobauda už žinomai melagingą policijos pareigūnų iškvietimą. Nurodė, kad už analogišką pažeidimą jau jai buvo bauda panaikinta ir administracinė teisena nutraukta. Be to, antstolis vykdydamas administracinę nuobaudą už žinomai melagingą policijos pareigūnų iškvietimą, iš jos, ieškovės banko sąskaitos nuskaičiavo 30,00 Eur baudą ir 82,10 Eur vykdymo išlaidų, tokiu būdu patyrė ir 112,10 Eur turtinę žalą dėl administracinės teisenos proceso.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atsisakytinas priimti.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Šias konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai įstatymai, kuriuose nurodyta teisės kreiptis į teismą realizavimo tvarka.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Kiekvienu atveju teismas ex officio (savo iniciatyva) privalo patikrinti, ar jis yra kompetentingas nagrinėti šį ieškinį, t. y. teismas turi nustatyti, ar įstatymai ir kiti teisės aktai suteikia teismui teisę nagrinėti tam tikros kategorijos bylą, ar ji priskirtina ir teisminga konkrečiam teismui. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jis neteismingas tam teismui.

Bylų teismingumo taisykles reglamentuoja CPK IV skyrius. Viena iš teismingumo rūšių yra teritorinis teismingumas. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį, alternatyvųjį, išimtinį, sutartinį ir kelių susijusių bylų teismingumą. Bendro teritorinio teismingumo taisyklė, kad ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo (fizinio asmens) gyvenamąją vietą, jeigu asmuo yra juridinis – pagal juridinio asmens buveinę, jeigu atsakovas yra valstybė ar savivaldybė – pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę (CPK 29 straipsnis). Pagal alternatyvųjį teritorinį teismingumą įstatymas nurodo galimybę bylą nagrinėti dviejuose ar daugiau tos pačios grandies teismų. Konkretų teismą pasirenka ieškovas (CPK 30 straipsnis). Teismingumas ieškovo pasirinkimu nustatomas bylose, kuriose yra ginamos ypač reikšmingos ieškovo teisės ir interesai, todėl ieškovui taikomos tam tikros lengvatos, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau bei patogiau įgyvendinti teisę kreiptis dėl teisminės gynybos. Taigi, ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėtos administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 7 dalis).

Toks teisinis reglamentavimas leidžia spręsti, kad pasirinkti teismingumą pagal savo gyvenamąją vietą ieškovas gali visais atvejais, kai žalos padaroma neteisėtais teisėjo veiksmais nagrinėjant civilines bylas, ir ne visais, bet tik įstatyme tiesiogiai įvardintais atvejais, kai žala atsiranda baudžiamojo ar administracinio nusižengimo proceso metu. Kalbant apie administracinio nusižengimo procesą, alternatyvaus teismingumo taisyklė taikoma vieninteliu atveju – kai ji siejama su neteisėtu arešto paskyrimu. Tas pats pasakytina ir apie baudžiamąjį procesą – CPK 30 straipsnio 7 dalis taikoma taip pat tik įstatyme tiesiogiai įvardintais atvejais, kai žala atsiranda dėl: a) neteisėto nuteisimo; b) neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka; c) neteisėto sulaikymo; d) neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo. Teismas pažymi, kad aptariama procesinė norma yra suderinta ir su materialinės teisės nuostata, įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnyje. Ne visose baudžiamajame procese galinčiose kilti situacijose, bet tik tuo atveju, kai žala siejama su neteisėtu nuteisimu, neteisėtu suėmimu kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėtu sulaikymu, neteisėtu procesinės prievartos priemonių pritaikymu, valstybės pareiga atlyginti žalą kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės (CK 6.272 straipsnio 1 dalis). Kitaip tariant, tiek materialinėje teisėje, tiek procesinėse normose įvardinti specialūs, išimtiniai atvejai, kai atsakomybė kyla be kaltės ir žalos atlyginimo reikalaujantis asmuo savo teisę į gynybą gali įgyvendinti ieškinį reikšdamas ne pagal atsakovo buveinės, bet pagal savo gyvenamąją vietą. Išvada, kad tiesiogiai aptariamoje teisės normoje nenurodytais atvejais alternatyvaus teismingumo taisyklė negalioja, atitinka ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018-10-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1417-196/2018 suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę, taip pat Kauno apygardos teismo 2018-11-12 civilinėje byloje Nr. 2S-2004-945/2018, Vilniaus apygardos teismo 2001-11-08 civilinėje byloje Nr. 2S-1869-392/2011 formuojamą teismų praktiką, kad ne visi baudžiamojo proceso metu atlikti veiksmai atitinka CPK 30 straipsnio 7 dalies taikymo sąlygas.

Vertinant ieškinio turinį bei jame pareikštus ieškinio reikalavimus, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis darytina išvada, jog ieškovė neturi teismingumo pasirinkimo, kadangi ieškinyje nurodoma žala atsirado ne dėl neteisėto nuteisimo ar neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarkos, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėtos administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą.

Vadinasi, ieškiniui turėtų būti taikoma bendro teritorinio teismingumo taisyklė, tai yra jeigu atsakovas yra valstybė ar savivaldybė – pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę (CPK 29 straipsnis). Ieškovė nurodo, jog atsakovė yra Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, adresu Gedimino pr. 30, Vilnius.

Atkreiptinas ieškovės dėmesys, jog ieškovė reiškia reikalavimą dėl neteisėtų policijos pareigūnų ir prokurorų veiksmų, dėl kurių ieškovė galimai patyrė neturtinę ir turtinę žalą. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byloje dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. Nr. 1054 nutarimo Nr. 26 „Dėl valstybės ir vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.23 p. bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, jai atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Ieškovė kildina žalą dėl policijos ir prokuratūros pareigūnų veiksmų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, valstybę, šiuo atveju turėtų atstovauti Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, kurio adresas Saltoniškių g. 19, Vilniuje, ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, adresu Rinktinės g. 5A, Vilnius.

Atsižvelgiant į teisinę reglamentaciją, darytina išvada, jog ieškovės ieškinys neteismingas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams, todėl atsisakytinas priimti ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Ieškovei išaiškintina, jog ji turi teisę kreiptis su ieškiniu į Vilniaus miesto apylinkės teismą, adresu Laisvės pr. 79A, LT-06144, Vilniuje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas,

nutaria:

ieškovės I. P. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Išaiškinti ieškovei, jog ji turi teisę kreiptis su ieškiniu į Vilniaus miesto apylinkės teismą, adresu Laisvės pr. 79A, LT-06144, Vilniuje.

Nutartis per septynias dienas nuo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.