Kauno apygardos teismo nutartis

2018-11-12 · Civilinė byla Nr. 2S-2004-945/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-12
Bylos Nr.
2S-2004-945/2018
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-01977-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Bartninkas
Ieškovas
A. L.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2004-945/2018Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01977-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 12 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neteisėtų teismo veiksmų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 1–12), prašydamas pripažinti atsakovės veiksmus neteisėtais ir iš atsakovės priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi (b. l. 15–16) atsisakė priimti ieškovo ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu ir išaiškino, kad ieškinį dėl atsakovės veiksmų pripažinimo neteisėtais ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ieškovas turi reikšti teismui pagal atsakovę atstovaujančios institucijos buveinės vietą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

III. Atskirojo skundo argumentai

3. Atskiruoju skundu (b. l. 19–20) ieškovas prašo Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. CPK 30 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėtos administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Ieškovas ieškinį reiškia dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjos veiksmų, atlyginimo ir į teismą kreipiasi pagal savo gyvenamąją vietą.

1.2. Ieškovas nesikreipė į Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus, nes ginčas yra dėl šių rūmų teisėjos neteisėtų veiksmų.

1.3. CPK 30 straipsnio 12 dalis numato, kad teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui. Ieškovas augina tris mažamečius vaikus, todėl važinėjimas į Vilnių jam sukeltų nepatogumų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Nenustatęs absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų, teismas atskirajame skunde nustatytose ribose toliau tikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

5. Ginčas byloje kilo dėl teritorinio teismingumo taisyklių taikymo. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui.

6. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jis neteismingas tam teismui. Bylų teismingumo taisykles reglamentuoja CPK IV skyrius. Viena iš teismingumo rūšių yra teritorinis teismingumas. Civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė, pagal kurią ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (CPK 29 straipsnis). Tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę. CPK 30 straipsnyje įvardintos bendrosios teritorinio teismingumo taisyklės išimtys, t. y. išvardinti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems priskiriama kompetencija nagrinėti ginčą. Teismingumas ieškovo pasirinkimu nustatytas bylose, kuriose ginamos itin reikšmingos ieškovo teisės ir interesai, todėl ieškovui numatytos lengvatos, kad jis ekonomiškiau ir lengviau galėtų įgyvendinti savo teisę kreiptis teisminės gynybos. Tačiau teisę pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, ieškovas gali įgyvendinti tik tuomet, jeigu konkreti proceso įstatymo norma įtvirtina ieškovui tokią galimybę (CPK 30 straipsnio 12 dalis).

7. Iš byloje pateikto ieškinio matyti, kad ieškovas reikalavimą sieja su teisėjos, anot jo, neteisėtais veiksmais priimant nutartį dėl baudžiamosiose bylose paskirtų bausmių subendrinimo.

8. Įvertinęs ieškovo pareikšto reikalavimo turinį apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiam reikalavimui negali būti taikomos CPK 30 straipsnyje įtvirtintos alternatyvaus teismingumo taisyklės. Vadovaujantis CPK 30 straipsnio 7 dalimi, ieškiniai dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėtos administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Toks teisinis reglamentavimas leidžia spręsti, kad pasirinkti teismingumą pagal savo gyvenamąją vietą ieškovas gali visais atvejais, kai žalos padaroma neteisėtais teisėjo veiksmais nagrinėjant civilines bylas, ir ne visais, bet tik įstatyme tiesiogiai įvardintais atvejais, kai žala atsiranda baudžiamojo ar administracinio nusižengimo proceso metu. Kalbant apie administracinio nusižengimo procesą, alternatyvaus teismingumo taisyklė taikoma vieninteliu atveju – kai ji siejama su neteisėtu arešto paskyrimu. Tas pats pasakytina ir apie baudžiamąjį procesą – CPK 30 straipsnio 7 dalis taikoma taip pat tik įstatyme tiesiogiai įvardintais atvejais, kai žala atsiranda dėl: a) neteisėto nuteisimo; b) neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka; c) neteisėto sulaikymo; d) neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo. Teismas pažymi, kad aptariama procesinė norma yra suderinta ir su materialinės teisės nuostata, įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnyje. Ne visose baudžiamajame procese galinčiose kilti situacijose, bet tik tuo atveju, kai žala siejama su neteisėtu nuteisimu, neteisėtu suėmimu kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėtu sulaikymu, neteisėtu procesinės prievartos priemonių pritaikymu, valstybės pareiga atlyginti žalą kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės (CK 6.272 straipsnio 1 dalis). Kitaip tariant, tiek materialinėje teisėje, tiek procesinėse normose įvardinti specialūs, išimtiniai atvejai, kai atsakomybė kyla be kaltės ir žalos atlyginimo reikalaujantis asmuo savo teisę į gynybą gali įgyvendinti ieškinį reikšdamas ne pagal atsakovo buveinės, bet pagal savo gyvenamąją vietą. Išvada, kad tiesiogiai aptariamoje teisės normoje nenurodytais atvejais alternatyvaus teismingumo taisyklė negalioja, atitinka ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1417-196/2018 suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę, kad ne visi baudžiamojo proceso metu atlikti veiksmai atitinka CPK 30 straipsnio 7 dalies taikymo sąlygas.

9. Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodinėja, kad klausimą dėl išnagrinėtose baudžiamosiose bylose priimtais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo nagrinėjusi teisėja šį procesinį veiksmą atliko netinkamai ir paskyrė neteisėtą subendrintą bausmę. Šis procesinis veiksmas sietinas su nuosprendžių vykdymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 63 straipsnio 9 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 347 straipsnis). Jis negali būti vertinamas kaip asmens nuteisimas. Neteisėtu nuteisimu gali būti pripažinti atvejai, kai asmens atžvilgiu nepagrįstai priimamas apkaltinamasis nuosprendis, kuris vėliau panaikinamas. Ieškovo ieškinyje aptarti jo neteisėtais įvardinti veiksmai nesusiję ir su neteisėtu kardomosios priemonės suėmimo (BPK 120 straipsnio 1 dalis, 122–123 straipsniai) taikymu. Ginčijamais veiksmais nebuvo spręstas kardomųjų priemonių taikymo klausimas, buvo atliekamas kitais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimas. Veiksmais, su kuriais ieškovas sieja žalos atsiradimą, nebuvo taikytas ir sulaikymas (BPK 140 straipsnis) ar kitos procesinės prievartos priemonės, kurių išsamus sąrašas pateikiamas BPK XII skyriuje. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad aptariama situacija neatitinka nei vienos iš CPK 30 straipsnio 7 dalyje įvardintų alternatyvaus teismingumo sąlygų.

10. Atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad civilinę bylą Kauno apylinkės teisme nagrinėti būtų patogiau, nes ieškovui nereikėtų vykti iš savo gyvenamosios vietos, viena vertus, neatitinka tikrovės, nes pats ieškovas, kurio gyvenamoji vieta, jo tvirtinimu, yra Jonavoje, tiek ieškinyje, tiek ir atskirajame skunde akcentuoja, kad ieškinys negali būti nagrinėjamas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose, kuriuose dirba ieškovo tvirtinimu neteisėtus veiksmus atlikusi teisėja, dėl ko buvo pateiktas kitiems to paties teismo rūmams, kita vertus, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl CPK 30 straipsnio 7 dalies normos taikymo pagrindo nagrinėjamoje byloje nebuvimo. Tokia pati išvada yra pateikta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1417-196/2018.

11. Atsižvelgęs į nustatytą teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieškinio turinį bei jame išdėstytus reikalavimus pagrįstai atsisakė priimti ieškinį, motyvuodamas tuo, kad jis turi būti paduotas Vilniaus miesto apylinkės teismui, tai yra pagal atsakovės, Lietuvos Respubliką atstovaujančios institucijos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, buveinės vietą (CPK 29 straipsnis).

12. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą atmeta kaip nepagrįstą, ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Marius Bartninkas