Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. atskirąjį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė R. M. pateikė Ukmergės rajono apylinkės teismui ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1 – 2). Iš pateiktos Vilniaus teritorinės darbo biržos Ukmergės skyriaus 2011-05-04 pažymos Nr. W/7-192 matyti, kad ieškovės R. M. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 3). Ieškovė savo ieškinyje nurodė, kad dėl neteisėto administracinės nuobaudos – piniginės baudos, paskyrimo, patyrė neturtinę žalą, kurią ji įvertino 100 000 Lt suma.

Ieškovė atskirąjį skundą grindžia tuo argumentu, kad pagal suformuotą teisminę praktiką, ieškovė turėjo teisę pasirinkti teismingumą bei pareikšti tokio pobūdžio ieškinį ne pagal atsakovo, o pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Su tokiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir juos vertina kritiškai.

Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas dėl ieškinio teismingumo. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar ieškinys teismingas tam teismui. Tai reiškia, kad turi būti įvertintos civilinės bylos teismingumo požiūriu reikšmingos aplinkybės. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės.

Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė remiasi forum domicile principu, pagal kurį ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą (fizinio asmens) arba buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (juridinio asmens) (CPK 29 str.). Tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę. Taigi, bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė reiškia, kad ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo buveinės vietą. Tačiau CPK 30 straipsnyje išvardinti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Tai yra viena iš teritorinio teismingumo rūšių – alternatyvusis teismingumas, kurio taisyklės numato galimybę nagrinėti bylą dviejuose ar daugiau tos pačios grandies bendrosios kompetencijos teismų. Teismingumas ieškovo pasirinkimu nustatytas bylose, kuriose ginamos itin reikšmingos ieškovo teisės ir interesai, todėl ieškovui numatytos lengvatos, kad jis ekonomiškiau ir lengviau galėtų įgyvendinti savo teisę kreiptis teisinės gynybos. Tačiau, kaip minėta, teisę pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, ieškovas gali įgyvendinti tik tuomet, jeigu konkreti proceso įstatymo norma įtvirtina ieškovui tokią galimybę (CPK 30 str. 12 d.). Prie tokių bylų CPK 30 straipsnio septinta dalis priskiria ieškinius dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėtos administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Taigi, toks ieškinys gali būti reiškiamas pagal bendrąsias (CPK 29 str. – atsakovo buveinės vietą) ir pagal alternatyviąsias taisykles (CPK 30 str. 7 d. – ieškovo gyvenamąją vietą).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė savo ieškinio reikalavimą grindžia Lietuvos Respublikos CK 6.272 straipsniu, kurio pirma dalis numato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracines nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Ieškinys dėl žalos atlyginimo, esant tokio pobūdžio neteisėtiems veiksmams, kaip minėta auksčiau, gali būti reiškiamas tiek pagal bendrąsias (CPK 29 str. – atsakovo buveinės vietą), tiek pagal alternatyviąsias teismingumo taisykles (CPK 30 str. 7 d. – ieškovo gyvenamąją vietą). Ieškovė reiškia ieškinį dėl jos manymu neteisėtos administracinės nuobaudos – piniginės baudos paskyrimo, dėl kurios paskyrimo ji patyrė didelę neturtinę žalą. Taigi, ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį ne dėl neteisėtos administracinės nuobaudos – arešto, bet dėl neteisėtos administracinės nuobaudos – piniginės baudos, paskyrimo. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad CPK 30 str. yra numatytas baigtinis sąrašas atvejų, kuomet yra taikomos alternatyvaus teismingumo taisyklės ir ieškovas turi teisę pasirinkti į kurį teismą jam kreiptis su pareiškimu (ieškiniu) dėl pažeistų teisių gynimo. Minėta įstatymo nuostata nenumato ieškovui galimybės pasirinkti teismingumo, t. y. kreipiantis su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, kuri padaryta dėl neteisėtos administracinės nuobaudos – piniginės baudos paskyrimo, kreiptis į teismą pagal atsakovo buveinės vietą arba pagal ieškovės gyvenamąją vietą. Todėl konstatuotina, kad ieškovės ieškinys turi būti pareikštas pagal atsakovo buveinės vietą (CPK 29 str.).

CK 6.273 str. 1 dalis numato, jog bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovės reiškiamo ieškinio atveju atsakovas civilinėje byloje yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės buveinės vieta yra Gedimino pr. 11, LT-01103 Vilniuje, todėl ieškovės ieškinys turėtų būti pateikiamas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui, esančiam Laisvės pr. 79A, LT-06144, Vilniuje. Be to, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. 26 „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“ 1 bei 2 punktą, bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, valstybę atstovauti yra įgaliojamos valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala, o kai žala atsirado dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, valstybę įgaliota atstovauti institucija yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai apeliacinės instancijos teismo pripažintini teisiškai nereikšmingais, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė ieškinio teismingumo klausimą reglamentuojančias procesinės bei materialinės teisės normas, apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartį dalį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 p., teismas

nutarė:

R. M. atskirąjį skundą atmesti.

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.