Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjos Laima Gerasičkinienė, Asta Radzevičienė ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo – AB DNB bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas A. J. 2017 m. vasario 13 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB „Lietuvos draudimas“, prašydamas priteisti iš atsakovo 2 965,57 EUR dydžio draudimo išmoką, 92 EUR žyminio mokesčio ir kitas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas nurodė, kad bylos šalys 2016 m. kovo 3 d. sudarė turto draudimo sutartį, pagal kurią atsakovas apdraudė ieškovui ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausantį butą (pastatą), esantį (duomenys neskelbtini). Butą ieškovas įsigijo 2016 m. gegužės 21 d. ir jis buvo visiškai pastatytas - sienos mūrinės, stogas uždengtas metaline danga, sudėti langai, įrengtos vidaus kambarių sienos, pertvaros, įrengti du tualetai, vonia, įrengti įėjimų į butą užrakinimai. Butas nebuvo rekonstruojamas, jame nevykdyti kapitalinės statybos darbai. 2016 m. rugsėjo 21–22 d. naktį į butą įsibrovė nenustatyti vagys, kurie pavogė šildymo įrangą, (dujinį katilą, boilerį, vamzdį katilo alkūnę), vandens maišytuvus (8 vnt.), klozetus (2 vnt.), elektros jungiklius ir įleidžiamus šviestuvus (123 vnt.). Iš viso ieškovas patyrė 2 965,57 EUR nuostolių. Ieškovas pateikė prašymą išmokėti draudimo išmoką, bet atsakovas atsisakė tai padaryti. Ieškovas nurodė, kad jis yra vartotojas, silpnesnioji vartojimo sutarties šalis, sutartį sudarė prie jos prisijungęs, sutarties sąlygos surašytos labai mažu šriftu, draudiko atstovė neperdavė jam draudimo sutarties taisyklių, su kuriomis jis nebuvo supažindintas. Atsakovas nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką, motyvuodamas tuo, jog namas įrenginėjamas ir nebaigtas statyti. Tokios aplinkybės nenustatyta draudimo sutartyje.Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas buvo tinkamai supažindintas su draudimo taisyklėmis, nes draudimo liudijime ieškovas pasirašė prie teksto, kad jis supažindintas su draudimo taisyklėmis ir gavo jų kopiją. Atsakovas vagystę iš ieškovo namo pripažino nedraudžiamuoju įvykiu, nes pagal draudimo taisyklių A.IV dalies 1.5 punktą vagystės ar piktavališko pastato sugadinimo dėl trečiųjų asmenų veiksmų atveju neatlyginami nuostoliai pastatams, kurie nebaigti statyti, yra rekonstruojami ar kuriuose vykdomi kapitalinio remonto darbai. Ieškovas 2016 m. rugsėjo 22 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akte į klausimą, ar įvykio metu pastatas buvo gyvenamas ar naudojamas, atsakė „ne“, įrašydamas prierašą, kad namas įrenginėjamas. Ieškovo sutuoktinė, paskambinusi atsakovei ir pranešusi apie vagystę, nurodė, kad bute ieškovo šeima dar negyveno. Iš buto nuotraukų matyti, kad namas buvo įrenginėjamas, jame vykdyti remonto darbai. Namo baigtumas buvo 81 proc.Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo AB DNB bankas nurodė, kad, jeigu ieškinys būtų patenkintas, sutinka, jog draudimo išmoka būtų mokama ne jam, bet ieškovui.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13. Ieškovas akcentuoja, kad jis nusipirko butą nebaigtame statyti statinyje, kurio baigtumas buvo 81 proc. Būtent tokį butą apdraudė atsakovas privalomuoju gyvenamojo pastato (būsto, buto) draudimu 2016-05-21. Nei draudimo sutartis, nei Statybos įstatymas nenustatė jokių apibrėžtų terminių patalpų sutvarkymui, įrengimui. Šių darbų ieškovas ėmėsi nedelsdamas, supirko reikiamą įrangą, tvarkė žemės sklypą prie buto, remonto darbus atliko specialistai. Vagystės dieną jau buvo padarytos pirmo aukšto grindys, įrengtos lubos, židinys, sumontuota šildymo sistema, pastatyti laiptai į antrą aukštą, įrengta vonia ir tualetas, atlikti kiti darbai. Nenustatyti asmenys išlaužė metalinius tvoros vartus, buto duris ir pavogė viską, ką galima išnešti be didesnės žalos turtui.

14. Apeliantas laikosi pozicijos, kad faktas, jog Nekilnojamojo turto registre įrašytas 81 proc. namo baigtumas, nereiškia, kad gyvenamasis namas nebaigtas statyti ir neatitinka draudimo sutarties ir taisyklių nustatytų sąlygų. Sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog draudimo taisyklės atsakovo sutuoktinei buvo išsiųstos elektroniniu paštu 2016-12-02. Apelianto teigimu, šis faktas įrodo, kad buvo pažeistas CK 6.992 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas įteikti taisykles prieš pasirašant draudimo sutartį. Atsakovas aiškiai šių reikalavimų nesilaikė.

18. Atsakovas laiko, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, konstatuodamas, kad apeliantas su taisyklėmis buvo supažindintas ir jam buvo įteikta jų kopija, ką apeliantas pats patvirtino savo parašu. Teismas, išsamiai ištyręs visus byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad faktiškai, vagystės metu, namas tikrai nebuvo tinkamas naudoti pagal savo, gyvenamąją, paskirtį, nebuvo pripažintas tinkamu naudoti, taigi atsakovas tinkamai vertino, kad bylos aplinkybės atitiko nedraudžiamojo įvykio apibrėžimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21. Ši byla nagrinėjama ieškovo A. J. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

22. Byloje nustatyta, kad ieškovui A. J. priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas apdraudė būstą AB „Lietuvos draudime“ draudimo laikotarpiui nuo 2016-06-04 iki 2017-06-03 (b.l. 10, t.1). Laikotarpiu nuo 2016-09-21, 16 val. iki 2016-09-22, 7 val. 30 min. vagystės tikslu buvo įsibrauta į namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 14, t.1). Dėl vagystės metu patirtų nuostolių atlyginimo ieškovas kreipėsi į atsakovą, prašydamas išmokėti draudimo išmoką pagal šalių sudarytą draudimo liudijimą.

23. Atsakovas atsisakė mokėti draudimo išmoką, motyvuodamas tuo, kad vagystės metu pastatas nebuvo baigtas statyti, dar neįrengtas ir tinkamas naudoti pagal paskirtį. Taisyklių A.IV dalies 1.5 punkte „Vagystė ir piktavališkas pastato sugadinimas dėl trečiųjų asmenų veiksmų“ yra nurodyta, kad nuostoliai neatlyginami pastatams, kurie nebaigti statyti, yra rekonstruojami arba kuriuose vykdomi kapitalinio remonto darbai. Atsakovas laikė, kad įvyko nedraudžiamasis įvykis ir mokėti draudimo išmoką atsisakė (b.l. 16, t.1).

24. Taigi nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar šiuo atveju vagystė yra draudžiamasis įvykis, t.y. ar atsakovas pagrįstai sprendė, kad apdraustasis objektas nėra baigtas statyti, ar ieškovas buvo tinkamai supažindintas su draudimo sąlygomis, nes, ieškovo teigimu, jam nebuvo tinkamai įteiktos draudimo taisyklės, ar nebuvo pažeistos kitos draudimo sąlygos.

25. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovui taisyklės buvo įteiktos tinkamai, kadangi jis pasirašė draudimo liudijime ir savo parašu patvirtino, kad buvo supažindintas su taisyklėmis ir jam buvo įteikta taisyklių kopija (b.l. 12, t.1). Šiuos įrodymus teismas vertino kartu su kitais įrodymais, o būtent - liudytojos S. J. parodymais, kuri teismo posėdyje patikino, kad jokiais savo veiksmais nebuvo pripažinusi fakto, jog Taisyklės sutarties sudarymo metu įteiktos nebuvo.

26. Ieškovo teigimu, būsto draudimo liudijime nėra įrašo, kad draudėjas (ieškovas) supažindintas su draudimo taisyklėmis ir jam įteikta jų kopija, o liudytojos S. J. parodymai turi būti vertinami kritiškai, kadangi ji yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo – atsakovo darbuotoja. Apelianto įsitikinimu, būtent liudytojos S. J. siųstas elektroninis laiškas ieškovo sutuoktinei su draudimo taisyklėmis įrodo, kad taisyklės buvo įteiktos ne pasirašant draudimo liudijimą ar prieš pasirašant draudimo liudijimą, o gerokai vėliau. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

27. Visų pirma, apelianto teiginys, kad būsto draudimo liudijime nėra įrašo, kad jis supažindintas su draudimo taisyklėmis ir jam įteikta jų kopija, neatitinka tikrovės, kadangi apelianto pateiktame draudimo liudijime yra akivaizdžiai nurodyta, kad draudėjas, pasirašydamas draudimo sutartį ir (arba) sumokėdamas draudimo įmoką (arba jos dalį) patvirtina, kad pritaria draudimo sutarties sąlygoms ir sudaro šią sutartį, taip pat, kad yra supažindintas su Draudimo taisyklėmis ir gavo jų kopijas. Ieškovo parašas yra šalia būtent šio įrašo, todėl teigti, kad tokio įrašo jis nematė, yra nelogiška ir neatitinka tikrovės.

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011-10-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 str.).

29. Teisėjų kolegija atmeta ieškovo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos S. J. parodymais, nes liudytoja parodymus davė prisiekusi sąžiningai sakyti tiesą, nieko nenuslėpdama ir nepridėdama (b.l. 180, t.1). Be to teismas liudytojos parodymus vertino su kitais byloje esančiais įrodymais – liudytojos parodymai kitiems įrodymams neprieštaravo, priešingai, juos kaip tik patvirtino - pats ieškovas pasirašė draudimo liudijime, patvirtindamas, kad taisyklės jam yra įteiktos. Priešingų įrodymų į bylą nėra pateikta.

30. Apelianto teigimu, liudytojos S. J. siųstas elektroninis laiškas įrodo, kad taisyklės nebuvo įteiktos draudimo liudijimo pasirašymo metu arba prieš pasirašant draudimo liudijimą. Tačiau vertinti, kad S. J., atsiųsdama Taisykles, pripažino, kad jų neįteikė sutarties sudarymo metu, nėra pagrindo, kadangi taip nebuvo nurodytame pačiame laiške, o pati S. J., apklausiama teismo posėdžio metu, patikino, kad jokiais savo veiksmais nebuvo pripažinusi fakto, kad Taisyklės sutarties sudarymo metu įteiktos nebuvo.

31. Apeliantas taip pat be pagrindo Būsto draudimo liudijimą vadina prašymu sudaryti draudimo sutartį, nes tokiu būdu reikėtų laikyti, kad draudimo liudijimas nebuvo išduotas, o buvo tik ieškovo prašymas. Taigi tokiu atveju būtų nelogiškas ieškovo kreipimasis į atsakovą ir į teismą, prašant priteisti draudimo išmoką, jei draudimo sutartis nebuvo sudaryta. Dėl tos pačios priežasties atmestini kaip nepagrįsti ir apelianto argumentai, jog atsakovas nesilaikė įstatymų, reglamentuojančių pastatų – gyvenamųjų butų (būstų) privalomąjį draudimą. Be to apeliantas neprašo pripažinti sutarties negaliojančia dėl jos sudarymo taisyklių pažeidimo, tik nurodo, kad draudimo sąlygos turi būti aiškinamos prie jų prisijungusios šalies naudai. Tačiau ginčo dėl draudimo sutarties sąlygų aiškinimo nagrinėjamoje byloje taip pat nėra, ginčas tik – ar pagal draudimo sutarties sąlygas vagystė šiuo atveju yra draudžiamasis įvykis ar ne.

32. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, konstatuodamas, jog apeliantas su Taisyklėmis buvo supažindintas ir jam buvo įteikta jų kopija, ką apeliantas pats patvirtino savo parašu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, sudarančius pagrindą išvadai, jog įvykis laikytinas nedraudžiamuoju, nes butas (namas) buvo nebaigtas statyti, nebuvo tinkamas naudoti pagal paskirtį.

33. Taigi byloje ginčas kilo iš draudimo sutarties, sudarytos pagal Būsto draudimo taisykles Nr. 67DNB (2016-01-26 redakcija, galioja nuo 2016-04-08). Pagal Taisyklių A.IV dalies 1.5. punktą, vagystės ir piktavališko pastato sugadinimo dėl trečiųjų asmenų veiksmų atveju, neatlyginami nuostoliai pastatams, kurie nebaigti statyti, yra rekonstruojami ar kuriuose vykdomi kapitalinio remonto darbai. Nebaigtas statyti pastatas – pastatas, kuris dėl neužbaigtų statybos darbų negali būti naudojamas pagal paskirtį arba nėra pripažintas tinkamu naudoti. Ieškovas byloje siekė įrodyti, kad pastatas yra baigtas statyti, yra tinkamas gyventi ir gyvenamas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, padarė priešingą išvadą ir nesutikti su tokia išvada apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

34. 2016 m. rugsėjo 22 d. surašytame turto sunaikinimo, sugadinimo akte pats ieškovas pasirašė, patvirtindamas jame užfiksuotas aplinkybes - kad pastatas nebuvo gyvenamas ar naudojamas, namas yra įrenginėjamas, nurodyta, kad statybininkai, atvykę ryte, rado apvogtą namą. Taip pat atsakovas į bylą pateikė nuotraukas, kuriose buvo fiksuota namo būklė iš karto po vagystės, iš ko pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bute po vagystės vykdyti statybos darbai, patalpose tuo metu atlikta tik dalinė apdaila, nėra durų, grindų, sienų ir lubų dangos. Į bylą taip pat buvo pateiktas pranešimo apie įvykį įrašas, kur ieškovo sutuoktinė nurodo, kad bute dar negyveno. Ieškovas šiuos įrodymus iš esmės pripažino. Be to VĮ Registrų centro išrašas neginčijamai patvirtina, kad namas nėra įrengtas ir tinkamas gyventi - ieškovo namo baigtumo procentas yra 81.

35. Aplinkybę, kad namas nebuvo baigtas statyti, patvirtina ir prie civilinės bylos prijungta ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-44965-16 medžiaga, kurioje konstatuota tokios faktinės aplinkybės: „matome, kad yra atliekami namo vidaus darbai“; „man nuosavybės teise priklauso įrenginėjamas namas, <...> man paskambino darbų vadovas <...> ir pranešė, kad yra apvogtas mano minėtas namas“; „mano įrenginėjamame name dirbo daug darbuotojų, kurie turėjo raktus“; „įrenginėjamame name įrenginėjau šildymo ir karšto vandens ruošimo sistemą, <...> aš pats siūliau Aisčiui neįrenginėti šios sistemos kol niekas pastoviai šiame name negyvena, t.y., įspėjau jį, kad namą gali apvogti“; „nakties metu iš pranešėjo statomo namo pavogtas katilas, statybiniai įrankiai, <...> apie vagystę pranešėjui pranešė statybininkai“.

36. Atsakovo nurodomų ir pirmosios instancijos teismo konstatuotų aplinkybių paneigimui ieškovas pateikė 2016 m. sausio 26 d. ir 2017 m. sausio 31 d. kadastrinių matavimų bylas, kurias pirmosios instancijos teismas įvertino ir pažymėjo, kad antroji kadastrinių matavimų byla parengta praėjus 4 mėnesiams po vagystės. Pirmojoje kadastrinių matavimų byloje pirmame aukšte ne visos patalpos pažymėtos pertvaromis. Joje įrašyta, kad nėra šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo, dujų, viryklės ir vonios kambario. Buto vidaus patalpų eksplikacijoje plane pažymėtos patalpos nurodytos kaip neįrengtos. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad 2017 m. sausio 31 d. (pagal antrąją kadastrinių matavimų bylą) ieškovo butas tuo metu jau buvo įrengtas (dėl to ginčo nėra). Tačiau aukščiau nurodytų įrodymų visuma leidžia teigti, kad vagystės metu (2016 m. rugsėjo 21-22 d.) pastatas dar nebuvo baigtas statyti, t.y., dėl neužbaigtų statybos darbų negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį arba nebuvo pripažintas tinkamu naudoti, kas visiškai atitinka Taisyklių nedraudžiamojo įvykio apibrėžimą.

37. Pažymėtina, kad šiuo atveju namo pastato paskirtis - gyvenamoji neturi esminės reikšmės, nes atsakovas šios aplinkybės ir neginčija, nes pastato paskirtis savaime nepadaro pastato faktiškai gyvenamo ar negyvenamo. Atsakovo pozicija yra tokia, jog pastatas nėra naudojamas pagal paskirtį, t.y., negyvenamas, nes nėra baigtas statyti ir nėra pripažintas tinkamu naudoti, kas atitinka Taisyklių A dalies 3.1. punktą.

38. Apeliantas taip pat nurodo, kad atsakovas būtent tokį - nebaigtą statyti būstą apdraudė privalomuoju draudimu. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, tai nebuvo privalomasis draudimas. Ši draudimo rūšis yra savanoriška, o pagal sutarčių laisvės principą, kiekvienas asmuo gali rinktis kur ir pagal kokias sąlygas sudaryti draudimo sutartį. Be to byloje ir nebuvo ginčo, kad atsakovas nežinojo, jog draudžia nebaigtą statyti pastatą. Atsakovo teigimu, tokie pastatai yra draudžiami nuo gaisro, gamtinių jėgų, lietaus, vagystės, tačiau su tam tikru rizikos apribojimu. Šiuo atveju vienas iš apribojimų buvo tai, jog vagystei iš nebaigto statyti pastato apsauga negalios.

39. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad vagystės dienai buvo pastatyti laiptai į antrą aukštą bei antrame aukšte įrengta vonia, tualetas, kitos patalpos – miegamieji kambariai. Vagystės metu, kaip nurodo pats ieškovas, buvo pavogta viskas, ką tik buvo galima išnešti, nesugadinus vagiamo turto. Taigi iš pavogtų daiktų sąrašo (klozetai, šildymo sistemos elementai) matyti, kad nėra pavogta jokių namų apyvokos daiktų, kurie yra įprasti nuolat gyvenant savo būste, kas taip pat patvirtina, kad pastatas nebuvo įrengtas ir pritaikytas gyvenimui.

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad faktiškai, vagystės metu namas tikrai nebuvo tinkamas naudoti pagal savo - gyvenamąją paskirtį, nebuvo pripažintas tinkamu naudoti, taigi atsakovas tinkamai vertino, kad bylos aplinkybės atitiko nedraudžiamojo įvykio apibrėžimą.

41. Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).

42. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.