- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-03
- Bylos Nr.
- e2S-677-642/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos ir netesybų priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ priešieškinį dėl projektavimo darbų sutarties pagrindu sumokėtų sumų (nuostolių) bei delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. gegužės 18 d. sprendimu pakeitė Plungės apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. sprendimą ir nutarė atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ priešieškinį tenkinti – priteisti iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 55 316,50 Eur nuostolius, 1 991,39 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 57 307,89 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. kovo 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 004,30 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. gegužės 19 d. kreipėsi į teismą, prašydama išdėstyti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 18 d. sprendimu iš ieškovės priteistų sumų sumokėjimą atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dvejiems metams. Savo prašymą grindė sunkia finansine padėtimi. Nurodė, kad ieškovė yra smulki įmonė, joje dirba tik 5 darbuotojai. Įmonė neturi nekilnojamojo turto. Įmonės metinės pajamos vidutiniškai sudaro apie 190 000 Eur. 2022 metais įmonė gavo 208 000 Eur pajamų. Priteista sumokėti suma sudaro apie 30 procentų metinių įmonės pajamų. Pažymėjo, kad įmonė kasmet turi ir sąnaudų, kurios sudaro beveik pajamų dydį atitinkančią pinigų sumą, todėl įmonė kasmet balansuoja tarp nedaug pelningų ir nuostolingų metų rezultatų. Mano, kad priteistos sumos ieškovė iš karto sumokėti negali.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. gegužės 22 d. atsiliepime į ieškovės prašymą nurodė, kad su prašymu nesutinka. Mano, kad ieškovė piktnaudžiauja ir siekia išvengti priteistos skolos sumokėjimo. Atidėjus sprendimo vykdymą, nebus užtikrintas jo vykdymas. Ieškovė prašyme nenurodo, kada, kaip ir kokiomis dalimis ketina grąžinti skolą. Pažymėjo, kad atsakovė ir taip patyrė nepagrįstų nuostolių – liko neįgyvendintas verslo projektas, pasitraukė investuotojas, dėl to atsakovė buvo priversta imti paskolą. Nėra jokių išimtinių sąlygų tenkinti ieškovės prašymą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Plungės apylinkės teismas 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl teismo sprendimu priteistų sumų mokėjimo išdėstymo atmetė. Teismas nutarė išduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomąjį raštą.
5. Teismas vertino, kad šiuo atveju ieškovė teismui pateikė ne visą informaciją, kuri išsamiai atskleistų jos finansinę būklę. Teismas nurodė, kad į bylą nepateikti turimų banko sąskaitų išrašai ir likučiai, neaišku, ar įmonė neturi debetinių reikalavimų, neaišku, ar nėra sudariusi pelningų sutarčių. Taip pat nėra duomenų apie tai, kaip įmonė ketina gerinti savo finansinę situaciją ir kokiu būdu ketina dengti šią priteistą skolą.
6. Teismo nuomone, nėra pagrindo padaryti neabejotiną išvadą, kad įmonės finansinė situacija yra ypač sunki, juolab kad įmonė sugebėjo padengti itin dideles bylinėjimosi išlaidas (advokato pagalbai apmokėti ir žyminiams mokesčiams). Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovė taip pat patyrė nuostolių – liko neįgyvendintas verslo projektas, pasitraukė investuotojas, dėl to atsakovė buvo priversta imti paskolą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-48-666/2023 ir klausimą išspręsti iš esmės – išdėstyti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 18 d. sprendimu iš ieškovės priteistų sumų sumokėjimą atsakovei dvejiems metams. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad esama ieškovės finansinė padėtis objektyviai apriboja jos galimybes įvykdyti teismo sprendimą esamu momentu (pridedami esami faktiniai sąskaitų likučiai), tačiau egzistuoja reali tikimybė, kad teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui.
7.2. Pažymima, kad atsakovės interesų apsauga sprendimo vykdymo išdėstymo atveju yra užtikrinta teismo priteistomis procesinėmis palūkanomis. 6 proc. dydžio procesinės palūkanos skaičiuojamos už priteistą sumą (57 307,89 Eur) nuo 2022 m. kovo 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir tai kompensuos atsakovės patiriamus nuostolius. Be to, atsakovė atsiliepime į ieškovės prašymą nepateikė jokių įrodymų, kad sprendimo vykdymo išdėstymas iš esmės pažeistų jos interesus ir ji dėl to patirtų didelių papildomų nepatogumų.
7.3. Ieškovė nurodo, kad ji teismo prašė sprendimo vykdymą ne atidėti, o tik išdėstyti, sumokant priteistą sumą dalimis per 24 mėnesius. Kadangi ieškovė objektyviai neturi galimybių iš karto sumokėti priteistą sumą, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo manyti, kad ji, pasinaudodama CPK 284 straipsnyje įtvirtinta procesine teise, siekia atidėjimo 24 mėnesių terminui, nepateikdama duomenų apie savo turtinės padėties būsimą pagerėjimą.
7.4. Apeliantė pažymi, kad teismas nepagrįstai, neįsiteisėjus teismo nutarčiai dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, išdavė vykdomąjį raštą.
Atsiliepimas
8. Atsakovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
8.1. Ieškovė nepateikė jokių argumentų, patvirtinančių, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas iš tiesų sudarytų sąlygas įvykdyti tokį teismo sprendimą. Pažymima, kad kartu su skundu buvo pateiktos sąskaitos išrašai ne su sąskaitos istorija, tačiau tik vienos dienos sąskaitos išrašas, t. y. 2023 m. gegužės 25 d. Atsakovės nuomone, ieškovė prieš pateikdama skundą visiškai „išvalė“ turimas sąskaitas, palikdama jose tik 45,62 Eur sumą. Tai patvirtina ieškovės siekį nuslėpti (neparodyti) savo realiai gaunamas pajamas.
8.2. Aplinkybę, kad prieš pateikiant sąskaitų išklotines buvo siekiama jas visiškai išvalyti, akivaizdžiai patvirtina ir vienintelė UAB „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuota bankinė operacija, kuria AB „(duomenys neskelbtini)“ 800 Eur perveda į savo dukterinę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Abiejų šių bendrovių tiek veiklos sritis, tiek ir vadovai sutampa, vadovė yra ta pati – A. M..
8.3. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad ji apskritai ketina grąžinti skolą, o jos veiksmai (pervedant lėšas į savo dukterinę įmonę) šiuo atveju rodo sąmoningą tokios prievolės vengimą.
8.4. Dėl ieškovės kaltų veiksmų atsakovė patyrė itin didelių nuostolių, t. y. liko neįgyvendintas verslo projektas, pasitraukė investuotojas, dėl to atsakovė buvo priversta imti paskolą. Pažymima, kad šio proceso metu vien palūkanų pagal atsakovės teismui pateiktą paskolos sutartį buvo sumokėta daugiau kaip 44 000 Eur. Atsakovė nurodo, kad vykdymo sprendimo atidėjimas, kurio metu skolininkė galės toliau disponuoti kreditorės pinigais, o kreditorė turės už paimtą paskolą mokėti vis didėjančias palūkanas, laikytinas neteisingo ir neproporcingo išimtinio pranašumo suteikimu.
8.5. Atsakovė pažymi, kad sutiktų svarstyti klausimą dėl taikos sutarties sudarymo sprendimo vykdymo procese, tačiau visiškai kitomis nei ieškovės teismui pateiktomis sąlygomis vienerių metų laikotarpiui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
11. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl teismo sprendimu priteistų sumų mokėjimo išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
12. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).
13. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė į bylą naujus įrodymus – duomenis apie ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų likučius. Atsižvelgdamas į tai, kad pateikti nauji įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).
Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo
14. Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. gegužės 18 d. sprendimu pakeitė Plungės apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. sprendimą ir nutarė atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ priešieškinį tenkinti – priteisti iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 55 316,50 Eur nuostolius, 1 991,39 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 57 307,89 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. kovo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 004,30 Eur bylinėjimosi išlaidas.
15. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų – įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, jog teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo.
16. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
17. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
18. Taip pat teismų praktikoje nurodyta, kad sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo yra atsižvelgiama į tai, ar atsakovas ėmėsi kokių nors veiksmų, pagrindžiančių jo ketinimų atsiskaityti realumą, t. y. ar jis bent iš dalies mokėjo ieškovui jam priteistas sumas, ar, priešingai, ilgą laiką neatliko jam jokių mokėjimų ir nevykdė savo prievolių. Teismų praktikoje taip pat atsižvelgiama į tai, ar atsakovas, net iš dalies neatsiskaitydamas su ieškovu, tuo pačiu metu vykdo prievoles kitiems savo kreditoriams, tokiu būdu pažeisdamas lygiateisiškumo principą (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2149/2013, 2022 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-76-330/2022, 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-261-302/2022, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 16 d nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-491-1120/2022). Pareiga įrodyti reikšmingas aplinkybes tenka tai proceso šaliai, kuri reiškia atitinkamą procesinį prašymą (CPK 178 straipsnis).
19. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teikdama prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, ieškovė pateikė ne visą informaciją, kuri išsamiai atskleistų jos finansinę būklę. Į bylą nebuvo pateikti turimų banko sąskaitų išrašai ir likučiai. Kartu su atskiruoju skundu ieškovė pateikė sąskaitų išrašus, tačiau išrašai pateikti tik nurodant galutinį likutį, o ne sąskaitos istoriją, iš kurios būtų galima spręsti apie ieškovės finansines galimybes. Iš ieškovės pateiktų duomenų nėra galimybės spręsti, ar įmonė turi debetinių reikalavimų, neaišku, ar nėra sudariusi pelningų sutarčių. Taip pat nėra duomenų apie tai, kaip įmonė ketina toliau vykdyti veiklą ir gerinti savo finansinę situaciją ir kokiu būdu ketina dengti teismo sprendimu priteistą skolą. Kaip matyti iš viešos informacijos tinklapyje rekvizitai.lt, įmonėje dirba 5 darbuotojai, kurių vidutinis darbo užmokestis – 1 321,32 Eur, t. y. daugiau nei minimalus. Įmonė vykdo veiklą. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo padaryti neabejotinos išvados, kad įmonės finansinė situacija yra ypač sunki, dar ir dėl to, kad įmonė sugebėjo padengti itin dideles bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu pateikė net 3 852,45 Eur siekiančias advokatui išleistas bylinėjimo išlaidas, mokėjo itin didelius beveik 1 000 Eur siekiančius žyminius mokesčius ir t. t.
20. Be to, net ir manant, jog skolininkės finansinė padėtis yra sunki, pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad įmonės finansinė padėtis ateityje pagerės.
21. Sprendžiant dėl galimybės vykdyti teismo sprendimą ateityje, reikšmingi įrodymai yra ne tik apie anksčiau gautas pajamas, tačiau ir tokių pajamų gavimo pagrindą ateityje – sutartis ar pan., taip pat turimų ir naujų įsipareigojimų dydį, tai patvirtinantys dokumentai. Atsakovė nepateikė jokių skaičiavimų, kurie būtų pagrindas daryti išvadą, kad, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, šis sprendimas bus įvykdytas būtent pagal ieškovės prašyme minimą tvarką (CPK 178, 185 straipsniai).
22. Be to, vertinant ieškovės pateiktą prašymą, turi būti atsižvelgiama į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į tai, ar prašymo tenkinimas nesukurs nepagrįstų nuostolių kreditorei. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į atsiliepime į atskirąjį skundą išsakytus atsakovės argumentus apie tai, kad atsakovė iš ieškovės teismo sprendimu prisiteisė 2018–2019 metais sumokėtas pinigų sumas, todėl akivaizdu, kad, įvertinus infliaciją, piniginės lėšos yra gerokai nuvertėjusios. Be to, atsakovės teigimu, dėl ieškovės kaltų veiksmų atsakovė jau patyrė itin didelių nuostolių, t. y. liko neįgyvendintas verslo projektas, pasitraukė investuotojas, dėl to atsakovė buvo priversta imti paskolą, mokėti palūkanas. Vien ieškovės nurodoma „aplinkybė“, kad atsakovės interesų apsauga sprendimo vykdymo išdėstymo atveju būtų užtikrinta teismo priteistomis procesinėmis palūkanomis, teismo vertinimu, nelaikytina garantija (užtikrinimo priemonė), patvirtinačia teismo sprendimo įvykdymo galimumą.
23. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų atlikusi bent dalį mokėjimų atsakovei. Darytina išvada, kad ieškovė iš esmės nededa pastangų kuo greičiau atsiskaityti su atsakove, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tenkinus ieškovės prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, būtų pažeisti išieškotojos teisėti lūkesčiai, kad jai palankus teismo sprendimas būtų kuo greičiau įvykdytas.
24. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovė nepagrindė tokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį nukrypti nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo netenkintas pagrįstai.
25. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, neįsiteisėjus teismo nutarčiai dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, išdavė vykdomąjį raštą. Apeliacinės instancijos teismas tokį ieškovės argumentą atmeta kaip nepagrįstą, nes vykdomasis raštas atsakovei pagrįstai išduotas įsiteisėjus 2023 m. gegužės 18 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarčiai, vadovaujantis CPK 646 straipsnio 1 dalimi.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
27. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės prašymą dėl teismo sprendimu priteistų sumų mokėjimo išdėstymo, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.