- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-02
- Bylos Nr.
- 2YT-6784-863/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Pareiškėjas
- I. S.
- Suinteresuotas asmuo
- AB Šiaulių bankas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. S. skundą dėl antstolio Vytauto Mitkaus veiksmų, suinteresuotas asmuo AB Šiaulių bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja 2017 m. sausio 3 d. skundu prašo panaikinti antstolio 2016 m. gruodžio 12 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S2-82285, 2016 m. gruodžio 13 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S2-82286 ir 2016 m. gruodžio 13 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S2-82284.
Antstolį Vytautą Mitkų pavaduojanti antstolė Daiva Prunskienė 2017 m. sausio 6 d. priėmė patvarkymą, kuriuo pareiškėjos skundo netenkino ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjos skundą persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui (skundas teisme gautas 2017 m. sausio 10 d.).
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde (c. b. l. 5-7) nurodo, kad 2016 m. gruodžio 17 d. gavusi antstolio Vytauto Mitkaus pranešimą, 2016 m. gruodžio 19 d. pateikė antstoliui prašymą Nr. VS „Dėl hipoteka užtikrintos skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo“, kuriame prašė nurodyti, kokį įkeistą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą turi skolininkė UAB „Trakų akmuo“ ir kiti solidarūs skolininkai laiduotojai bei kokie vykdymo veiksmai atlikti iš skolininkės ir laiduotojų kreditoriaus AB Šiaulių banko naudai. Pažymi, kad prašyme nurodė, kad priverstinio vykdymo stadijoje išieškojimas į subsidiaraus skolininko turtą gali būti nukreipiamas tik tada, kai bus baigtas išieškojimas iš pagrindinių skolininkų turto, ir tik tiek, kiek pagrindinė prievolė liks neįvykdyta (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1498-275/2015). Nurodo, kad 2016 m. gruodžio 31 d. gavo antstolio padėjėjos atsakymą, kuriame nurodyta, kad skolininkės UAB „Trakų akmuo“ turtas nebuvo įkeistas, todėl skolininkė neturi jokio pagrindo pirmiausia išieškojimą nukreipti į skolininkės turtą ar kokį nors turtą, kuris nenumatytas vykdomajame dokumente. Pareiškėja teigia, kad antstolio veiksmai yra neteisėti, kadangi skolininkė turi kito turto, į kurį, visų pirma, turi būti nukreiptas išieškojimas, nes, priešingu atveju, kyla reali grėsmė, kad iš svetimo daikto hipotekos bus išieškota daugiau įkeisto turto nei reikia (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-378-619/2015). Pareiškėja pažymi, kad jos įgaliojimo pagrindu UAB „Trakų akmuo“ atstovas R. Z. sudarė hipotekos lakštą, kuriuo užtikrino UAB „Trakų akmuo“ ir AB Ūkio banko 2008 m. vasario 29 d. Kredito linijos sutartį Nr. 13-041/08. Buvo įkeisti 5 pareiškėjai priklausantys žemės sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad skolininkė UAB „Trakų akmuo“ Kredito linijos sutarčiai užtikrinti įkeitė papildomą turtą: 1) įkeitimo lakštu Nr. 06231 įkeitė pinigines lėšas ir būsimas įplaukas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), įkeičiamo turto vertė – 1 000 000 Lt; 2) 2010 m. vasario 6 d. Įkeitimo sutartimi Nr. 10-1 įkeistas esamos ir būsimos reikalavimo teisės, kylančios iš sutarčių, sudarytų tarp UAB „Trakų akmuo“ ir UAB „Pamario tiekėjai“ pagal 2008 m. liepos 10 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 80710, UAB „Trakų akmuo“ ir UAB „Vilniaus aidai“ pagal 2009 m. gegužės 10 d. Sutartį Nr. 09/31U bei visos paskesnės teisės, kylančios iš sutarčių, sudarytų ir sudaromų dėl to paties dalyko ir su tais pačiais asmenimis; 3) Kredito linijos sutartimis pateiktas 1 000 000 Lt UAB „Trakų akmuo“ paprastasis vekselis, laiduotas B. Z. ir L. Z.; 4) 2010 m. vasario 26 d. Susitarimo Nr. 1 priede 2008 m. vasario 29 d. Kredito linijos sutarties Nr. 13-041/08 papildomai pateiktos laiduotojų B. Z. ir L. Z. laidavimo sutartys bei UAB „Čedasų dolomitas“ ir UAB „Gatra“. Teigia, kad aukščiau nurodytas turtas įkeistas bei už jį laiduota kreditoriaus naudai pagal Kredito linijos sutartį. Pažymi, kad skolininkė UAB „Trakų akmuo“ yra ne tik įkeitusi savo turtą Kredito linijos sutarčiai užtikrinti, tačiau už Kredito linijos sutartį yra laiduota. Teigia, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.81 straipsnyje nurodyta, kad kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, šiuo atveju pareiškėja yra svetimo daikto hipotekos davėja, todėl subsidiari skolininkė (CK 4.195 straipsnis), todėl išieškojimas į jos turtą gali būti nukreipiamas tik tada, kai bus baigtas išieškojimas iš pagrindinių skolininkų turto, ir tik tiek, kiek pagrindinė prievolė liks neįvykdyta. Pareiškėja nurodo, kad jai žinoma, jog kreditorius AB Šiaulių bankas yra nukreipęs išieškojimą į Kredito linijos sutarties laiduotoją L. Z. – Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-5234-392/2016 priėmė 2016 m. birželio 10 d. preliminarų sprendimą, kuriuo nutarė išieškoti AB Šiaulių banko naudai iš atsakovės L. Z. 236 100 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, todėl, kadangi laiduotojai yra solidarūs skolininkai, išieškojimas, visų pirma, turi būti nukreipiamas į juos. Pareiškėja taip pat nesutinka su jai antstolio padėjėjos pateiktame atsakyme nurodytu teiginiu, kad UAB „Trakų akmuo“ yra bankrutavusi, todėl ji negalės apmokėti skolą, kadangi paskirtas bankroto administratorius tenkina Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka patvirtintus kreditorių reikalavimus.
Antstolį Vytautą Mitkų pavaduojanti antstolė Daiva Prunskienė 2017 m. sausio 6 d. patvarkyme, kuriuo netenkino pareiškėjos skundo (c. b. l. 2-4) nurodo, kad antstolis Vytautas Mitkus vykdo Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaro E. N. 2016 m. gegužės 18 d. vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. 4243 dėl hipoteka užtikrinto įsipareigojimo, t. y. 389 878,77 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės BUAB „Trakų akmuo“ ir turtu atsakingos įkaito davėjos I. S. išieškotojo (hipotekos kreditoriaus) AB Šiaulių banko naudai (hipoteka įkeistas turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini)). Antstolė nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad antstolis neturi teisės realizuoti hipoteka įkeisto įkaito davėjai priklausančio turto pirmiausia nenukreipęs išieškojimo į skolininkei BUAB „Trakų akmuo“ priklausantį turtą, nurodydama, kad išieškotojui AB Šiaulių bankui pateikus antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą – vykdomąjį įrašą Nr. 4243, antstolis patikrino, ar nėra akivaizdžių kliūčių, numatytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir nenustačius tokių kliūčių, priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. Prieš siųsdamas raginimą įvykdyti sprendimą, antstolis patikrino hipotekos lakšto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame išduotas vykdomasis įrašas Nr. 4243, duomenis ir nustatė, kad šiuo hipotekos lakštu yra įkeistas tik įkaito davėjai I. S. priklausantis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog Lietuvos Respublikos teisės aktai antstoliui nesuteikia teisės vertinti vykdomųjų dokumentų išdavimo pagrįstumo, kreditoriaus ir skolininko sutartinių santykių ar atsisakyti vykdyti vykdomąjį dokumentą, nesant tam teisinio pagrindo. Vykdomasis įrašas yra galiojantis vykdomasis dokumentas ir antstolis neturi teisės atsisakyti jo vykdyti. Teigia, kad vykdomajame įraše hipotekos lakšte aiškiai nurodyta į kurį įkeistą turtą turi būti nukreiptas išieškojimas – būtent tik į I. S. priklausantį aukščiau paminėtą turtą – žemės sklypus. Nurodo, kad iš hipotekos lakšto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad šiuo atveju skolai užtikrinti buvo įkeistas tik minėtas įkaito davėjai I. S. priklausantis turtas, tuo tarpu skolininkės turtas įkeistas nebuvo, todėl antstolis neturi jokio pagrindo pirmiausia išieškojimą nukreipti į skolininkės turtą ar kokį nors kitą turtą, kuris nenumatytas vykdomajame dokumente. Pažymi, kad priėmęs vykdyti vykdomąjį įrašą, antstolis skolininkui išsiunčia raginimą įvykdyti hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą per vieną mėnesį nuo raginimo įteikimo dienos, o raginimo kopiją išsiunčia įkaito davėjui (kai jis nėra skolininkas) ir kitiems Hipotekos registre nurodytiems kreditoriams (CPK 746 straipsnio 1 dalis), todėl raginimo kopija ir buvo išsiųsta įkaito davėjai. Išsiuntęs ar įteikęs raginimą įvykdyti hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą, antstolis areštuoja įkaito davėjo turtą (CPK 746 straipsnio 2 dalis). Jeigu skolininkas, gavęs antstolio raginimą įvykdyti hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą, per raginime nurodytą terminą neįvykdo hipoteka ar įkeitimu užtikrinto skolinio įsipareigojimo, antstolis nustato įkeisto turto administravimą arba įkeistą turtą realizuoja priverstine tvarka (CPK 746 straipsnio 3 dalis). Nurodo, kad įkaito davėjai – pareiškėjai, 2016 m. gruodžio 28 d. rašte buvo paaiškinta, kad vadovaujantis CPK 745 straipsnio 2 dalimi, jeigu išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto ir įkaito davėjas nėra skolininkas, tai toks įkaito davėjas vykdant išieškojimą iš įkeisto turto turi tokias pačias procesines teises kaip ir skolininkas. Teigia, kad CK 4.194¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas (įkaito davėjas) turi teisę bet kuriuo metu nuo prievolės įvykdymo termino pabaigos iki hipotekos objekto realizavimo momento panaikinti hipoteką tinkamai įvykdydamas hipoteka užtikrintą prievolę, todėl pareiškėja (įkaito davėja) taip pat turi teisę per raginime nurodytą terminą sumokėti skolą, taip išvengiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Pažymi, kad teisės aktai nenumato pareigos antstoliui suteikti ilgesnį, nei įstatyme numatytas 30 dienų terminas, skolos apmokėjimo terminą. Taip pat nurodo, kad pareiškėjos cituojamose Vilniaus apygardos teismo nutartyse pateikti teisės išaiškinimai negali būti taikomi šioje byloje, kadangi minėtose civilinėse bylose nagrinėtos skirtingos faktinės aplinkybės.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB Šiaulių bankas atsiliepime į skundą (c. b. l. 41-43) nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Pažymi, kad AB Ūkio bankas, kurio reikalavimo teises perėmė AB Šiaulių bankas, ir UAB „Trakų akmuo“ 2008 m. vasario 29 d. sudarė Kredito linijos sutartį Nr. 13-041/08, kuria UAB „Trakų akmuo“ suteiktas 1 000 000 Lt (289 620,02 Eur) dydžio kreditas. Prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymui užtikrinti buvo pateiktos tokios užtikrinimo priemonės: 1) banko naudai įkeistas turtas – UAB „Trakų akmuo“ esamos ir būsimos lėšos sąskaitose, UAB „Trakų akmuo“ reikalavimo teisės, kylančios iš skolininko ir jo klientų sudarytų sutarčių; 2) penki žemės sklypai, priklausantys pareiškėjai, dėl kurių kilo ginčas; 3) UAB „Čedasų dolomitas“, UAB „Gatra“, B. Z. ir L. Z. laidavimo sutartys; 4) UAB „Trakų akmuo“ vekselis, laiduotas L. Z. ir B. Z.. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 4 d. nutartimi UAB „Trakų akmuo“ iškėlė restruktūrizavimo bylą, kuri Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartimi buvo nutraukta. UAB „Trakų akmuo“ kreditorių susirinkimas 2015 m. lapkričio 24 d. nutarė iškelti bankroto bylą UAB „Trakų akmuo“ ir bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. AB Šiaulių bankas yra bankrutuojančios UAB „Trakų akmuo“ kreditorius. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad jis 2015 m. gruodžio 28 d. pateikė savo kreditorinį reikalavimą UAB „Trakų akmuo” bankroto byloje, įskaitant ir reikalavimą 389 520,05 Eur sumai pagal Kredito sutartį, iš kurios negrąžintas kreditas pagal Kredito sutartį – 236 005,80 Eur, likusi suma – palūkanos ir delspinigiai; 2016 m. vasario 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimu minėtas kreditoriaus reikalavimas patvirtintas. Teigia, kad kadangi įsipareigojimai bankui nebuvo įvykdyti, buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas iš visų užtikrinimo priemonių pagal Kredito sutartį. Pažymi, kad nors pareiškėja nurodo, kad ji kaip svetimo daikto hipotekos davėja yra subsidiari skolininkė, todėl pirmiau turi būti nukreiptas išieškojimas į kitą skolininko turtą, tačiau svetimo daikto hipotekos atveju subsidiarumas suprantamas tik skolininko įkeisto turto atžvilgiu, o ne bendrai visoms prievolės užtikrinimo priemonėms pagal Kredito sutartį. Pažymi, kad įstatyme numatyta, kad įkeisto daikto savininkas subsidiariai atsako už skolininko įsipareigojimo įvykdymą tik įkeistu savo daiktu (CK 4.195 straipsnio 1 dalis), t. y. jeigu kreditoriaus reikalavimai užtikrinti ir skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto hipoteka, ir svetimo daikto hipoteka, kreditorius turi teisę išieškoti iš svetimo daikto hipotekos objekto tik tiek, kiek neįmanoma jo reikalavimo patenkinti iš įkeisto skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto (CK 4.195 straipsnio 3 dalis). Teigia, kad įstatymas nesieja svetimo daikto hipotekos ir kitų prievolės užtikrinimo priemonių. Svetimo daikto hipotekos realizavimo momentas susijęs tik su skolininko įkeistu turtu ir jo verte, t. y. kreditorius turi teisę išieškoti iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto tik tiek skolos, kiek neįmanoma skolos išieškoti iš įkeisto skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto. Tokiu būdu pagal įstatymą svetimo daikto hipoteka įkeisto turto realizavimas galimas nuo to momento, kai remiantis skolininko įkeisto turto verte, paaiškėja, kad kreditorius neturi galimybių patenkinti savo reikalavimo iš įkeisto skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto. Pažymi, kad šiuo atveju nėra jokio realizuotino nors minimaliai vertingo skolininkei priklausančio įkeisto turto: įkeistų bankrutuojančios UAB „Trakų akmuo“ lėšų sąskaitose bankroto dienai nėra, todėl jos neturi jokios vertės ir nebus realizuotos bankroto procese, įkeistos bankrutuojančios UAB „Trakų akmuo“ reikalavimo teisės, kylančios iš skolininkės ir jos klientų sudarytų sutarčių, nebeegzistuoja, nes sutartys yra pasibaigusios, todėl neturi jokios vertės ir nebus realizuotos bankroto procese. Taigi visas įkeistas skolininkei priklausantis turtas yra bevertis, iš jo nebus patenkinta jokia kreditoriaus AB Šiaulių banko reikalavimo dalis, todėl jokių lėšų iš skolininkei priklausančio įkeisto turto pardavimo bankroto procese bankas negaus. Pasisakydamas dėl pareiškėjos teiginių, kad bankas privalo pirmiausia nukreipti išieškojimą pagal Kredito sutartį į laiduotojus, nurodo, kad hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas kaip solidarusis bendraskolis, vykdytų turimų solidariųjų prievolę, yra saistoma jam neįvykdyto skolinio įsipareigojimo dydžio ir nesaistoma kreditoriaus galimybės gauti reikalavimo (jo dalies) patenkinimų iš įkeisto daikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010). Pažymi, kad kreditorius AB Šiaulių bankas vykdo skolos išieškojimą iš pareiškėjai priklausančio įkeisto turto sumai, kurią sudaro šiai dienai neįvykdyti UAB „Trakų akmuo“ skoliniai įsipareigojimai. Šiai dienai jokios lėšos skolinių įsipareigojimų įvykdymui iš laiduotojų negautos. Kaip nurodyta minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, kreditoriaus AB Šiaulių banko nesaisto galimybės gauti reikalavimo (jo dalies) patenkinimą iš laiduotojų, todėl ieškovas turi teisę vykdyti išieškojimą iš įkeisto turto. Bankas turi teisę išsiieškoti ir susigrąžinti tik faktiškai egzistuojančią ir pagrįstą skolos sumą, kuri tikslinama vykdymo procese, todėl bankas turi įstatymuose nustatytą teisę pareikšti reikalavimą esančiai skolos sumai, todėl pareiškėjos argumentai dėl banko pareigos pirmiausiai pareikšti reikalavimus laiduotojams nepagrįsti. Apibendrindamas suinteresuotas asmuo nurodo, kad kadangi pagal Kredito sutartį įkeisto skolininkui priklausančio turto vertė yra lygi nuliui, t. y. jokių pajamų realizavus šį turtą nebus gauta, jis turi teisę pradėti vykdyti skolos išieškojimą iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto, be to, bankas turi teisę vykdyti priverstinį skolos išieškojimą iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto, nepriklausomai nuo lygiagrečiai vykdomo išieškojimo iš laiduotojos.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 11 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2017 m. vasario d., 10.00 val. (c. b. l. 35-36). Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2017 m. sausio 11 d. nutarties patvirtintas kopijas bei CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (c. b. l. 37) (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0240/16/03018 nustatyta, kad antstolis Vytautas Mitkus vykdo Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaro E. N. 2016 m. gegužės 18 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 4243 dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą dėl hipoteka užtikrinto įsipareigojimo (389 878,77 Eur skolos) išieškojimo iš skolininkės BUAB „Trakų akmuo“ ir subsidiariai su skolininke atsakingos įkaito davėjos I. S. išieškotojo (hipotekos kreditoriaus) AB Šiaulių banko naudai (hipoteka įkeistas turtas: žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 2, 6-8). Antstolis, nenustatęs akivaizdžių kliūčių, 2016 m. gruodžio 12 d. patvarkymu Nr. S2-82285 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (v. b. l. 23). Antstolis 2016 m. gruodžio 13 d. surašė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S2-82286, raštą dėl hipoteka užtikrintos skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S2-82287 ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S2-82284 (v. b. l. 21-22, 24). Antstolio kontoroje 2016 m. gruodžio 23 d. elektroniniu paštu ir 2016 m. gruodžio 28 d. registruotu paštu gautas pareiškėjos I. S. prašymas dėl hipoteka užtikrintos skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo, kuriuo ji prašė antstolio nurodyti, kokį turtą turi skolininkė BUAB „Trakų akmuo“ ir kiti solidarūs skolininkai/laiduotojai; kokie vykdymo veiksmai buvo atlikti siekiant padengti išieškojimą iš skolininkės BUAB „Trakų akmuo“ įkeisto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ar kitų solidarių skolininkų/laiduotojų; kokia suma išieškota iš skolininkės įkeisto turto ar kitų solidarių skolininkų/laiduotojų; paaiškinti, kokiu pagrindu antstolis iš jos asmeniškai, o ne rašte nurodyto jos įkeisto turto, reikalauja sumokėti vykdymo išlaidas ir metines palūkanas (v. b. l. 27-29). Antstolio padėjėja 2016 m. gruodžio 28 d. rašte dėl įkaito davėjos prašymo nurodė, kad hipotekos lakštu buvo įkeistas tik įkaito davėjai priklausantis turtas, o skolininkės turtas įkeistas nebuvo, todėl antstolis neturi jokio pagrindo pirmiausia išieškojimą nukreipti į skolininkės turtą ar kokį kitą turtą, kuris nenumatytas vykdomajame dokumente (v. b. l. 32-33). Tuo pačiu pažymėjo, kad jokia įsiskolinimo suma iš skolininkės išieškota nebuvo, o iš įkaito davėjos vykdymo išlaidos nėra reikalaujamos, tik nurodoma, kad ji turi teisę apmokėti skolą, nes to nepadarius antstolio nustatytu terminu, skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimas bus nukreipiamas į įkeistą turtą. Pareiškėja 2017 m. sausio 4 d. pateikė prašymą nustatyti, kad jos visų įkeistų sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo kaina yra 5 000 Eur (v. b. l. 37). Pareiškėja pateikė antstoliui 2017 m. sausio 3 d. d. skundą, kuriuo prašė panaikinti vykdomojoje byloje antstolio priimtus procesinius dokumentus ir kurį antstolį Vytautą Mitkų pavaduojanti antstolė Daiva Prunskienė atmetusi persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui (šios bylos nagrinėjimo dalykas). Be to, kaip matyti iš vykdomojoje byloje esančių duomenų, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-5916-430/2017, patenkino pareiškėjos prašymą ir taikė byloje laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė išieškojimo vykdymo procese veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0240/16/03018 iš subsidiarios skolininkės I. S. iki bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų (v. b. l. 39-40).
Pareiškėja prašo panaikinti antstolio priimtus procesinius dokumentus, iš esmės argumentuodama tuo, jog antstolis, neįsitikinęs, jog nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, nepagrįstai priėmė vykdyti Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaro E. N. 2016 m. gegužės 18 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 4243. Pažymėtina, kad pareiškėja vykdomojo dokumento priėmimo teisėtumo klausimą iš esmės kvestionuoja remdamiesi CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu pagrindu – esant kitoms akivaizdžioms kliūtims priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, neginčija kitais pagrindais (turinio atitikmeniu, jį priėmusio subjekto, senaties terminu ir pan.), todėl teismas iš esmės pasisako tik dėl nurodyto pagrindo.
Antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti ir atlikdamas vykdymo veiksmus, turi užtikrinti vykdymo teisėtumą. CPK 651 straipsnio 1 dalis numato, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, antstolis privalo patikrinti CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Šis sąrašas nėra baigtinis ir pagal CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punktą antstolis taip pat privalo patikrinti, ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis patvarkymu atsisako priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis (CPK 651 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad tai, jog įstatymas numato antstoliui pareigą patikrinti, ar nėra kitokių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti reiškia, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti ne vykdomojo dokumento teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, turi patikrinti ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio, CPK 651 straipsnio 2 dalies reikalavimus, t. y. antstoliui nustatyta pareiga išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su galimybe priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, tačiau antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo dokumento teisėtumo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2007).
CK 4.192 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad notaro vykdomasis įrašas yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas, pateikiamas vykdyti antstoliui CPK kodekso nustatyta tvarka. Teismas nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad antstolis nepagrįstai priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą – Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaro E. N. 2016 m. gegužės 18 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 4243. Antstoliui pateiktame vykdomajame įraše numatyta, kad siūloma priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą iš skolininkės BUAB „Trakų akmuo“ ir subsidiariai iš įkaito davėjos I. S. Taigi vykdomasis dokumentas numato galimybę išieškoti tiek iš BUAB „Trakų akmuo“, tiek iš subsidiarios skolininkės I. S. Antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi pareigos tikrinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimo pagrįstumo, t. y. ar kreditorius turi teisę apskritai ar tik kuriuo metu (realizavus pradinio skolininko turtą ar iki tol) nukreipti išieškojimą į subsidiarius skolininkus ar ne, todėl šios bylos kontekste pažymėtina, kad šalių argumentai, susiję su materialiųjų teisės normų taikymu/tikrinimu – būtent CK 4.195 straipsniu – nėra aktualūs nagrinėjant šį skundą dėl antstolio veiksmų, atitinkami reikalavimai turėtų būti reiškiami ginčo teisenos tvarka. Antstolio veiklos ribas apibrėžia pateiktas vykdomasis dokumentas, kuris šiuo atveju numato išieškotojui bendrą teisę vykdyti išieškojimą ir iš subsidiarios skolininkės. Kaip jau buvo minėta, antstolis neturi teisės tikrinti vykdomojo dokumento teisėtumo, šiuo atveju vykdomasis įrašas yra išduotas jį turinčio teisę išduoti subjekto – notaro, vykdomasis įrašas įstatymo nustatyta tvarka nėra pripažintas negaliojančiu, todėl yra galiojantis ir vykdytinas (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 3 dalis). CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos akivaizdžios kliūtys negali būti siejamos su tuo, jog antstolis turi pareigą tikrinti ar pateiktas vykdomasis dokumentas atitinka materialinės teisės normas, spręsti dėl kreditoriaus teisės vykdyti išieškojimą iš subsidiarios skolininkės ir kokia apimtimi, todėl pareiškėjos argumentai, kad antstolis nepagrįstai priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą atmestini kaip nepagrįsti. Vien tai, kad turi būti išieškoma iš svetimo turto hipotekos, net jei pagrindinio skolininko turtas nėra realizuotas, nereiškia, kad antstolis neturi teisės priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Kaip jau buvo minėta, antstolio kompetencijai nepriskirtina vertinti vykdomąjį įrašą išdavusio notaro veiksmų teisėtumo, tuo pačiu vertinti išduoto vykdomojo dokumento turinio ar jo išdavimo aplinkybių. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz.: žr. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1463-823/2014).
CPK 745 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto ir įkaito davėjas nėra skolininkas, tai toks įkaito davėjas vykdant išieškojimą iš įkeisto turto turi tokias pačias procesines teises kaip ir skolininkas. CPK 746 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priėmęs vykdyti vykdomąjį įrašą, antstolis skolininkui išsiunčia raginimą įvykdyti hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą per vieną mėnesį nuo raginimo įteikimo dienos, o raginimo kopiją išsiunčia įkaito davėjui (kai jis nėra skolininkas) ir kitiems Hipotekos registre nurodytiems kreditoriams (CPK 746 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, 2016 m. gruodžio 13 d. antstolis priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S2-82286, kurį išsiuntė pareiškėjai (įkaito davėjai). Be to, antstolis 2016 m. gruodžio 13 d. surašė raštą dėl hipoteka užtikrintos skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S2-82287 ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S2-82284. Rašte dėl hipoteka užtikrintos skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis informavo, kad jeigu pareiškėja yra įvykdžiusi hipoteka užtikrintą reikalavimą ar jo dalį, nedelsiant informuotų antstolį ir pateiktų įvykdymą patvirtinančius dokumentus, t. y. įvykdė CPK 746 straipsnio 1 dalyje numatytą informavimo pareigą, tuo pačiu išaiškino CPK 746 straipsnio 3 dalies nuostatas, kad jeigu per raginime nurodytą terminą neįvykdomas hipoteka ar įkeitimu užtikrintas skolinis įsipareigojimas, antstolis nustato įkeisto turto administravimą arba įkeistą turtą realizuoja priverstine tvarka (CPK 746 straipsnio 3 dalis).
Taigi nors pareiškėja be reikalavimo panaikinti 2016 m. gruodžio 12 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S2-82285, prašo panaikinti ir 2016 m. gruodžio 13 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S2-82286 bei 2016 m. gruodžio 13 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S2-82284, tačiau jų panaikinimą iš esmės sieja su tuo, jog apskritai pats vykdymo procesas pradėtas neteisėtai, t. y. nepagrįstai priimtas vykdyti vykdomasis įrašas, tačiau motyvų, kodėl būtent šie procesiniai dokumentai turėtų būti panaikinti atskirai nedėsto. Pripažinus, jog Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaro E. N. 2016 m. gegužės 18 d. išduotas vykdomasis įrašas Nr. 4243 priimtas vykdyti pagrįstai, nėra pagrindo panaikinti ir kitus antstolio priimtus ir pareiškėjos nurodytus procesinius dokumentus – 2016 m. gruodžio 13 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S2-82286 bei 2016 m. gruodžio 13 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S2-82284.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad antstolio Vytauto Mitkaus veiksmai, priimti procesiniai dokumentai yra teisėti, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas (CPK 510-513 straipsniai).
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-5916-430/2017 taikė byloje laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė išieškojimo vykdymo procese veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0240/16/03018 iš subsidiarios skolininkės I. S. iki bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų (v. b. l. 39-40) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismui išnagrinėjus bylą, turi būti pasisakoma dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo (CPK 150 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įsiteisėjus šiai nutarčiai, kuria pareiškėjos skundas atmestas, panaikintinos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos I. S. skundą dėl antstolio Vytauto Mitkaus veiksmų atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-5916-430/2017 taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui Vytautui Mitkui vykdomąją bylą Nr. 0240/16/03018.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.