- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-27
- Bylos Nr.
- 2S-1463-823/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10815-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Pareiškėjas
- E. G.
- Kategorijos
- 129.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo E. G. (E. G.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo skundą dėl antstolio V. M. veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas (skolininkas) E. G. kreipėsi į antstolį V. M., prašydamas pripažinti antstolio veiksmus priimant 2014 m. vasario 11 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir 2014 m. vasario 11 d. raginimą įvykdyti sprendimą neteisėtais ir šiuos antstolio priimtus procesinius dokumentus panaikinti.
Nurodė, kad 2014 m. vasario 25 d. gavo iš antstolio raginimą per 30 dienų įvykdyti hipoteka užtikrintą prievolę, t.y. sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą 388 767,32 Lt ir 8,9 proc. metinių palūkanų. Pareiškėjas su sutuoktine paėmė iš banko ilgalaikę paskolą butui pirkti ir remontuoti, ir tikėjosi ją grąžinti iki 2040 m. balandžio 22 d., tačiau ne iki 2014 m. balandžio 2 d., kadangi tokių galimybių neturi. Raginime nurodytas palūkanų dydis yra nepagrįstas, nes nebuvo aptartas nei viename paskolos dokumente ar hipotekos lakšte. Pareiškėjo teigimu, jis nebuvo informuotas apie tai, kad bus išduotas vykdomasis dokumentas, ir negalėjo jo nustatyta tvarka apskųsti. Be to, jam nesuprantamas raginime nurodytos skolos mokėjimo mechanizmas ir tvarka – nurodomi du už skolą atsakingi asmenys ir neaišku, kokiu konkrečiu būdu bus išieškoma skola. Prie raginimo yra vydymo išlaidų apskaičiavimas, kuris prieštarauja sąžiningumo principui ir yra nepagrįstas jokiais kitais papildomais dokumentais. Antstolio raginime nurodoma, kad skolininkas raginamas įvykdyti sprendimą, tačiau sprendimas, kurį turėtų įvykdyti skolininkas, nenurodomas.
Antstolis V. M. 2014 m. kovo 21 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skolininko E. G. skundą ir perdavė jį su vykdomąja byla Nr. 0240/14/0897 nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Antstolis nurodė, kad, išieškotojui Danske Bank A/S Lietuvos filialui pateikus antstoliui vykdyti notaro vykdomąjį įrašą DJ-9273, antstolis patikrino, ar nėra akivaizdžių kliūčių, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 651 straipsnio 2 dalyje, šiam vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir nenustatęs tokių kliūčių, priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. Raginime nurodytos 8,9 proc. dydžio metinės palūkanos nuo banko naudai išieškomos sumos už laikotarpį nuo kreditoriaus pareiškimo dėl skolos išieškojimo pateikimo iki faktinio vykdomojo įrašo įvykdymo taip pat skolininko mokėtini delspinigiai, yra numatytos vykdomajame įraše DJ-9273. Lietuvos Respublikos teisės aktai antstoliui nesuteikia teisės vertinti išduotų vykdomųjų dokumentų pagrįstumo, kreditoriaus ir skolininko sutartinių santykių, ar atsisakyti priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, nesant tam teisinio pagrindo. Skolininko argumentas, kad išieškojimas iš įkaito davėjos galimas tik tuomet, kai, pirma eile nukreipus išieškojimą į skolininką, išieškojimas iš jo turto taps neįmanomu, teisiškai nepagrįstas. Įkaito davėjas tampa subsidiariai atsakingas su skolininku nuo hipoteka užtikrintos prievolės neįvykdymo dienos ir už skolininko įsipareigojimo įvykdymą atsako įkeistu daiktu. Vadovaujantis ekonomiškumo ir operatyvumo principais, papildomos vykdymo išlaidos paskaičiuojamos iš anksto, kad skolininkui sumokėjus skolą, jis tuo pačiu galėtų sumokėti papildomas išlaidas. Taip siekiama išvengti papildomų išlaidų, susijusių su nauju papildomų išlaidų skaičiavimu ir siuntimu skolininkui, kurios būtų papildomai išieškomos iš skolininko. Vykdomasis dokumentas raginime įvardintas labai aiškiai – vykdomasis įrašas Nr. DJ-9273, kurį 2013 m. gruodžio 3 d. išdavė Vilniaus m. 15-asis notaro biuras dėl hipoteka užtikrinto įsipareigojimo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 15 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, be kurio draudžiama atlikti vykdomuosius veiksmus. Pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad antstoliui pateiktas vykdyti vykdomasis įrašas Nr. DJ-9273, kurį 2013 m. gruodžio 3 d. išdavė Vilniaus m. 15-asis notaro biuras dėl hipoteka užtikrinto įsipareigojimo, t.y. 111718,19 EUR ir 1627,75 Lt skolos bei 8,9 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko ir įkaito davėjo E. G. ir subsidiariai įkeistu daiktu atsakingos įkaito davėjos I. G. hipotekos kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo naudai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.192 straipsnio 5 dalis numato, kad notaro išduotas vykdomasis įrašas yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas, pateikiamas vykdyti antstoliui CPK nustatyta tvarka. Išieškotojui Danske Bank A/S Lietuvos filialui pateikus antstoliui vykdyti vykdomąjį įrašą DJ-9273, antstolis patikrino ar nėra akivaizdžių kliūčių, numatytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, šiam vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir, nenustatęs tokių kliūčių, priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. Pareiškėjo argumentas, kad jis neturi galimybės laiku sumokėti visą skolos sumą, yra teisiškai nereikšmingas sprendžiant vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą. Raginime nurodytos 8,9 proc. dydžio metinės palūkanos nuo banko naudai išieškomos sumos už laikotarpį nuo kreditoriaus pareiškimo dėl skolos išieškojimo pateikimo iki faktinio vykdomojo įrašo įvykdymo taip pat, kaip ir skolininko mokėtini delspinigiai, yra numatytos vykdomajame įraše.
Teismas išaiškino, kad, vadovaujantis CK 4.195 straipsnio 1 dalimi, įkaito davėjas tampa su skolininku subsidiariai atsakingas nuo hipoteka užtikrintos prievolės neįvykdymo dienos ir už skolininko įsipareigojimo įvykdymą atsako įkeistu daiktu. Skolininkui E. G. laiku neįvykdžius savo skolinių įsipareigojimų, kreditorius Danske Bank A/S Lietuvos filialas kreipėsi į notarę, kuri išdavė vykdomąjį įrašą Nr. DJ-9273 dėl priverstinio hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo išieškojimo pagal sutartinės hipotekos lakštą. Antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį įrašą, vadovaudamasis CPK 746 straipsnio 1 dalies reikalavimu, skolininkui E. G. išsiuntė raginimą įvykdyti hipoteka užtikrintą įsipareigojimą, o šio raginimo kopiją išsiuntė įkaito davėjai I. G..
Teismas sprendė, kad antstolis pagrįstai vadovavosi ekonomiškumo ir operatyvumo principais, apskaičiuodamas papildomas vykdymo išlaidas iš anksto, kad skolininkui sumokėjus skolą, jis tuo pačiu galėtų sumokėti papildomas išlaidas.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas E. G. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti antstolio veiksmus, priimant 2014 m. vasario 11 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir 2014 m. vasario 11 d. raginimą įvykdyti sprendimą, neteisėtais ir šiuos priimtus antstolio procesinius dokumentus panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais, skolininko skunde dėl antstolio veiksmų nurodytais, argumentais. Apeliantas papildomai nurodo, kad, atlikdamas vykdomąjį įrašą, notaras turėjo atsižvelgti į CK 6.73 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes jis vykdo iš teismų perimtas funkcijas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 ir 338 straipsnius apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. CPK 651 straipsnio 1 dalyje antstoliui nustatyta pareiga patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, antstolis patikrina: ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 651 straipsnio 2 dalis). Nesant įstatyme nustatytų pagrindų, dėl kurių turi būti atsisakyta priimti vykdomąjį dokumentą, antstolis neturi teisės atsisakyti pradėti vykdymo veiksmus.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių įstatyme įtvirtintų pagrindų, dėl kurių antstolis V. M. turėjo atsisakyti priimti vykdyti notaro išduotą vykdomąjį įrašą. Apelianto skunde nurodyti argumentai nepagrindžia tokių pagrindų buvimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo galimybės sumokėti susidariusią skolą nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą.
Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad vykdymo veiksmai procese buvo atliekami laikantis CPK nustatytos vykdymo proceso tvarkos t. y. antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, ėmėsi pirminių vykdomųjų veiksmų, išsiųsdamas skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą bei reikalavimą atvykti į antstolio V. M. kontorą. Nesutiktina su skolininko nurodomu argumentu, kad raginime nurodytas palūkanų dydis yra nepagrįstas, kadangi 8,9 proc. palūkanų dydis buvo nurodytas 2013 m. gruodžio 3 d. vykdomajame įraše, kuris šiuo atveju yra antstolio V. M. atliekamų vykdymo veiksmų pagrindas (vykdomosios bylos l. 9). Pažymėtina, kad antstolio kompetencijai nepriskiriama vertinti vykdomąjį įrašą išdavusio notaro veiksmų teisėtumo, tuo pačiu ir vertinti išduoto vykdomojo dokumento turinio ar jo išdavimo aplinkybių. Dėl šios priežasties apelianto argumentai, susiję su vykdomąjį įrašą išdavusio notaro veiksmais, nėra reikšmingi vertinant ginčijamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 41 straipsniu, suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui pagal notaro biuro buvimo vietą.
Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 punktas numato, kad, kai skolininkas įvykdo sprendimą per raginime arba siūlyme nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos bendrosios vykdymo išlaidos ir atskirų vykdymo veiksmų atlikimo išlaidos. Atlyginimas antstoliui už sprendimo įvykdymą iš skolininko šiuo atveju neimamas. Antstolio V. M. vykdymo išlaidų paskaičiavime, su kuriuo nesutinka apeliantas, nurodytos bendrosios vykdymo išlaidos ir atskirų vykdymo veiksmų atlikimo išlaidos, kurias sumokėti pagal norminių teisės aktų reikalavimus turi būtent skolininkas. Teismas sutinka su ginčijamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytu argumentu, kad, siekiant išvengti papildomų išlaidų, susijusių su naujų papildomų išlaidų skaičiavimu ir siuntimu skolininkui, kurios būtų papildomai išieškomos iš skolininko, antstolis pagrįstai apskaičiavo papildomas vykdymo išlaidas iš anksto, kad skolininkas, sumokėjęs skolą, kartu galėtų sumokėti ir papildomas išlaidas.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.