- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-12
- Bylos Nr.
- e2S-937-945/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00513-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Pareiškėjas
- Z. L.
- Suinteresuotas asmuo
- D. P., A. G., D. M.
- Kategorijos
- 2.5.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 2.5.9Kiti su paveldėjimu susiję klausimai
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.4.5.19Bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. L. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Z. L. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys D. P., A. G., D. M.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Z. L. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti terminą palikimui po sesers S. A. mirties priimti.
2. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sesuo S. A. S. A. 2010 m. birželio 15 d. sudarė testamentą, kuriuo savo mirties atveju visą jai priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų, iš ko besusidėtų ir kada beatsirastų, paliko pareiškėjai. Po palikėjos S. A. mirties paveldėjimo byla užvesta Lazdijų rajono 2-ajame notaro biure. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) nuvyko pas notarę, vedančią minėtą paveldėjimo bylą, ketindama priimti palikimą, atsiradusį po sesers S. A. mirties, tačiau pareiškėjai buvo paaiškinta, kad terminas palikimui priimti yra praleistas dvi dienas. Pareiškėja buvo girdėjusi, kad palikimą reikia priimti per šešis mėnesius nuo jo atsiradimo dienos, todėl buvo įsitikinusi, jog pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui turi pateikti iki (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nėra teisininkė, ji yra pensininkė, iki pensijos paskutinius dešimt metų dirbo nekvalifikuotą darbą. Dėl šių priežasčių ji praleido terminą palikimui priimti. Termino atnaujinimas neturės neigiamos įtakos kitų įpėdinių teisėms ir teisėtiems interesams, kadangi paveldėjimo teisės liudijimas paveldėjimo byloje nėra išduotas. Nežymiai praleistas terminas palikimui priimti nesudaro pagrindo ignoruoti palikėjos valią, kurią gerbti reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo D. P. atsiliepime nurodė nesutinkanti su pareiškimu. Ji teigė, kad seserį S. A. priėmė gyventi pas save po to, kai (duomenys neskelbtini) mirė sesers vyras. Suinteresuotas asmuo D. P. rūpinosi S. A. iki jos mirties, savo lėšomis palaidojo ir sutvarkė kapavietę. Po sesers mirties suinteresuotas asmuo D. P. padavė pareiškimą dėl palikimo priėmimo, nes laikė save mirusios sesers įpėdine. Apie sudarytą testamentą suinteresuotam asmeniui D. P. tapo žinoma tik gavus procesinius dokumentus. Teisės aktų nežinojimas negali būti pripažintas termino priimti palikimą praleidimo svarbia priežastimi.
4. Suinteresuotas asmuo A. G. atsiliepime nurodė nesutinkanti su pareiškimu. Ji teigė, kad pareiškėjos nurodyta priežastis, kad ji nežinojo termino, per kurį reikia priimti palikimą, yra nesvarbi, nes nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.
5. Suinteresuotas asmuo D. M. atsiliepime nurodė nesutinkanti su pareiškimu. Ji teigė, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog ji rėmėsi daugiau nei dvidešimt metų negaliojančia teisės norma, negali būti pripažinta svarbia termino praleidimo priežastimi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi atmetė pareiškėjos pareiškimą, priteisė iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui D. P. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, valstybei 23,74 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos išsilavinimas pakankamas tam, jog ji galėtų susirasti jai būtiną informaciją apie paveldėjimą, kreiptis pagalbos į notarą ar kitus teisines paslaugas teikiančius asmenis, ką padarė siekdama atnaujinti praleistą terminą. Teisinė procedūra dėl palikimo priėmimo nėra sudėtinga, todėl, teismo vertinimu, mažai tikėtina, kad pareiškėja nežinojo apie įvykusius pasikeitimus dėl palikimo priėmimo termino. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo ir pakankamų žinių tam, kad reikiamai suprastų palikimo priėmimo procedūras, jų teisinius padarinius, neatitinka aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios atlikti įstatyme nustatytus veiksmus, apibrėžties. Pareiškėja, būdama atidi ir rūpestinga, turėjo galimybę pasidomėti paveldėjimo teisiniams santykiams aktualiais terminais, tačiau savo teises įgyvendino aplaidžiai ir nerūpestingai. Pareiškėja apie testamentą žinojo dar iki sesers mirties, tačiau šiai mirus neatliko jokių veiksmų, kurie leistų spręsti apie tai, kad ji ketina ir siekia priimti palikimą po sesers mirties, nebuvo net suplanavusi konkrečios datos, kada ketino kreiptis į notarą. Tai, kad pareiškėja, jau pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, (duomenys neskelbtini) kreipėsi dėl teisinės pagalbos ir į notarą, prašydama neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo, nerodo jos valios per įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą. Priešingai, tokie pareiškėjos veiksmai tik patvirtina suinteresuotų asmenų nurodomas aplinkybes apie tai, kad pareiškėja buvo išreiškusi savo poziciją, jog jai nereikia nei sesers, nei jos pinigų. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas nusprendė, kad pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog palikimo priėmimo terminą ji praleido dėl svarbių priežasčių, kurios nepriklausė nuo jos valios.
8. Teismas sutiko, kad pareiškėja terminą palikimui pagal testamentą priimti praleido labai nedaug, vos kelias dienas, tačiau byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, jog tam turėjo įtakos ne pačios pareiškėjos, o suinteresuoto asmens D. P. veiksmai. Teismas nustatė, kad pareiškėja nebuvo suplanavusi (duomenys neskelbtini) vykti pas notarą dėl palikimo priėmimo. D. P., būdama pateikusi pareiškimą dėl palikimo priėmimo, (duomenys neskelbtini) nuvyko pas notarą, siekdama gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Notarė jai paaiškino, kad jeigu pareiškėja nepriėmė palikimo, ji turi parašyti pareiškimą dėl jo atsisakymo. Būtent dėl to, D. P. prašymu, jos sūnus surado pareiškėją, paprašė, kad ji atvyktų pas notarę. Pareiškėjai su sūnumi atvykus, notarei pasakius, kad testamentu palikta 4 000 Eur, pareiškėjos sūnus išsakė poziciją, jog pareiškėja neatsisakys palikimo, o kreipsis dėl termino atnaujinimo, ką pareiškėja ir padarė. Taigi tik dėkingai susiklosčiusių aplinkybių dėka pareiškėja nedaug praleido terminą, tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė nepatvirtina pareiškėjos rūpestingumo ir siekio priimti palikimą po sesers S. A. mirties.
9. Teismas nusprendė, kad, pareiškėjai atnaujinus praleistą terminą, būtų pažeisti suinteresuoto asmens D. P. interesai, kadangi ši nuo (duomenys neskelbtini) rūpinosi seserimi, pareiškėja atsisakė jai padėti ir rūpintis testatore. Teismas pažymėjo, kad D. P. žymiai vyresnė už pareiškėją, paskutiniais S. A. metais ji nenaudojo sesers gaunamos pensijos, ją taupė, stengėsi išgyventi be šių jos lėšų, nes vis tikėjosi, kad pareiškėja paims seserį prižiūrėti ir manė, kad su šiais pinigais pareiškėjai bus lengviau prižiūrėti seserį, bet S. A. mirė D. P. prižiūrima. Teismo vertinimu, pareiškėjai atnaujinus terminą, D. P. sąskaita sutaupyti testatorės pinigai pereitų pareiškėjai ir tai D. P. atžvilgiu, kuri sesers priežiūrai leido ir savus pinigus, rūpinosi sesers laidotuvėmis, kapavietės sutvarkymu, nebūtų teisinga. Teismas nusprendė, kad pareiškėjos nerūpestingumas, neatidumas, dėl kurio ji praleido terminą palikimui priimti, nėra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo, ir teisinga pareiškėjos ir suinteresuoto asmens D. P., priėmusios palikimą, teisių bei pareigų pusiausvyra apsprendžia būtinybę netenkinti prašymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir patenkinti pareiškėjos pareiškimą, priteisti pareiškėjai iš suinteresuoto asmens D. P. bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas pareiškėjai nepagrįstai taikė ne individualaus, o vidutinio sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartą. Pareiškėja su paveldėjimo teisiniais santykiais savo darbinėje veikloje nėra turėjusi nieko bendra, per visą savo gyvenimą nėra priėmusi jokio palikimo. Įvertinus pareiškėjos asmenybę, jos profesinę ir gyvenimišką patirtį, matyti, jog ji veikė kaip sąžiningas, atidus ir rūpestingas civilinių santykių dalyvis, kadangi vos tik sužinojusi apie praleistą terminą, kreipėsi į advokatą. Mirus palikėjai, pareiškėja jau buvo pensijinio amžiaus, todėl nei internetu, nei kitomis technologijomis ji nesinaudoja. Nuo pat palikėjos mirties ji ketino kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau buvo įsitikinusi dar turinti laiko.
1.2. Teismas klaidingai interpretavo byloje ištirtus įrodymus, todėl nepagrįstai nusprendė, kad teisinga pareiškėjos ir suinteresuoto asmens D. P., priėmusios palikimą, teisių bei pareigų pusiausvyra apsprendžia būtinybę neatnaujinti praleisto termino pareiškėjai. Nors palikėja S. A. gyveno pas D. P. nuo (duomenys neskelbtini) m., tačiau D. P. palikėja S. A. rūpintis niekada nereikėjo. Priešingai, būtent palikėja S. A. visą laiką padėjo D. P., kol jos sveikata staiga pablogėjo (duomenys neskelbtini) m. pabaigoje. Teismas taip pat ignoravo byloje nustatytą faktinę aplinkybę, kad D. P. palikėja S. A. 2015 m. perleido savo vienintelę gyvenamąją patalpą, tokiu būdu turėdama teisėtą lūkestį D. P. namuose gyventi iki savo mirties. Be to, teismas nepagrįstai suabsoliutino deklaratyvaus pobūdžio D. P. paaiškinimus, kad palikėjos S. A. banko sąskaitose esančios piniginės lėšos yra sukauptos jos sąskaita.
1.3. Teismas nutartį grindė ne byloje esančių įrodymų visetu, o pavieniais įrodymais, interpretuojant juos pareiškėjai pačia nenaudingiausia, o suinteresuotam asmeniui D. P. pačia palankiausia prasme.
Atsiliepimas
11. Suinteresuoti asmenys D. P. ir A. G. atsiliepimais prašo atmesti atskirąjį skundą, priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Pareiškėja nesidomėdama ir nesirūpindama palikimu išreiškė nepagarbą testatorei.
Šalies argumentai
2.2. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė dėl D. P. perleisto buto neatitinka tikrovės. S. A. jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą 2015 m. gruodžio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė savo krikštasūniui I. P., kuris yra D. P. pilnametis sūnus.
2.3. S. A. indėlis susikaupė todėl, kad D. P. daugelį metų savo namuose globojo, prižiūrėjo ir visapusiškai išlaikė savo seserį iki mirties, o taip pat palaidojo savo lėšomis.
Atsiliepimas
12. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
14. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad testamentu, sudarytu 2010 m. birželio 15 d., S. A. visą jai priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų, iš ko besusidėtų ir kada beatsirastų, paliko pareiškėjai. S. A. mirė (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja pas notarę nuvyko (duomenys neskelbtini), tačiau jai buvo paaiškinta, kad terminas palikimui priimti yra praleistas dvi dienas. (duomenys neskelbtini) rašte notarė nurodė, kad paveldėjimo teisės liudijimas po S. A. mirties nėra išduotas. 2021 m. lapkričio 17 d. pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti terminą palikimui priimti. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškimą, konstatavęs, kad pareiškėja neįrodė svarbių priežasčių terminui atnaujinti. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, teigdama, kad terminą palikimui priimti praleido sąžiningai suklydusi, pirmosios instancijos teismas, nusprendęs priešingai, neteisingai vertino įrodymus.
16. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, pripažintina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011).
17. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti iš esmės grindė aplinkybe apie teisės aktų nežinojimą. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teisinio išsilavinimo neturėjimas nevertinamas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016). Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad vien tai, jog pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo ir pakankamų žinių tam, kad reikiamai suprastų palikimo priėmimo procedūras, jų teisinius padarinius, neatitinka aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios atlikti įstatyme nustatytus veiksmus, apibrėžties.
18. Visgi nors įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).
19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido tik dvi dienas, todėl pareiškėjos elgesį vertinti kaip itin nerūpestingą, aplaidų ar nesąžiningą nėra pagrindo. Šiuo atveju svarbia aplinkybe pripažintina tai, kad pareiškėja siekia paveldėti sesers testamentu paliktą turtą. Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Testamento esmė yra suteikti palikėjui laisvę laisvai nuspręsti dėl jo turto likimo po jo mirties. Kasacinio teismo praktikoje paveldėjimo pagal testamentą bylose itin akcentuojamas testatoriaus valios gerbtinumas ir laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant paveldėjimo klausimus, kai testatoriaus valia išreikšta testamente, ji turi būti gerbiama ir vykdoma po testatoriaus mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2009). Taigi, pareiškėja, prašydama atnaujinti įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti, siekia įgyvendinti savo teisę į palikimą ir įgyvendinti sesers valią, išreikštą testamente. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi testatorė S. A. jai priklausantį turtą paskirstė laisva valia, ši jos valia negali būti paneigta vien dėl to, kad pareiškėja dvi dienas praleido terminą palikimui priimti.
20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą palikimui priimti, reikšminga pripažino aplinkybę, kad, pareiškėjai atnaujinus praleistą terminą, būtų pažeisti suinteresuoto asmens D. P. interesai, kadangi būtent ji rūpinosi seserimi S. A., taupė jos gaunamą pensiją.
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę įvertinti, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas gali paveikti asmens, priėmusio palikimą ir tokiu būdu jau tapusio paveldimo turto savininku, teises ir pareigas, taip pat tai, kokią įtaką gali turėti termino atnaujinimas (neatnaujinimas) šių santykių dalyvių turtiniams interesams. Taigi, teismas, spręsdamas įstatyme nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi palikimo priėmimo klausimai pareiškėjos ir suinteresuoto asmens D. P. pradėti spręsti vos kelių mėnesių skirtumu, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti civilinių teisinių santykių stabilumo principo pažeidimo. Pirmosios instancijos teismo akcentuotos aplinkybės apie suinteresuoto asmens D. P. rūpinimąsi seserimi iki jos mirties ar jos pensijos taupymą neturi teisinės reikšmės sprendžiant termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, kadangi šiuo atveju reikšmingos tik su palikimo priėmimu susijusios aplinkybės. Duomenų, kad, pareiškėjai atnaujinus terminą palikimui priimti, būtų paveikti suinteresuoto asmens D. P., (duomenys neskelbtini) priėmusios palikimą, interesai (dėl to esmingai pablogėtų jos turtinė padėtis ar kiltų kiti neigiami padariniai), ypač įvertinus aplinkybes, kad palikimas priimtas neseniai, apie pareiškėjos pretenzijas suinteresuotam asmeniui D. P. tapo žinoma (duomenys neskelbtini), byloje nėra. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad būtinybę pareiškėjai neatnaujinti praleisto termino apsprendžia pareiškėjos veiksmų ir palikimą priėmusio asmens teisėtų interesų pusiausvyra.
23. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas priežastis terminui atnaujinti, netinkamai vadovavosi proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis įrodymų tyrimą ir vertinimą, netinkamai aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias termino palikimui priimti atnaujinimą, nukrypo nuo teismų praktikos šiais klausimais, ir šie pažeidimai turėjo įtakos priimant neteisėtą procesinį sprendimą. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, klausimas išsprendžiamas iš esmės, pareiškimas tenkinamas ir pareiškėjai atnaujinamas terminas palikimui po S. A. mirties priimti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
24. Pareiškėja neprašo priteisti pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
25. Kadangi pareiškėjos atskirasis skundas yra tenkinamas, pareiškėjai priteisiamas bylinėjimosi išlaidų už atskirojo skundo parengimą atlyginimas, o suinteresuotų asmenų prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atmetami. Pareiškėjos turėtos 302,50 Eur išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.15 punkte nurodyto dydžio (1 679,30 Eur × 0,4 = 671,72 Eur), todėl pareiškėjai iš suinteresuotų asmenų D. P., A. G., D. M. priteisiama po 100,83 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
Patenkinti pareiškėjos Z. L. pareiškimą ir atnaujinti terminą palikimui po S. A. mirties priimti.
Priteisti pareiškėjai Z. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), iš suinteresuotų asmenų D. P., gimusios (duomenys neskelbtini), A. G., gimusios (duomenys neskelbtini), D. M., gimusios (duomenys neskelbtini), po 100,83 Eur (šimtą eurų 83 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.