Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Renatos Čepkauskės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) ir turintis individualios veiklos pažymėjimą, teistas:

1) Lenkijos Respublikos Augustavo rajono teismo 2020 m. spalio 26 d. nuosprendžiu už nusikaltimą valstybei, viešajai tvarkai, teisingumo vykdymui arba prieš valstybės pareigūnus laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį – paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – paskirta galutinė 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 2 d. Vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 72 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto – automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinę rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 10 770 (dešimt tūkstančių septynis šimtus septyniasdešimt) eurų. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2023 m. liepos 12 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2024 m. kovo 11 d., apie 10.02 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai apie 11.04 val. adresu (duomenys neskelbtini), tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,30 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais E. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Taip pat kaltinamasis E. B. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: jis, žinodamas, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu yra pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam, vadovaujantis BK 68 straipsniu, yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 metus naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 2 d., ir šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo terminas nėra pasibaigęs, 2024 m. kovo 11 d., apie 10.02 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jo iškvėptame ore nustatyta 2,30 promilės etilo alkoholio koncentracija), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vairuodamas motorinę transporto priemonę – automobilį ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)tyčia piktybiškai nevykdė šios teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Šiais savo veiksmais E. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Kaltinamasis E. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino ir parodė, kad 2024 m. kovo 11 d. ryte, galimai tarp 8-9 valandos, jis buvo netoli Vakarinio aplinkkelio ir sėdėjo vienas jam priklausančiame automobilyje „Opel Astra“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame vartojo stiprų alkoholį. Automobilio variklis nebuvo užvestas. Gėrė degtinę, tačiau kokią būtent, pavadinimo nepamena, bet tai buvo butelis alkoholio, 0,5 litro talpos, 40 laipsnių stiprumo. Kodėl vartojo alkoholį iš ryto, paaiškinti negali, tiesiog norėjo išgerti ir tiek. Vėliau, jau išgėręs tą butelį degtinės, nutarė sugrįžti namo adresu (duomenys neskelbtini). Todėl užsivedė automobilio variklį ir pats vairavo automobilį būdamas neblaivus, neįvertinęs pasekmių. Jis suvokia, kad transporto priemonę vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir supranta, kad tai buvo jo labai neapgalvotas poelgis. Važiuodamas nuo Vakarinio aplinkkelio, pasuko link (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini), bet koks tiksliai yra ten adresas, nežino, tačiau patvirtina, jog įtarime nurodytas adresas toks ir gali būti – (duomenys neskelbtini). Jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nesuvaldė savo automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsitrenkė į kelio ženklą. Konkrečiai koks ten kelio ženklas buvo, pasakyti dabar negali, nežino, bet kad atsitrenkė su automobiliu į jį ir sugadino, pamena, nes pajuto minimalų smūgį. Jis toliau nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) gatvės. Savo automobilį paliko (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie kelio, bet koks būtent to namo numeris buvo, dabar tiksliai nepamena, nes, būdamas neblaivus, nepažiūrėjo, bet patvirtina, jog galimai tai buvo tas adresas, kuris nurodytas jam įteiktame pranešime apie įtarimą. Palikęs automobilį, nuėjo į butą adresu (duomenys neskelbtini). Butas priklauso V. P., jie kartu jame gyvena. V. P. matė, kad jis grįžo neblaivus ir jam kažką sakė, dar klausinėjo, bet ką tiksliai, nelabai dėl girtumo pamena. Jis, grįžęs į namus, dar bute kažkiek išgėrė stipraus alkoholio ir nuėjo miegoti. Buvo užmigęs, kai pareigūnai jį pažadino. Jis pareigūnams viską prisipažino, t. y. kad vairavo jam priklausantį automobilį neblaivus ir kad atsitrenkė į kelio ženklą, jį sugadino. Jį pareigūnai tikrino alkoholio matuokliu ir atsimena, jog matuoklis parodė kažkur virš 2 promilių. Jis sutiko su parodymais, pasirašė po jais. Dėl savo tokio poelgio jis labai gailisi. Teisę vairuoti transporto priemonę ankščiau turėjo įgijęs, tačiau nuo 2022 metų yra praradęs teisę vairuoti transporto priemonę už administracinius nusižengimus, ir iki šiol jos nėra išsilaikęs. Todėl 2024 metų kovo 11 d. vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti. Patvirtina, jog Probacijos tarnyboje buvo supažindintas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d., teismo baudžiamuoju įsakymu, ir su paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu 3 metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Probacijos tarnyboje jis pasirašė auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plane, buvo supažindintas su pasekmėmis bei po juo pasirašė. Stengėsi laikytis paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau, galimai dėl alkoholio vartojimo, tiesiog nepagalvojo apie pasekmes ir nesilaikė šios priemonės, kai 2024 m. kovo 11 d., apie 10 val. vairavo automobilį „Opel Astra“. Labai gailisi dėl savo tokio poelgio. Yra dirbantis, taip pat vykdo individualią veiklą, susijusią su (duomenys neskelbtini), taip pat įsidarbino (duomenys neskelbtini) įmonėje, dirbs (duomenys neskelbtini). Esant galimybei prašo ikiteisminį tyrimą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriant baudą, kadangi turės pajamų baudą susimokėti. Taip pat prašo paskirtą baudą susimokėti per metus laiko. Pagal jam įteiktą nutarimą automobilį saugos, neiškomplektuos ir kitiems asmenims neperleis, kol vyks ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu. Dėl padaryto nusikaltimo savo kaltę pripažįsta pilnai, jam yra paaiškinta ir jis supranta bei sutinka, kad jam priklausantis automobilis „Opel Astra“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būtų konfiskuotas.

Liudytojas K. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK) Reagavimo valdyboje. Dirbant kartu su Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos 7-ojo skyriaus tyrėja I. B., žymėtu policijos skiriamaisiais ženklais policijos tarnybiniu automobiliu „Škoda Octavia“, radio šaukiniu V1774, įvykio dieną, apie 10.02 val., iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Vakariniu aplinkkeliu ką tik važiavo įtariamai neblaivus vairuotojas automobiliu „OPEL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsijungęs avarinį, vingiavo per visas juostas. Pranešėja iš paskos nebeseka. Minėta transporto priemonė nusuko link (duomenys neskelbtini). Vykstant į įvykio vietą, gavo dar vieną pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prieš kelias minutes automobilis „Opel Astra“ tamsios spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į kelio ženklą. Koks būtent ženklas, jiems nebuvo pranešta, vėliau ženklą rado griovyje. Atrodė, kad apatinė dalis buvo nulaužta, sulinkęs buvo ties viduriu ir gulėjo griovyje, ties (duomenys neskelbtini). Ženklą nulaužęs asmuo pasišalino iš įvykio vietos, nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Automobilio priekis stipriai apgadintas ir įvykio vietoje liko priekinis valstybinis numeris, taip pranešė įvykio liudininkas. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties kuriuo pastatu, dabar nepamena, nepasakys, pastebėjo griovyje esantį KET kelio ženklą Nr. 151 „Greičio mažinimo priemonė“. Tuomet, dirbant pagal požymius, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties daugiabučiu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas stovintis juodos spalvos automobilis „Opel Asta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio priekinė dalis buvo apgadinta, automobilio salonas buvo tuščias, aplinkui asmenų nebuvo. Kelio ženklas buvo nulaužtas vienas, daugiau kelio ženklų nebuvo (mano, kad tie, kas braižė eismo įvykio schemą tiesiog techniškai suklydo, nulaužtas buvo KET kelio ženklas Nr. 151). Siekiant nustatyti automobilio savininko gyvenamąją vietą, policijos informacinėje sistemoje buvo nustatyta, kad automobilio savininkas yra E. B., gyvenantis (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso mintinai dabar nepamena (žiūrėti tarnybinį pranešimą), tačiau akivaizdu buvo, kad asmuo vyko ne į gyvenamąją vietą, o kitur, todėl administracinių nusižengimų registre, buvo nustatyta, kad transporto priemonę taip pat valdo V. P., gyvenanti (duomenys neskelbtini). Nuvykus iki V. P. gyvenamosios vietos, pastarajai atidarius buto duris ir jiems paklausus dėl automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastaroji atsakė, kad 2024 m. vasario 21 d. automobilį pardavė asmeniui E. B., tačiau, turint informaciją, kad asmuo E. B. buvo 2024 m. sausio 21 d. baustas vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo akivaizdu, kad asmenys yra tarpusavyje gerai pažįstami. Paklausus V. P., ar pastaroji pažįsta E. B., ji atsakė, kad pažįsta ir žino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), bet kur šiuo metu gali būti, nežino. Bendravimo metu su V. P., pastaroji labai jaudinosi, drebėjo rankos. Todėl įtarė, kad vairuotojas, o būtent E. B., yra jos bute. V. P. neleido jiems užeiti į butą, vis aiškino, kad ji neleidžia užeiti ir neįleis. Bet tuo metu taip pat buvo pastebėta vyriška juodos spalvos avalynė buto koridoriuje, kas dar labiau sukėlė įtarimą, kad E. B. yra bute. Moteriai buvo paaiškinta, kad jie užeis į butą apsižiūrėti, ar asmens nėra bute, tačiau moteris vis tiek aiškino, kad neįleis. Galiausiai moteriai paaiškinta, kad užteks dangstyti asmenį bei kad nurodytų, kuriame kambaryje jis yra. Tuomet V. P. nurodė, kad E. B. yra svetainėje „kominis“. Užėjus į svetainę, kartu su kolege pastebėjo ant sofos miegantį E. B., kuris paaiškino, kad maždaug prieš valandą (bendrauta buvo apie 11.00 val.), vairavo jam priklausantį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Paaiškino, kad važiavo iš (duomenys neskelbtini) esančio baro link namų, adresu (duomenys neskelbtini), važiavo vienas. Iš pradžių aiškino, kad jokio eismo įvykio nepadarė. E. B. iš savo rankinės ištraukė „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelį (vienintelį), bei prisipažino, kad vairavo transporto priemonę. Kartu su E. B. priėjus prie tarnybinio automobilio, bendravimo su juo metu, buvo juntamas stiprus alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai, nerišli kalba, dėl ko asmuo buvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest7510“, apie 11.04 val., E. B. iškvėptame ore buvo nustatytas 2.30 prom. neblaivumas. Belaukiant antrojo tikrinimo, kartu su E. B. vyko iki jo transporto priemonės, tačiau asmuo pats sakė, kur pastatė automobilį, bei nurodė jos stovėjimo vietą. Atvykus prie automobilio, variklio dangtis buvo karštas, E. B. paaiškino, kad neprisimena, kur padarė eismo įvykį, tačiau prisipažįsta, kad vairavo būdamas neblaivus bei labai dėl to gailisi. Apžiūrėjus automobilį, jame alkoholinių gėrimų taros nerasta. Taip pat, laukiant antrojo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu, buvo įvertinta bendra E. B. būklė, o būtent, kad asmuo nesugebėjo eiti tiesia linija – pėda po pėdos, tačiau sugebėjo stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą užsimerkęs ir atsimerkęs. Apie 11.25 val., tikrino metu, E. B. iškvėptame ore buvo nustatytas 2.47 promilės alkoholio koncentracija. E. B. buvo supažindintas su neblaivumo aktu (jame jis pasirašė). V1793 policijos ekipažo tyrėja M. M. informavo, kad eismo įvykio vietoje rado Lietuvos Respublikos valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) kuriuos atveš į Vilniaus apskrities VPK operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų dalį. Transporto priemonė „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai išvežta į saugomą automobilių aikštelę adresu Vilniaus r. Avižienių sen., Sudervės g. 2E. Taip pat buvo nustatyta, kad E. B. neturi teisės vairuoti transporto priemonės, šį teisė jam yra atimta už ANK pažeidimus.

Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos 7-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo K. Š. 2024 m. kovo 11 d. tarnybiniame pranešime iš esmės nurodytos analogiškos bylai reikšmingos aplinkybės, kurias jis nurodė ir apklausiamas kaip liudytojas

Liudytoja V. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad E. B. pažįsta apie pusę metų, kartu gyvena adresu (duomenys neskelbtini), butas priklauso jai. 2024 m. kovo 11 dieną, apie 7.50 val. ryto E. B. iš buto išėjo blaivus. Ji jo dar paprašė niekur neiti, palaukti jos, nes bijojo, kad vartos alkoholį, jis pažadėjo grįžti už 15 minučių. Tačiau matė, kai E. B. kvietė taksi, bet link kur nuvažiavo, pasakyti negali, nežino. Jai tik pasakė, kad jam reikia perstatyti kažkokį automobilį. Tačiau nujautė, kad jis meluoja, tiesiog norėjo išgerti. Automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. mintinai nežino, nenurodys, iš ryto namo kieme nebuvo. Automobilis buvo paliktas kažkur (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Kas jį ten paliko nežino, nepasakys. 2024 m. kovo 11 d., kažkiek minučių po 10.00 val., E. B. atėjo į butą. E. B. buvo neblaivus, tai tiesiog matėsi, nors ji jo neuostė, tačiau nuo įėjimo į butą durų iki kambario jis nuėjo svirduliuodamas ir griuvo ant lovos. Apie įvykį jis jai nieko nepasakojo. Kai į butą atėjo policijos pareigūnai, ji buvo šoke, nes nežinojo visos situacijos, dėl to, priešinosi įsileisti pareigūnus į butą. Vėliau pareigūnas jai paaiškino, kad buvo eismo įvykis ir kad ieško E. B.. Įleido pareigūnus į butą, kurie pažadino E. B. ir kartu išėjo iš buto. Ji ruošėsi išvažiuoti darbo klausimais, kas vyko toliau, pasakyti negali, ji grįžo vėliau, kai jie jau buvo prie automobilio ir pildė dokumentus. Žino, kad E. B. turi priklausomybę nuo alkoholinių gėrimų.

Liudytojas A. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. kovo 11 d. ryte, galimai apie 10.00 val., adresu (duomenys neskelbtini) stovėjo prie gatvės ir rūkė cigaretę, kai išgirdo didelį smūgį ir dešinėje pusėje pamatė važiuojantį, apgadintą „Opel Astra“ automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilyje buvo tik vienas vairuotojas, daugiau jokių asmenų nematė. Automobilio vairuotojas važiavo nuo Vakarinio aplinkkelio link (duomenys neskelbtini) g., sustojęs niekur nebuvo. Jis (A. J.) nuėjo iki įvykio vietos, nuo kelio patraukė apgadinto automobilio dalis bei kelkraštyje rado gulintį automobilio valstybinį numerį. Taip pat pastebėjo, kad buvo nuverstas ir sulaužytas kelio ženklas Nr.151. Paties įvykio jis nematė tik girdėjo, vairuotojo matė tik profilį, pažinti mano, kad negalėtų. Automobilį „Opel Astra“ vairavo vaikinas, galimai apie (duomenys neskelbtini) metų, tamsių trumpų plaukų, smulkesnio kūno sudėjimo. Matė pravažiavimo vėžes, išbėgusį radiatoriaus skystį, nulaužtą kelio ženklą. Jis nuo įvykio vietos stovėjo apie 30-40 metrų, dar atkreipė dėmesį, kad vairuotojas važiuodamas taisėsi galinio vaizdo veidrodėlį ir toliau važiavo. Sustojęs „Opel Astra“ vairuotojas niekur nebuvo, tuo jam ir sukėlė įtarimų, ar jaunuoliui su sveikata yra viskas gerai, taip pat ar jis yra blaivus, todėl paskambino 112.

2024 m. kovo 11 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2024 m. kovo 11 d., 11.25 val., tikrinimo metu E. B. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad jis eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) – gali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 12:00, atlikus tikrinimą alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, ARKB-0155, patikros sertifikato Nr. 1989435, 11.04 val. E. B. iškvėptame ore nustatyta 2,30 promilių etilo alkoholio koncentracija, o 11.25 val. – 2,47 promilių etilo alkoholio koncentracija. Byloje esančiuose alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0155 rodmenyse užfiksuoti analogiški tikrinimo rezultatai. Lietuvos metrologijos inspekcijos patikros sertifikate Nr. 1989435 nurodyta, kad alkotesteris „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0155 yra tinkamas naudoti, patikra galiojo iki 2024 m. gegužės 21 d. (galiojo įvykio metu).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Opel Astra“, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)valdytojas-savininkas yra E. B..

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė automobilio „Opel Astra“, 1999 m. gamybos, vertė Lietuvoje 2024 m. kovo mėnesį buvo 900 eurų su PVM.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1698-961/2023 E. B.pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė bausmė – 50 MGL (2500 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metus, jos terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 2 d. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2023 m. liepos 12 d. (LITEKO duomenys).

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus 2024 m. balandžio 29 d. pranešime dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad E. B. buvo sudarytas 2023 m. liepos 18 d. baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planas Nr. (duomenys neskelbtini). Bausmės vykdymo pradžia 2023 m. gegužės 2 d., bausmės vykdymo pabaiga 2026 m. gegužės 1 d. Asmuo buvo pasirašytinai supažindintas 2023 m. rugpjūčio 14 d.

Iš 2023 m. liepos 18 d. baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. B. buvo informuotas apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarką ir sąlygas. E. B. pasirašytinai supažindintas su planu, be to, plano 2.4. punkte nurodė, jog sutinka su nustatytu planu; 3.1. punkte nurodė, jog dėl plano pastabų neturi. E. B. susipažinimą patvirtino savo parašu 3.2. punkte.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu, kai padaroma veika, įvertinta kaip teismo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytas baudžiamasis nusižengimas – vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones – padaromas tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę.

Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018, 2K-201-895/2020, 2K-45-942/2021). Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kai neblaivumas yra didesnis nei 1,51 promilės, paprastai vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas pažeidimas. Toks vertinimas atitinka teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-942/2021, 2K-72-976/2022). Tokį vertinimą lemia ir tai, kad kelių transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pats savaime užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino E. B. pareikštą kaltinimą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis E. B. savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino, nurodė jų padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad 2024 m. kovo 11 d. ryte, galimai tarp 8-9 valandos, jis buvo netoli Vakarinio aplinkkelio, sėdėjo vienas jam priklausančiame automobilyje „Opel Astra“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame vartojo stiprų alkoholį – degtinę, pavadinimo nepamena, bet tai buvo butelis alkoholio, 0,5 litro talpos, 40 laipsnių stiprumo. Vėliau, jau išgėręs tą butelį degtinės, nutarė sugrįžti namo adresu (duomenys neskelbtini). Todėl užsivedė automobilio variklį ir pats vairavo automobilį būdamas neblaivus, neįvertinęs pasekmių. Važiuodamas nuo Vakarinio aplinkkelio, pasuko link (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini), bet koks tiksliai yra ten adresas, nežino, tačiau patvirtina, jog įtarime nurodytas adresas toks ir gali būti – (duomenys neskelbtini). Jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nesuvaldė savo automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsitrenkė į kelio ženklą, nežino, kokį. Jis toliau nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) gatvės. Savo automobilį paliko (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie kelio, bet koks būtent to namo numeris buvo, dabar tiksliai nepamena, nes, būdamas neblaivus, nepažiūrėjo, bet patvirtina, jog galimai tai buvo tas adresas, kuris nurodytas jam įteiktame pranešime apie įtarimą. Palikęs automobilį, nuėjo į butą adresu (duomenys neskelbtini), ir nuėjo miegoti. Buvo užmigęs, kai pareigūnai jį pažadino. Jis pareigūnams viską prisipažino, t. y. kad vairavo jam priklausantį automobilį neblaivus ir kad atsitrenkė į kelio ženklą, jį sugadino. Jį pareigūnai tikrino alkoholio matuokliu ir atsimena, jog matuoklis parodė kažkur virš 2 promilių. Patvirtina, jog Probacijos tarnyboje buvo supažindintas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d., teismo baudžiamuoju įsakymu, ir su paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu 3 metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Probacijos tarnyboje jis pasirašė auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plane, buvo supažindintas su pasekmėmis bei po juo pasirašė. Stengėsi laikytis paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau, galimai dėl alkoholio vartojimo, tiesiog nepagalvojo apie pasekmes ir nesilaikė šios priemonės, kai 2024 m. kovo 11 d., apie 10 val. vairavo automobilį „Opel Astra“. Labai gailisi dėl savo tokio poelgio. Tai, kad E. B. vairavo automobilį būdamas neblaivus nuo alkoholio, bei kad vairuodamas automobilį vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojų K. Š., V. P. ir A. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rodmenys, Probacijos tarnybos pranešimas bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad E. B., 2024 m. kovo 11 d., apie 10.02 val., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai apie 11.04 val. adresu (duomenys neskelbtini), tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,30 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Teismas šalina iš kaltinimo faktines aplinkybes, kad E. B., vairuodamas minėtą automobilį, ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), atsitrenkė ir nulaužė įspėjamąjį kelio ženklą Nr. 151, taip sukeldamas eismo įvykį, bei, toliau vairuodamas automobilį, pasišalino iš įvykio vietos, nes šios faktinės aplinkybės yra perteklinės, nesusijusios su BK 281¹ straipsnio 1 dalyje apibrėžtais objektyviais nusikalstamos veikos požymiais, dėl šių faktų galima atskira administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnį.

Taip pat ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad E. B., žinodamas, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu yra pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam, vadovaujantis BK 68 straipsniu, yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 metus naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 2 d., ir šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo terminas nėra pasibaigęs, 2024 m. kovo 11 d., apie 10.02 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jo iškvėptame ore nustatyta 2,30 promilės etilo alkoholio koncentracija), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vairuodamas motorinę transporto priemonę – automobilį ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)tyčia piktybiškai nevykdė šios teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 243 straipsnį.

Kaltinamasis E. B. sutiko, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi – bauda, prašė ją dar pagal galimybes sumažinti ir leisti mokėti dalimis per metus.

Teismas, skirdamas bausmę E. B., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – dirbantis, Lietuvoje teistas du kartus, be kita ko, ir už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, taip pat vieną kartą teistas užsienyje, baustas administracine tvarka, taip pat ir už šiurkščius KET pažeidimus (automobilio vairavimą, kai teisė vairuoti yra atimta/sustabdyta), turintis nesumokėtų baudų.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, paskyrus įstatymo sankcijose numatytas bausmes – baudas. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomi šių bausmių dydžiai (didesni už minimalius baudų, skirtinų atitinkamai už nesunkaus nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo padarymą, dydžius, bet mažesni už jų vidurkius) yra proporcingi kaltinamojo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir padės įgyvendinti bausmės tikslus, labiau jų mažinti pagal kaltinamojo prašymą nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo padarytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos tarpusavyje sudaro idealiąją sutaptį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už jų padarymą paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir paskirtina subendrinta bausmė. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, E. B. skirtina galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis E. B. prašė teismo leisti baudą sumokėti dalimis per 1 metų laikotarpį. Teismas pažymi, kad nei BPK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nėra numatyta galimybė baudos bausmę išdėstyti dalimis. Remiantis BVK 6 straipsnio nuostatomis, baudą privaloma sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Taigi, teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį, negu du mėnesiai, savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis byloje Nr. T-188-485/2015). Kaltinamasis apklausos metu nurodė, kad lėšų baudai sumokėti turės, nes yra dirbantis, taip pat vykdo individualią veiklą, tačiau tikslesnių duomenų apie gaunamas pajamas bei savo finansines galimybes sumokėti baudą nenurodė. Nors teismas neturi oficialių duomenų apie kaltinamojo gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus, ar kitų duomenų, kurie leistų pilnai įvertinti kaltinamojo finansinę padėtį, vis dėl to, įvertinus tai, kad kaltinamajam paskirta bauda yra gana didelė, taip pat jis turi nesumokėtų administracinių nuobaudų, darytina išvada, jog kaltinamojo turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, dėl ko baudos sumokėjimas per įstatyme nustatyta dviejų mėnesių laikotarpį jam būtų didelė finansinė našta. Atsižvelgiant į išdėstytą ir kaltinamojo išreikštą norą savarankiškai sumokėti jam paskirtą baudą, kaltinamojo prašymas tenkintinas ir jam nustatytinas ilgesnis 1 metų baudos bausmės įvykdymo laikotarpis.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų klausimų

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Taip pat, pagal nuo 2022 m. lapkričio 1 d. galiojančią BK 68 straipsnio 2 dalies redakciją, už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad nors kaltinamasis E. B. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones (jam šia teise buvo uždrausta naudotis jau anksčiau paskirta baudžiamojo poveikio priemone), tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo jam. Šios baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Tokiu atveju, kai asmuo neturi tokios teisės, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes šios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apriboja galimybę ją įgyti (susigrąžinti). Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad E. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas girtumas ne tik viršijo vidutinį (daugiau nei 1,51 prom.), bet ir buvo artimas sunkaus girtumo laipsniui (daugiau nei 2,51 prom.), tokiu būdu jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą, automobilį jis vairavo mieste, ryto metu, tuo keldamas pavojų tiek sau, tiek kitiems kelyje buvusiems ar galėjusiems būti eismo dalyviams, be to, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas ir tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių tokio jo poelgio padarinių. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis jau antrą kartą teisiamas už tokios nusikalstamos veikos padarymą ir šią nusikalstamą veiką padarė ankstesniu teismo sprendimu jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – galiojimo laikotarpiu. Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobūdžio nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga E. B. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams. Kadangi E. B. nusikalstamos veikos padarymo metu teisės vairuoti transporto priemones neturėjo, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811.straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudodamasis E. B. padarė nusikalstamą veiką, priklauso pačiam kaltinamajam.

VŠĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenimis automobilio „Opel Astra“, 1999 m. gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje 2024 m. kovo mėnesį buvo 900 Eur su PVM. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo atveju atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo E. B. teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis E. B. panaudojo šią transporto priemonę darydamas dvi tyčines nusikalstamas veikas, sąmoningai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nors jau buvo anksčiau teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą ir žinodamas, kad teismo sprendimu jam yra uždrausta vairuoti transporto priemones. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, yra būtinas.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog kaltinamojo E. B. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatos ir iš kaltinamojo konfiskuojamas automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Renatos Čepkauskės 2024 m. kovo 13 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2024 m. kovo 13 d. iki 2024 m. rugsėjo 13 d. Šios transporto priemonės saugotoju paskirtas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrius. Atsižvelgiant į tai, kad E. B. priklausantis automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam E. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 MGL, tai yra 4 500 (keturių tūkstančių penkių šimtų) eurų baudą;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam 30 MGL, tai yra 1 500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti E. B. subendrintą bausmę – 90 MGL, tai yra 4 500 (keturių tūkstančių penkių šimtų) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, E. B. paskirti 60 MGL, tai yra 3 000 (trijų tūkstančių) eurų baudą.

Paskirti E. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 5 (penkiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, E. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Renatos Čepkauskės 2024 m. kovo 13 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiam E. B., palikti iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Kaltinamajam E. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti E. B., baudos bausmė savanoriškai turi būti įvykdyta per 1 (vienerių) metų laikotarpį, skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sumokant baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900, AS „Citadele“ bankas Lietuvos filialas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank“ AB bankas; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Urbo bankas (buvęs UAB Medicinos bankas)), (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801).

Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.