Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2024-09-17 · Civilinė byla Nr. e2-11204-727/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-09-17
Bylos Nr.
e2-11204-727/2024
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Natalija Daškovienė
Ieškovas
A. R.
Atsakovas
UAB „KIWA INSPECTA“
Advokatai
Tomas Bagdanskis, Gintarė Demir
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS(S)S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,sekretoriaujant Monikai Šulcaitei,dalyvaujant ieškovei A. R., jos atstovei advokatei Gintarei Demir,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,KIWA INSPECTA“ atstovams vadovui K. M., advokatui Tomui Bagdanskiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę (darbo) bylą pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovei UAB „KIWA INSPECTA“ dėl atliktų išskaitų iš atlyginimo ir neteisingai apskaičiuotos kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei išeitinę išmoką.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija (toliau – DGK, Komisija) išnagrinėjo darbuotojos A. R. prašymą buvusiam darbdaviui UAB „KIWA INSPECTA“ dėl nesumokėto priedo išieškojimo ir kitų su darbo santykiais susijusių reikalavimų 2024 m. kovo 22 d. priimtu sprendimu prašymą atmetė, pripažinusi jį nepagrįstu.

Šalies argumentai

A. R. (toliau – ir ieškovė, darbuotoja), nesutikdama su DGK priimtu sprendimu, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš UAB „KIWA INSPECTA“ (toliau – ir atsakovė, darbdavys, įmonė) 4 987 Eur dydžio darbo užmokesčio priedą, 2 107,52 Eur nesumokėtos kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 3 417,15 Eur nesumokėtos išeitinės išmokos dalį, taip pat netesybas už tai, kad su ieškove paskutinę darbo dieną nebuvo pilnai atsiskaityta, ir byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodo, jog dirbant pas atsakovę jai buvo mokamas fiksuotas atlyginimas ir 40 proc. priedas pagal darbdavio patvirtintą priedų skyrimo tvarką. Atleidžiant ieškovę iš darbo jai nebuvo paskaičiuotas ir išmokėtas 40 proc. darbo užmokesčio priedas už lapkričio ir gruodžio mėn., nors susitarime nutraukti darbo sutartį šalių valia buvo apspręsta jį išmokėti. Ieškovės manymu, darbdavys, neišmokėdamas jai priklausančio priedo, kaip darbo užmokesčio dalies, faktiškai padarė išskaitą, kas nėra teisėta ir prieštarauja įstatymui, jos apie tai neinformavo, nepriėmė jokio lokalaus teisės akto, dėl tokių neteisėtų darbdavio veiksmų jai nepagrįstai ir neteisėtai sumažėjo tenkanti išeitinė išmoka ir kompensacija už nepanaudotas atostogas. Ieškovė mano, kad priedas jai pagal turėtą darbo sutartį buvo mokėtas ir turėtų būti mokamas besąlygiškai, nepriklausomai nuo atliktų darbų, jų priėmimo ir faktiškai jos klientams išrašytų sąskaitų-faktūrų apmokėjimo. Ieškovės teigimu, būtent tokia praktika įmonėje ir buvo – pakako išrašytų sąskaitų-faktūrų. Pati ieškovė neatliko įmonėje skolų išieškojimo procedūrų, tai neįėjo į jos funkcijas. Nepaisant to, ji susirašinėjo su klientais, kuriems buvo išrašytos sąskaitos-faktūros, pagal kurias darbdavys nesumoka priedo, domėjosi jų apmokėjimu, klientai žadėjo apmokėti. Niekas niekuomet jai nepasakė, kad kažkas darbai nepadaryti ar padaryti blogai.

Atsiliepimas

Atsakovė ieškinio nepripažino, prašė atmesti teigdama, jog ieškovė nepagrįstai priedų skaičiavimą traktuoja kaip besąlyginę darbdavio pareigą mokėti priedą nepriklausomai nuo darbuotojams atliktų darbų ir klientams faktiškai suteiktų paslaugų, o tik pagal jiems išrašytas sąskaitas-faktūras. Kadangi klientai patvirtino paslaugų nesuteikimą, darbdavys priedo nepaskaičiavo ir jo neišmokėjo. Skirti priedą yra darbdavio prerogatyva. Pagal nusistovėjusią tvarką priedas buvo skiriamas už konkrečius darbo rezultatus ir pasiektus rodiklius ir tik tuomet jis yra darbo užmokesčio dalimi. DK normatyvas nekelia reikalavimo darbdaviui tai daryti atskiru įsakymu. Pagal nusistovėjusią praktiką visa informacija ieškovei buvo teikiama el. paštu. Atsakovės teigimu, ieškovė klaidingai ir sau naudinga linkme ir nesąžiningai interpretuoja priedų skaičiavimo mechanizmą, įmonėje nusistovėjusią ilgametę jai žinomą priedų skyrimo praktiką, o būtent, tą, kad priedas skiriamas už konkrečius rezultatus ir suteiktas paslaugas, kuriuos atspindi faktiškai klientų apmokėtos sąskaitos-faktūros. Atsakovė mano, kad jai nekyla pareiga mokėti priedą ieškovei iš atsiradusių nemokių klientų neapmokėtų ir atsakovės dėl to 2023 m. gruodžio 31 d. kredituotų sąskaitų-faktūrų: Hydro Building Systems Lithuania, INS022654K 1 815 Eur su PVM (be PVM 1 500 Eur) suma; UAB Rūdupis INS015197K 1 573 Eur suma (be PVM 1 300 Eur); Hauptmann, Sp.z.o.o IN422/89K 1 000 Eur be PVM suma; FoodLogistik SIA IN422/13K 2 200 Eur be PVM suma; Alutech Systems s.r.o. IN422/85 K 2 600 Eur be PVM suma, kas iš principo, atsakovės teigimu, žalinga ir nuostolinga įmonei.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 24 str. nuostata reglamentuoja, kad darbo santykio dalyviai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise; darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų; savo teises ir pareigas kiekviena šalis privalo įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų; kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo; jeigu viena šalis nevykdo ar netinkamai vykdo šiame straipsnyje nustatytas pareigas, kita šalis turi teisę į žalos atlyginimą ar reikalauti, kad jos teisės būtų apgintos kitais būdais.

Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 176, 178, 185 str. str.). Teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

DK 65 str. 7 d. ir DK 146 str. 2 d. reglamentuojama darbdavio pareiga užtikrinti tinkamą darbo santykių pasibaigimo įforminimą ir galutinį atsiskaitymą su darbuotoju. Nurodytos nuostatos lemia darbdavio pareigą užtikrinti tokius faktus (atsiskaitymą su darbuotoju ir kt.) patvirtinančių duomenų pakankamumą, tokius duomenis turi sudaryti ir turėti darbdavys, jie jam lengviau prieinami. Taigi, esant darbdavio ir darbuotojo ginčui dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų sumokėjimo fakto, vadovaujantis CPK 178 str. darbdavys privalo įrodyti, jog tinkamai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju. Darbdaviui kyla ir besąlyginė pareiga bei atsakomybė konkrečiai ir aiškiai apibrėžti visus su darbo teisiniais santykiais susijusius momentus.

DK 146 str. 2 d. numato, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Tai liečia ir nepanaudotų atostogų kompensavimą (DK 127 str. 6 d.). To nepadarius DK 147 str. 2 d. reglamentuoja netesybų skaičiavimą, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

DK 150 str. reglamentuoja išskaitų iš darbo užmokesčio darymą. Išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos tik šio kodekso ar kitų įstatymų nustatytais atvejais: 1) grąžinti perduotoms ir darbuotojo nepanaudotoms pagal paskirtį darbdavio pinigų sumoms; 2) grąžinti sumoms, permokėtoms dėl skaičiavimo klaidų; 3) atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui; 4) išieškoti atostoginiams už suteiktas atostogas, viršijančias įgytą teisę į visos trukmės ar dalies kasmetines atostogas, darbo sutartį nutraukus darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių arba dėl darbuotojo kaltės darbdavio iniciatyva. Darbdavys turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią darbdavys sužinojo ar galėjo sužinoti apie atsiradusį išskaitos pagrindą (šio straipsnio 3 dalis).

Sutinkamai su DK 6 str. 2 d. nuostata visos abejonės aiškinamos darbuotojo naudai.

Ieškovė byloje įrodinėja netinkamo atsiskaitymo nutraukiant darbo santykius faktą, apeliuodama į nepagrįstą ir neteisėtą jai tenkančio priedo už 2023 m. lapkričio ir gruodžio mėn. neišmokėjimą, tuo sąlygotus darbdavio veiksmus vertindama kaip išskaitos padarymą.

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, remdamasis to vertinimo eigoje susiformavusiu vidiniu įsitikinimu, mano, jog darbuotoja įrodė byloje savo reikalavimo pagrindu buvusias aplinkybes, todėl yra pagrindas tenkinti jos buvusiam darbdaviui pareikštą reikalavimą pripažinus jį pagrįstu ir įrodytu. Savo sprendimą teismas grindžia žemiau išdėstytu.

Dėl teisės gauti priedą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo šalys 2018 m. gegužės 14 d. sudarė darbo sutartį Nr. 142/18, pagal kurią ieškovė pradėjo dirbti pas atsakovę sertifikavimo ekspertės pareigose. Ieškovė pasirašytinai supažindinta su pareiginiais nuostatais, kitais įmonėje galiojusiais lokaliais teisės aktais, susijusiais su jos pareigų atlikimu. 2021m. rugpjūčio 9 d. šalių susitarimu buvo pakeistas darbo sutarties 1.2 punktas – ieškovė pradėjo eiti sertifikavimo eksperto ir sertifikavimo įstaigos produktų ir procesų grupės vadovo pareigas.

Darbo sutarties 1.3 punktu darbdavys įsipareigojo mokėti 1 200 Eur mėnesinį atlyginimą ir iki 1 000 Eur priedą, skiriamą pagal įmonėje patvirtintą priedų skaičiavimo tvarką. Tokia priedų skaičiavimo tvarka įmonėje buvo patvirtinta tuometinio generalinio direktoriaus 2019 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 19/07V, kuri, posėdyje dalyvavusio dabartinio atsakovės vadovo teigimu, nebuvo keičiama ir tebėra galiojanti.

Šiuo įsakymu patvirtintoje UAB „KIWA INSPECTA” sertifikavimo įstaigos darbuotojų priedų skyrimo tvarkoje (toliau – Tvarka) numatyta: 1.1 papunktyje ,,Priedams skiriama suma priklauso nuo kiekvieno sertifikavimo įstaigos darbuotojo mėnesio veiklos finansinio rezultato (pajamų). Sertifikavimo įstaigos darbuotojo algos biudžetas yra 40% nuo darbuotojo mėnesio veiklos finansinio rezultato atėmus subrangą. Priedams skirta suma yra lygi algos biudžetui atėmus bazinę algą.“; 1.2 papunktyje ,,Sertifikavimo įstaigos vadovas gali siūlyti skirti ne visą priedo dydį atsižvelgdamas į darbuotojo pajamų pastovumą, vertinant praėjusių trejų mėnesių finansinius rezultatus ir prognozuojant būsimo mėnesio pajamas. Nepaskirstyta dalis gali būti kaupiama ir iš jos dengiamas darbuotojo veiklos nuostolis, kai bazinė alga sudaro daugiau nei 40 proc. nuo darbuotojo finansinio veiklos rezultato.“; 1.3 papunktyje ,,Sertifikavimo įstaigos grupės vadovui nepriklausomai nuo mėnesio veiklos rezultato skiriamas 200 Eur priedas už vadovavimą sertifikavimo paslaugų grupei.“; 1.4 papunktyje ,,Gali būti skiriami papildomi priedai darbuotojams, labiausiai prisidėjusiems prie sertifikavimo įstaigos veiklos, įskaitant, bet neapsiribojant įstaigos darbuotojais.; Įsakymu patvirtintoje Tvarkoje besąlygiškai numatyta, kad ,,Generalinis direktorius priima galutinį sprendimą dėl priedų skyrimo atsižvelgiant į Sertifikavimo įstaigos vadovo siūlymą.“ Taip pat nurodytos sąlygos, kuomet ir kam ši Tvarka nėra taikoma (2.1 – 2.2 papunkčiai).

2023 m. gruodz?io 8 d. ieškovė paprašė atsakovės nutraukti darbo sutarties 1.2 dalį dėl sertifikavimo įstaigos produktų ir procesų grupės vadovo pareigų paliekant galioti sertifikavimo įstaigos sertifikavimo ekspertės pareigose nuo 2023 m. gruodžio 11 d. nurodydama asmenines to priežastis. Atsakydama į pasiūlymą keisti darbo sutarties sąlygas, atsakovė 2023 m. gruodžio 18 d. pateikė ieškovei pasiu?lymą nutraukti darbo sutarti? abiejų s?aliu? valia nuo 2023 m. gruodžio 29 d. Ieškovė pasirašytinai pasiūlymą priėmė jo surašymo ir pateikimo jai dieną.

Pasiūlyme, be kita ko, numatyta, kad darbo sutartis nutraukiama s?aliu? susitarimu 2023 m. gruodz?io 29 d., šią dieną laikant paskutine ieškovės darbo diena, darbdavys darbuotojui jo paskutinę darbo dieną įsipareigojo sumokėti priklausanti? darbo užmokestį ir 40 % dydz?io prieda? (apskaičiuojant ir išmokant tokia tvarka, kaip buvo mokama iki šiol) už 2023 m. lapkričio ir gruodžio mėnesių darbuotojo darbo rezultatus bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas, jei tokių yra, atskaitęs mokesčius ir pervesdamas mokėtinas sumas į darbuotojo nurodytą banko sąskaitą. Taip pat numatyta, kad darbdavys išmokės darbuotojui dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

Tą pačią dieną, t. y. 2023 m. gruodžio 18 d., ginčo šalys pasirašė ir atskirą darbo sutarties nutraukimo dokumentą, iš esmės perkeldami į jo tekstą ir atkartodami pasiūlymo nutraukti darbo sutartį sąlygas, nežymiai jas išplėsdamos ieškovei duotų darbo priemonių, turto grąžinimo, nekonkuravimo ir konfidencialumo turinio aspektu.

Jokių konkrečių paskaičiavimų, ieškovės darbo rezultatų įtvirtinimo, galimybės, sąlygų ir poreikio žalos atlyginimui šalys nei pasiūlyme, nei atskirame darbo sutarties nutraukimo dokumente nenurodė, neaptarė ir dėl to jokia forma ir jokiu būdu neužsiminė.

2023 m. gruodz?io 28 d., priešpaskutine? ieškovės darbo diena?, šios darbo dienos pabaigoje, darbdavio vadovas K. M. atsiuntė ieškovei el. laišką, klausdamas koks yra senų klientų skolų statusas. Šiame laiške nėra įvardinti ir nėra konkretizuoti seni klientai. Ieškovė 2023 m. gruodžio 29 d. el. laišku jam atsakė, kad jai nebuvo sudaryta galimybė pasirūpinti skolomis. Byloje yra ieškovės 2023 m. gruodžio 5 d. el. laiškas skolų valdymo skyriui, kuriuo ji prašė suteikti naujausią informaciją dėl jos skolininkų, byloje nėra duomenų, kad tokia informacija jai buvo suteikta, yra skolų valdymo specialistės E. M. el. laiškas su atsakymu ,,siunčiu“. Ši skolų valdymo specialistė 2023 m. gruodz?io 28 d. iškėlė klausimą dėl galimų ieškovės skolininkų Finansų skyriaus vadovei, pastaroji – įmonės vadovui, kuris atsiuntė ieškovei minėtą 2023 m. gruodz?io 28 d. paklausimą. Akcentuotina tai, kad E. M. el. laiške Finansų skyriaus vadovei ir įmonės vadovui įvardinti tik trys potencialūs ieškovės skolininkai.

2023 m. gruodžio 29 d. ieškovė gavo atsiskaitymo lapelį, iš kurio sužinojo, kad darbdavys jai nepaskaičiavo priedo už virš minėtą laikotarpį. 2024 m. sausio 24 d. kreipėsi į DGK.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad darbdavys nepaskaičiavo ir neišmokėjo priedo ieškovei už 2023 m. lapkričio ir gruodžio mėn. Ginčo faktiniu pagrindu yra šios atsakovės nurodytos ieškovės klientams išrašytos sąskaitos-faktūros: 1) Hydro Building Systems Lithuania, INS022654K 1 815 Eur su PVM (be PVM 1 500 Eur) suma už priežiūrinio audito darbus); 2) UAB Rūdupis INS015197K 1 573 Eur suma (be PVM 1 300 Eur) (pati sąskaita-faktūra ieškovės šiam klientui buvo išrašyta 2023 m. balandžio 28 d. už priežiūrinio audito darbus pagal sutartį Nr. 2-PR-052-20); 3) Hauptmann, Sp.z.o.o IN422/89K 1 000 Eur suma be PVM (300 Eur) (pati sąskaita-faktūra ieškovės šiam klientui buvo išrašyta 2022 m. lapkričio 8 d. už sertifikuotos produkcijos priežiūros auditą pagal sutartį); 4) FoodLogistik SIA IN422/13K 2 200 Eur suma be PVM (300 Eur) (pati sąskaita-faktūra ieškovės šiam klientui buvo išrašyta 2022 m. vasario 7 d. už durų sertifikavimą); 5) Alutech Systems s.r.o. IN422/85 K 2 600 Eur suma be PVM (300 Eur) (pati sąskaita-faktūra ieškovės šiam klientui buvo išrašyta 2022 m. spalio 24 d. už išplėstojo taikymo ataskaitas pagal standartus, klasifikavimo ataskaitas vienvėrėms ir dvivėrėms durims), kurias atsakovė 2023 m. gruodžio 31 d. kreditavo. Viena atsakovės kredituota sąskaita-faktūra, o būtent, Hydro Building Systems Lithuania, 2024 m. rugpjūčio 7 d., t. y. bylos nagrinėjimo teisme metu, buvo apmokėta, ką patvirtina į bylą pateiktas tarptautinio mokėjimo pavedimas.

Byloje nėra ginčo dėl priedų skaičiavimo techninių kriterijų, o būtent, kad priedas skaičiuojamas pagal formule?: (me?nesio pajamos x 40 %) – atlyginimas). Nėra ginčo ir dėl ieškovės atliktų paskaičiavimų ir jos nurodytų paskaičiuotų sumų. Šio bylos atsakovė neginčijo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo faktiniu pagrindu esančios sąskaitos-faktūros ieškovės išrašytos senai. Byloje nėra duomenų, kad jose įvardinti klientai būtų reiškę pretenzijas atsakovei ar ieškovei dėl darbų neatlikimo ar nurodytų paslaugų nesuteikimo. Byloje taip pat nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad atsakovės skolų valdymo departamento darbuotojai atliktų atsakovės 2022 m. sausio 24 d. įsakymu patvirtintoje Skolų valdymo politikoje įvardintus veiksmus ir ja iškeltus tikslus, kurių vienas pagrindinių – laiku gauti apmokėjimą už suteiktas paslaugas, tuo užtikrinant reikiamą apyvartinių lėšų kiekį (1.2 p.). Skolų valdymo politikoje yra įvardintas pateiktų sąskaitų-faktūrų terminas – 30 dienų nuo pateikimo (1.8 p.) ir vėlesni atskaitingų asmenų veiksmai negavus tokių duomenų. Pagal savo pareiginės instrukcijos turinį ieškovės nelaikytina tiesiogiai atsakingu asmeniu dėl Skolų valdymo politikoje įvardintų veiksmų atlikimo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad Skolų valdymo politikoje įvardinti tiesiogiai atsakingi asmenys teiktų informaciją ieškovei ar prašytų jos reikiamą informaciją pateikti. Nepaisant to, ieškovės į bylą pateiktas el. susirašinėjimas rodo, kad ieškovė ėmėsi veiksmų ragindama klientus atsiskaityti: 2023 m. gegužės 24 d. į jos paklausimą dėl apmokėjimo UAB „Rūdupis“ nurodė, kad sąskaita yra išrašyta ir perduota VMI, ji nėra apmokėta, nes nepadarytas auditas, todėl šios sąskaitos UAB „Rūdupis“ nėra prisiėmusi ir nėra perdavusi į i.SAF sistemą, prašoma anuliuoti sąskaitą; 2023 m. sausio 27 d. Hauptmann, Sp.z.o.o į ieškovės paklausimą atsakė, kad nėra apmokėjusi sąskaitų.

Neapmokėjimo priežastis įmonės vadovai faktiškai įvardijo jau po darbo sutarties su ieškove nutraukimo ir jos pasikreipimo į DGK suformuotų paklausimų daliai klientų. Atsakovės vadovas teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad situaciją mėgino aiškintis ir paklausimus jiems formavo telefonu. Jokių rašytinių to duomenų teismui nepateikė. Byloje yra tik dviejų iš virš minėtų klientų - Hydro Building Systems Lithuania ir Alutech Systems s.r.o. atsakymai (pateikti teismui atitinkamai tik 2024 m. rugpjūčio 14 d. ir 2024 m. kovo 26 d.), tačiau jie menkai informatyvūs, iš jų turinio nėra galimybės nustatyti, apie kokių darbų ar sutarčių nevykdymą kalbama, nėra jokių duomenų, kad kalbama būtent apie ieškovės neatliktus darbus ar jos nesuteiktas paslaugas, už kokį laikotarpį ir pan. Be to, minėta, Hydro Building Systems Lithuania 2024 m. rugpjūčio 7 d., t. y. iki šio atsakymo pateikimo, sąskaitas apmokėjo, kas rodo, kad darbų atlikimą ši įmonė pripažino.

Atsakovė į bylą yra pateikusi el. susirašinėjimą, iš kurio matyti, kad dar 2023 m. spalio 4 d. tuometis atsakovės vadovas M. G. kreipėsi į klientą FoodLogistik, į ką pastaroji atsakė, kad yra apmokėjusi pilnai už visus atliktus darbus. 2023 m. gruodžio 12 d. Alutech Systems s.r.o. elektroniniame laiške nurodė, kad klientas negavo iš atsakovės dalies darbų. Jokių atsakymų iš kitų klientų nėra. Įmonė iki ieškovės pasikreipimo į DGK nedarė nieko, kad išsiaiškintų faktinę situaciją, paragintų klientus susimokėti, išsiaiškintų galimą jų nemokumą, apie kurį kalba dabar pagal pasirinktą gynybos taktiką, to priežastis ir pan.

Įmonės vadovas apklausos metu teismui patvirtino, kad atsakovės vadovu tapo prieš du metus, žinojo apie ieškovės išrašytų sąskaitų-faktūrų neapmokėjimo faktą, bet laukė ir vylėsi, kad viskas bus sumokėta. Ši aplinkybė rodo, kad jau darbo sutarties su ieškove nutraukimo momentu buvo galima ir buvo būtina apspręsti turimų skolų klausimą, tai – viena iš darbdavio pareigų sprendžiant darbo santykių nutraukimo klausimą.

Byloje nėra duomenų, ir atsakovė neneigė, kad sumas išskaičiavo vienasmeniškai, kad jokios informacijos darbuotojai apie tai nesuteikė. Neneigė ir to, kad joks rašytinis įsakymas dėl to nebuvo priimtas, nors Tvarkos nuostatos besąlygiškai numato ne teisę, o pareigą atsakovės generaliniam direktoriui priimti galutinį sprendimą dėl priedų skyrimo. Darbuotojai jokia forma nebuvo paaiškintos ir nebuvo nurodytos to priežastys. Tokie atsakovės veiksmai vertintini itin kritiškai ir nelaikytini teisėtais, priešingai, vertinti kaip nustatytos Tvarkos nuostatas, darbo normatyvą ir darbuotojo teises pažeidžiančiais. Itin kritiškai vertintinas atsakovės argumentas, kad vadovui nebuvo būtina priimti sprendimus dėl priedų skyrimo. Teismo nuomone, tokia jo pareiga minėtoje Tvarkoje nurodyta konkrečiai ir aiškiai. Aplinkybė, kad tai nebuvo daroma, rodo ganėtinai aplaidų darbdavio požiūrį.

Tik ieškovei pasikreipus į DGK darbdavys pradėjo aiškinti Tvarkos nuostatas taip, kad priedų mokėjimas, anot jo, susijęs su faktiškai atliktų darbų faktu ir sąskaitų apmokėjimu. Atsakovė užsiminė ir apie galimą žalos ir nuostolių jai padarymą tokiu, jeigu Tvarka būtų aiškinama kitaip – ieškovės nurodomu būdu, o taip pat akcentavo tai (galimą žalos padarymą) kaip galimybę išskaitos darymui. Teismas su tuo nesutinka ir mano, kad tai yra viso labo atsakovės gynybinė pozicija.

Minėta, Tvarkos 1.1 papunktyje numatyta, kad ,,Priedams skiriama suma priklauso nuo kiekvieno sertifikavimo įstaigos darbuotojo mėnesio veiklos finansinio rezultato (pajamų). Sertifikavimo įstaigos darbuotojo algos biudžetas yra 40% nuo darbuotojo mėnesio veiklos finansinio rezultato atėmus subrangą. Priedams skirta suma yra lygi algos biudžetui atėmus bazinę algą.“

Ši Tvarkos sąlyga nėra aiški ir yra ganėtinai paini, tačiau bet kuriuo atveju jos turinio analizė neduoda pagrindo išvadai, kad priedo skyrimas galimas tik esant apmokėtoms sąskaitoms-faktūroms. Visiškai neaišku, kaip buvo ir kaip turėjo būti fiksuojamas kiekvieno sertifikavimo įstaigos darbuotojo, tame tarpe ir ieškovės, mėnesio veiklos finansinis rezultatas (pajamos). Jokių rašytinių duomenų, tai parodančių, atsakovė nepateikė, nors pakankamai akivaizdu, kad atsakovė savo veikloje turi aiškiai ir konkrečiai apibrėžti Tvarkos sąlygų priedų skyrimui taikymą. Tai nebuvo padaryta, todėl šalims skirtingai aiškinant Tvarkos taikymo sąlygas priedų mokėjimui, visos abejonės aiškinamos darbuotojos naudai.

Atsakovė teigia, kad ieškovei buvo žinoma priedų skyrimo mechanizmas būtent jos nurodomu būdu, t. y. po sąskaitų apmokėjimo. Teismas neturi pagrindo su tuo sutikti, nes pačios atsakovės į bylą pateikti duomenys (finansų skyriaus vadovės 2024 m. kovo mėn. el. susirašinėjimas su M. K. ir K. M. ,,dėl R. pardavimų su neįtraukta ranga“, kiti atsakovės pateikti duomenys (skaičiavimai, ,,Darbo užimtumo ir atliktų darbų ataskaita“ lentelės) rodo labiau vyravusią praktiką atsakovės įmonėje dėl priedų besąlygiško mokėjimo nepriklausomai nuo atliktų darbų nei priešingai.

Akcentuotina ir tai, kad po darbo sutarties su ieškove nutraukimo atsakovė 2024 m. sausio 2 d. pasirašė su ja Bendradarbiavimo sutartį dėl sertifikavimo eksperto paslaugų, kas neabejotinai rodo didelį atsakovės pasitikėjimą ieškove, kaip specialiste, juolab, kad tokį pasiūlymą ieškovei išreiškė pats įmonės vadovas K. M. – į bylą yra pateiktas jo el. paštu ieškovei suformuotas toks pasiūlymas, kurį ieškovė priėmė. Ši, o taip pat virš minėtos nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teismui sutikti su ieškovės byloje išsakyta nuomone, kad atsakovė priedo nepaskaičiavo sąmoningai tikslu sumažinti su ieškovės atleidimu jai tenkančių išmokų dydį.

Sutiktina ir su ieškovės byloje išsakyta pozicija dėl atsakovės veiksmų kvalifikavimo kaip išskaitos. Atsakovė jokiais argumentais nepajėgė paneigti šio ieškovės teiginio ir nepajėgė įvardinti jokio kito teisinio kvalifikavimo savo veiksmams pagrįsti. Teismas, išnagrinėjęs bylą, nenustatė jokių DK numatytų sąlygų išskaitai padaryti, žalos buvimo darbdavys savarankiškai neįrodinėjo ir šio klausimo įstatymų nustatyta tvarka ir forma nekėlė. Nustatyta aplinkybė dėl jokio lokalaus teisės akto išskaitos klausimu nebuvimo, vienasmeniški darbdavio veiksmai, darbuotojos neinformavimas, paskaičiavimų nebuvimas, akivaizdi pagrindimo tam stoka ir nesavalaikiškumas byloja apie darbdavio padarytus esminius DK ir darbuotojos teisių pažeidimus ir negali būti toleruojami.

Dėl tenkančių išieškotinų sumų dydžio.

Ginčo dėl ieškovės pateiktų paskaičiavimų iš esmės jokių nekilo. Atsakovė nurodytų sumų dydžio nekvestionavo, paskaičiavimų neginčijo. Pagal byloje esančius duomenis teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovės atliktais paskaičiavimais, juos laiko teisingais. Todėl pripažinus atsakovės veiksmus nesumokant priedo neteisėtais, atsakovei nepaneigus savo pareigos mokėti ieškovei priklausantį priedą už 2023 m. lapkričio ir gruodžio mėn. ir dėl virš išdėstyto konstatavus atsakovės veiksmų neteisėtumą bei ieškovės nurodyto priedo paskaičiavimo teisingumą, teismas laiko ieškovės reikalavimą dėl jai tenkančio priedo išmokėjimo pagrįstu.

Pati atsakovė savo procesiniuose dokumentuose (ir DGK teiktuose) nurodė, kad ieškovės išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų suma už 2023 m. lapkričio mėn. laikotarpį siekia 8 875,50 Eur. Taigi ieškovės darbo užmokesčio priedas už 2023 m. lapkričio mėn. turėjo būti: (8 875,50 Eur (pardavimo rezultatas) x 0,4) = 3 550,20 Eur. Ieškovės išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų suma už 2023 m. gruodžio mėn. laikotarpį siekia 17 050 Eur. Taigi ieškovės darbo užmokesčio priedas už 2023 m. gruodžio mėn. turėjo būti: (17 050 Eur (pardavimo rezultatas) x 0,4) = 6 820 Eur. Viso ieškovės darbo užmokesčio priedas turėjo būti 3 550,20 Eur + 6 820 Eur – 1547 = 8 823,20 Eur. Tuo tarpu atsakovės priskaičiuotas ir ieškovei išmokėtas priedas yra 2 003,20 Eur + 1 833 Eur = 3 836,20 Eur. Taigi ieškovei yra neišmokėta 8 823,20 Eur – 3 836,20 Eur = 4 987 Eur darbo užmokesčio priedo, kuris išieškotinas iš atsakovės.

Ieškovei apskaičiavus mažesnį nei priklauso priedą, darbo sutarties nutraukimo metu jai paskaičiuota netinkamo dydžio išeitinė išmoka, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, nes darbo užmokesčio vidurkis buvo skaičiuojamas nuo mažesnių ieškovės pajamų. Faktiškai dėl ieškovei perskaičiuoto priedo paskaičiuotina jai tenkanti didesnė išeitinė išmoka ir kompensacija už nepanaudotas atostogas.

Ieškovės paskutinių trijų mėnesių darbo užmokesčio dydis tokiu būdu būtų 15 115,67 Eur + 4 987 Eur = 20 102,67 Eur. Atsakovė yra nurodžiusi VDU pažymoje, kad per tris paskutinius ieškovės darbo mėnesius ieškovė dirbo 61 darbo dieną. Tokiu būdu jos vienos darbo dienos vidurkis yra 329,55 Eur. Ieškovei turėjo būti išmokėta (2 mėn. x 329,55 Eur (dienos darbo užmokestis) x 20,9 (vidutinis 2023 m. mėn. darbo dienų skaičius) 13 775,19 Eur išeitinė išmoka. Atsakovė išmokėjo 10 358,04 Eur. Ieškovei priteistina likusi jos dalis - 3 417,15 Eur išeitinės išmokos (13 775,19 Eur – 10 358,04 Eur).

Perskaičiuotina ir ieškovei tenkanti kompensacija už nepanaudotas atostogas. Atsakovė nurodė, jog ieškovė yra nepanaudojusi 25,78 atostogų, todėl jai tenkanti kompensacijos dalis yra 8 495,80 Eur (25,78 x 329,55 Eur (vidutinis 1 dienos darbo užmokestis). Atsakovė paskaičiavo ir ieškovei išmokėjo 6 388,28 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas, neišmokėta likusi dalis 2 107,52 Eur (8 495,80 Eur – 6 388,28 Eur) išieškotina ieškovei.

Kadangi su ieškove tinkamai nebuvo atsiskaityta jos atleidimo dieną, t. y. 2023 m. gruodžio 29 d., jai DK 146-147 str. pagrindu priklauso netesybos.

Minėta, DK 147 str. įtvirtina teisines pasekmes už pavėluotą darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimą. Šio straipsnio 1 dalyje apibrėžtos teisinės pasekmės, kai darbdavys vėluoja sumokėti darbuotojui priklausančias sumas darbo sutarties vykdymo metu, o 2 dalyje – darbo santykiams pasibaigus. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui. Nagrinėjamo ginčo atveju jau yra suėjęs 6 mėn. terminas netesyboms skaičiuoti. Vienok, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, netesybos už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti sumažintos, jeigu toks priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2 straipsnyje, 35 straipsnyje įtvirtintais darbo teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012).

Teismas, atsižvelgęs į ieškovei neišmokėtos sumos prigimtį – kintamą darbo užmokesčio dalį, į ieškovės dirbtą laikotarpį įmonėje, į neatsiskaitymo su ja laikotarpį, į bylos nagrinėjimo teisme trukmę, laiko, kad 1 VDU dydžio išmoka už visą uždelstą atsiskaityti laiką (netesybos) yra pakankama nagrinėjamoje situacijoje, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, suderinama su DK 2 straipsnyje, 35 straipsnyje įtvirtintais darbo teisės principais, yra adekvati darbdavio padarytam pažeidimui. Byloje nustatyta, jog ieškovės 1 mėnesio vidutinis darbo užmokestis (įskaitant ginčo priedą) buvo 6 700,89 Eur (20 102,67 Eur / 3 mėn.), todėl teismas išieško iš atsakovės ieškovės naudai 6 700,89 Eur netesybų.

Procesiniai klausimai.

Teismo sprendime nurodytos ir juo priteistos ieškovei tenkančios sumos nurodytos neatskaičius mokesčius, išskaičiuoti mokesčius iš perskaičiuotų nurodytų sumų privalo darbdavys vykdydamas įsiteisėjusį teismo sprendimą.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Todėl teismas plačiau nepasisako dėl kitų šalių nurodytų teiginių, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų turinio ir esmės ir yra pertekliniai ir tiesiogiai nesusiję su ginčo dalyku.

Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus individualaus darbo ginčo byloje priimtas DGK sprendimas laikytinas netekusiu galios (DK 231 str. 7 d.).

CPK 93 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Bylą laimėjusiai ieškovei išieškotina 5 683,98 Eur advokato pagalbos išlaidų (CPK 98 str.). Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, mano, kad tokia suma yra adekvati ir protinga. Bylą pralaimėjusi atsakovė tokios teisės neįrijo.

Byloje atlygintinų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nesusidarė.

Tenkinus ieškinį, iš atsakovės, kaip darbdavio, kuris, priešingai nei darbuotojas, nėra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, priteistina 388 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str., 80 str. 7 d.) (suma suapvalinta iki sveikojo skaičiaus).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Išieškoti ieškovės A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės UAB ,,KIWA INSPECTA“, j. a. k. 302515952, 4 987 Eur (keturi tūkstančiai devyni šimtai aštuoniasdešimt septyni eurai) darbo užmokesčio priedą, 2 107,52 Eur (du tūkstančiai vienas šimtas septyni eurai 52 ct) kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, 3 417,15 Eur (trys tūkstančiai keturi šimtai septyniolika eurų 15 ct) išeitinės išmokos, 6 700,89 Eur (šeši tūkstančiai septyni šimtai eurų 89 ct) netesybų, 5 683,98 Eur (penki tūkstančiai šeši šimtai aštuoniasdešimt trys eurai 98 ct) advokato pagalbos išlaidų.

Išieškoti iš atsakovės UAB ,,KIWA INSPECTA“, j. a. k. 302515952, 388 Eur (trys šimtai aštuoniasdešimt aštuoni eurai) žyminio mokesčio valstybei (kodas 5662).

Pripažinti, kad šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2024 m. kovo 22 d. sprendimas darbo byloje Nr. APS-131-1886/2024 netenka galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą teikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Natalija Daškovienė