- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-06
- Bylos Nr.
- e2S-2831-450/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20183-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Atsakovas
- UAB „Hotelston“, A. N., S. P., V. B.
- Ieškovas
- P. J.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi atsakovo UAB „Hotelston“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, civilinėje byloje pagal ieškovo P. J. patikslintą ieškinį atsakovams A. N., S. P., V. B., uždarajai akcinei bendrovei „Hotelston“ dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, nuosavybės teisės pripažinimo, sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ir įpareigojimo atlikti veiksmus, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas P. J. kreipėsi į teisma, prašydamas: išreikalauti solidariai iš S. P., kaip UAB „Hotelston“ direktoriaus, ir UAB „Hotelston“, kaip tvarkytojo, aktualius išrašus iš visų UAB „Hotelston“ akcininkų (tiek dabartinių, tiek buvusių) asmeninių vertybinių popierių sąskaitų; pripažinti apsimestiniu sandoriu ieškovo P. J. ir V. B. 2012-05-08 sudarytą UAB „Hotelston“ 25 % akcijų pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti tikrąją šalių valią atitinkančio sandorio taisykles – pripažinti 2012-05-08 UAB „Hotelston“ 25 % akcijų pirkimo-pardavimo sutartį sudarytą tarp A. N. ir P. J.; pripažinti ieškovo P. J. nuosavybės teisę į 25 % UAB „Hotelston“ akcijų nuo 2012-05-08; įpareigoti solidariai S. P., kaip UAB „Hotelston“ direktorių, ir UAB „Hotelston“, kaip UAB „Hotelston“ akcininkų ? nematerialių akcijų savininkų ? asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkytoją, atlikti įrašus UAB „Hotelston“ akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose apie tai, kad 2012-05-08 P. J. įgijo 25 % UAB „Hotelston“ akcijų iš V. B., bei įpareigoti S. P., kaip UAB „Hotelston“ direktorių, pateikti duomenis apie UAB „Hotelston“ akcininkus Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui; priteisti iš A. N., S. P., UAB „Hotelston“ visas ieškovo P. J. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, jog ieškovas ir atsakovas A. N. buvo draugai bei verslo partneriai, dirbę prie įvairių turizmo sektoriaus verslo projektų. A. N. įsteigtos ir / ar valdytos bendrovės (pvz. UAB „TravelOnline Baltics“ ar UAB „Hotelston“) buvo nuolatiniai paslaugų pirkėjai ar verslo partneriai ieškovo įsteigtų bendrovių (pvz. UAB „ OVIOSOFT “ ir kt.). 2010 m. tarp šalių prasidėjo derybos dėl kontroliuojamų įmonių turimų akcijų apsikeitimo, siekiant dalintis kontroliuojamų įmonių pelną (dividendus). A. N. kaip UAB „Hotelston“ kontroliuojantis akcininkas ir ieškovas kaip UAB „OVIOSOFT“ kontroliuojantis akcininkas sudarė žodinį susitarimą, kuriame numatė, jog ieškovas perleis UAB „OVIOSOFT“ dalį akcijų A. N., o A. N. perleis dalį akcijų UAB „Hotelston“ ieškovui , t. y. šalys susitarė sudaryti du „veidrodinius“ sandorius siekiant apsikeisti kontroliuojamų įmonių akcijomis ir po tokio apsikeitimo pagal turimą akcijų skaičių dalintis įmonių pelną (dividendus). 2012-05-08 ieškovas ir A. N. statytinis V. B. galutinai pasirašė A. N. atsiųstą akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu A. N. statytinis A. B. perleido UAB „Hotelston“ 25 % akcijų. Pagal Sutarties 1.1 p. pardavėjas V. B. perdavė 25 % UAB „Hotelston“ akcijų pirkėjui (ieškovui), o ieškovas įsipareigojo šias akcijas priimti ir sumokėti 2 500 Lt (720,68 Eur) kainą (Sutarties 4.1 p.). Nuo 2012-05-08 ieškovas de facto veikė kaip 25 % UAB „Hotelston“ akcijų turintis akcininkas. Ieškovas kartu su likusių 75 % UAB „Hotelston“ akcijų savininkais A. N. ir S. P., kuris yra ir UAB ,,Hotelston“ direktorius, dalyvavo UAB „Hotelston“ versle, priiminėjo sprendimus. Tarp ginčo šalių kilus konfliktams, A. N. ir S. P., iki tol faktiškai bendravę su ieškovu kaip su vienu iš UAB „Hotelston“ akcininkų, ėmė neigti ieškovo turimų akcijų nuosavybę. Ieškovui tapo žinoma, kad S. P. taip ir neatliko reikiamų formalumų ieškovo turimų UAB „Hotelston“ akcijų nuosavybės tinkamam įregistravimui, nes 2013-08-29 pateikdamas VĮ Registrų centrui UAB „Hotelston“ akcininkų sąrašą jame nenurodė fakto apie 2012-05-08 sudarytą Sutartį ir ieškovą kaip 25 % UAB „Hotelston“ akcijų dalies savininką.
3. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) apriboti A. N. nuosavybės teises į UAB „Hotelston“ akcijas, uždraudžiant jomis disponuoti, parduoti, dovanoti, mainyti, įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims, bei 2) apriboti A. N., kaip UAB „Hotelston“ akcininko, balsavimo teises, uždraudžiant A. N. balsuoti UAB „Hotelston“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir priiminėti UAB „Hotelston“ visuotiniame akcininkų susirinkime sprendimus.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 11 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Teismas nutarė apriboti A. N. nuosavybės teises į UAB „Hotelston“ akcijas, uždraudžiant jomis disponuoti, parduoti, dovanoti, mainyti, įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims, bei apriboti A. N. kaip UAB „Hotelston“ akcininko, balsavimo teises, uždraudžiant A. N. balsuoti UAB „Hotelston“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir priiminėti UAB „Hotelston“ visuotiniame akcininkų susirinkime sprendimus.
5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartį pakeitė ir nutarties rezoliucinės dalies pirmą ir antrą pastraipas išdėstė taip: ,,Prašymą tenkinti iš dalies. Ieškovo P. J. reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti A. N. nuosavybės teise priklausančius 25 proc. UAB ,,Hotelston“ akcijų, uždraudžiant jomis disponuoti, parduoti, dovanoti, mainyti, įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims. Likusioje dalyje prašymą atmesti.“ Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 11 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
6. Atsakovas UAB „Hotelston“ pateikė prašymą taikyti nuostolių dėl 2018 m. liepos 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymo užtikrinimą, įpareigojant ieškovą P. J. per 7 dienas įmokėti į Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaitą 201 000 Eur sumą arba pateikti Lietuvoje veikiančio komercinio banko išduotą garantiją ne mažesnei, nei 201 000 Eur sumai, ir numatyti, kad šio įpareigojimo neįvykdžius, Vilnaius miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos.
Žemesnės instancijos teismas
7. Prašymą grindė tuo, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas neteks jo veiklai esminę reikšmę turinčio 927 000 Eur prekinio kredito, kas sąlygos klientų praradimą ir finasinės veiklos sutrikimus, nes šios sumos ribose atsakovas galėjo taikyti mokėjimo atidėjimus verslo partneriams. Bendrovės rezervų ir uždirbamo pelno nepakaks, kad Bendrovė galėtų vykdyti įsipareigojimus tiekėjams bei teiktų mokėjimo atidėjimus pirkėjams 927 000 Eur sumoje. Dėl to Bendrovė jau susidūrė su apyvartinių lėšų stygiumi, kuris ateityje gali tik dar labiau padidėti, o tokiai situacijai užsitęsus tai gali sąlygoti ir bankrotą. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių Bendrovė jau dabar vertinama kaip finansiškai nepatikimas partneris, kas skatina verslo santykių nutrūkimą. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės kenkia reputacijai, kuri turizmo versle yra itin svarbi ir jautri. Bendrovės nuostolių dydis preliminariu skaičiavimu bus ne mažesnis nei 201 000 Eur. Šis nuostolių dydis apskaičiuotas remiantis preliminariu skaičiavimu, jeigu bent 1/3 dalis klientų nutrauks verslo santykius su Bendrove. Vidutiniškai per metus Bendrovė uždirba 402 000 Eur pelno; šios bylos nagrinėjimas užtruks apie 1,5 metų (18 mėn.), o pelnas per 1,5 metų sudaro apie 603 000 Eur, todėl jei bent 1/3 dalis klientų nutrauks verslo santykius su bendrove, minimalūs nuostoliai sudarys 201 000 Eur (603 000 Eur/3). Ieškovas yra fizinis asmuo, jam yra pareikšti turtiniai reikalavimai kitose civilinėse bylose, kuriose jam yra taikomi apribojimai laikinosiomis apsaugos priemonėmis, todėl ieškovas gali būti finansiškai nepajėgus atlyginti nuostolius, kuriuos atsakovas patirs dėl ieškovo inicijuotų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atsiliepimas
8. Ieškovas P. J. atsiliepimu prašė atmesti atsakovo prašymą ir nurodė, jog nėra įrodymų, kurie pagrįstų, jog UAB „Hotelston“ ateityje neišvengiamai patirs nuostolius, kurie būtų priežastiniame ryšyje su taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis; nėra įrodymų, kurie leistų spręsti apie ateityje UAB „Hotelston“ kilsiančių nuostolių dydį; nėra įrodymų apie blogą ieškovo finansinę padėtį; UAB „Hotelston“ piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir yra nesąžiningas. Vien sąrašas apie neva UAB „Hotelston“ klientus, kuriems tariamai taikomas mokėjimo atidėjimas, negali būti laikomas tinkamu įrodymu įrodinėjant sutarčių su mokėjimo atidėjimais sudarymo faktą. UAB „Hotelston“ nepateikė duomenų, kurie leistų manyti, kad bent vienas iš klientų (su kuriuo būtų sudaryta sutartis, turinti mokėjimo atidėjimo sąlygas) planuoja pasibaigus sudarytai sutarčiai nutraukti santykius su juo. Taip pat nėra aišku, kuo remiantis UAB „Hotelston“ spėja, jog sutartis (sudarytas su mokėjimo atidėjimais) nutrauks būtent 1/3 klientų, o ne, pavyzdžiui 1/10 ar 1/2 ir pan. Taip pat nėra duomenų apie sutarčių (su mokėjimo atidėjimais) vykdymo terminus. UAB „Hotelston“ nepateikė informacijos kokį pelną buvo gavęs iš klientų, kuriems taikomos mokėjimo atidėjimo sąlygos, praeityje, kas leistų proporcingai tikėtis bent panašaus gautino pelno ateityje. Bendrovė iki šiol naudojasi visomis prekinio kredito suteikiamomis galimybėmis ir tariamas apyvartinių lėšų trūkumas nėra įrodinėjamas jokiais įrodymais, todėl negali būti siejamas su taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Vien ta aplinkybė, jog paklausimą (dėl nepatvirtintos UAB „Hotelston“ 2017 m. finansinės atskaitomybės) pateikė įmonė, nepatvirtina fakto, jog ji yra laikoma „viena iš didžiausių verslo partnerių“ – byloje nėra įrodymų apie paklausimą pateikusios įmonės santykį su Bendrove. Prašyme nurodytos aplinkybės apie kitas vykstančias civilines bylas negali pagrįsti neva sunkios ieškovo finansinės padėties.
9. Atsakovas A. N. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė tenkinti atsakovo UAB „Hotelston“ prašymą visa apimtimi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atsakovo UAB „Hotelston“ prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, atmetė.
11. Teismas nustatė, kad atsakovas UAB „Hotelston“ savo prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės grindžia tuo, jog jis dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neteks jo veiklai esminę reikšmę turinčio prekinio kredito, o tai sąlygos klientų praradimą ir finansinės veiklos sutrikimus. Teismas taip pat nustatė, kad jam yra pateikta 2018 m. birželio 12 d. finansinė sutartis, kuria UAB „Hotelston“ suteikta 650 000 Eur kredito linija (pateiktas dalinis jos vertimas). Daugiau jokių finansinių sutarčių, pagal kurias atsakovui būtų suteiktas prekinis kreditas 927 000 Eur sumai (kaip kad nurodo atsakovas pateiktame prašyme), atsakovas nepateikė. Pateiktoje Finansinėje sutartyje nėra nurodytų sąlygų, nuo kurių priklauso suteiktos kredito linijos dydis, jo pratęsimas, todėl nesant tokių duomenų, teismo vertinimu, atsakovo argumentai, jog būtent pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės tiesiogiai įtakoja Bendrovės turimo prekinio kredito praradimą, nepagrįsti. Be to, Finansinė sutartis sudaryta 2018 m. birželio 12 d., t. y. iki 2018 m. liepos 11 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo. Pateiktas Finansinės sutarties 2018 m. rugsėjo 7 d. pakeitimas, pasak teismo, nepatvirtina, jog kredito linijos sumažinimui (sumažinta 23 proc.) įtakos turėjo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovas mano, jog teisminiai ginčai truks apie 1,5 metų ir spėja, jog per tą laiką su juo sudarytas sutartis nutrauks 1/3 dalis klientų, tačiau nepateikė sutarčių, iš kurių turinio būtų matomas sudarytų sutarčių galiojimo laikas, vykdymo terminai, sąlygos ir kita informacija. Teismas nustatė, kad atsakovas taip pat nepateikė nei vienos sutarties, kuri būtų šiai dienai nutraukta. Todėl teismo vertinimu, atsakovas šių argumentų apie realiai tikėtinų nuostolių atsiradimą, neįrodė. Nors atsakovas UAB „Hotelston“ teigė, jog dėl akcininkui A. N. pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. apribojus jo, kaip Bendrovės akcininko, balsavimo teises, Bendrovė negalės sudaryti sutarties su auditoriais nustatytu laiku patvirtinti audituotas finansinės atskaitomybės ir jos nustatyta tvarka įregistruoti, kas yra būtina kredito linijos pratęsimo sąlyga, tačiau patektoje Finansinėje sutartyje nėra nurodytų Kredito linijos pratęsimo sąlygų, todėl teismas šiuos atsakovo argumentus atmetė kaip nepagrįstus. Atsakovas taip pat nurodė, jog iki šiol nėra patvirtinta Bendrovės 2017 m. finansinė atskaitomybė, o tai turi įtakos klientų pasitikėjimui Bendrove. Nagrinėjamu atveju teismas sutiko su ieškovo pateiktais argumentais, jog galimi nuostoliai dėl UAB „Hotelston“ 2017 m. finansinės atskaitomybės dokumentų nepatvirtinimo ir nepateikimo Juridinių asmenų registrui yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsakovų atliktais neteisėtais veiksmais, pasireiškusiais nesilaikant Akcinių bendrovių įstatymo 24 str., o ne su taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. UAB „Hotelston“ 2017 m. finansinę atskaitomybę Juridinių asmenų registrui turėjo būti pateikęs vėliausiai iki 2018-05-31 (ABĮ 24 str., 58 str. 3 d.). Laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos 2018-07-11 nutartimi, t. y. vėliau nei buvo galutinis ABĮ numatytas terminas pateikti 2017 m. finansinę atskaitomybę Juridinių asmenų registrui. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju atsakovo nurodytas kredito praradimas, tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas priežastiniu ryšiu nėra susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Todėl konstatavo, jog šiuo atveju nėra CPK 146 str. numatytų sąlygų: 1. realiai tikėtinų nuostolių atsiradimo; 2. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Nenustačius tiesioginio priežastinio ryšio tarp šioje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovo UAB „Hotelston“ nuostolių atsiradimo, nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo (CPK 146 str.). Todėl teismas atskirai nenagrinėjo atsakovo argumentų, susijusių nuostolių dydžių paskaičiavimu bei grėsmės atsakovo nuostolių atlyginimui egzistavimu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Hotelston“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo tenkinti.
12.1. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas artimiausiu metu neteks jo veiklai esminę reikšmę turinčio prekinio kredito, kas, atitinkamai, sąlygos klientų praradimą ir finansinės veiklos sutrikimus. Atsakovas kasdieninėje ūkinėje-komercinėje veikloje konkurentų atžvilgiu įgyja pranašumą dėl klientams teikiamų lanksčių atsiskaitymo sąlygų. Bendrovė pateikė detalų klientų, kuriems teikiami mokėjimų atidėjimai, sąrašą. Kadangi klientų, kuriems taikomas mokėjimo atidėjimus, sąrašas sudaro virš 100 įmonių, netikslinga teikti į bylą visų su tokiais klientais sudarytų sutarčių nuorašus, sudarytus anglų kalba.
12.2. Bendrovės verslo praktikoje būdinga tai, jog kredito linijos suteikiamos tik tada, kai yra apdraudžiama Bendrovės rizika. Todėl prieš suteikiant prekinį kreditą, atsakovo tiekėjų/ partnerių draudimo kompanijos vertino Bendrovės veiklos rodiklius bei kitus duomenis. Vertinimas buvo atliekamas atsižvelgiant ne tik į finansines ataskaitas, bet ir į bylų skaičių, akcininkų reputaciją, teismų taikomus apribojimus, audito išvadas ir pan. Bendrovei jau 2018 m. sausio mėn. teko teikti paaiškinimus draudimo kompanijai, todėl informacija apie naują teisminį ginčą dėl Bendrovės akcijų bei apribojimo disponuoti akcijomis įregistravimas viešajame registre buvo tokie reikšmingi, nes neigiamai įtakojo kreditavimo riziką ir jos vertinimą.
12.3. Apelianto uždirbamas pelnas yra daug mažesnis nei turėto prekinio kredito draudimo suma, todėl bendrovės rezervų ir uždirbamo pelno nepakaks, kad būtų galima vykdyti įsipareigojimus tiekėjams bei teikti mokėjimo atidėjimus pirkėjams 927 000 Eur sumoje. Dėl šios priežasties rizika, jog dalis klientų nutrauks santykius ir pradės dirbti su konkurentais, yra akivaizdi.
12.4. Nuostolių susidarymo mechanizmas buvo siejamas ne tik su galimybės taikyti klientams mokėjimo atidėjimus netekimu, bet ir su žala bendrovės reputacijai. Ginčas dėl akcijų valdymo neigiamai įtakoja Bendrovės reputaciją, jos patikimumą klientų ir partnerių akyse. Teismas šių argumentų apskritai nevertino.
12.5. Konkretaus nuostolių dydžio apskaičiavimas nagrinėjamu atveju yra objektyviai neįmanomas. Bendrovė pateikė teismui motyvuotus paaiškinimus ir pakankamus įrodymus apie tikėtiną 1/3 klientų praradimą ir dėl to gręsiančius 201 000 Eur nuostolius, įvertinant negautą pelną iš šių klientų per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį, kuris teismuose užtruks ne mažiau kaip 1,5 m.
12.6. 2018 m. rugsėjo 7 d. apeliantas gavo informaciją iš pagrindinio verslo partnerio apie tai, kad Bendrovei suteikta kredito linija mažinama iki 500 000 Eur, taigi Bendrovės galimybė teikti esamiems klientams mokėjimų atidėjimus sumažėjo 150 000 Eur suma. Ši aplinkybė pagrindžia, kad prašyme dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo nurodytas nuostolių susidarymo mechanizmas yra susijęs su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu tiesioginiu priežastiniu ryšiu, kadangi, nesuėjus 2 mėn. po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jau buvo priimtas sprendimas dėl suteiktos kredito linijos sumažinimo.
12.7. Teismas, reikalaudamas pateikti sutarčių su klientais nutraukimo patvirtinimus, t. y. faktiškai jau patirtų nuostolių įrodymus, nukrypo nuo CPK 146 str. paskirties (užtikrinti būsimųjų nuostolių atlyginimą) ir jo taikymo praktikos, nes skirdamas CPK 146 str. 1 d. nurodytas priemones teismas nebūtinai turi turėti įrodymus, jog tam tikro konkretaus dydžio nuostoliai ateityje neišvengiamai atsiras (o, tuo labiau, kad jau atsirado). Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad susidariusioje situacijoje nuostoliai gali atsirasti.
12.8. Po nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas, priėmimo, Bendrovė gavo iš kelių klientų informaciją apie bendradarbiavimo santykių nutraukimą. Kadangi visi klientų pranešimai buvo gauti būtent po priimtos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir Bendrovės turimos kredito linijos sumažinimo, tai patvirtina, kad būtent dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių Bendrovė jau patyria realius nuostolius.
12.9. Ieškovas yra fizinis asmuo. Bendrovei gresiančių nuostolių suma, viršijanti 200 000 Eur, ieškovui, kaip fiziniam asmeniui neabejotinai laikytina didele. Ieškovui yra pareikšti turtiniai reikalavimai kitose civilinėse bylose. Be to, visos ieškovo valdomos įmonės (UAB „Skrydžiai LT“, UAB „Oviosoft“, UAB „TravelOnline Baltics“ ir kt.) šiuo metu nevykdo jokios verslo veiklos, jų turtas yra areštuotas ir įmonių atžvilgiu vykdoma daug išieškojimų.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas P. J. prašo atskirąjį skundą atmesti.
13.1. UAB „Hotelston“ nepateikė įrodymų apie ateityje planuojamus patirti nuostolius, kuriuos galėtų sąlygoti taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovas nepateikė nei vienos sutarties, kurioje būtų numatytos sąlygos, susijusios su mokėjimo atidėjimu. Vien sąrašas apie klientus, kuriems tariamai taikomas mokėjimo atidėjimas negali būti laikomas tinkamu įrodymu įrodinėjant sutarčių su mokėjimo atidėjimais sudarymo faktą. Pateiktas sąrašas nepatvirtina jokių UAB „Hotelston“ teisių ar pareigų tretiesiems asmenims (t. y. klientams) susijusių su mokėjimo atidėjimais. Klientų skaičius, kuris neva nutrauks sutartis vien dėl to, kad nebus sąlygų susijusių su mokėjimo atidėjimais, taip pat nėra įrodytas. Nėra duomenų apie sutarčių (su mokėjimo atidėjimais) vykdymo terminus.
13.2. UAB „Hotelston“ teigia, jog vidutinis pelnas klientams, kuriems taikomos mokėjimo atidėjimo sąlygos, per metus su puse sudaro apie 603 000 Eur, tačiau tokia pelno suma yra niekuo nepagrįsta. UAB „Hotelston“ nepateikė informacijos kokį pelną buvo gavęs iš klientų, kuriems taikomos mokėjimo atidėjimo sąlygos, praeityje, kas leistų proporcingai tikėtis bent panašaus gautino pelno ateityje.
13.3. Finansinės sutarties 2018-09-07 pakeitimas nepatvirtina, jog kredito linijos sumažinimui (sumažinta 23 proc.) įtakos turėjo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Finansinėje sutartyje nėra nurodytų Kredito linijos pratęsimo sąlygų.
13.4. Nėra pagrindo manyti, jog vien faktas, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos, sąlygoja trečiųjų asmenų neigiamą vertinimą ar reputacijos pablogėjimą. UAB „Hotelston“ akcininkams A. N. ir S. P. nepatvirtinus 2017 m. finansinės atskaitomybės ir nepateikus Juridinių asmenų registro tvarkytojui kaip tai numatyta ABĮ 24 str. 1 d. bet kokie dėl to kilę ar galimai ateityje galintys kilti nuostoliai įskaitant nepatikimumą ar reputacijos pablogėjimą, negali būti perkeliami ieškovui. Atitinkamai, bet kokie galimi nuostoliai dėl UAB „Hotelston“ 2017 m. finansinės atskaitomybės dokumentų nepatvirtino ir nepateikimo Juridinių asmenų registrui yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsakovų atliktais neteisėtais veiksmais, pasireiškusiais nesilaikant ABĮ 24 str. d., o ne su taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
13.5. UAB „Hotelston“ nepateikė duomenų apie ieškovo finansinę padėtį. Aplinkybės apie kitas vykstančias civilines bylas negali pagrįsti sunkios ieškovo finansinės padėties. UAB „Hotelston“ daro neteisėtą spaudimą ieškovui turint pagrindinį tikslą - sužlugdyti ieškovą ir tam tikrais ryšiais su ieškovu susijusias įmones.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
15. Dėl naujų įrodymų priėmimo. Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str., 338 str.). Visgi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant atsakovo įrodinėjamas aplinkybes, todėl jie prijungtini prie bylos.
16. CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą; šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija; ieškovui nesumokėjus nuostolių atlyginimui užtikrinti skirtų pinigų arba nepateikus banko garantijos per nustatytą terminą, teismas per tris darbo dienas nuo termino pabaigos dienos privalo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma dviejų sąlygų visuma: 1) realiai tikėtinas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas; 2) tikėtinas nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimas arba galimybės juos kompensuoti nebuvimas, netaikius užtikrinimo priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-780-464/2017).
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutai nors tarpusavyje ir susiję (nuostolių atlyginimo užtikrinimas galimas esant taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms), tačiau tai nereiškia, kad pastarojo instituto taikymo pagrįstumas neturi būti įrodytas. Nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutas, nėra gynimosi nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priemonė, todėl negali paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-488-178/2017). Tiek laikinosios apsaugos priemonės (CPK 144 straipsnio 1 dalis), tiek nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas (CPK 146 straipsnio 1 dalis) siejamas su CPK įtvirtintų sąlygų, plėtojamų teismų praktikoje, įrodymu kiekvienu konkrečiu atveju. Tokiu atveju galioja bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
18. Taigi, šiuo atveju būtent atsakovas, prašančiai taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kyla pareiga įrodyti nuostolių priežastinį ryšį su taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis bei tokių nuostolių atsiradimą ir preliminarų jų dydį (CPK12, 178 straipsniai), o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tik suteikia pagrindą tokio prašymo teikimui, egzistuojant CPK 146 straipsnio 1 dalies normos taikymo sąlygų visetui. Tokią išvadą patvirtina ir teismų praktika, pagal kurią aplinkybė, kad teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, pati savaime nesudaro pagrindo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, teismui nenustačius jo taikymui būtinų pagrindų (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2367/2013).
19. Apeliantas nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo būtinybę grindžia tuo, kad, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartimi pritaikytas ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. pakeistas laikinąsias apsaugos priemones buvo apribotos atsakovo A. N. nuosavybės teisės į UAB „Hotelston“ akcijas, dėl ko apeliantas neteks jo veiklai esminę reikšmę turinčio prekinio kredito, kas, atitinkamai sąlygos esamų klientų praradimą ir finansinės veiklos sutrikimus, nes apeliantas nebeturės galimybės klientams taikyti mokėjimų atidėjimų, todėl įvertinus 1/3 klientų praradimą, apelianto įsitikinimu, jis patirs 201 000 Eur nuostolių, kurių sumokėjimą turėtų užtikrinti ieškovas.
20. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, įvertinęs šalių argumentus ir pirmiau nurodytą teismų praktiką, neturi pagrindo sutikti su apelianto pozicija.
21. Nors bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. birželio 12 d. Finansine sutartimi UAB „Hotelston“ suteikta 650 000 Eur kredito linija; el. laišku atsakovui patvirtintas 350 000 USD kredito linijos suteikimas, o iš apelianto pateikto 2018 m. rugsėjo 7 d. Finansinės sutarties pakeitimo matyti, kad kredito linija jam yra sumažinta iki 500 000 Eur, pažymėtina, kad šios aplinkybės pačios savaime nėra pakankamos nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutui taikyti, kadangi, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, atsakovas nepateikė pakankamai įrodymų, leidžiančių tikėtinai nustatyti, jog atsakovo nurodomi nuostoliai, jų susidarymo mechanizmas iš tikrųjų priežastiniu ryšiu susiję su šioje konkrečioje byloje pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kitaip tariant, jog šioje byloje netaikius atsakovo A. N. nuosavybės teisių į UAB „Hotelston“ akcijas apribojimo, apelianto prognozuojami nuostoliai nebūtų patirti. Priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog atsakovo pateiktoje Finansinėje sutartyje nėra nurodytų Kredito linijos pratęsimo sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas, išskyrus deklaratyvius paaiškinimus, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad būtent kredito linijos sumažinimas 23 proc. priežastiniu ryšiu susijęs su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Tai leidžia abejoti, jog būtent laikinosios apsaugos priemonės, o ne kitos aplinkybės gali lemti nuostolius inter alia susijusius su apeliantui teikiamu kredito linijos sumažinimu. Juo labiau, kad atsakovas, pirmosios instancijos teisme prašydamas taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, nurodė, jog apribojus akcininko A. N. balsavimo teisę, Bendrovė negalės sudaryti sutarties su auditoriais ir laiku patvirtinti audituotą finansinę atskaitomybę, kas yra būtina kredito linijos sąlyga. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi panaikintas akcininko A. N. balsavimo teisės apribojimas, todėl nesant pateiktų kitų įrodymų, patvirtinančių, kad kredito linijos sumažinimas buvo sąlygotas būtent laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o ne kitų priežasčių (pvz. audituotos finansinės atskaitomybės nepateikimo), apeliacinės instancijos teismas negali spręsti, kad apelianto galimi nuostoliai yra priežastiniu ryšiu susijęs su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į 21 punkte nustatytas aplinkybes, taip pat kritiškai vertina apelianto argumentus, kad jam sumažinus kredito liniją, jis nebeturės galimybės klientams taikyti mokėjimų atidėjimų, todėl praras 1/3 klientų. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas pateikė virš 100 įmonių sąrašą, kuriems taiko mokėjimo atidėjimus, tačiau kaip teisingai pažymi pirmosios instancijos teismas bei ieškovas, apeliantas nepateikė sutarčių, iš kurių turinio būtų matomas sudarytų sutarčių galiojimo laikas, vykdymo terminai, sąlygos ir kita informacija. Apelianto pateikti dviejų klientų el. laiškai, kuriuose Tropi Tour nurodo, kad tik ketina naudotis konkurentų paslaugomis, nes apeliantas negali suteikti jų įmonei kredito, o 2B4 informuoja, kad nebetęs bendradarbiavimo, nes gavo atsisakymą suteikti 50 000 Eur kredito liniją, taip pat savaime nepagrindžia nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo būtinybę. Byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, išskyrus vienintelį 2B4 el. laišką, kad jis nutraukia bendradarbiavimą su atsakovu dėl atsisakymo suteikti atidėjimą, leidžiančių teismui daryti bent tikėtiną prielaidą, kad Bendrovė dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių praras 1/3 dalį savo klientų ir atitinkamai patirs 201 000 Eur nuostolių.
23. Apeliantas nuostolių susidarymo mechanizmą sieja ir su žala Bendrovės reputacijai. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas tokį teiginį laiko deklaratyviu, kadangi laikinosios apsaugos priemonės visuomet sukelia nepatogumų asmeniui, kuriam jos taikomos, o konkrečių nuostolių atsiradimo tikimybės, jų dydžio, kaip minėta, apeliantas faktiškai nepagrindė.
24. Nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo turi būti aiškūs, pagrįsti bei priežastiniu ryšiu susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Nagrinėjamu atveju apeliantas fakto, kad patiria realius nuostolius ar tokių nuostolių atsiradimo tikimybė išlieka ateityje, neįrodė (CPK 178 straipsnis).
25. Teismo vertinimu, apeliantas neįrodė ir antrosios būtinosios sąlygos taikyti nagrinėjamą institutą – tikėtino nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimo arba galimybės juos kompensuoti nebuvimo, netaikius užtikrinimo priemonių. Nors nagrinėjamu atveju atsakovo prašoma nustatyti nuostolių užtikrinimo suma (201 000 Eur) yra pakankamai didelė, tačiau vien šios aplinkybės pačios savaime negali sudaryti pagrindo taikyti nuostolių užtikrinimo institutą. Apeliantas nepateikė įrodymų apie tai, jog ieškovo turtinė padėtis būtų tiek sunki, kad jis neturėtų ir niekaip negalėtų turėti tokio dydžio piniginių lėšų. Atsakovas, galėdamas gauti viešų registrų duomenis, nepateikė tokių įrodymų, taip pat nepateikė duomenų ar ieškovas turi registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ir pan., kas leistų spręsti dėl pareikšto prašymo pagrįstumo.
26. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra nustatyta sąlygų, (tik) kurioms esant gali būti taikytinas nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas, visuma, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Atmesti atsakovo UAB „Hotelston“ atskirąjį skundą.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartį.