- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-07
- Bylos Nr.
- e2S-880-881/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20183-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- A. N.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl baudos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 8 d. nutartimi atsakovui A. N. paskyrė 300 Eur baudą už neatvykimą į teismo posėdį, kuriame jo dalyvavimas pripažintas būtinu.
Atsiliepimas
2. Atsakovo atstovas pateikė prašymą panaikinti atsakovui skirtą baudą. Prašyme nurodė, kad atsakovas 2019 m. balandžio 7 d. išvyko į dar 2018 metais suplanuotą komandiruotę į Ispaniją ir sugrįš tik 2019 m. balandžio 26 d. Pažymėjo, jog teikdamas įrodymus apie savo išvykimą atsakovas sąmoningai ir tikslingai uždengė su jo privačiu gyvenimu susijusią informaciją bei skrydžių rezervacijos kodus ir kad taip elgtis yra priverstas dėl visiško pasitikėjimo praradimo ieškovu. Mano, jog byloje yra pakankamai informacijos, patvirtinančios, kad atsakovas yra de facto (faktiškai) išvykęs iš Lietuvos ir dėl to negalėjo atvykti į teismo posėdį. Atsakovas tikėjosi, kad jo neatvykimas nesutrukdys bylos nagrinėjimui, nes dar nebuvo baigti ieškovo paaiškinimai ir galimai būtų apklausti kiti atsakovai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi atsakovo prašymą atmetė.
4. Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo nurodytas aplinkybes, konstatavo, jog pagrindo panaikinti paskirtą baudą nenustatė. Teismas 2019 m. balandžio 8 d. nutartyje pažymėjo, jog spręsdamas teismo nuobaudos skyrimo klausimą nesivadovavo ieškovo ir jo atstovės teismo posėdžio metu išreikštais argumentais apie galimą A. N. dokumentų klastojimą ir teismo klaidinimą dėl išvykimo iš Lietuvos, nes minėtas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų į bylą nebuvo pateikta. Todėl rezervacijos kodų nenurodymas neturėjo jokios reikšmės sprendžiant klausimą dėl nuobaudos skyrimo.
5. Nagrinėjamu atveju teismas baudą skyrė už tai, jog atsakovas iš anksto neinformavo teismo apie negalėjimą dalyvauti iš anksto – prieš du mėnesius suderintame teismo posėdyje, nors apie suplanuotą išvykimą jam buvo žinoma dar 2018 m. rugsėjo mėnesį. Toks atsakovo elgesys vertintinas kaip sąmoningas veikimas prieš greitą bylos išnagrinėjimą, todėl rašytinių įrodymų apie 2018 m. rugsėjo mėnesį suplanuotą kelionę pateikimas prieš pat teismo posėdį, anot teismo, negali būti vertinamas kaip aplinkybės pateisinančios neatvykimą ir teismo posėdžio atidėjimą.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti atsakovo prašymą dėl baudos panaikinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino apelianto prašyme nurodytų priežasčių, sąlygojusių vėlyvą įrodymų apie 2018 m. rugsėjo mėnesį suplanuotą kelionę pateikimą.
6.2. Apeliantui buvo žinoma, kad iš keturių 2019 m. sausio 21 d. posėdžio metu paskirtų būsimų posėdžių datų jis dėl savo išvykos negalės sudalyvauti tik paskutiniame, tad po 2019 m. sausio 21 d. posėdžio ir nesuskubo apie tai informuoti teismo.
6.3. Vėliau, dėl atsakovo S. P. nurodytų priežasčių atšaukus tris iš keturių būsimų teismo posėdžių – apeliantas nenorėjo sąlygoti dar ir paskutiniojo posėdžio atšaukimo, todėl vis mėgino perkelti su partneriais suplanuotus susitikimus, tačiau dėl partnerių užimtumo ir iš anksto suplanuotų jų atvykimo bei išvykimo laikų nieko nepavyko pakeisti. Pastangos ir viltis, jog gali pavykti perkelti susitikimus bei išvykti kitomis dienomis, ir nulėmė tai, kad tik galutinai įsitikinus, jog jokių alternatyvų išvykimui nėra, teismui buvo pateiktas pareiškimas dėl nedalyvavimo teismo posėdyje.
6.4. Jei 2019 m. sausio 21 d. posėdžio metu kitų posėdžių datų klausimas būtų buvęs sprendžiamas dalyvaujant tiek apeliantui, tiek atsakovui S. P. – jie būtų iš karto nurodę paskirtų datų netinkamumą dėl anksčiau suplanuotų išvykų. Prašymą dėl atsakovų dalyvavimo pripažinimo būtinu ieškovo atstovė teismui pateikė tik to paties 2019 m. sausio 21 d. posėdžio pabaigoje, nors pasirengimas bylos nagrinėjimui jau buvo baigtas, ir bylos dalyviai tokio prašymo nesitikėjo ir tam nesiruošė.
6.5. 2019 m. sausio 21 d. posėdžio metu, dar sprendžiant procesinį klausimą dėl atsakovų dalyvavimo bylos nagrinėjime pripažinimo būtinu, šalių atstovai atkreipė dėmesį į tai, jog gali būti sunkumų suderinant posėdžių datas. Teismui vis dėlto pripažinus atsakovų dalyvavimą būtinu ir derinant būsimų posėdžių? datas, teismas numatė tokia? galimybe?, kad paskirtos datos gali sutapti su atsakovu? išvykomis, be to, paklaustas apelianto atstovo, ar „dalyvavimas visų būtinas visuose“, atsakė, kad „ne, mes kai juos apklausime...“. Apelianto atstovai po 2019 m. sausio 21 d. posėdžio informavo jį apie šio posėdžio eigą ir svarstytus klausimus, todėl apeliantas visiškai nesitikėjo, kad jo nedalyvavimas galėtų būti įvertintas kaip sąmoningas veikimas prieš greitą bylos išnagrinėjimą.
6.6. 2019 m. sausio 21 d. posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė dar nebuvo užbaigę savo pasisakymų, ir teismui bei atsakovų atstovams dar nebuvo galimybės užduoti jiems klausimų, tad ir apelianto atstovai tikėjosi, kad pirmiausia visa tai ir bus daroma 2019 m. balandžio 8 d. teismo posėdyje, be to, be apelianto byloje yra ir daugiau atsakovų bei jų atstovų. Įvertinus šias aplinkybes visiškai nebuvo tikimasi, kad apeliantui susiklosčiusios aplinkybės galėtų kaip nors sutrukdyti bylos nagrinėjimui ar juo labiau – sąlygoti bylos nagrinėjimo atidėjimą. Apie teismo valią visus atsakovus apklausti iš karto viename teismo posėdyje bylos dalyviai buvo aiškiai informuoti tik 2019 m. balandžio 8 d. teismo posėdžio metu. O priimto procesinio sprendimo neleisti ieškovui ir jo atstovei užbaigti pasisakymų 2019 m. balandžio 8 d. teismo posėdyje – teismas nemotyvavo.
6.7. Apeliantas neatvyko į 2019 m. balandžio 8 d. teismo posėdį tik pirmą kartą. Tad už pirmą įvykusį nesusipratimą (ne už sąmoningą vengimą atvykti į teismą, o tik už vėlyvą informavimą apie objektyvų negalėjimą tai padaryti) iškart skyrus baudą, toks procesinių priemonių taikymas laikytinas per griežtu. Manytina, kad tą patį tikslą buvo galima pasiekti paprasčiausiai įspėjus bylos dalyvius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
8. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria apeliantui nebuvo panaikinta bauda už neatvykimą į teismo posėdį.
9. Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir veiksmingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Vadovaudamasis CPK 2 straipsnyje įtvirtintais civilinio proceso tikslais, teismas imasi CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnis).
10. Kaip nurodoma teismų praktikoje, įgyvendinant minėtus proceso operatyvumo, ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti procesu ir sąžiningos šalies interesų gynybos principus bei siekiant, kad nebūtų gaišinamas kitų proceso dalyvių laikas bei trikdomas teismo darbas, byloje dalyvaujantys asmenys privalo rūpintis proceso skatinimu, jo operatyvumu (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-137-302/2018; 2017 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1215-464/2017). Todėl CPK 246 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo teisė atidedant bylos nagrinėjimą neatvykusiai šaliai paskirti iki trijų šimtų eurų baudą, jeigu teismas yra pripažinęs tos šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu.
11. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad baudą apeliantui skyrė už tai, jog pastarasis iš anksto neinformavo teismo apie negalėjimą dalyvauti iš anksto – prieš du mėnesius suderintame teismo posėdyje, nors apie suplanuotą išvykimą jam buvo žinoma dar 2018 m. rugsėjo mėnesį. Teismas sprendė, kad toks atsakovo elgesys vertintinas kaip sąmoningas veikimas prieš greitą bylos išnagrinėjimą, todėl rašytinių įrodymų apie 2018 m. rugsėjo mėnesį suplanuotą kelionę pateikimas prieš pat teismo posėdį negali būti vertinamas kaip aplinkybės pateisinančios neatvykimą ir teismo posėdžio atidėjimą. Atsižvelgdamas į šiuos skundžiamos nutarties motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad baudos skyrimą apeliantui lėmė ne apelianto neatvykimas į teismo posėdį dėl priežasties, kuria teismas pripažino nesvarbia (iš anksto suplanuotos kelionės), o pavėluotas informacijos apie neatvykimo į teismo posėdį priežastį pateikimas.
12. Atskirajame skunde apeliantas nurodo daug įvairių aplinkybių, dėl kurių, jo teigimu, anksčiau nepateikė teismui informacijos apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje. Ir nors apeliacinės instancijos teismas iš esmės nesutinka su tuo, kad nurodytos aplinkybės yra svarbios – pavyzdžiui, apeliantas taip ir nepateikė jokių įrodymų, kad, kaip nurodo, iki paskutinės dienos dėjo pastangas perkelti kelionę ir todėl iš anksto neinformavo teismo apie negalėjimą atvykti į teismo posėdį (CPK 178 straipsnis), taip pat apeliantas pripažįsta, kad apie 2019 m. sausio 21 d. teismo posėdyje priimtą teismo procesinį sprendimą pripažinti jo dalyvavimą būtinu jis buvo informuotas savo atstovo – vis dėlto apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pakankamo pagrindo spręsti, kad toks apelianto elgesys buvo sąmoningas veikimas prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, o priešingų faktų, be kita ko, ankstesnio netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis ar procesinių pareigų vykdymo, skundžiamoje nutartyje nenurodyta, apeliantas nebuvo nusišalinęs nuo dalyvavimo procese – apeliantas teikė procesinius dokumentus, jo interesams byloje atstovavo advokatas, kuris dalyvaudavo ir teismo posėdžiuose, be to, jis pats atvyko į kitą byloje paskirtą teismo posėdį ir davė paaiškinimus (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš anksto nepateikdamas teismui informacijos apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje, apeliantas veikė neapdairiai ir nerūpestingai, tačiau procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo – tokiai išvadai padaryti byloje nėra pakankamai duomenų.
13. Dėl išdėstytų priežasčių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutartimi apeliantui paskirta bauda panaikinama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti atsakovo A. N. prašymą ir panaikinti jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutartimi paskirtą baudą.