Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-526-221/2018

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-03-22
Bylos Nr.: e2A-526-221/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-03406-2017-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Lozoraitytė, Nijolia Indreikienė, Tomas Romeika
Ieškovas: I. B.
Atsakovas: E. L.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-526-221/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03406-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.4.11; 3.3.1.20 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui E. L. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, atsakovo E. L. priešieškinį ieškovei I. B. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiko tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė teismo padidinti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-19109-375/2013 iš atsakovo nepilnamečiam vaikui K. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo, mokamo po 115,85 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, dydį, priteisiant iš atsakovo nepilnamečio vaiko K. L. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę.

2. Ieškovė nurodė, kad Kauno apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-19109-375/2013 nutraukė šalių santuoką ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria atsakovas įsipareigojo teikti dukrai K. L. išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 400 Lt (115,85 Eur), indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Santuokos nutraukimo metu šalių dukrai buvo tik (duomenys neskelbtini) metai, šiuo metu ji yra beveik (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Mergaitei bręstant, kinta jos poreikiai, per mėnesį jų patenkinimui reikalinga 654,55 Eur suma: išlaidos papildomam ugdymui – 190 Eur, išlaidos rinkliavoms mokykloje – 30 Eur, išlaidos maistui, įskaitant maitinimą mokykloje – 180 Eur, išlaidos uniformai – 5 Eur, išlaidos kanceliarinėms prekėms, mokomajai medžiagai – 20 Eur, išlaidos ortopedinės kuprinės įsigijimui – 11,67 Eur, išlaidos vaistams, vitaminams, higienos priemonėms – 50 Eur, išlaidos avalynei, rūbams – 100 Eur, išlaidos laisvalaikiui – 30 Eur, išlaidos telefono išlaikymui – 10 Eur, išlaidos draudimui – 2,88 Eur, komunalinių mokesčių dalis, tenkanti K. L. – 25 Eur. Atsiradus papildomiems vaiko poreikiams, ieškovė nėra finansiškai pajėgi viena juos patenkinti.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė iš dalies sutinkantis su ieškiniu, priešieškiniu prašė teismo nustatyti jo bendravimo su dukra K. L. tvarką: kiekvieną antradienį atsakovas pasiima nepilnametę dukrą K. L. iš jos gyvenamosios vietos ar, suderinus su ieškove, iš kitos dukros buvimo vietos, 17.00 val. ir parveža nepilnametę dukrą į jos gyvenamąją vietą tą patį vakarą iki 20.00 val.; kas antrą lyginį metų savaitgalį (t. y. kas ketvirtą) atsakovas pasiima nepilnametę dukrą K. L. iš jos gyvenamosios vietos ar, suderinus su ieškove, iš kitos dukros buvimo vietos, šeštadienį laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir parveža nepilnametę dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18.00 val.; kasmetinių ir asmeninių švenčių metu, dukrą K. L. atsakovas pasiima iš jos gyvenamosios vietos šventės dieną 10.00 val. ir parveža į jos gyvenamąją vietą iki 18.00 val. (arba atitinkamai kitos dienos iki 18.00 val., jei tai Kalėdos ar Naujieji metai), pagal tokią tvarką (nepriklausomai nuo aukščiau nurodytos): kiekvienais metais per Tėvo dieną – birželio pirmą sekmadienį; poriniais metais – Šv. Velykų antrą dieną; neporiniais metais – Šv. Velykų pirmą dieną; poriniais metais – Šv. Kalėdų antrą dieną; neporiniais metais – Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną; neporiniais metais per Naujųjų metų šventę: gruodžio 31 d. ir sausio 1 d.; dalyvavimas vaiko rugsėjo 1-osios dienos šventėje kiekvienais metais bus sprendžiamas bendru šalių susitarimu; vasaros atostogų metu atsakovas turi teisę praleisti su dukra dvi savaites; apie konkretų atostogų laiką atsakovas objektyvia forma (trumpąja žinute, raštu, elektroniniu paštu ir pan.) praneša ne vėliau kaip iki gegužės 30 d., jei šalys nesusitaria kitaip, tai laikoma, kad atsakovas bendrauja nuo rugpjūčio 1 iki 14 dienos, paimdamas dukrą 10.00 val. iš gyvenamosios vietos ir iki 18.00 val. paskutinę atostogų dieną parveždamas dukrą į gyvenamąją vietą; esant svarbioms priežastims (dukros liga, atsakovo liga, nenumatyta komandiruotė, iš anksto suplanuota kelionė ir kt.), atsakovo bendravimas su dukra perkeliamas į artimiausią savaitgalį, atitinkamai ieškovei su atsakovu apie tai pranešus vienas kitam iš anksto.

4. Atsakovas nurodė, kad jo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro vidutiniškai apie 254,2 Eur iš (duomenys neskelbtini) DNSB ir apie 90 Eur iš (duomenys neskelbtini) DNSB, kuriose jis dirba pirmininku. Atsakovas negali skirti beveik visas savo pajamas vaikui išlaikyti. Dėl to atsakovas sutiko, kad būtų geranoriškai padidintas išlaikymas iki 160 Eur per mėnesį sumos. Papildomi vaiko poreikiai turi būti derinami su tėvų finansinėmis galimybėmis. Atsakovo vertinimu, vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį pakanka 350 Eur sumos. Kadangi atsakovui yra sudėtinga dalyvauti vaiko gyvenime, nes ieškovė yra sukūrusi kitą šeimą, atsakovas prašė nustatyti jo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką.

5. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį prašė teismo jį atmesti. Ieškovė teigė, kad atsakovas nesinaudojo teise su dukra bendrauti laisvai ir netrukdomai. Atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su dukra tvarka yra pakankamai intensyvi, nenumatytas pereinamasis laikotarpis. Prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarka prieštarauja dukros interesams, nes joje neatsižvelgiama į dukros užimtumą, jos nuomonę, susiformavusį gyvenimo ritmą, tradicijas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: pakeitė Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-19109-375/2013 priteistą išlaikymą, jį padidinant, ir iš atsakovo priteisė po 160 Eur nepilnamečio vaiko K. L. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo kreipimosi į teismą dienos (2017 m. vasario 20 d.) iki vaiko pilnametystės, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra K. L. tvarką: įsiteisėjus teismo sprendimui, kiekvieną antradienį atsakovas pasiima nepilnametę dukrą K. L. iš jos gyvenamosios vietos ar, suderinus su ieškove, iš kitos dukros buvimo vietos 17.00 val. ir parveža nepilnametę dukrą į jos gyvenamąją vietą tą patį vakarą iki 20.00 val.; tokia tvarka taikoma du mėnesius, siekiant atstatyti ir stiprinti vaiko ir tėvo ryšį; po dviejų mėnesių kas antrą lyginį metų savaitgalį (t. y. kas ketvirtą) atsakovas pasiima nepilnametę dukrą K. L. iš jos gyvenamosios vietos ar, suderinus su ieškove, iš kitos dukros buvimo vietos, šeštadienį laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir parveža nepilnametę dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18.00 val.; kasmetinių ir asmeninių švenčių metu dukrą K. L. atsakovas pasiima iš jos gyvenamosios vietos šventės dieną 10.00 val. ir parveža į jos gyvenamąją vietą iki 18.00 val. (arba atitinkamai kitos dienos iki 18.00 val., jei tai Kalėdos ar Naujieji metai), pagal tokią tvarką (nepriklausomai nuo aukščiau nurodytos): kiekvienais metais per Tėvo dieną – birželio pirmą sekmadienį; poriniais metais – Šv. Velykų antrą dieną; neporiniais metais – Šv. Velykų pirmą dieną; poriniais metais – Šv. Kalėdų antrą dieną; neporiniais metais – Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną; neporiniais metais per Naujųjų metų šventę: gruodžio 31 d. ir sausio 1 d.; dalyvavimas vaiko rugsėjo 1-osios dienos šventėje kiekvienais metais sprendžiamas bendru ieškovės ir atsakovo susitarimu; vasaros atostogų metu atsakovas turi teisę praleisti su dukra dvi savaites; apie konkretų atostogų laiką atsakovas objektyvia forma (trumpąja žinute, raštu, elektroniniu paštu ir pan.) praneša ne vėliau kaip iki gegužės 30 d., jei šalys nesusitaria kitaip, tai laikoma, kad atsakovas bendrauja nuo rugpjūčio 1 iki 14 dienos, paimdamas 10.00 val. iš gyvenamosios vietos ir iki 18.00 val. paskutinę atostogų dieną parveždamas dukrą į gyvenamąją vietą; esant svarbioms priežastims (dukros liga, atsakovo liga, nenumatyta komandiruotė, iš anksto suplanuota kelionė ir kt.), atsakovo bendravimas su dukra perkeliamas į artimiausią savaitgalį, atitinkamai ieškovei su atsakovu apie tai pranešus vienas kitam iš anksto.

Šalies argumentai

7. Ieškovei nurodžius, kad jos pajamos per mėnesį sudaro vidutiniškai apie 580 Eur, teismas pažymėjo, jog ieškovė gyvena kartu su sutuoktiniu ir jai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso sutuoktinio gaunamų pajamų dalis, dėl to vertintinos abiejų sutuoktinių pajamos, kuriose galima būtų išskirti 1/2 ieškovės pajamų dalį. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė pakankamai duomenų pateiktiems vaiko poreikiams pagrįsti (dėl rinkliavų mokykloje, vaiko maitinimo, telefono išlaidų, brangios kuprinės įsigijimo, išlaidų vitaminams ir kt.). Teismas, nustatęs, kad atsakovo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro vidutiniškai apie 254,2 Eur iš (duomenys neskelbtini) DNSB ir apie 90 Eur iš (duomenys neskelbtini) DNSB, kuriose jis dirba pirmininku, sprendė, jog atsakovas negali skirti beveik visas savo pajamas vaikui išlaikyti. Teismo vertinimu, reali padidintina išlaikymo suma būtų 160 Eur kas mėnesį.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas, įvertinęs šalių konfliktinius santykius, nepakankamą atsakovo ryšį su vaiku, išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą ir nuomonę dėl reikalingumo stiprinti ir atstatyti vaiko ir tėvo ryšį palaipsniui, modifikavo prašomą patvirtinti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, nustatydamas, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, kiekvieną antradienį atsakovas pasiima nepilnametę dukrą K. L. iš jos gyvenamosios vietos ar, suderinus su ieškove, iš kitos dukros buvimo vietos, 17.00 val. ir parveža nepilnametę dukrą į jos gyvenamąją vietą tą patį vakarą iki 20.00 val., tokia tvarka taikoma du mėnesius, siekiant atstatyti ir stiprinti vaiko ir tėvo ryšį, po to nustatoma bendravimo su vaiku tvarka, kaip numatyta atsakovo priešieškinyje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Nevertintos atsakovo pastangos gerinti savo turtinę padėtį. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad vienintelės jo pastangos gerinti savo turtinę padėtį yra vasarą dirbami sezoninio pobūdžio darbai, jis neieško geriau apmokamo darbo, neketina persikvalifikuoti ar siekti tam tikros specialybės išsilavinimo. Taigi priežastys, dėl kurių atsakovo finansinė padėtis pagal atsakovo pateikiamus dokumentus yra prastesnė nei ieškovės, yra susijusi su nepakankamomis pastangomis gerinti savo turtinę padėtį. Atsakovas nepateikė dokumentų ar kitų įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad atsakovas negali dirbti geriau apmokamo darbo, gerinti savo finansinę padėtį dėl objektyvių priežasčių. Neįvertinus atsakovo elgesio ir pastangų gerinti turtinę padėtį, nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos.

1.2. Teismo išvada, kad ieškovė nepateikė pakankamai duomenų vaiko poreikiams (dėl rinkliavų mokykloje, vaiko maitinimo, telefono išlaidų, brangios kuprinės įsigijimo, išlaidų vitaminams ir kt.) pagrįsti, yra formali ir priimta neišanalizavus byloje esančių įrodymų. Ieškovė pateikė poreikių lentelę, pagrindžiančią nepilnamečio vaiko K. L. poreikių tenkinimui reikalingą lėšų sumą, nurodydama sumas metų ir mėnesio laikotarpiui, taip pat pateikė pažymas iš mokyklos apie rinkliavas už būrelius, maistą ir pan., visą K. L. ligos istoriją apie jos sveikatos sutrikimus, reikalingus vartoti vitaminus ir maisto papildus, kvitus ir kitus dokumentus, patvirtinančius faktiškai mergaitės poreikių tenkinimui išleistas lėšas. Teismui buvo pateikta iš Statistikos departamento tinklapio informacija apie kainų didėjimą Lietuvoje, iš kurio matyti, kad padidėjusias išlaidas K. L. poreikiams tenkinti lėmė ir ekonominė situacija valstybėje. Teismas nevertino šių įrodymų, formaliai pacitavo atsakovo išdėstytą poziciją, nors atsakovas, neigdamas ieškovės pateiktus dokumentus dėl dukters poreikių dydžio, apsiribojo subjektyviais pamąstymais apie prekių ir paslaugų kainas, tam tikrų dukters poreikių tenkinimo reikalingumą. Savo pozicijai pagrįsti atsakovas nepateikė nė vieno įrodymo. Teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė tik ieškovei, atsakovo argumentams, neparemtiems objektyviais įrodymais, suteikdamas pranašumą, ignoravo kasacinio teismo praktiką, pagal kurią priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos dydžio suma.

1.3. Teismas savo iniciatyva nustatė, jog dviejų mėnesių pereinamasis laikotarpis yra pakankamas, nors nei atsakovas, nei Vaiko teisių apsaugos skyrius nepateikė duomenų, koks turėtų būti pereinamasis laikotarpis, kad ryšys tarp vaiko ir tėvo būtų atstatytas, nepadarant žalos vaiko psichikai. Vaiko teisių apsaugos skyrius, teikdamas išvadą šiuo klausimu, nebendravo su mergaite, neišklausė jos nuomonės. Ieškovė pateikė duomenis, kad mergaitės ir tėvo ryšys yra nutrūkęs, K. L. nepripažįsta jo artimu asmeniu, nenori su juo bendrauti, tokią mergaitės būseną sąlygojo atsakovo elgesys, po keleto susitikimų su tėvu, įvykusių iš karto po bylos iškėlimo, mergaitei prireikė psichologo pagalbos. Teismas, nustatydamas bendravimo tvarką ir pereinamąjį laikotarpį, nevertino mergaitės interesų ir nuomonės, tokiu būdu pažeisdamas proceso teisės normas ir nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos. Teismas taip pat nevertino, ar atsakovo bendravimas su dukra pereinamuoju laikotarpiu be psichologų pagalbos ar nebūnant kartu ieškovei, nepakenks vaiko interesams, kai byloje yra duomenys apie vaiko baimę ir nenorą būti su tėvu. Byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, dėl kurių neturėtų būti atsižvelgiama į K. L. nenorą dažniau bendrauti su tėvu. Sprendžiant klausimą dėl atsakovo reikalavimų pagrįstumo, turėjo būti vertinamos tokios aplinkybes, kaip mergaitės prisirišimas prie atsakovo, atsakovo suteikiamas saugumo pojūtis ir kt. Teismas nevertino mergaitės užimtumo, ar įmanoma būtų faktiškai įgyvendinti atsakovo prašomą nustatyti bendravimo su dukra tvarką. Teismui buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys K. L. užimtumą pamokose ir užklasinėje veikloje, susiklosčiusias tradicijas. Teismas visiškai nemotyvavo šios sprendimo dalies.

Atsiliepimas

10. Atsakovas atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Teismas, priimdamas sprendimą dėl 160 Eur išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui, atsižvelgė ne tik į nepilnamečio vaiko būtinuosius ir specialiuosius poreikius, bet ir į atsakovo turtinę padėtį, juolab, kad savo vardu atsakovas neturi viešajame registre registruoto nekilnojamojo turto ir jo gaunamos pajamos per mėnesį nėra tokios didelės, kad beveik visos gaunamos mėnesinės pajamos būtų skiriamos tik nepilnamečio vaiko poreikiams dengti, pajamų turi likti ir atsakovo pragyvenimui.

2.2. Teismas, priimdamas sprendimą dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, atsižvelgė, kad atsakovo ir nepilnamečio vaiko tarpusavio santykiai būtų atstatomi palaipsniui, vaikas nepatirtų streso, bendravimas su atsakovu vaikui teiktų džiaugsmą, jis po truputį įgytų pasitikėjimą atsakovu, atsakovas ir vaikas pagerintų tarpusavio bendravimą, santykiuose atsirastų tėvo ir vaiko ryšys. Tam, kad atsirastų ryšys tarp vaiko ir tėvo, jis sustiprėtų, jie turi kuo daugiau laiko praleisti kartu, turėti bendrų užsiėmimų, veiklos, interesų.

11. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

13. Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-19109-375/2013 nutraukta šalių santuoka bendru jų sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartimi šalys susitarė, kad dukra gyvens su motina, o tėvas įsipareigojo teikti dukters K. L. išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 400 Lt (115,85 Eur), indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

14. 2017 m. vasario 15 d. I. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama padidinti nutarties 13 punkte minėtu sprendimu priteistą išlaikymą iki 300 Eur, motyvuodama tuo, kad pasikeitė dukters poreikiai.

15. Atsakovas pateikė priešieškinį ieškovei dėl bendravimo tvarkos su dukra nustatymo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Su sprendimu nesutinka ieškovė.

Dėl išlaikymo dydžio padidinimo

16. Pirmosios instancijos teismas Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-19109-375/2013 priteistą šalių nepilnametės dukros išlaikymą po 115,85 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis padidino iki 160 Eur.

17. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, formuojamos tokio pobūdžio bylose.

18. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Tačiau tėvų galimybės teikti išlaikymą ir vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir formą (CK 3.201 straipsnis).

19. Taigi išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (-ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti.

20. Išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus (šalių paaiškinimus, ieškovės pateiktas skaičiuotes, kvitus, pažymas ir kt.), sprendė, kad ieškovė nepateikė pakankamai duomenų pateiktiems vaiko poreikiams (654,55 Eur) pagrįsti ir vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti per mėnesį iš atsakovo priteisė po 160 Eur. Taigi teikiant išlaikymą iš abiejų tėvų, vaiko poreikiams tenkinti susidarytų 320 Eur. Tačiau atsakovo skaičiavimais dukros poreikiai sudaro 350 Eur.

22. Apeliantė nesutinka, jog ji neįrodė šalių dukros poreikių. Apeliantės argumentai atmestini. Apeliantė ieškinyje nurodžiusi, kad papildomam ugdymui išleidžia po 190 Eur kas mėnesį. Tačiau byloje pateikta 2017 m. sausio 27 d. pažyma dėl K. L. ugdymo, iš kurios spręstina, kad papildomiems užsiėmimams išleidžiama ne daugiau 110 Eur (50 Eur mokinių laisvalaikio užimtumo centrui, po 20 Eur už keramikos, tapybos, anglų kalbos būrelius). Iš byloje pateiktų prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitų matyti, kad anglų kalbos pamokų būna nevienodas skaičius, taigi ir nevienoda kaina, kuri priklauso nuo pamokų skaičiaus (vienos pamokos kaina 6,25 Eur). Pateikti kuro išlaidų kvitai patvirtina tai, kad buvo pirktas kuras, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nepatvirtina, jog pirktas kuras buvo naudojamas vien tik dukros poreikiams tenkinti.

23. Iš pateiktos šalių dukros ligos istorijos spręstina, kad jos sveikata, lyginant su buvusia (duomenys neskelbtini) sprendimo priėmimo metu, yra pagerėjusi. Išrašai patvirtina daugiausia peršalimo ligas. Todėl pagrįstai spręsta, jog neįrodytas poreikis vaistams, vitaminams. Tuo labiau, kad nėra nustatyta, jog dukra turi kokių nors specialių poreikių.

24. Pažyma apie darbo užmokestį patvirtina, kad ieškovės darbo užmokesčio vidurkis į rankas 2016 metais buvo 630 Eur. Ji turi nekilnojamojo turto 1/2 0,74 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) rajone, lizingo sutartimi įgytą automobilį (turto išpirkimo laikotarpio pabaiga 2022 m. liepos 15 d.). Atsakovo darbo užmokestis 254,20 Eur (duomenys neskelbtini) bendrijoje ir apie 90 Eur (duomenys neskelbtini) DNSB. Byloje nėra duomenų iš Nekilnojamojo turto registro apie atsakovo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, tačiau į bylą pateiktame Kauno miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte įrašyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini).

25. Sutiktina su apeliante, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

26. Nutarties 24 punkte minėta, kad atsakovas dirba dviejose bendrijose, gauna pastovų nuo 300 iki 400 Eur darbo užmokestį, vasarą dirba papildomus darbus. Todėl negalima kategoriškai teigti, kad jis nesiima priemonių uždirbti ir lėšas, skirtas dukros išlaikymui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantės turtinė padėtis nuo (duomenys neskelbtini) (santuokos nutraukimo dienos ) būtų pablogėjusi, o atsakovo pagerėjusi.

27. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas ignoravo kasacinio teismo praktiką, kurioje išaiškinta, kad orientaciniu kriterijumi laikoma vienos minimalios mėnesio algos dydžio suma, t. y. priteisė mažesnę sumą.

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, ką, beje, nurodo ir pati apeliantė, kad minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Taigi teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes.

29. Pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

30. Tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad šalių turtinė padėtis yra panaši, nenustatyta kitų svarbių aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo lygių dalių principo, bei į tai, kad apeliantei, su kuria gyvena šalių dukra, tenka kasdieniniai rūpesčiai, vadovaudamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, atsižvelgdama į prioritetinius vaiko interesus, teisėjų kolegija mato pagrindą priteistą išlaikymo sumą padidinti iki 190 Eur.

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo metu. Pasikeitus tėvų galimybėms teikti išlaikymą ir vaiko poreikiams, šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis) ar dėl atsiradusių papildomų išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

32. Kartu pažymėtina ir tai, kad teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

33. Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti bendravimo su dukra tvarką, motyvuodamas tuo, kad su ieškove būna sudėtinga susitarti dėl bendravimo su dukra, teigiant, jog abi yra labai užsiėmusios, neranda laiko susitikimams. Ieškovės teigimu, atsakovas pats tinkamai nerealizavo bendravimo su dukra teisės, ieškovė prašė iš viso priešieškinio reikalavimą atmesti. Pirmosios instancijos teismas priešieškinį tenkino iš dalies, nustatydamas pereinamąjį dviejų mėnesių laikotarpį tėvo ir dukros santykiams atstatyti. Po to nustatė atsakovo prašomą bendravimo su dukra tvarką.

34. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva nustatė, jog dviejų mėnesių pereinamasis laikotarpis yra pakankamas, nors nei atsakovas, nei Vaiko teisių apsaugos skyrius nepateikė duomenų, koks turėtų būti pereinamasis laikotarpis, kad ryšys tarp vaiko ir tėvo būtų atstatytas nepadarant žalos vaiko psichikai. Pasak apeliantės, Vaiko teisių apsaugos skyrius, teikdamas išvadą šiuo klausimu, nebendravo su mergaite, neišklausė jos nuomonės. Ieškovė pateikė duomenis, kad mergaitės ir tėvo ryšys yra nutrūkęs, K. L. nepripažįsta jo artimu asmeniu, nenori su juo bendrauti.

35. Nutarties 13 punkte minėta, kad (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria dukros gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Tuo metu šalys konkrečios bendravimo su dukra tvarkos nenustatė, sutarė, kad tėvas su dukra bendraus bet kada konkretų laiką derinant su ieškove.

36. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui (CK 3.170 straipsnio 3 dalis), o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

37. Pažymėtina, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma.

38. Iš bylos medžiagos spręstina, kad nagrinėjamu atveju tėvo teisė bendrauti su vaiku nėra tinkamai įgyvendinama, todėl tėvo ir dukros ryšys yra susilpnėjęs, susiklostę konfliktiški šalių santykiai, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, neužtikrina šalių nepilnametės dukros interesų.

39. Apeliantės teigimu, dukra tėvo nepripažįsta artimu asmeniu. Pažymėtina, kad šalių ir jų dukros santykiai priklauso nuo pačių šalių. Tiek tėvas, tiek motina turi suprasti, kad jie abu yra atsakingi už savo dukros ateitį, abu privalo ją auklėti ir ja rūpintis abipusiu sutarimu. Taigi tėvas turi ieškoti būdų, kaip geriau, tinkamiau bendrauti su dukra, įgyti jos pasitikėjimą ir meilę, o motina – nedaryti jokių kliūčių dukros ir tėvo bendravimui, skatinti dukros norą bendrauti su tėvu, kad bendravimas su juo nesukeltų, kaip teigia apeliantė, streso. Vienas iš tokių būdų yra pirmosios instancijos teismo nustatytas dviejų mėnesių pereinamasis laikotarpis tėvo ir dukros ryšiui atstatyti. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė atsiliepime į priešieškinį taip pat yra nurodžiusi dėl pereinamojo laikotarpio būtinumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, dviejų mėnesių terminas, šalims netrukdant bendravimo, motinai skatinant dukrą bendrauti su tėvu, dukros akivaizdoje nenuteikinėjant jos vienas prieš kitą, yra pakankamas tėvo ir dukros ryšiui atstatyti.

40. Minėta, kad apeliantė teigia, jog dukra nenori bendrauti su tėvu, neatsižvelgta į jos norą. Tačiau dukrai pareiškus nenorą vykti su tėvu, tokiu būdu faktiškai būtų sumažinta ar beveik visiškai atimta tėvo galimybė bendrauti su dukra, kas pažeidžia tėvo teisę matytis, bendrauti su dukra, dalyvauti jos auklėjime. Tėvui, siekiančiam bendrauti su savo vaiku, neturi būti atimta galimybė tai daryti.

41. Pažymėtina, kad su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Remiantis kasacinio teismo praktika, net esant išreikštam vaiko nenorui bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, atsižvelgiant į individualias bylos aplinkybes, tai nėra lemiamas kriterijus sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimo nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2007; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Tokios pozicijos laikomasi ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., Hokkanen v. Finland, no. 19823/92, 23 September 1994)

42. Teisėjų kolegijos nuomone, dukros nenoras bendrauti su tėvu, prieštarauja jos interesams turėti abu tėvus ir palaikyti su jais ryšį. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad, įgyvendindamas teisę bendrauti su dukra, atsakovas kaip nors jai kenktų ar kaip nors pažeistų dukros interesus.

43. Atsakovas nori bendrauti su dukra ir dalyvauti ją auklėjant, pasiimti ją per šventes, tėvo dieną, gimtadienį, vieną mėnesio savaitgalį, praleisti kartu su dukra dvi savaites vasaros atostogų metu. Teismo nuomone, toks bendravimas negali būti laikomas pertekliniu, vaiką varginančiu ar neatitinkančiu jo interesus. Priešingai, toks bendravimas užtikrina atsakovo lygias teises ir lygias pareigas savo vaikui, teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas. Pažymėtina, kad tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausių – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena. Taigi, kaip minėta, apeliantė turi užtikrinti tinkamą vaiko bendravimą su tėvu, o ne siekti sudaryti tam kliūtis.

Dėl kitų skundo argumentų ir bylos baigties

44. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismo išvados nepakankamai išsamiai motyvuotos ir argumentuotos. Kita vertus, tokie sprendimo turinio trūkumai nelemia vertinimo, kad pirmosios instancijos teismas šių argumentų bei įrodymų, sprendime padarydamas išvadą dėl išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos nustatymo apskritai netyrė ar nevertino (CPK 185 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo padaryti išvadą, kad ginčas buvo iš esmės išspręstas neteisingai, todėl apeliacinės instancijos teismas ištaiso skundžiamo teismo sprendimo surašymo spragas.

45. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako.

46. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies – priteista išlaikymo suma padidintina iki 190 Eur, kitos sprendimo dalies apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

47. Apeliacinį skundą tenkinant iš dalies, tenkintini šalių prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, pateikus išlaidas patvirtinančius įrodymus, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas 10,71 procento. Ieškovė už apeliacinio skundo reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo sumokėjo 31 Eur žyminį mokestį. Kadangi ši skundo dalis atmetama, jai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovas už advokato teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo 200 Eur. Išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11 punkte nustatytos sumos. Todėl iš ieškovės atsakovui priteistinos 178,58 Eur (200 Eur x 89,29 proc.) bylinėjimosi išlaidos.

48. Valstybė turėjo 5,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų apeliacinėje instancijoje siuntimu. Apeliacinį skundą tenkinant iš dalies, išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2014).

49. Iš apeliantės valstybei priteistina 4,57 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Iš atsakovo išlaidos valstybei (0,55 Eur) nepriteistinos, kadangi jos mažesnės už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis), tačiau priteistina 15 Eur žyminis mokestis už turtinį reikalavimą, t. y. išlaikymo padidinimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą pakeisti – priteistą nepilnametės K. L. išlaikymui 160 Eur sumą padidinti iki 190 Eur.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui E. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 148,58 Eur išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

Priteisti iš apeliantės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 4,57 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

Priteisti iš atsakovo E. L., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 15 Eur išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Nijolia IndreikienėVirginija LozoraitytėTomas Romeika