Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (ir toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. R., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis, 2023 m. rugsėjo 21 d., apie 7.40 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vienintele savo judėjimo krypties M. Mažvydo gatvės kelio eismo juosta nuo Nidos gatvės pusės priartėjęs prie prieš sankirtą su Įsruties gatve įrengtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 30 punkto reikalavimus, numatančius, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį, tai yra, jis (E. R.), tinkamai neįsitikinęs, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų ar jos ribose į kelio važiuojamąją dalį ketinančių įžengti pėsčiųjų, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų pėsčiųjų perėja jo judėjimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę per M. Mažvydo gatvės kelio važiuojamąją dalį ėjusią I. L., gim. (duomenys neskelbtini), dėl ko, tęsdamas važiavimą, vairuojamu automobiliu pėsčiąją partrenkė. Eismo įvykio metu I. L. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais E. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino E. R. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme, E. R. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, patvirtino kaltinime nurodytas jos padarymo aplinkybes, kad nurodytoje vietoje ir laiku vairavo kaltinime nurodytą automobilį ir, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, nepastebėjo į ją įėjusios pėsčiosios, galbūt dėl to, kad jam ją užstojo lango skersinis ir ją pamatė per vėlai. Pamatęs pėsčiąją, laiku nespėjo sustabdyti sunkiai pakrauto automobilio. Jis pripažįsta, kad yra kaltas, sutinka, kad neįsitikino, jog perėja tuščia, galėjo atidžiau žiūrėti. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios I. L. bei liudytojų R. B., Š. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybinis pranešimas, apžiūros protokolai, specialisto išvada bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuriai teismas neturi pagrindo netikėti.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad E. R. 2023 m. rugsėjo 21 d., apie 7.40 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vienintele savo judėjimo krypties M. Mažvydo gatvės kelio eismo juosta nuo Nidos gatvės pusės priartėjęs prie prieš sankirtą su Įsruties gatve įrengtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, pažeidė KET 30 punkto reikalavimus, numatančius, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį, tai yra, jis (E. R.), tinkamai neįsitikinęs, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų ar jos ribose į kelio važiuojamąją dalį ketinančių įžengti pėsčiųjų, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų pėsčiųjų perėja jo judėjimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę per M. Mažvydo gatvės kelio važiuojamąją dalį ėjusią I. L., gim. (duomenys neskelbtini), dėl ko, tęsdamas važiavimą, vairuojamu automobiliu pėsčiąją partrenkė. Eismo įvykio metu I. L. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad E. R. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Perdavus bylą nagrinėti teisme kaltinamasis E. R. pateikė teismui prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį jo mamos D. R. atsakomybei pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad yra teisiamas pirmą kartą, davė išsamius parodymus, nuoširdžiai gailisi dėl savo veikos, jo padaryta turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiajai yra pilnai atlyginta draudimo bendrovės, be to, jo iniciatyva ir darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) geranoriškumo pagrindais už nukentėjusiosios I. L. (duomenys neskelbtini) mokymo, ugdymo ir lavinimo paslaugas (duomenys neskelbtini) buvo sumokėtos išmokos: 2023 m. spalio 2 d. – 338 Eur, 2023 m. lapkričio 3 d. – 328 Eur, 2023 m. gruodžio 4 d. – 326 Eur. Jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, yra vedęs, turi (duomenys neskelbtini). Visos šios aplinkybės suponuoja pagrindą manyti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotoju prašo skirti jo mamą D. R., kuri yra neteista, nebausta administracine tvarka, yra nepriekaištingos reputacijos asmeniu bei atitinkančiu įstatymo keliamus reikalavimus laiduotojui. Jis mano, kad jo mama jį gali paveikti, kad ateityje jis nenusikalstų ir nedarytų naujų teisės pažeidimų, tokį įsitikinimą grindžia gerais jų tarpusavio santykiais ir stipriu emociniu ryšiu, dėmesingumu ir pagarba vienas kitam. Prašo laidavimą taikyti be užstato, nes nors D. R. 2023 m. vykdė individualią veiklą, tačiau jos uždarbis buvo minimalus, ji neturi jokių santaupų, be to, šiuo metu sunkiai serga jos pačios mama. Jis pats gyvena būste, įsigytame už banko paskolą, dėl to kiekvieną mėnesį moka bankui 670 Eur įmoką. Taip pat prašo teismo netaikyti baudžiamojo poveikio priemonių bei atsižvelgti į faktą, kad praradęs teisę vairuoti transporto priemonę, jis negalėtų vykdyti savo darbinių pareigų ir netektų pagrindinio pajamų šaltinio (1 t., b. l. 157-158).

D. R. perdavus bylą nagrinėti teisme pateikė prašymą atleisti jos sūnų E. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį jos atsakomybei, nes, jos manymu, šiuo atveju yra nustatytos visos kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos (1 t., b. l. 159-160).

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų visuma tam, kad asmeniui būtų taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, – bent vienos iš BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų nebuvimas panaikina galimybę atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šį straipsnį. Kasacinio teismo jurisprudencijoje, be to, išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis E. R. yra neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 2 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje. Be to, E. R. savo kaltės neneigė ir nesiekė išvengti atsakomybės, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamosios nusikalstama veika padarytos žalos pažymėtina, kad pagal byloje pateiktus duomenis žalą nukentėjusiajai atlygino kaltinamojo draudimo bendrovė „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, patirtą žalą bendrovė atlygino 13 562,09 Eur (turtinės ir neturtinės žalos), draudimo išmokos mokamos ir toliau (1 t., b. l. 194-198). Nukentėjusioji ir jos atstovas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad civilinio ieškinio šioje byloje atsisako.

Teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai nėra tapatu. Asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-176-303/2018, 2K-249-1073/2020 ir kt.). Tai reiškia, kad, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo institutui taikyti, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminiame tyrime bei teisme nuoseklumą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad jau duodamas parodymus per pirmąją apklausą ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gruodžio 12 d. E. R. nurodė, kad visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, paaiškino nusikalstamos veikos aplinkybes, iš esmės tokius pat parodymus kaltinamasis davė ir teisme, todėl teismas neturi jokio pagrindo tvirtinti, kad kaltinamojo paaiškinimai yra nenuoširdūs. Konstatuotina, kad E. R. davė teisingus parodymus apie jam inkriminuotą veiką. Savo parodymais jis patvirtino BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pripažino nustatytus faktus. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos reiškėsi kritišku savo atliktų veiksmų vertinimu („po eismo įvykio iš karto išlipau iš mašinos ir pribėgau prie moters suteikti jai pagalbą“), teisme duodamas paaiškinimus kaltinamasis nurodė, kad jis pripažįsta, kad yra kaltas, kad galėjo atidžiau žiūrėti, neįsitikino, kad perėja tuščia, sakydamas paskutinį žodį viešai atsiprašė nukentėjusiosios, nurodė, kad jis asmeniškai prisidėjo prie žalos atlyginimo, nes vieną kartą atvežė nukentėjusiajai maisto (apie 90-100 Eur pirkinių krepšelį), be to kaltinamojo iniciatyva ir darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) geranoriškumo pagrindais buvo sumokėta už nukentėjusiosios I. L. (duomenys neskelbtini) mokymo paslaugas (duomenys neskelbtini) (byloje pateikti šiuos mokėjimus patvirtinantys mokėjimo nurodymai (1 t., b. l. 166-168). Taigi, darytina išvada, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta sąlyga šiuo atveju egzistuoja.

Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog nukentėjusiajai padaryta turtinė ir neturtinė žala yra atlyginama iš draudimo bendrovės, nėra pagrindas teigti, jog nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta privaloma laidavimo sąlyga, nurodyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Vien tai, jog padarytą žalą atlygina ne pats kaltininkas, o draudimo bendrovė, negali būti traktuojama kaip BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto pažeidimas ir neeliminuoja galimybės kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Svarstant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą taip pat būtina įvertinti E. R. apibūdinančių duomenų visumą. Jis yra dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 101), neteistas (1 t. b. l. 97), iki pastarojo įvykio buvo baustas administracine tvarka penkis kartus, paskirtos baudos sumokėtos (1 t. b. l. 98-100). Atkreiptinas dėmesys, kad nors E. R. anksčiau padaryti administraciniai nusižengimai yra susiję su KET pažeidimais, tačiau šie pažeidimai (automobilio pastatymas pažeidžiant KET reikalavimus, greičio viršijimas) nelaikytini šiurkščiais ir nesudaro pagrindo teigti, kad E. R. yra linkęs piktybiškai ir sistemingai pažeidinėti KET reikalavimus. Teismas taip pat atsižvelgia į E. R. duotus paaiškinimus ir jo kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-305/2011, 2K-329/2013, 2K-221-693/2017). Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo motiną D. R.. Apklausti teisiamojo posėdžio metu, tiek E. R., tiek D. R. nurodė, kad, juos sieja tvirti šeimyniniai ryšiai, nuolatinis, kasdienis bendravimas telefonu, nors gyvena skirtinguose miestuose, tačiau susitinka dažnai, savaitgaliais, daug laiko praleidžia kartu. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismui nekyla abejonių, kad kaltinamąjį ir galimą laiduotoją sieja glaudūs ryšiai, ir kad D. R., kaip motina, yra pajėgi kaltinamajam daryti įtaką. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad D. R. yra neteista, administracine tvarka bausta praeityje du kartus, už smulkaus pobūdžio nusižengimus, paskirtos baudos sumokėtos, galiojančių nuobaudų neturi, daugiau nei penkerius metus nėra bausta. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad D. R. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artimas E. R., jos asmenybė yra teigiama, ji yra kritiška kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, jos vertybinė orientacija yra pozityvi, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu ji gali daryti teigiamą įtaką E. R., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, E. R., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojos D. R. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant dvejų metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-366/2008; 2014 m. sausio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121/2014). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Kaltinamasis E. R. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi teise vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo, teismas įvertina tai, kad E. R. padarė neatsargų nusikaltimą, jo padarymo metu buvo blaivus, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamasis yra dirbantis, jo darbo pobūdis susijęs su transporto priemonių vairavimu, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus penkis kartus, tačiau jie nebuvo šiurkštūs ir, teismo vertinimu, dar nesudaro pagrindo teigti, jog kaltinamajam yra būdingas piktybiškas ar sistemingas KET reikalavimų pažeidinėjimas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra tikslinga skirti E. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Pažymėtina, kad tokios baudžiamojo poveikio priemonės E. R. skirti neprašė ir prokuroras.

Tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės teistumas ir su tuo susiję padariniai nekyla, siekiant kaltinamąjį E. R. paskatinti ateityje nepažeisti įstatymų reikalavimų, jam skirtina BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant artimą minimaliam šios įmokos dydį – 10 MGL, įmoką sumokant per 5 mėnesių laikotarpį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji I. L. buvo pareiškusi 5 000 Eur dydžio civilinį ieškinį atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atžvilgiu dėl jai padarytos neturtinės žalos (b. l. 147-149), tačiau teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovas nurodė, kad šio civilinio ieškinio atsisako. Teismas posėdžio metu išaiškino nukentėjusiajai ir jos atstovui ieškinio atsisakymo teisines pasekmes, kad atsisakius ieškinio ar jo dalies asmuo negalės tuo pačiu pagrindu reikšti reikalavimo.

BPK 112 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta civilinio ieškovo teisė atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. BPK nereglamentuoja ieškinio atsisakymo tvarkos, tačiau BPK 113 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-517-177/2017). CPK 42 straipsnio 1 dalies nuostatos, reglamentuojančios šalių teises ir pareigas, leidžia ieškovui atsisakyti ieškinio. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, jeigu tas veiksmas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. CPK 140 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad ieškovas turi teisę pareikšti teismui, jog jis atsisako ieškinio, bet kurioje proceso stadijoje. Tokiu atveju teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. CPK 294 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Teismas šioje byloje nenustatė, jog nukentėjusiosios I. L. ieškinio atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl I. L. ieškinio atsisakymas priimtinas ir procesas dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nutrauktinas.

Dėl išlaidų už advokato pagalbą

Byloje pateiktas prašymas dėl nukentėjusiosios turėtų išlaidų už advokato pagalbą priteisimo, iš viso 605 Eur. Byloje pateikta APB „Constitus“ PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), išrašyta I. L., už teisines paslaugas – atstovavimą Vilniaus miesto apylinkės teisme baudžiamojoje byloje Nr. 1-1136-1123/2024, paslaugų kaina 605 Eur su PVM, bei 2024 m. kovo 6 d. mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji I. L. sumokėjo minėtą sumą APB „Constitus“. Nukentėjusiosios prašymas priteisti patirtas proceso išlaidas, įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, nukentėjusiosios atstovo patirtas laiko sąnaudas atstovaujant nukentėjusiąją teismo posėdžių metu, rengiant civilinį ieškinį, laikytinas pagrįstu, todėl atstovavimo išlaidos I. L. naudai priteistinos iš kaltinamojo E. R. (BPK 106 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 40, 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos D. R. atsakomybei pagal laidavimą 2 (dvejiems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, paskirti E. R. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Nr. LT14 4040 0636 1000 0390, SWIFT BIC kodas: MFRLLT22, gavėjas: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę ir asmens kodą).

Priimti nukentėjusiosios I. L. atsisakymą nuo civilinio ieškinio dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir procesą dėl pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Patenkinti I. L. prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo ir priteisti iš E. R. 605 Eur I. L. naudai patirtoms proceso (advokato paslaugoms) išlaidoms atlyginti.

Išaiškinti E. R. ir D. R., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti E. R., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.