Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2916-336/2015 pagal pareiškėjo A. B. patikslintą skundą dėl antstolės R. M. veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas panaikinti antstolės patvarkymą areštuoti lėšas ir patvarkymą dėl skundo išnagrinėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Taigi antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartis priimta civilinėje byloje B. J. ir T. B. dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-7-273/2012). Antstolio veiksmų teisėtumas patikrinamas pagal CPK V dalyje, XXXI skyriuje įtvirtintas procesinės teisės normas.

Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo ribas (skundžiamus antstolės veiksmus), apeliacine tvarka vertinamoje byloje nustatyta, kad antstolė skolininko A. B. atžvilgiu vykdo penkias vykdomąsias bylas: vykdomąją bylą Nr. 0064/07/00104 pagal Kauno m. apylinkės teismo 2006 m. kovo 21 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-1629-151/05 dėl 94 Lt skolos išieškojimo iš skolininko A. B., išieškotojo valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), naudai; vykdymo išlaidos antstoliui sudaro 198 Lt; vykdomąją bylą Nr. 0064/07/00355 pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. kovo 26 d. vykdomąjį raštą Nr. 2A-3/2007 dėl 1000 Lt skolos išieškojimo iš skolininko A. B., išieškotojo valstybės, atstovaujamos VMI, naudai; būtinos vykdymo išlaidos antstoliui sudaro 60 Lt; vykdomąją bylą Nr. 0064/07/00357 pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. kovo 26 d. vykdomąjį raštą Nr. A2-212007 dėl 1000 Lt skolos išieškojimo iš skolininko A. B., išieškotojo valstybės, atstovaujamos VMI, naudai; būtinos vykdymo išlaidos antstoliui sudaro 60 Lt; vykdomąją bylą Nr. 0064/07/01558 pagal Vilniaus m. apylinkės teismo 2005 m. gegužės 10 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-1980-12/04 dėl 6 Lt skolos išieškojimo iš skolininko A. B., išieškotojo valstybės, atstovaujamos VMI, naudai; vykdymo išlaidos antstoliui sudaro 40,55 Lt; vykdomąją bylą Nr. 0064/08/00634 pagal Kauno apygardos teismo 2006 m. liepos 19 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-359-378 dėl 18 Lt skolos išieškojimo iš skolininko A. B., išieškotojo valstybės, atstovaujamos VMI, naudai; vykdomasis dokumentas įvykdytas; priteista 96,50 Lt vykdymo išlaidų antstolei pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartį Nr. 2-45-73712010.

2014 m. lapkričio 10 d. patvarkymu Nr. S-13000 dėl skundo išnagrinėjimo antstolė panaikino reikalavimą apmokėti 334,92 Lt vykdymo išlaidas, atsisakė tenkinti nušalinimo pareiškimą, pareiškėjo skundą ir nušalinimo pareiškimą kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0064/07/01558, Nr. 0064/07/00104, Nr. 0064/08/00634 persiuntė Jonavos rajono apylinkės teismui (b. l. 98-100). Tą pačią dieną antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-13053 areštuoti lėšas, tikslinantį 2014 m. spalio 6 d. patvarkymą areštuoti lėšas Nr. S-11778, areštuodama 2100, 00 Lt skolos ir 455,05 Lt vykdymo išlaidų ankstesnėje nutarties pastraipoje nurodytose vykdomosiose bylose, iš viso 2555,05 Lt sumą, esančią Teisingumo ministerijos sąskaitoje, priklausančią pareiškėjui (skolininkui).

Iš dalies sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl skundo argumentų, jog patvarkyme Nr. S-13000 meluojama apie negautą 6 Lt skolos apmokėjimą, todėl patvarkyme Nr.S-13053 neteisingai nurodytos areštuotos skolos ir vykdymo išlaidų sumos.

2015 m. rugsėjo 22 d. pateiktas patikslintas pareiškėjo skundas buvo priimtas nagrinėti, minėti jo argumentai susiję su 2014 m. lapkričio 10 d. patvarkyme Nr.S-13053 nurodytu piniginių lėšų arešto mastu, todėl turėjo būti įvertinti CPK 443 straipsnio 8 dalyje, 513 straipsnio 1 dalyje ir 291 straipsnyje nustatyta tvarka. Konstatavęs, kad pareiškėjas patikslintame skunde nenurodė, kuo pasireiškia skundžiamų patvarkymų neteisėtumas ir kokios vykdymo proceso normos jais yra pažeistos, pirmosios instancijos teismas padarė netinkamą išvadą apie visišką 2015 m. birželio 30 d. teismo nutarties, įpareigojusios pareiškėją pašalinti skundo trūkumus, neįvykdymą, tačiau tai nesudaro pagrindo laikyti neteisinga pirmosios instancijos teismo nutartį skundą atmesti dėl jo nepagrįstumo.

Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

CPK 675 straipsnio 2 dalis nustato, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Vykdomosiose bylose išieškomų skolų suma yra 2100 Lt (6+94+1000+1000), vykdymo išlaidų suma – 455,05 Lt (40,55+198+96,50+60+60). Nors pareiškėjas pateikė 2012 m. spalio 30 d. VSDFV Jonavos skyriaus raštą Nr.S-6682 apie 6 Lt skolos valstybės naudai išskaičiavimą iš pareiškėjo pensijos 2008 m. vasario mėnesį pagal antstolės R. M. 2008 m. sausio 3. patvarkymą Nr.0064/07/01558 ir Vilniaus m. 2 apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr.2-1980, iš vykdomosios bylos Nr.0064/07/01558 matyti, jog šią sumą 2008 m. sausio 3 d. patvarkymu antstolė buvo nurodžiusi pervesti į jos depozitinę sąskaitą, 2008 m. kovo 13 d. mokėjimo nurodymu Nr.332 6 Lt ją SODRAI sugrąžino, 2008 m. balandžio mėnesį 6 Lt buvo išmokėti pareiškėjui (vykdomosios bylos Nr.1164/07/01558 35, 36, 46 lapai). Pažymėtina, kad dėl tų pačių aplinkybių Jonavos rajono apylinkės teismas pasisakė 2015 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-174-814/2015, konstatavęs, kad iš pareiškėjo išieškota 6 Lt skola buvo sugrąžinta į VSDFV Jonavos skyriaus sąskaitą. Ši nutarties dalis yra įsiteisėjusi, todėl joje nustatytu faktu remtinasi pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą (nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Tuo vadovaujantis atmestini atskirojo skundo argumentai apie nepagrįstą nesivadovavimą oficialiu rašytiniu įrodymu ir CPK 197 straipsniu.

Iš 2014 m. lapkričio 10 d. patvarkymo Nr.S-13000 matyti, jog klaidingas reikalavimas sumokėti 334,92 Lt vykdymo išlaidų buvo pateiktas vykdomojoje byloje Nr.0064/05/01762. Apskaičiuojant skolos ir vykdymo išlaidų sumas 2014 m. lapkričio 10 d. patvarkyme Nr.S-13053 dėl piniginių lėšų arešto minima byla nenurodyta.

Išdėstyti motyvai pavirtina, jog 2014 m. lapkričio 10 d. patvarkyme Nr.S-13053 bendros išieškomos skolos ir vykdymo išlaidų sumos nurodytos teisingai, todėl CPK 675 straipsnio 2 dalies reikalavimai dėl turto arešto masto nėra pažeisti.

Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad, 2014 m. lapkričio 10 d. patvarkymu Nr.S-13000 dėl skundo išnagrinėjimo antstolei patenkinus pareiškėjo skundą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo vykdomojoje byloje Nr.0064/05/01762, o skundą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir apskaičiavimo vykdomosiose bylose Nr.0064/07/01558 ir 064/07/00104 bei antstolės nušalinimo pareiškimas perdavus teismui, Jonavos rajono apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr.2-96-490/2015, 2015 m. vasario 24 d. nutartimi pareiškėjo skundas atmestas. Įvertinęs šią nutartį apeliacine tvarka Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 28 d. nutartimi Nr.2S-1164-153/2015 konstatavo, kad Jonavos rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-174-814/2015 pagal pareiškėjo A. B. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei R. M., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl antstolės veiksmų 2015 m. sausio 19 d. nutartimi iš esmės išnagrinėjo pareiškėjo reikalavimą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo vykdomosiose bylose Nr. 0064/07/01558 ir Nr. 0064/07/00104 ir pareiškimą dėl antstolės R. M. nušalinimo nuo vykdymo veiksmų atlikimo vykdomosiose bylose Nr. 0064/07/01558, Nr. 0064/07/00104, Nr. 0064/08/00634, Nr. 0064/07/00355 ir Nr. 0064/07/00357. Esant nurodytai teisinei situacijai, Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų paliko nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Minėta, kad 2015 m. birželio 3 dieną įsiteisėjo 2015 m. sausio 19 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2-174-814/2015, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir išieškojimo vykdomosiose bylose Nr. 0064/07/01558 ir Nr. 0064/07/00104 ir antstolės nušalinimo. Taigi, pareiškėjo patikslinto skundo argumentai Nr. 2 ir Nr.3 dėl vykdymo išlaidų dydžių ir apskaičiavimo yra išspręsti kita teismo nutartimi (CPK 18 straipsnis, 182 straipsnio 2 punktas).

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad Jonavos rajono apylinkės teismas nuo bylos nagrinėjimo nusišalino, vengdamas konflikto su antstole. Iš Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjų 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarčių, 2015 m. rugsėjo 24 d. nutarties matyti, kad šio teismo teisėjai nusišalino nuo nagrinėjamos civilinės bylos dėl pradėtų ikiteisminių tyrimų, įtariant pareiškėją įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 232 straipsnyje (nepagarba teismui), kuriuose teisėjai pripažinti nukentėjusiaisiais (b. l. 85-89). Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, nesant galimybės teisėjų pakeisti kitais teisėjais ir siekiant nepraleisti procesinių terminų, šią bylą perdavė Kauno apygardos teismo pirmininkui spręsti jos perdavimo kitam apylinkės teismui klausimą. Tai rodo, jog, siekdami užtikrinti nešališkumą, Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjai nuo civilinės bylos nusišalino dėl galimo interesų konflikto ne su antstole, o su pareiškėju.

Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnis, įtvirtinantis teisę nebūti dukart teisiamam ar nubaustam už tą patį nusikaltimą, nustato, kad niekas negali būti antrą kartą persekiojamas ar baudžiamas tos pačios valstybės institucijų už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas galutiniu nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą. Teiginių apie šio straipsnio pažeidimą, taip pat apie pažeistą teisę kreiptis į teismą apeliantas niekaip nemotyvuoja, nurodytų nuostatų nesusieja su ginčo klausimu, šie jo argumentai yra deklaratyvūs, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Vienokia ar kitokia teismo išvada, padaryta įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procese, nepalanki ar nepriimtina kuriai nors iš bylos šalių, pati savaime nepatvirtina priešingos šalies teisių pažeidimo, juolab kad įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę įvertinti įrodymų visumą pagal savo vidinį įsitikinimą (CPK 185 straipsnis).

Remiantis išdėstytais argumentais sutiktina su esmine pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo prašymas panaikinti apskųstuosius antstolės patvarkymus yra nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 2 punktas, 18 straipsnis). Pastarosios išvados motyvus išdėstė apeliacinės instancijos teismas, todėl pirmosios instancijos teismo netinkamai pritaikytos procesinės teisės normos dėl teismo pareigos išnagrinėti priimtą skundą dėl antstolio veiksmų nesudaro CPK 329 straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo apeliacine tvarka patikrintos nutarties panaikinimui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartį.