- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-01-12
- Bylos Nr.
- A5.-40-939/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-34-3-00093-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. R.
- Institucija
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius
institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovui V. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis mažojoje bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, vedęs, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. R., dirbdamas MB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nes, sudarė darbo sutartį ir leido nuo (duomenys neskelbtini) R. Č. įmonėje dirbti virėja nelegaliai, teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Surašant administracinio nusižengimo protokolą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino padaręs jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, nurodė, jog gailisi jį padaręs.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje R. R. nusižengimą pripažino. Paaiškino, kad jis dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi apie dvejus metus. Jis (duomenys neskelbtini) R. Č. leido dirbti virėja nepranešus mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios „Sodrai“ apie darbuotojo priėmimą į darbą. Žinojo, kad apie naujos darbuotojos R. Č. priėmimą į darbą MB „(duomenys neskelbtini)“ „Sodrai“ turėjo pranešti mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, tačiau to nepadarė, nes norėjo įsitikinti, ar ji sugebės dirbti, ją apmokinti. Apie R. Č. priėmimą į darbą MB „(duomenys neskelbtini)“ nuo (duomenys neskelbtini) pranešė (duomenys neskelbtini). Įmonės darbo grafike R. Č. nebuvo įrašyta. Gailisi padaręs nusižengimą. Įmonė šiuo metu dirba nuostolingai, karantino metu apyvarta yra labai sumažėjusi. Jo sutuoktinė dirba, jis turi du nepilnamečius 8 metų ir 17 metų amžiaus vaikus.
Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovas paaiškino, kad patikrinimo metu nustatyta nelegali veikla, administracinis nusižengimas įrodytas, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtina bauda.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už nelegaliai dirbančius asmenis.
Siekiant veiką kvalifikuoti ANK 95 straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) tai, kad asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. DK 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 punkte nustatyta, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Analogiška nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte, pagal kurį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Pažymėtina, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu (DK 43 straipsnio 1 dalis). Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (t.y. dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės) (DK 32 straipsnio 1 dalis, 42 straipsnio 1 dalis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (DK 42 straipsnio 2 dalis).
R. R. kaltę be jo paties prisipažinimo patvirtina: (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 1-3), (duomenys neskelbtini) Nelegalaus darbo tyrimo aktas (b. l. 20-22), kuriuose užfiksuota administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. kad: Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo, atlikto (duomenys neskelbtini) apie 12.50 val. MB „(duomenys neskelbtini)“ kioske, esančiame (duomenys neskelbtini), metu buvo vykdoma maisto produktų gamyba ir pardavimas; tikrinimo metu rasta dirbančios darbuotojos: R. D. ir R. Č., kurios virtuvėje gamino kibinus, ir įmonės direktorius R. R., kuris pardavinėjo kibinus; VSDFV (duomenys neskelbtini) informacinės sistemos duomenimis R. Č. nebuvo MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų sąraše; įmonės darbo grafike R. Č. pavardė taip pat nebuvo įrašyta; apie R. Č. įdarbinimą nuo (duomenys neskelbtini) MB „(duomenys neskelbtini)“ VSDFV pranešė (duomenys neskelbtini) 15.09 val., t. y. po Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių patikrinimo; R. Č. paaiškinime nurodė, kad dėl šio darbo susitarė su įmonės direktoriumi R. R., taip pat susitarė, kad dirbs pamainomis, pasirašė darbo sutartį bei pradėjo dirbti nuo (duomenys neskelbtini); MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. R. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad su R. Č. susitarė, jog ši dirbs virėja pamainomis už minimalų atlyginimą ir pradės dirbti nuo (duomenys neskelbtini); MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. R. pateikė darbo sutartį, pasirašytą su R. Č.; R. R. rašytinis paaiškinimas (b. l. 4), kad su R. Č. susitarė, jog ši dirbs virėja pamainomis už minimalų atlyginimą ir pradės dirbti nuo (duomenys neskelbtini); R. Č. rašytinis paaiškinimas (b. l. 6), kad dėl darbo susitarė su įmonės direktoriumi R. R., taip pat susitarė, kad dirbs pamainomis, pasirašė darbo sutartį bei pradėjo dirbti nuo (duomenys neskelbtini), su saugos instrukcijomis supažindino specialios įmonės atstovai; VSDFV informacinės sistemos duomenų bazės išrašas apie MB „(duomenys neskelbtini)“ dirbančius asmenis, suformuotas (duomenys neskelbtini) (b. l. 9), kuriame nėra duomenų apie R. Č. įdarbinimą MB „(duomenys neskelbtini)“; (duomenys neskelbtini) darbdavio MB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamo direktoriaus R. R., ir darbuotojos R. Č. darbo sutartis (b. l. 12-14), pagal kurią darbuotoja priimamas neterminuotai dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), virėja, nustatant valandinį darbo užmokestį – 3,80 Eur/val., darbuotoja pradeda dirbti nuo (duomenys neskelbtini); MB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. lapkričio mėnesio darbo grafikas (b. l. 15), kuriame nenurodyta R. Č. pavardė; MB „(duomenys neskelbtini)“ saugos darbe instruktažo žurnalo kopijos, iš kurių matyti, R. Č. instruktuota pagal penkias įmonės saugos darbe instrukcijas (b. l. 16-18); VSDFV raštas (b. l. 10), kuriame nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ 1-SD pranešimą apie R. Č. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo (duomenys neskelbtini) pateikė 2020 m. lapkričio 6 val. 15 val. 09 min.
Nagrinėjamu atveju, R. Č. (duomenys neskelbtini) apie 12.50 val. MB „(duomenys neskelbtini)“ kiosko virtuvėje gaminant kibinus yra visi nelegalaus darbo objektyvieji požymiai: 1) R. Č. realiai atvyko į MB (duomenys neskelbtini)“ bei realiai dirbo įmonėje (gamino kibinus); 2) R. R. kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus ir R. Č. santykiai turėjo darbo sutarties požymių, t. y. darbas buvo dirbamas darbdavio MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui ir darbuotojai susitarus (šias aplinkybes, kaip minėta, patvirtino tiek R. R., tiek R. Č., jas patvirtina ir minėta (duomenys neskelbtini) MB „(duomenys neskelbtini)“ ir darbuotojos R. Č. darbo sutartis); dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, t. y. R. Č. dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“ virėja; asmuo dirbo paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirbo atlygintinai (iš R. R., R. Č. rašytinių paaiškinimų bei (duomenys neskelbtini) MB „(duomenys neskelbtini) ir darbuotojos R. Č. darbo sutarties matyti, kad buvo sutarta dėl 3,80 Eur/val. atlygio); 3) Iš VSDFV informacinės sistemos duomenų bazės išrašo apie MB „(duomenys neskelbtini)“ dirbančius asmenis, (duomenys neskelbtini), matyti, kad darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie R. Č. darbo pradžią. Apibendrinant nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad R. Č. nagrinėjamu atveju dirbo nelegaliai. R. R. ši aplinkybė buvo žinoma, jis neneigia leidęs dirbti R. Č. prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešus VSDFV apie R. Č. darbo pradžią, pats tuo metu dirbo įmonėje, matė R. Č. dirbant. Remiantis paminėtu, spręstina, kad R. R., būdamas MB (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, t. y. darbdaviui atstovaujančiu asmeniu, sudaręs darbo sutartį ir leidęs nuo (duomenys neskelbtini) R. Č. įmonėje dirbti virėja nelegaliai, teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą, yra kaltas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, todėl jam skirtina administracinė nuobauda.
Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą įstatymas numato baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 000,00 Eur iki 5 000,00 Eur. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas teismo nustatytas aplinkybes. R. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis dirba, per pastaruosius penkerius metus vieną kartą baustas administracine tvarka, paskirta administracinė nuobauda negaliojanti, už analogiško nusižengimo padarymą nebaustas, patikrinimo metu nustatytas vienas nelegaliai dirbantis asmuo, nelegalus darbas truko trumpą laiką – pusę dienos.
Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, turinčias reikšmės nustatant skirtinos baudos dydį, sprendžia, kad šiuo atveju net ir minimalios 1 000,00 Eur baudos paskyrimas už R. R. nagrinėjamu atveju padarytą administracinį nusižengimą prieštarautų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams, įvertinus R. R., kaip mažosios bendrijos vadovui, skiriamą baudą pasaulinės pandemijos akivaizdoje ir verslui, ypač viešojo maitinimo įstaigoms, taikomus labai griežtus jų veiklos apribojimus.
ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Nagrinėjamu atveju skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nelegalus darbas buvo dirbamas nuolat, patikrinimo metu nustatytas vienas nelegaliai dirbantis asmuo, nelegalus darbas truko trumpą laiką – asmuo atliko darbines funkcijas ne ilgiau pusę dienos, siekiant įvertinti, ar darbuotoja sugebės dirbti, bei taip pat į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo anksčiau už analogiškus nusižengimus nebaustas, kas leidžia daryt išvadą, kad tai –atsitiktinis nusižengimas. Nors nelegalus darbas yra vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, pažeidžiantis konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipiantis padėtį darbo rinkoje, sudarantis sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai, tačiau, įvertinus faktines aplinkybes, spręstina, kad šiuo atveju nurodyti padariniai nekilo. Be to, pažymėtina ir tai, jog teismų praktikoje minimali ar labai artima ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytai minimaliai bauda skiriama ir administracinį nusižengimą padariusiems asmenims, kai yra nustatytas ne vienas nelegaliai dirbęs darbuotojas, taip pat kai nelegalus darbas yra nuolatinis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-02 nutartį, priimtą išnagrinėjus atnaujintą administracinio nusižengimo bylą Nr. 2AT-27-942/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2020-10-29 nutartį, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-242-417/2020, Kauno apygardos teismo 2020-10-06 nutartį, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-420-493/2020, 2020-07-30 nutartį, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-330-493/2020, Panevėžio apygardos teismo 2020-05-29 nutartį, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-56-334/2020 ir kt.).
Teismas taip pat atsižvelgia į atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – asmuo dirba, administracine tvarka baustas vieną kartą, administracinė nuobauda negaliojanti. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus skiriamą baudą pasaulinės pandemijos akivaizdoje ir verslui, ypač viešojo maitinimo įstaigoms, taikomus labai griežtus jų veiklos apribojimus, atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką sprendžiant administracinės nuobaudos dydžio už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą klausimą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju bus pasiekti R. R. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyrus jam švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje, – 500,00 Eur baudą.
R. R. išaiškintina, kad per nustatytą terminą nesumokėjus paskirtos baudos, ją priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 637 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,
nutaria:
R. R. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti jam nuobaudą – 500,00 (penkių šimtų eurų 00 ct) baudą.
R. R. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių Išaiškinti, kad bauda sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900, sąskaitos Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB bankas, banko kodas 40100, sąskaitos Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas, banko kodas 70440, sąskaitos Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, sąskaitos Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000, sąskaitos Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, sąskaitos Nr. LT42 7230 0000 0012 0025) nurodant įmokos kodą – 1001, administracinio nusižengimo protokole nurodytą identifikacinį kodą (ROIK) ir administracinių nusižengimų bylos numerį.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo paskelbimo (išsiuntimo) dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.