Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorui Egidijui Žyliui,

nukentėjusiesiems A. S., V. U., J. R., D. S., R. B., Juozui A. L., R. J., A. O., A. D., E. L., Z. S., V. P., V. D., S. K., J. M., D. A., S. T., M. Ž., J. A., A. J., E. K., V. K., N. K., R. Ž., J. P., G. N., S. Ž., J. Z., K. K., K. S., A. K., V. P., J. B., N. L., K. S., K. Š., A. M., V. Ū., A. B., E. P., R. J., R. B., A. M., V. Ž., V. B., V. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

juridinis asmuo - UAB „Agropara“, įmonės kodas 300651882, reg (duomenys neskelbtini) įmonės įgaliotas atstovas - UAB „Agropara“ komercijos direktorius L. K., gim. (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini) , neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 20 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje.

N. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) , gyvenantis (duomenys neskelbtini) , neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

juridinis asmuo UAB „Agropara“ buvo kaltinama tuo, jog apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą.

Juridinis asmuo - UAB „Agropara“, į. k. 300651882, reg. Dvaro g. 6, Papynaujo k., Šilalės r., direktorius N. K., turėdamas teisę jai atstovauti, priimti sprendimus bendrovės vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas UAB „Agropara“ vardu, naudai ir interesais, siekiant apgaule UAB „Agropara“ vardu įgyti didelės vertės svetimą turtą, direktoriaus N. K. įkurtame internetiniame tinklapyje www.prahaagro.cz (čekų kalba) bei reklaminiuose lankstinukuose platino tikrovės neatitinkančią informaciją apie parduodamas tariamai čekų gamybos šienapjoves pavadinimu „Praha“, nurodant, kad UAB „Agropara“ yra „Praha“ atstovas, laikotarpyje nuo 2014-01-15 iki 2014-12-02 N. K., veikdamas per UAB „Agropara“ vadybininkus D. Ū., A. Ž. bei komercijos direktorių L. K., nesuvokusius N. K. nusikalstamos veikos pobūdžio, siūlė Lietuvos ūkininkams įsigyti tariamai čekų gamybos šienapjoves pavadinimu „Praha“, garantuodama, kad prekė yra kokybiška, techniškai tvarkinga bei atitinkanti Europos bendrijos atitikties deklaracijai keliamus reikalavimus, sertifikuota, pateikdama pagamintus netikrus dokumentus – 2014 m. kovo 21 d. Atitikties deklaraciją Nr. 01, kurioje nurodyta, kad diskinės šienapjovės GX265 „PRAHA“ tariamai atitinka standarto LST EN ISO 4254-12:2012 bei Mašinų direktyvos 2006/42/EB nuostatas, remiantis atitiktį patvirtinančiu dokumentu „Certificate of Adequacy, Nr. GB/1067/3213/11“, išduotu 2011-02-22, bei 2014 m. kovo 21 d. Atitikties deklaraciją Nr. 01, kurioje nurodyta, kad diskinės šienapjovės „Praha GX265“ tariamai atitinka standarto LST EN ISO 4254-12:2012 bei Mašinų direktyvos 2006/42/EB nuostatas, remiantis atitikties patikrinimo dokumentu „Verification of Compliance, Nr.EC.1282.OE140224.WRM0608“, išduotu 2014-02, diskinės šienapjovės „Praha GX265“ naudojimo instrukcija, kurioje pateikta informacija neatitinka ISO 3600 reikalavimų (nėra informacijos apie gamintoją, žoliapjovės identifikavimo ir techninių duomenų (neatitiktis standarto LST EN ISO 4254-12:2012 7.1.1 p. ir techninio reglamento „Mašinų sauga“ 1.7.4.2 p.)), bei pagamino 2014 m. kovo 21 d. Atitikties deklaraciją Nr. 01, kurioje nurodė melagingus duomenis apie tai, kad pakabinama diskinė šienapjovė, modelis GX265, atitinka standartų LST EN ISO 4254-12:2012 bei Mašinų direktyvos 2006/42/EB nuostatas, pagal Kvėdarnos m. surašytas pirkimo - pardavimo bei lizingo (išperkamosios nuomos) sutartis Lietuvos ūkininkams pardavė Kinijoje pagamintas šienapjoves (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu apgaule, akivaizdžiai klaidinant, užvaldė didelės vertės svetimą turtą, t. y.:

pagal 2014-01-15 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 00921 tarp UAB „Agropara“ ir Z. S., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 11 979 litų (3 469,36 eurų) vertės;

pagal 2014-01-17 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 02007 tarp UAB „Agropara“ ir S. Ž., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 12 000 litų (3 475, 44 eurų) vertės;

pagal 2014-02-06 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01011 tarp UAB „Agropara“ ir V. U., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 12 100 litų (3 504, 40 eurų) vertės;

pagal 2014-02-07 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01014 tarp UAB „Agropara“ ir S. T., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 12 100 litų (3 504,40 eurų) vertės;

pagal 2014-02-07 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01104 tarp UAB „Agropara“ ir S. M., apgaule užvaldė pastarosios pinigus bendros 12 100 litų (3 504,40 eurų) vertės;

pagal 2014-02-07 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01014 tarp UAB „Agropara“ ir J. B., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 13 100 litų (3 854, 84 eurų) vertės;

pagal 2014-02-07 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 001013 tarp UAB „Agropara“ ir R. B., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 11 000 litų (3 185,82 eurų) vertės;

pagal 2014-02-10 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 00930 tarp UAB „Agropara“ ir D. S., apgaule užvaldė pastarosios pinigus bendros 11 979 litų (3 469,36 eurų) vertės;

pagal 2014-02-15 sudarytą lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. 01020 tarp UAB „Agropara“ ir J. A., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 13 519,38 litų (3 915, 48 eurų) vertės;

pagal 2014-02-15 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01108 tarp UAB „Agropara“ ir V. B., apgaule užvaldė pastarosios pinigus bendros 11 050 litų (3 200,30 eurų) vertės;

pagal 2014-02-17 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01022 tarp UAB „Agropara“ ir M. Ž., apgaule užvaldė pastarosios pinigus bendros 9 000 litų (2 606,58 eurų) vertės;

pagal 2014-02-17 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01109 tarp UAB „Agropara“ ir V. D., apgaule užvaldė pastarosios pinigus bendros 12 100 litų (3 504,40 eurų) vertės;

pagal 2014-02-17 sudarytą lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. 01033 tarp UAB „Agropara“ ir K. S., apgaule užvaldė pastarosios pinigus bendros 13 519,38 litų (3 915,48 eurų) vertės;

pagal 2014-02-24 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01029 tarp UAB „Agropara“ ir V. P., apgaule užvaldė pastarosios pinigus bendros 12 100 litų (3 504,40 eurų) vertės;

pagal 2014-02-25 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01030 tarp UAB „Agropara“ ir E. P., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 11 000 litų (3 185,82 eurų) vertės

pagal 2014-02-26 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01032 tarp UAB „Agropara“ ir A. O., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 12 100 litų (3 504,40 eurų) vertės;

pagal 2014-02-26 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01032 tarp UAB „Agropara“ ir A. K., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 12 050 Lt ( 3489,92 Eurų) vertės;

pagal 2014-02-27 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 02014 tarp UAB „Agropara“ ir A. S., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 11 050 litų (3 200,30 eurų) vertės;

pagal 2014-02-28 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01118 tarp UAB „Agropara“ ir V. P., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 13 519, 38 litų (3 915,48 eurų) vertės;

pagal 2014-02-28 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 00994 tarp UAB „Agropara“ ir J. Z., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 11 000 litų (3 185,82 eurų) vertės;

pagal 2014-02-28 sudarytą lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. 01035 tarp UAB „Agropara“ ir R. Ž., apgaule užvaldė pastarojo pinigus 13 519,38 litų (3 915,48 eurų) vertės;

pagal 2014-03-07 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01124 tarp UAB „Agropara“ ir D. A., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 12 100 litų (3 504,40 eurų) vertės;

pagal 2014-03-14 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01128 tarp UAB „Agropara“ ir A. B., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 12 705 litų (3 679,62 eurų) vertės;

pagal 2014-03-18 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01048 tarp UAB „Agropara“ ir R. J., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 12 100 litų (3 504,40 eurų) vertės;

pagal 2014-03-25 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01129 tarp UAB „Agropara“ ir A. D., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 10 500 litų (3 041,01 eurų) vertės;

pagal 2014-04-08 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01061 tarp UAB „Agropara“ ir J. A. L., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 12 260 litų (3 550,74 eurų) vertės;

pagal 2014-04-14 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01064 tarp UAB „Agropara“ ir E. L., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 13 310 litų (3 854,84 eurų) vertės;

pagal 2014-04-15 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01069 tarp UAB „Agropara“ ir N. K., apgaule užvaldė pastarosios pinigus bendros 12 000 litų (3 475,44 eurų) vertės;

pagal 2014-04-29 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01076 tarp UAB „Agropara“ ir R. B., apgaule užvaldė pastarosios pinigus bendros 12 260 litų (3 550,74 eurų) vertės;

pagal 2014-05-05 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01080 tarp UAB „Agropara“ ir K. S., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 12 100 litų (3 504,40 eurų) vertės;

pagal 2014-05-05 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01148 tarp UAB „Agropara“ ir A. M., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 12 260 litų (3550,74 eurų) vertės;

pagal 2014-05-06 sudarytą lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. 01016 tarp UAB „Agropara“ ir G. N., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 17 884,30 litų (5 179,65 eurų) vertės;

pagal 2014-05-07 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01081 tarp UAB „Agropara“ ir V. Ž., apgaule užvaldė pastarosios pinigus bendros 12 260 litų (3 550,74 eurų) vertės;

pagal 2014-05-09 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01083 tarp UAB „Agropara“ ir R. J., apgaule užvaldė pastarosios pinigus bendros 13 310 litų (3 854,84 eurų) vertės;

pagal 2014-05-12 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01151 tarp UAB „Agropara“ ir J. P., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 13 310 litų (3 854,84 eurų) vertės;

pagal 2014-05-15 sudarytą lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. 01087 tarp UAB „Agropara“ ir K. K., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 13 310 litų (3 854,84 eurų) vertės;

pagal 2014-05-19 sudarytą lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. 01025 tarp UAB „Agropara“ ir A. J., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 13 309,98 litų (3 854,84 eurų) vertės;

pagal 2014-05-23 sudarytą lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. 02017 tarp UAB „Agropara“ ir V. Ū., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 12 100 litų (3 504,40 eurų) vertės;

pagal 2014-03-13 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01127 tarp UAB „Agropara“ ir A. M., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 12 000 litų (3 475,44 eurų) vertės;

pagal 2014-05-23 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01091 tarp UAB „Agropara“ ir S. K., apgaule užvaldė pastarosios pinigus bendros 17 288,72 litų (5 007,16 eurų) vertės;

pagal 2014-05-28 sudarytą pirkimo sutartį Nr. 02018 tarp UAB „Agropara“ ir S. P., apgaule užvaldė V. P. pinigus bendros 13 310 litų (3 854,84 eurų) vertės;

pagal 2014-05-29 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 02020 tarp UAB „Agropara“ ir V. K., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 13 310 litų (3 854,84 eurų) vertės;

pagal 2014-06-16 sudarytą lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. 01204 tarp UAB „Agropara“ ir N. L., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 13 310 litų (3 854,84 eurų) vertės;

pagal 2014-07-10 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01222 tarp UAB „Agropara“ ir J. R., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 13 310 litų (3 854,84 eurų) vertės;

pagal 2014-08-07 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01233 tarp UAB „Agropara“ ir E. K., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 13 310 litų (3 854,84 eurų) vertės;

pagal 2014-12-02 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01196 tarp UAB „Agropara“ ir K. Š., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 13 310 litų (3 854,84 eurų) vertės.

Tokiu būdu UAB „Agropara“ apgaule užvaldė didelės vertės turtą, t. y. Z. S., V. U., S. T., S. M., D. S., J. A., M. Ž., V. D., V. P., A. O., A. S., D. A., A. B., R. J., A. D., J. A. L., E. L., N. K., R. B., K. S., A. M., G. N., V. Ž., R. J., K. K., A. J., V. Ū., V. K., N. L., J. R., J. P., K. Š., A. M., E. K., K. S., J. B., V. B., E. P., S. P., R. Ž., R. B., S. K., S. Ž., A. K., V. P. ir J. Z., bendroje – 575 353,52 litų (166 633,90 eurų) sumoje.

Be to, juridinis asmuo – UAB „Agropara“ buvo kaltinama tuo, jog pagamino netikrą dokumentą ir šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo, dėl ko buvo padaryta didelė žala.

Juridinis asmuo - UAB „Agropara“, į. k. 300651882, reg. Dvaro g. 6, Papynaujo k., Šilalės r., direktorius N. K., turėdamas teisę jai atstovauti, priimti sprendimus bendrovės vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas UAB „Agropara“ vardu, naudai ir interesais ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje bei tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2014 m. kovo 21 d., panaudodamas kompiuterinę techniką, pagamino 2014 m. kovo 21 d. Atitikties deklaraciją Nr. 01, kurioje nurodė melagingus duomenis apie tai, kad pakabinama diskinė šienapjovė, modelis GX265, atitinka standartų LST EN ISO 4254-12:2012 bei Mašinų direktyvos 2006/42/EB nuostatas, bei nurodė atitiktį patvirtinantį dokumentą „Certificate of adequacy, Nr. GB/1067/3213/11“, išduotą 2011 m. vasario 22 d., taip pat pagamino 2014 m. kovo 21 d. Atitikties deklaraciją Nr. 01, kurioje nurodė melagingus duomenis apie tai, kad pakabinama diskinė šienapjovė, modelis GX265, atitinka standartų LST EN ISO 4254-12:2012 bei Mašinų direktyvos 2006/42/EB nuostatas bei nurodė atitiktį patvirtinantį dokumentą „Verification of Compliance, Nr.EC.1282.OE140224.WRM0608“ bei pagamino 2014 m. kovo 21 d. Atitikties deklaraciją Nr. 01, kurioje nurodė melagingus duomenis apie tai, kad pakabinama diskinė šienapjovė, modelis GX265, atitinka standartų LST EN ISO 4254-12:2012 bei Mašinų direktyvos 2006/42/EB nuostatas ir laikotarpiu nuo 2014-03-21 iki 2014-07-12 pateikė šiuos žinomai netikrus dokumentus Lietuvos ūkininkams prie sudarytų pirkimo - pardavimo bei lizingo (išperkamosios nuomos) sutarčių, taip padarydamas pastariesiems didelę žalą.

N. K. buvo kaltinamas tuo, jog apgaule kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą.

Jis, turėdamas išankstinę tyčią apgaule UAB „Agropara“, į k. 300651882, reg. Dvaro g. 6, Papynaujo k., Šilalės r., naudai įgyti svetimą turtą, būdamas minėtos bendrovės direktoriumi, paties įkurtame internetiniame tinklapyje www.prahaagro.cz (čekų kalba) bei reklaminiuose lankstinukuose platino tikrovės neatitinkančią informaciją apie parduodamas tariamai čekų gamybos šienapjoves pavadinimu „Praha“, nurodant, kad UAB „Agropara“ yra „PRAHA“ atstovas, laikotarpyje nuo 2014-01-15 iki 2014-12-02, asmeniškai ir veikdamas per UAB "Agropara" vadybininkus D. Ū., A. Ž. bei komercijos direktorių L. K., nesuvokusius N. K. nusikalstamos veikos pobūdžio, siūlė Lietuvos ūkininkams įsigyti tariamai čekų gamybos šienapjoves pavadinimu „Praha“, garantuodamas, kad prekė yra kokybiška, techniškai tvarkinga bei atitinkanti Europos bendrijos atitikties deklaracijai keliamus reikalavimus, sertifikuota, pateikdamas skirtingus pagamintus netikrus dokumentus – 2014 m. kovo 21 d. Atitikties deklaraciją Nr. 01, kurioje nurodyta, kad diskinės šienapjovės GX265 „Praha“ tariamai atitinka standarto LST EN ISO 4254-12:2012 bei Mašinų direktyvos 2006/42/EB nuostatas, remiantis atitiktį patvirtinančiu dokumentu „Certificate of Adequacy, Nr. GB/1067/3213/11“, išduotu 2011-02-22, 2014 m. kovo 21 d. Atitikties deklaraciją Nr. 01, kurioje nurodyta, kad diskinės šienapjovės GX265 „Praha“ tariamai atitinka standarto LST EN ISO 4254-12:2012 bei Mašinų direktyvos 2006/42/EB nuostatas, remiantis atitikties patikrinimo dokumentu „Verification of Compliance, Nr.EC.1282.OE140224.WRM0608“, išduotu 2014-02, bei pagamino 2014 m. kovo 21 d. Atitikties deklaraciją Nr. 01, kurioje nurodė melagingus duomenis apie tai, kad pakabinama diskinė šienapjovė, modelis GX265, atitinka standartų LST EN ISO 4254-12:2012 bei Mašinų direktyvos 2006/42/EB nuostatas, diskinės šienapjovės GX265 „Praha“ naudojimo instrukciją, kurioje pateikta informacija neatitinka ISO 3600 reikalavimų (nėra informacijos apie gamintoją, žoliapjovės identifikavimo ir techninių duomenų (neatitiktis standarto LST EN ISO 4254-12:2012 7.1.1 p. ir techninio reglamento „Mašinų sauga“ 1.7.4.2 p.)), pagal Kvėdarnos m. surašytas pirkimo - pardavimo bei lizingo (išperkamosios nuomos) sutartis, Lietuvos ūkininkams pardavė Kinijoje pagamintas šienapjoves (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu apgaule, akivaizdžiai klaidinant, užvaldė didelės vertės svetimą turtą, t.y.:

pagal 2014-01-15 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 00921 tarp UAB „Agropara“ ir Z. S., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 11 979 litų (3 469,36 eurų) vertės;

pagal 2014-01-17 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 02007 tarp UAB „Agropara“ ir S. Ž., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 12 000 litų (3 475, 44 eurų) vertės;

pagal 2014-02-06 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01011 tarp UAB „Agropara“ ir V. U., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 12 100 litų (3 504, 40 eurų) vertės;

pagal 2014-02-07 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01014 tarp UAB „Agropara“ ir S. T., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 12 100 litų (3 504,40 eurų) vertės;

pagal 2014-02-07 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01104 tarp UAB „Agropara“ ir S. M., apgaule užvaldė pastarosios pinigus bendros 12 100 litų (3 504,40 eurų) vertės;

pagal 2014-02-07 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01014 tarp UAB „Agropara“ ir J. B., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 13 100 litų (3 854, 84 eurų) vertės;

pagal 2014-02-07 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 001013 tarp UAB „Agropara“ ir R. B., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 11 000 litų (3 185,82 eurų) vertės;

pagal 2014-02-10 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 00930 tarp UAB „Agropara“ ir D. S., apgaule užvaldė pastarosios pinigus bendros 11 979 litų (3 469,36 eurų) vertės;

pagal 2014-02-15 sudarytą lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. 01020 tarp UAB „Agropara“ ir J. A., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 13 519,38 litų (3 915, 48 eurų) vertės;

pagal 2014-02-15 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01108 tarp UAB „Agropara“ ir V. B., apgaule užvaldė pastarosios pinigus bendros 11 050 litų (3 200,30 eurų) vertės;

pagal 2014-02-17 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01022 tarp UAB „Agropara“ ir M. Ž., apgaule užvaldė pastarosios pinigus bendros 9 000 litų (2 606,58 eurų) vertės;

pagal 2014-02-17 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01109 tarp UAB „Agropara“ ir V. D., apgaule užvaldė pastarosios pinigus bendros 12 100 litų (3 504,40 eurų) vertės;

pagal 2014-02-17 sudarytą lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. 01033 tarp UAB „Agropara“ ir K. S., apgaule užvaldė pastarosios pinigus bendros 13 519,38 litų (3 915,48 eurų) vertės;

pagal 2014-02-24 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01029 tarp UAB „Agropara“ ir V. P., apgaule užvaldė pastarosios pinigus bendros 12 100 litų (3 504,40 eurų) vertės;

pagal 2014-02-25 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01030 tarp UAB „Agropara“ ir E. P., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 11 000 litų (3 185,82 eurų) vertės

pagal 2014-02-26 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01032 tarp UAB „Agropara“ ir A. O., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 12 100 litų (3 504,40 eurų) vertės;

pagal 2014-02-26 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01032 tarp UAB „Agropara“ ir A. K., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 12 050 Lt ( 3489,92 Eurų) vertės;

pagal 2014-02-27 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 02014 tarp UAB „Agropara“ ir A. S., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 11 050 litų (3 200,30 eurų) vertės;

pagal 2014-02-28 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01118 tarp UAB „Agropara“ ir V. P., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 13 519, 38 litų (3 915,48 eurų) vertės;

pagal 2014-02-28 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 00994 tarp UAB „Agropara“ ir J. Z., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 11 000 litų (3 185,82 eurų) vertės;

pagal 2014-02-28 sudarytą lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. 01035 tarp UAB „Agropara“ ir R. Ž., apgaule užvaldė pastarojo pinigus 13 519,38 litų (3 915,48 eurų) vertės;

pagal 2014-03-07 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01124 tarp UAB „Agropara“ ir D. A., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 12 100 litų (3 504,40 eurų) vertės;

pagal 2014-03-14 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01128 tarp UAB „Agropara“ ir A. B., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 12 705 litų (3 679,62 eurų) vertės;

pagal 2014-03-18 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01048 tarp UAB „Agropara“ ir R. J., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 12 100 litų (3 504,40 eurų) vertės;

pagal 2014-03-25 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01129 tarp UAB „Agropara“ ir A. D., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 10 500 litų (3 041,01 eurų) vertės;

pagal 2014-04-08 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01061 tarp UAB „Agropara“ ir J. A. L., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 12 260 litų (3 550,74 eurų) vertės;

pagal 2014-04-14 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01064 tarp UAB „Agropara“ ir E. L., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 13 310 litų (3 854,84 eurų) vertės;

pagal 2014-04-15 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01069 tarp UAB „Agropara“ ir N. K., apgaule užvaldė pastarosios pinigus bendros 12 000 litų (3 475,44 eurų) vertės;

pagal 2014-04-29 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01076 tarp UAB „Agropara“ ir R. B., apgaule užvaldė pastarosios pinigus bendros 12 260 litų (3 550,74 eurų) vertės;

pagal 2014-05-05 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01080 tarp UAB „Agropara“ ir K. S., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 12 100 litų (3 504,40 eurų) vertės;

pagal 2014-05-05 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01148 tarp UAB „Agropara“ ir A. M., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 12 260 litų (3550,74 eurų) vertės;

pagal 2014-05-06 sudarytą lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. 01016 tarp UAB „Agropara“ ir G. N., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 17 884,30 litų (5 179,65 eurų) vertės;

pagal 2014-05-07 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01081 tarp UAB „Agropara“ ir V. Ž., apgaule užvaldė pastarosios pinigus bendros 12 260 litų (3 550,74 eurų) vertės;

pagal 2014-05-09 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01083 tarp UAB „Agropara“ ir R. J., apgaule užvaldė pastarosios pinigus bendros 13 310 litų (3 854,84 eurų) vertės;

pagal 2014-05-12 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01151 tarp UAB „Agropara“ ir J. P., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 13 310 litų (3 854,84 eurų) vertės;

pagal 2014-05-15 sudarytą lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. 01087 tarp UAB „Agropara“ ir K. K., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 13 310 litų (3 854,84 eurų) vertės;

pagal 2014-05-19 sudarytą lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. 01025 tarp UAB „Agropara“ ir A. J., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 13 309,98 litų (3 854,84 eurų) vertės;

pagal 2014-05-23 sudarytą lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. 02017 tarp UAB „Agropara“ ir V. Ū., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 12 100 litų (3 504,40 eurų) vertės;

pagal 2014-03-13 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01127 tarp UAB „Agropara“ ir A. M., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 12 000 litų (3 475,44 eurų) vertės;

pagal 2014-05-23 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01091 tarp UAB „Agropara“ ir S. K., apgaule užvaldė pastarosios pinigus bendros 17 288,72 litų (5 007,16 eurų) vertės;

pagal 2014-05-28 sudarytą pirkimo sutartį Nr. 02018 tarp UAB „Agropara“ ir S. P., apgaule užvaldė V. P. pinigus bendros 13 310 litų (3 854,84 eurų) vertės;

pagal 2014-05-29 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 02020 tarp UAB „Agropara“ ir V. K., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 13 310 litų (3 854,84 eurų) vertės;

pagal 2014-06-16 sudarytą lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. 01204 tarp UAB „Agropara“ ir N. L., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 13 310 litų (3 854,84 eurų) vertės;

pagal 2014-07-10 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01222 tarp UAB „Agropara“ ir J. R., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 13 310 litų (3 854,84 eurų) vertės;

pagal 2014-08-07 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01233 tarp UAB „Agropara“ ir E. K., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 13 310 litų (3 854,84 eurų) vertės;

pagal 2014-12-02 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01196 tarp UAB „Agropara“ ir K. Š., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 13 310 litų (3 854,84 eurų) vertės.

Tokiu būdu N. K. apgaule užvaldė didelės vertės turtą, t.y. Z. S., V. U., S. T., S. M., D. S., J. A., M. Ž., V. D., V. P., A. O., A. S., D. A., A. B., R. J., A. D., J. A. L., E. L., N. K., R. B., K. S., A. M., G. N., V. Ž., R. J., K. K., A. J., V. Ū., V. K., N. L., J. R., J. P., K. Š., A. M., E. K., K. S., J. B., V. B., E. P., V. P., R. Ž., R. B., S. K., S. Ž., A. K., V. P. ir J. Z., bendroje – 575 353,52 litų (166 633,90 eurų) sumoje.

Be to, N. K. buvo kaltinamas tuo, jog pagamino netikrą dokumentą ir šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo, dėl ko buvo padaryta didelė žala.

N. K. ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje bei tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2014 m. kovo 21 d., panaudodamas kompiuterinę techniką, pagamino 2014 m. kovo 21 d. Atitikties deklaraciją Nr. 01, kurioje nurodė melagingus duomenis apie tai, kad pakabinama diskinė šienapjovė, modelis GX265, atitinka standartų LST EN ISO 4254-12:2012 bei Mašinų direktyvos 2006/42/EB nuostatas bei nurodė atitiktį patvirtinantį dokumentą „Certificate of Adequacy, Nr. GB/1067/3213/11“, išduotą 2011 m. vasario 22 d., taip pat pagamino 2014 m. kovo 21 d. Atitikties deklaraciją Nr. 01, kurioje nurodė melagingus duomenis apie tai, kad pakabinama diskinė šienapjovė, modelis GX265, atitinka standartų LST EN ISO 4254-12:2012 bei Mašinų direktyvos 2006/42/EB nuostatas, bei nurodė atitiktį patvirtinantį dokumentą „Verification of Compliance, Nr.EC.1282.OE140224.WRM0608“ bei pagamino 2014 m. kovo 21 d. Atitikties deklaraciją Nr. 01, kurioje nurodė melagingus duomenis apie tai, kad pakabinama diskinė šienapjovė, modelis GX265, atitinka standartų LST EN ISO 4254-12:2012 bei Mašinų direktyvos 2006/42/EB nuostatas, ir laikotarpiu nuo 2014-03-21 iki 2014-07-12 pateikė šiuos žinomai netikrus dokumentus Lietuvos ūkininkams prie sudarytų pirkimo - pardavimo bei lizingo (išperkamosios nuomos) sutarčių, taip padarydamas pastariesiems didelę žalą.

Kaltinamosios UAB „Agropara“ įgaliotas atstovas komercijos direktorius L. K. parodė, jog UAB „Agropara“ kalta neprisipažįsta ir paaiškino, kad bendrovė veiklą vykdo daugiau kaip 10 metų ir ji dirbo pelningai, techniką vežėsi, bendrovė buvo veikianti ir dabar yra veikianti. Bendrovė pilnai atsiskaitė su žmonėmis, didžioji dalis pasiliko žoliapjoves sau, o grąžino tik 4-5 ūkininkai ir pasiėmė kompensacijas. Bendrovė yra maža, anksčiau dirbo 4-5 žmonės. Jam pačiam teko dirbti ir nuvažiuoti, nuvežti žoliapjoves, dirbo su garantiniu aptarnavimu, tiesiogiai bendravo su klientais. Konfliktai buvo sprendžiami greitai, nes ūkininkai sezono metu norėjo dirbti. Buvo pas ūkininkus siunčiami žmonės, važiavo į pievas aiškintis gedimo priežastis, tačiau viskas buvo sprendžiama. Buvo ir raštu pretenzijų, tačiau buvo sprendžiama civilinėje byloje. Iš 120 žoliapjovių buvo grąžinta apie dešimt procentų. Tai nėra labai prasta kokybė. Jie sutiko su tuo, ko žmonės norėjo. Žoliapjovės buvo pigiausios rinkoje. Jis pats pardavinėjo ūkininkams žoliapjoves. Spaudoje buvo skelbimai, patys žmonės skambindavo ir klausdavo apie žoliapjoves. Žoliapjovė „Praha“ yra UAB „Agropara“. Jos buvo pardavinėjamos tik su sutartimi. Prekę siūlydavo kaip UAB „Agropara“. Nei vienoje pretenzijoje nebuvo paminėta, kad žoliapjovės atsisako dėl to, kad ji yra ne čekų gamybos, ar dėl to, kad ji yra kinų gamybos. Šita mašina yra jų bendrovės ir tai byloja dokumentai, kortelė, kur nėra pažymėta, kad žoliapjovės yra čekų gamybos. Nei spaudoje, nei sutartyse nebuvo paminėta, kad pardavinėjama čekų gamybos žoliapjovės. Po dviejų metų paaiškėjo, kad ji tapo kai kam čekų gamybos. Jis negavo tokių pretenzijų, kad nori grąžinti žoliapjovę, nes toji nėra čekų gamybos. Jiems nebuvo net mintyse padaryti žoliapjovę čekų gamybos. Civilinė byla buvo rezonancinė, išreklamuota. Jie siūlė žmonėms pinigus, tačiau tapo įkaitais dėl nesusikalbėjimo. Buvo ant žoliapjovės lipdukai, adresas, buvo nurodytas ant kortelės Papynaujo kaimas - UAB „Agropara“ registracijos vieta. Ant kortelės buvo nurodytas lietuviškas adresas.

Kaltinamasis N. K. kaltu neprisipažino ir parodė, jog nuo 2007 m. yra registruota UAB „Agropara“, kurioje dirba kartu su L. K.. Visą laiką įvairią techniką importuoja iš Lenkijos, Italijos. Septynis metus tą darė, yra oficialūs kelių Italijos įmonių atstovai agrotechnikai. Šilalės rajone yra ne kartą pripažinti, kaip daugiausiai sumokanti mokesčių įmonė, dirba pelningai, apyvarta litais siekdavo iki penkių milijonų, o eurais - iki trijų milijonų. Iki krizės dirbo 5-6 asmenys, o dabar liko trise. 2013 m. pabaigoje suplanavo iš kinų importuoti diskines žoliapjoves. Verslo modelį nusižiūrėjo iš daugelio Europos gamintojų. Visi trečiose šalyse užsakinėja ir tiekia į Europos bendriją techniką ir jau gamintojai privalo prisiimti atsakomybę arba tapti to gamintojo importuotoju. Dvejais būdais galima prekiauti įvežtomis prekėmis iš trečiųjų šalių: arba gamintoju, arba importuotoju. Importuotoju sudėtinga būti, nes reikia pateikti techninę bylą, sertifikatus. Į Europos bendriją importavęs prekes, tampi gamintoju. Jie prisiėmė gamintojo rolę. Latvijos parodoje rado Latvijos gamintoją, kuris į rinką tiekė savo vardu, savo prekiniu ženklu diskinę žoliapjovę. Internete daugiau taip prekiavo, kurias vežė iš Kinijos. Vieną šienapjovę iš Latvijos nusipirko išbandyti, ištestuoti ir jeigu ji gera, patikima bus, nusprendė nusipirkti ir patiems taip daryti. Susirado pardavėją, nusipirko žoliapjovę, kurią parsivežė. Kolega ją išbandė prie traktoriaus, jos kokybę, saugumą. Susirado žoliapjovių gamintojus Kinijoje, paprašė atsiųsti deklaracijas. Pastarieji atsiuntė deklaraciją, kurią nusiuntė ne maisto produktų inspekcijai patikrinimui. Klausinėjo, ką reikią atlikti, kas reikalinga, kad galėtų į rinką tiekti savo vardu žoliapjoves. Nusiuntė mašinų skyriaus vyr. specialistui deklaraciją, kuris pažiūrėjo, pasakė, kad viskas gerai, deklaracija galiojanti ir gali prekiauti. Tokio įrodymo negali pateikti, nes telefonu kalbėjo. Skambino į mašinų bandymų stotį ir kalbėjo su specialistu D.. Jis pasakė, kad tokio tipo mašinų nėra bandę, neakredituoti, mašina nepatenka prie pavojingų, ji patenka į ketvirtą priedą, todėl nėra reikalingas akredituotos įstaigos įsikišimas, atliekant bandymus. Sakė, kad kaip gamintojas, pilnai gali patys išsibandyti, paruošti deklaraciją ir prekiauti. Prašė, kad atsiųstų deklaracijos formą. D. atsiuntė deklaracijos formą. Teisininkų klausė, kaip gali pavadinti šienapjoves. Jis minėjo, kad nori prekiauti ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Jam pasakė, kad prekinis ženklas gali būti bet koks. Klausė, ar gali pavadinti „Praha“. Ne maisto produktų inspekciją užklausė raštu ir gavo iš jų atsakymą. Parengė naudojimo instrukciją, lankstinukus, sumaketavo, sukūrė tinklapį su čekų kalba. Patalpino prekes į jų Agropara.lt tinklapį lietuvių kalba. Turėjo planų žoliapjovėmis prekiauti Čekijoje. Dirbo su Lenkija, nes kolega moka lenkų kalbą. Su Čekija turėjo ryšių, pirko automobilį iš Čekijos, nes kolega susikalba su čekais. Planavo plėsti į eksportą. 2014 m. dalyvavo Lenkijoje parodoje su žoliapjovėmis. Vadybininkams davė lankstinukus ir jie pradėjo siūlyti, pardavinėti, sudaryti sutartis. Parsivežė žoliapjoves, kurias surinko, sutepė, suvaržė, sukomplektavo, guolius perrinko, kurie buvo pirkti Lietuvoje. Paruošė vartotojui, kad galėtų dirbti. Paskui atsirado vienas nepatenkintas ūkininkas, nors jis nebuvo pradėjęs žoliapjovės naudoti. Su juo nesutiko. Tas ūkininkas pradėjo rinkti būrį nepatenkintų ūkininkų, kuriems įteigė, kad žoliapjoves reikia grąžinti. Buvo surinka eilė žmonių. Buvo gedimų, remonto ir visada važiuodavo remontuoti, buvo ir ginčų. Ūkininkai nepripažino, kad kliudė akmenį, o sako, kad yra brokas, jog nereikėtų mokėti už remontą. Iš viso buvo parduota apie 100 vnt. žoliapjovių. Buvo nesusikalbėjimas su ūkininkais. Jie susibūrė ir pateikė teismui civilinį ieškinį, rašė skundus į įvairias instancijas. Prieš bylas buvo rašoma spaudoje ne vieną kartą. Pardavėjas bus kaltas, reikėjo reaguoti į spaudą, bet tik dabar suprato. Negali taip būti, kad mašina sulankstyta, sudaužyta ir sakyti, kad yra garantija. Garantija yra broko, remontui, bet ne sulankstymui. Nuo žolės metalas negali susilankstyti. Diskai nuo žolės nesusilanksto. Prasidėjo civilinės bylos, kurios buvo nagrinėjamos ilgai. Spauda rašė, skambino iš ne maisto produktų inspekcijos. Tuomet sugalvojo savanoriškai nuvažiuoti į mašinų bandymų stotį išsibandyti žoliapjovę. Ten nuvažiavus, suprato, kad jie jau turi iš ministerijos užsakymą atlikti mašinai bandymus. Suprato iš specialisto, kad mašina yra nesaugi. Atsisakė atlikti bandymą, paaiškėjus, kad jų bandymas neturi jokios teisinės reikšmės, o yra tik konsultacinio pobūdžio, nes nėra akredituoti. Jie anksčiau buvo matę tokių mašinų, tačiau nebuvo bandę. Žoliapjovę nepaliko, ją parsivežė atgal. Dienai buvo palikęs žoliapjovę ir mašinų bandymų stotis pasidarė tą bandymą, o kitą dieną žoliapjovę parsivežė. Specialistai dar buvo pas ūkininką nuvažiavę, pamatavo. Dėl instrukcijos, saugos lipdukų sutinka, kad neužtenka prekinio ženklo, turi būti adresas, telefonai, juridinis pavadinimas. Vienam daugiau reikia saugos lipdukų, o kitam – mažiau. Ne maisto produktų inspekcija pradėjo patikrinimą, kuri buvo su išankstine nuomone, todėl suabejojo jų kompetencija. Jis sakė, kad yra žoliapjovės gamintojai, tačiau jie teigė, kad negali būti gamintojais. Įstatymai, direktyvos smulkiai nurodo, kada galima būti gamintojais, kas turi išrašyti deklaracijas. Atliko tyrimą, siuntė užklausas, kiek tų žoliapjovių įvežė. Po 4-5 mėnesių jie sustabdė tų žoliapjovių pardavimą, uždraudė laikinai jas pardavinėti, kol pateiks sukomplektuotą techninę bylą. Pateikė deklaraciją, instrukciją, nes tai ir yra techninė byla, tačiau pasakė, kad nevertins, nes jų sustabdymą apskundė Klaipėdos administraciniam teismui. Administracinis teismas patvirtino, kad jie yra gamintojai, tačiau jų skundą atmetė, kadangi ne maisto produktų inspekcija turi teisę sustabdyti pardavimą, jeigu kyla įtarimų dėl saugumo. Grindė tuo, kad jie nepateikė techninės bylos. Paliko galioti tik laikiną sustabdymą prekiauti žoliapjovėmis. Negavo baudos, jokių sankcijų, nepanaikino deklaracijos. Civilinėse bylose buvo apklaustas tas specialistas. Matė išvadas, kuriose nurodyta, kad žoliapjovė nesaugi, daug ko trūksta, tačiau nenurodyta, ko trūksta, kodėl yra nesaugi. Ne maisto produktų inspekcijos specialistai nurodė, kad Domeikavoje atliko bandymus ir ji yra nesaugi. Jis pasakė, kad Domeikavos specialistai nėra akredituoti, tačiau nurodė, kad jie privalo remtis. Buvo galutinės išvados ne dėl saugumo, ne dėl kažkokių trūkumų, o dėl to, kad nepateikė techninės bylos. Nebuvo nustatyti jokie trūkumai. Jie negavo sankcijos, baudos dėl nesaugios prekės, o prokuroras kelia baudžiamąją bylą, kad į rinką tiekia nesaugų produktą. Nei viena institucija nepatvirtino, kad žoliapjovė yra nesaugi, kad jos negalima pataisyti, ištaisyti trūkumus. Per civilines bylas sužinojo, kad yra parašyti pareiškimai, inspekcijos apie tai informavo. Pamatė, kad nėra prasmės ginčytis, nes bendrovės reputacijai padaryta didelė žala, nes dėl keliasdešimt žoliapjovių ginčytis su ūkininkais, leisti pinigus teismams, todėl nutarė taikiai nutraukti ginčą, kad jie negadintų reputacijos sudarė taikos sutartis. Galvojo, kad viskas ir pasibaigė, tačiau toliau sužinojo, kad po pusės metų yra baudžiamoji byla ir nukentėjusiųjų yra dar daugiau. Apie nukentėjusiuosius sužinojo tik gavęs bylos medžiagą. Ikiteisminio tyrimo pradžioje prokurorės prašė leisti susipažinti su medžiaga, tačiau prokurorė neleido, prašymą atmetė. Kai byla buvo užbaigta, turėjo tik dvi dienas susipažinti su byla, tačiau nespėjo pareikšti prašymų ir byla atsidūrė teisme. Per dvi savaites susirado ūkininkus, kurie nedalyvavo civilinėje byloje, važiavo pas juos, klausė, kalbėjosi. Jie nurodė, kad pas juos atvažiavo policijos pareigūnai ir klausinėjo, ar turi žoliapjovę, ar su ja pjovė žolę, ar ją remontavo, ar pirko detalių, ar buvo jai garantinis, klausė ar turėjo finansinių išlaidų ir ar patyrė žalą. Pareigūnai viską surašė. Kai kurie ūkininkai nežinodami tapo nukentėjusiaisiais. Dauguma ūkininkų neturi jokių pretenzijų. Policija atrodo apklausė 100 ūkininkų ir dalis buvo patenkinti, jokių pretenzijų neturėjo, o kiti ūkininkai buvo kelis kartus kviesti. Keliems ūkininkams vežė diską, kad toliau nesibylinėtų, nereikštų ieškinių. Trisdešimt ūkininkų pasiliko žoliapjoves, jie sakė, kad susiremontavo patys, pasitvarkė, kitiems nieko nebuvo atsitikę. Kam buvo remontuotos žoliapjovės ir išrašytos sąskaitos, jiems sumokėjo už remontą, už kurį jiems jau jie buvo sumokėję, žoliapjoves pasiliko toliau pjauti. Tik gavęs bylos medžiagą, sužinojo, kad kažkas dar yra nepatenkinti, kad dalis ūkininkų yra nepatenkinti. Jiems kompensavo patirtas išlaidas. Jis visą laiką yra UAB „Agropara“ direktorius. D. Ū. ir A. Ž. dirbo vadybininkais ir jie žmonėms siūlė žoliapjoves, o jis pats nesiūlė. Iš Kinijos parsiveždavo žoliapjoves, jas užsakydavo vienetais ir atgabendavo kaip žoliapjoves. Pavadino „Praha“, joms nieko nekeisdavo. Yra gamintojo teisiniai įsipareigojimai. Jie užsakė pagaminti žoliapjoves, pateikdavo užsakymą į Kiniją. Jie nieko nekeisdavo, uždėdavo ženklą „Praha“ ir žoliapjovę siūlydavo žmonėms. Planavo žoliapjoves pardavinėti Čekijoje. Tekstas buvo verčiamas į lenkų, latvių kalbas. Pirmą kalbą pasirinko čekų, nes planavo ten pirma pardavinėti. Važiavo su žoliapjove į parodą Lenkijoje reklamuoti, kuri yra prie Čekijos sienos. B. S. su traktoriumi išbandė žoliapjovę. Pamatė, kad viskas tvarkoje, kokybė, diskai nelaksto. Jiems svarbiausia, kad prekė yra kokybiška, niekas nenori jos remontuoti. Padarė lankstinuką ir naudojimosi instrukciją. Didžiąją dalį instrukcijos gavo iš pačių kinų gamintojų, kažką pridėjo nuo savęs ir sumaketavo. Atitikties deklaracija yra jų, kuri padaryta UAB „Agropara“. Yra buvę, kad suruošdavo pirkimo-pardavimo sutartis, prekės priėmimo-perdavimo aktą ir atitikties deklaracijas. Ūkininkai gaudavo atitikties deklaracijas. Su darbiniu pločiu sunku pasakyti, kaip jį išmatuoti. Dėl 10 ar 5 centimetrų plotis yra juokingas. Gal ir buvo žoliapjovių neatitikimas 5 centimetrus. Sutinka, kad gal buvo kažkokių neatitikimų. Pardavė apie 100 žoliapjovių. Garantiniu laikotarpiu buvo keletas ūkininkų, kai jie kreipėsi dėl žoliapjovių. Perdavus prekę, nei vienas ūkininkas nepareiškė pretenzijų, kad kažkas netinka, ar gavo tokią, kokios norėjo, visi pasirašė žoliapjovių perdavimo aktus ir dirbo. Daugiausiai po sezono kreipėsi, kad netinka žoliapjovės. Su garantiniu aptarnavimu užsiimdavo kolega L. K.. Geranoriškai sezono metu patys remontuodavo, veždavo į servisus remontui. Po garantinio laikotarpio aptarnavimo nebuvo nei vieno, kuris kreiptųsi dėl netinkamos žoliapjovės. Jis pats asmeniškai niekam nebuvo sakęs, kad žoliapjovės yra čekų. Vadybininkai važiuodavo žoliapjoves pardavinėti. Yra byloje duomenys, kad žoliapjovės turėjo kiniškų užrašų. Jie neneigia, kad lipdukas „Praha“ yra jų. Jie supranta gamintoją buitine prasme, tačiau gamintojas užsako ir importuoja iš trečiųjų šalių. Jie atsako už kokybę. Žoliapjovės rinkoje buvo pigiausios. Garantuodavo, kad jos yra kokybiškos, patikimos, duodavo geriausias finansavimo sąlygas. Gal 50 ūkininkų žoliapjoves pirko išsimokėtinai iš jų bendrovės, per du metus mokėdavo dalimis. Vienam ūkininkui S. pardavė pats žoliapjovę. Laikraštis rašė, kad UAB „Agropara“ žoliapjoves pardavinėja čekų gamybos. Įmonė toliau prekiauja, užsiima veikla ir bendrovėje dirba trys darbuotojai. Kiekvienais metais skiriasi technikos asortimentas. Įmonei neapsimoka prekiauti nekokybiška technika, nes krenta pasitikėjimas. Laikraštis gali „užmušti“ įmonę. Dabar yra kritusi prekyba. Su ūkininkais taikiai susitarė, jiems kompensavo, kiek norėjo.

Nukentėjusysis A. S. parodė, jog pažįsta abu K., jie yra UAB „Agropara“ atstovai, nes iš jų pirko ne vieną daiktą. N. K. yra UAB „Agropara“ direktorius, iš kurio jis ir gavo pasiūlymą pirkti šienapjovę. N. K. atvažiavo pas jį į namus ir parodė šienapjovės lankstinuką bei paaiškino, kad šienapjovė yra čekų gamybos. N. K. nesakė, kad šienapjovę jų bendrovė surinko iš detalių. Nusprendė pirkti šienapjovę, kadangi ji buvo čekų gamybos. Davė 5000 Lt avansą, pasirašė sutartį. Viso šienapjovė kainavo 11 000 Lt. Šienapjovę atvežė gegužės mėnesio pabaigoje vairuotojas ir jis atidžiau apžiūrėjęs šienapjovę pamatė, kad pagal kainą netiko pastarosios kokybė. Jis nebandė su šienapjove pjauti, nes ji jam netiko, kadangi neatitiko reikalavimų. Pareiškė bendrovei pretenzijas, nes šienapjovės kokybė neatitiko kainos. Matė, kad prekė nėra kokybiška, defektai nėra visiškai pataisomi. Jis paskambino į „Agropara“, kad netinka šienapjovė ir jam atvežė kitą šienapjovę. Skambino N. K., nes jautėsi apgautas. Už mažesnę kainą būtų pirkęs bendrovės surinktą šienapjovę. Pasirašė priėmimo – perdavimo aktą, nes pasitikėjo UAB „Agropara“. Po ko jis parašė policijai pareiškimą ir pareiškė civilinį ieškinį 3202 eurų sumai. Bylos nagrinėjimo metu jam atlygino 2000 eurų, jis pasirašė taikos sutartį ir pretenzijų UAB „Agropara“ ir N. K. nebeturi. Šienapjovę pasiliko sau. Civilinio ieškinio atsisako.

2015 m. rugpjūčio 18 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolu su priedais nustatyta, kad nukentėjusysis A. S. pateikė dokumentus, pagrindžiančius diskinės šienapjovės „Praha GX265“ iš UAB „Agropara“ įsigijimą, t. y. 2014 m. vasario 27 d. pirkimo - pardavimo sutarties kopiją su priedais, PVM sąskaitos faktūros Nr. AGP-002133 kopiją, 2014 m. gegužės 21 d. priėmimo - perdavimo akto kopiją, 2014 m. vasario 27 d. pirkimo - pardavimo sutarties kopiją, prekių specifikacijos kopiją, 2014 m. gegužės 27 d. mokėjimo nurodymo kopiją (4 t., b. l. 59-61, 62-74).

2016 m. birželio 15 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis A. S. pateikė iš UAB „Agropara“ įsigytą šienapjovę „Praha GX265“ apžiūrai (4 t., b. l. 75-76).

2016 m. birželio 15 d. apžiūros protokolu su priedais nustatyta, kad A. S. iš UAB „Agropara“ pirkta šienapjovė yra oranžinės spalvos su geltonos spalvos apsauginiu tentu, ant šienapjovės rėmo yra specifikacijos lentelė su užrašais „Praha, Papynaujo k., Kvėdarnos sen., Šilalės r., Made in EU, YEAR – 2014, TYPE – GX265, Serial N. 14047, Kg. 430“. Taip pat ant jos šono yra užrašas „Praha GX265“. Išmatuotas pjovimo ilgis yra 2,30 m (4 t., b. l. 77-80, 81-84).

2017 m. sausio 31 d. taikos sutartimi nustatyta, jog sudaryta taikos sutartis tarp UAB „Agropara“, atstovaujamos direktoriaus N. K. ir A. S., kuria šalys susitarė taikiai išspręsti tarpusavio reikalavimus, kilusius iš pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 02014. UAB „Agropara“ įsipareigoja sumokėti 2000 eurų A. S., o pastarasis atsisako visų pretenzijų UAB „Agropara“ ir N. K. atžvilgiu. Iš mokėjimo nurodymo Nr. 2575 nustatyta, kad UAB „Agropara“ 2017 m. sausio 31 d. pravedė A. S. 2000 eurų (22 t., b. l. 69-71,72).

Nukentėjusysis V. U. parodė, jog pažįsta kaltinamuosius kaip bendrovės „Agropara“ atstovus. Jis nusprendė įsigyti šienapjovę. Laikraštyje „Šilalės artojas“ rado skelbimą ir paskambino. A. L. K., kurio pasiteiravo apie šienapjovę, klausė kieno gamybos. L. K. pasakė, kad šienapjovė yra čekų gamybos. Po valandos ar pusantros atvažiavo vadybininkas D. Ū., kuris telefone parodė filmuotą medžiagą apie šienapjovę, kaip šienapjovė veikia. Dar nuvažiavo į UAB „Agropara“ teritoriją ir ten apžiūrėjo šienapjovę. Šienapjovė jam tiko, tačiau jos neišbandė. Kitą dieną atvažiavo vadybininkas ir jie pasirašė sutartį. L. K. vakare atvežė šienapjovę, pasirašė priėmimo-perdavimo aktą. Sekančią dieną apžiūrėjo šienapjovę ir pamatė, kad kardanas yra be laisvos eigos movos. Paskambino L. K., kuris paaiškino, kad tokios šienapjovės parėjo ir movos nebus, niekas nieko nekeis. Su šienapjove pradėjo dirbti ir nupjovė 15 ha pievos, tačiau šienapjovė sugedo. Vėl skambino į UAB „Agropara“. Jie išsivežė šienapjovę išsiaiškinti gedimo priežastis. Po ko pasakė, kad dėl jo kaltės sulūžo, tačiau jis nesutiko remontuoti už savo pinigus, todėl jam šienapjovę grąžino. Jis nusipirko kitą šienapjovę. Tikrai nebūtų pirkęs šienapjovės, kuri surinkta iš detalių UAB „Agropara“. Atitikties deklaracijos neatvežė. Jis šienapjovės neremontavo ir ja nebesinaudoja. Atvežė visai kitokią šienapjovę, o ne tą, kurią apžiūrėjo UAB „Agropara“ teritorijoje. Atvežė naudojimosi instrukciją, tačiau ji nelabai tiko. Tuo metu jis jautėsi apgautas, jautė nuoskaudą. Jam nebūtinai svarbu, kad šienapjovė būtų čekų gamybos, tik nenorėjo kinietiškos, nes jos nelaiko ir tą žino iš savo patirties. UAB „Agropara“ yra ne gamykla ir negali surinkti iš detalių, nes neaišku, iš kur jos yra gautos. UAB „Agropara“ atvežta šienapjovė sugedo lygioje pievoje, ji sulūžo, subyrėjo jos dantračiai, nebuvo kardano, pakabinimo mechanizmai buvo per ploni. Turėjo būti laisvos eigos mova prie kardano, tačiau nebuvo. Taip pat buvo vieno disko įlenkimas, nes vienas diskas atitrūko ir jis trenkėsi į kitą, todėl įlenkė. Ant šienapjovės nematė kinietiškų užrašų. Buvo ženklinimas, kad yra UAB „Agropara“. Ikiteisminio tyrimo metu jis buvo pareiškęs 3507 eurų civilinį ieškinį. Jis UAB „Agropara“ grąžino šienapjovę, jie sudarė taikos sutartį, jam atlygino 3507 eurų, todėl pretenzijų nebeturi.

2015 m. rugpjūčio 19 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu su priedais nustatyta, kad V. U. pateikė dokumentus, patvirtinančius šienapjovės „Praha GX265“ įsigijimą iš UAB „Agropara“, t. y. 2014 m. vasario 6 d. pirkimo - pardavimo sutarties kopiją su priedais, PVM sąskaitos faktūros Nr. AGP-002158 kopiją, 2014 m. gegužės 23 d. priėmimo - perdavimo akto kopiją, 2014 m. gegužės 26 d. mokėjimo pavedimo kopiją, 2014 m. gegužės 23 d. pinigų priėmimo kvito kopiją (4 t., b. l. 97-99, 100-109).

2016 m. birželio 15 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis V. U. pateikė iš UAB „Agropara“ įsigytą šienapjovę „Praha GX265“ apžiūrai (4 t., b. l. 110-111).

2016 m. birželio 15 d. apžiūros protokolu su priedais nustatyta, kad V. U. iš UAB „Agropara“ pirkta šienapjovė yra išardyta, likusios jos atskiros detalės – rėmas, pjaunamoji dalis ir kitos detalės. Ant rėmo matosi užrašas „Praha GX265“ (4 t., b. l. 112-117).

2017 m. vasario 3 d. taikos sutartimi nustatyta, jog sudaryta taikos sutartis tarp UAB „Agropara“, atstovaujamos direktoriaus N. K. ir V. U., kuria šalys susitarė taikiai išspręsti tarpusavio reikalavimus, kilusius iš pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 001011. UAB „Agropara“ įsipareigoja sumokėti 3507 eurų V. U., o pastarasis atsisako visų pretenzijų UAB „Agropara“ ir N. K. atžvilgiu bei grąžina šienapjovę. Iš mokėjimo nurodymo Nr. 2586 nustatyta, kad UAB „Agropara“ 2017 m. vasario 3 d. pravedė V. U. 3507 eurų (22 t., b. l. 109-111, 112).

Nukentėjusysis J. R. parodė, jog UAB „Agropara“ atstovą N. K. pažįsta iš to, kai pasirašė taikos sutartį. Jis ieškojo pirkti šienapjovės. Skambino telefonu į UAB „Agropara“ ir jam pasiūlė pirkti už 13000 Lt čekišką šienapjovę. Po kažkiek laiko atvažiavo vadybininkas, pasirašė sutartį, sumokėjo avansą. Niekas nepasakojo, kad šienapjovė yra surinkta iš detalių UAB „Agropara“. Tik sakė, kad šienapjovė yra čekiška. Vairuotojas atvežė į namus šienapjovę, sutartį, priėmimo-perdavimo aktą, kurį jis pasirašė. Kitą rytą apžiūrėjo šienapjovę ir suprato, kad gamykloje ji taip negali būti surinkta. Pamatė šienapjovės trūkumus. Prikabino prie traktoriaus ir pamatė, kad nėra movos. Skambino į UAB „Agropara“, tačiau su juo kalbėjo arogantiškai. Liepė nusipirkti movą. Kitais metais pradėjo dirbti su šienapjove ir toji subyrėjo. Gal 5 ha nupjovė su ta šienapjove. Jį kaltino dėl šienapjovės, kad jis kaltas pats ir reikės mokėti dėl jos remonto. Matėsi, kad šienapjovė nėra gamyklinė, nes hermetiko spalva skyrėsi, matėsi, kad namuose rinkta. Dantračiai subyrėjo. Ištekino visus dantračius ir dabar naudoja šienapjovę. Ikiteisminio tyrimo metu jis buvo pareiškęs civilinį ieškinį 1222,03 eurų sumai. Jis su UAB „Agropara“ sudarė taikos sutartį, jam atlygino 1500 eurų ir jis pasiliko šienapjovę. Pretenzijų nebeturi. Jam nesakė, kad šienapjovė surinkta iš detalių UAB „Agropara“. Namuose rinktą šienapjovę tikrai nebūtų pirkęs. Bandė aiškintis su UAB „Agropara“, tačiau jie patarė kreiptis raštu. To nedarė, nes atrodė beviltiška.

2015 m. rugsėjo 11 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu ir jo priedais nustatyta, kad J. R. prie ikiteisminio tyrimo bylos pateikė dokumentus, susijusius su šienapjovės „Praha GX265“ įsigijimu (14 t., b. l. 90-93, 97-110).

2016 m. gruodžio 5 d. daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta J. R. pateikta diskinės šienapjovės „Praha GX265“ naudojimo instrukcija (14 t., b. l. 94).

2016 m. birželio 21 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad J. R. pateikė iš UAB „Agropara“ įsigytą diskinę šienapjovę „Praha GX265“ apžiūrai (14 t., b. l. 115-117).

2016 m. birželio 21 d. apžiūros protokolu ir jo priedais nustatyta, kad ant J. R. įsigytos šienapjovės rėmo yra specifikacijos lentelė su užrašais „Praha, Papynaujo k., Kvėdarnos sen., Šilalės r. sav. LT-75342, Made in EU, Year 2014, Type GX 265, Serial Nr. 14187, Kg 430“ (14 t., b. l. 118-120, 121-126).

2017 m. sausio 31 d. taikos sutartimi nustatyta, jog sudaryta taikos sutartis tarp UAB „Agropara“, atstovaujamos direktoriaus N. K. ir J. R., kuria šalys susitarė taikiai išspręsti tarpusavio reikalavimus, kilusius iš pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 01222. UAB „Agropara“ įsipareigoja sumokėti 1500 eurų J. R., o pastarasis atsisako visų pretenzijų UAB „Agropara“ ir N. K. atžvilgiu. Iš mokėjimo nurodymo Nr. 2577 nustatyta, kad UAB „Agropara“ 2017 m. vasario 1 d. pravedė J. R. 1500 eurų (22 t., b. l. 73-75, 76).

Nukentėjusioji D. S. parodė, jog N. K. ir L. K. pažįsta daug metų iš telefoninių skambučių, nes iš UAB „Agropara“ buvo pirktas srutovežis, mėšlo kratytuvas. 2014 metais sugalvojo pirkti šienapjovę. Sužinojo, kad UAB „Agropara“ prekiauja šienapjovėmis. Paskambino telefonu ir pasakė, kad nori pirkti žoliapjovę prie traktoriaus Zetor. Jai pasakė, kad šienapjovė yra Zetor gamyklos, pagaminta Čekijoje. Sutarė, kad ji sumokės avansą, o pavasarį bus šienapjovė. Sutiko, nes jais pasitikėjo. Ji pravedė avansą. Žoliapjovę atvežė gegužės mėnesio pabaigoje vakare, apie 22:30 val. Jie parodė, kad šienapjovė tepalus leidžia, tačiau liepė nekreipti dėmesio, nes vyrai aptaškė. Žoliapjovę pradėjo naudoti birželio mėnesio pabaigoje. Sūnus prikabino žoliapjovę prie traktoriaus ir sugrįžęs pasakė, kad varžtas nutrūko. Susirado kitą varžtą ir jį pasikeitė. Išvažiavo į pievą, pradėjo pjauti ir nenupjovęs pilnai apie 1 ha parvažiavo, nes šienapjovė sugriuvo. Ji paskambino į UAB „Agropara“, kur pasakė, kad negali būti ir nurodė, kad tikriausiai patys į akmenį sudaužė. Ji pasakė, kad atvažiuotų pažiūrėti, tačiau niekas nevažiavo ir nežiūrėjo. Vairuotojas atvažiavo paimti šienapjovės, tačiau ji nedavė, nes paskui sakys, kad ji sudaužyta. Ji norėjo, kad remontuotų kieme. Skambino vėl L. K., kuris pasakė, kad jeigu yra garantinis, tai už remontą nereikės mokėti. Išsivežė šienapjovę ir kitą dieną paskambino bei pasakė, kad šienapjovė sudaužyta ir už jos remontą reikės mokėti 1000 litų. Sutiko sumokėti tą 1000 litų ir per dieną ją suremontavo. Jie šienapjovės nesudaužė, pati sugedo ir dar buvo iš jų pareikalauta už remontą 1000 litų. Po ko jiems pranešė, kad šienapjovė suremontuota ir reikia sumokėti 2500 litų už viską, tačiau jos neatveš, kol nebus pravesti pinigai. Sūnus pravedė už remontą pinigus, tačiau šienapjovę atvežė po 3-4 dienų. Šienapjovėje buvo rūdys nuo vandens, remontas padarytas atmestinai, todėl pasakė, kad šienapjovės neims. Šienapjovę išsivežė atgal ir kitą rytą ji kreipėsi pas advokatą, kuris patarė pasiimti šienapjovę. Pasisamdė mašiną ir parsivežė šienapjovę, tačiau ji stovėjo, jie jos nenaudojo. Paskui jos dukra paskambino ir pranešė, kad yra daugiau apgautų ūkininkų, kurie Klaipėdoje organizuoja susitikimą. Ji su sūnumi nuvažiavo į Klaipėdą ir visi tą patį sakė, kad šienapjovė Čekijoje gaminta, Zetor gamykloje. Visiems ūkininkams tą patį sakė, vienam – vadybininkas, kitam – telefonu sakė. Ji pasirašė prekių perdavimo-priėmimo aktą. Atvežė krūvą popierių, vairuotojas nėjo į vidų, o lauke po lempa praskleidė popieriaus kampą ir liepė pasirašyti. Nelabai gilinosi, kas ten buvo, nes sutartį turėjo gavusi elektroniniu paštu ir ją buvo skaičiusi. Ji pasitikėjo UAB „Agropara“, nes anksčiau iš jų buvo pirkusi technikos. Prašė sertifikatų, tačiau nedavė, instrukciją atvežė. Kreipėsi į advokatą su grupe ūkininkų ir civilinio proceso tvarka žala yra atlyginta, pretenzijų neturi. Jeigu būtų žinojusi, kad ne Čekijoje šienapjovė pagaminta, ar kad UAB „Agropara“ pati surenka, ar ji yra iš Kinijos, tai tikrai nebūtų pirkusi. Tuo metu jautėsi apgauta ir pažeminta.

2015 m. rugpjūčio 4 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad D. S. pateikė dokumentus, susijusius su šienapjovės „Praha GX265“ iš UAB „Agropara“ įsigijimu (3 t., b. l. 62-65, 66, 2 t.,b. l.147-158).

2015 m. rugpjūčio 4 d. daiktų apžiūros protokolu su priedais nustatyta, kad D. S. iš UAB „Agropara“ pirkta šienapjovė yra žalios spalvos, ant šienapjovės rėmo yra specifikacijos lentelė su užrašais „Praha, Papynaujo k., Kvėdarnos sen., Šilalės raj. sav. LT-75342, Made in EU, YEAR – 2014, TYPE – GX265, Serial N. 14097, Kg. 430“ (3 t., b. l. 70-72,73-78).

Nukentėjusioji R. B. parodė, jog N. K. pažįsta, kadangi iš jų firmos įsigijo šienapjovę. Vadybininkas D. Ū. važinėjo po gyvenvietę ir siūlė kaimynams šienapjoves. Jie norėjo pirkti šienapjovę, todėl D. Ū. atsivežė lankstinuką, parodė ir jie su vyru nusprendė pirkti tą šienapjovę. 2014 m. balandžio 29 d. pasirašė šienapjovės pirkimo sutartį, sumokėjo 5000 litų grynais, pasirašė sutartį ir gegužės mėnesį, vakare, atvežė šienapjovę darbininkai. Kitą dieną vyras ją apžiūrėjo ir pamatė, kad šienapjovė buvo sulankstyta, tepaluota. Iš karto paskambino N. K. ir pasakė situaciją, kuris sutiko šienapjovę pakeisti ir greitai atvežė kitą. Iš ryto šienapjovę apžiūrėjo ir pamatė tepalus. Sutartyje buvo parašyta, kad šienapjovė turėjo būti su laisvo praslydimo mova, tačiau jos nebuvo. Vyras vėl paskambino ir pasakė, kad nėra movos, kad trumpas apsauginis brezentas, kad pjovimo ilgis per mažas. Tada vyrui buvo paaiškinta, kad pakeista šienapjovė yra geresnė, todėl jie sutiko, neturėjo pretenzijų. Vyras išvažiavo pjauti, tačiau nedaug nupjovė, pagavo gal grumstą ir jis sustabdė, o kadangi nebuvo praslydimo movos, todėl nutrūko dantratis. Vyras parvažiavo ir vėl skambino į UAB „Agropara“, paaiškino situaciją, pradėjo rašyti pretenzijas, kad šienapjovę remontuotų, nes buvo garantinis. Rašė pretenzijas ir į kai kurias atsakė, kad UAB „Agropara“ neatlygins, teks mokėti. Patys neatvažiavo pasižiūrėti. Kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka. Vadybininkas D. Ū. sakė, kad šienapjovė čekų gamybos, ne N. K.. Įvardijo, kad čekų gamybos, geros kokybės. Jie su jais atsiskaitė. Tikrai kinų gamybos būtų nepirkę. Buvo pateikta instrukcija, lankstinukas, atitikties deklaracijos negavo. Civilinėje byloje atlygino žalą, atsiskaitė ir pretenzijų neturi. Sutartį gavo, pasirašė. D. Ū. skubėjo, todėl perskaitė tik sutarties dalį, o po to pasirašė. Sutartyje nebuvo parašyta, kad šienapjovė yra čekų gamybos. Ant lipduko buvo parašyta Kvėdarna, o Čekijos nebuvo. Jiems sakė, kad ji yra čekiška. Jeigu šienapjovė būtų buvusi gera, veikusi, būtų pjovę ir su kiniška, tačiau kiniškos tikrai nebūtų pirkę, juos suklaidino.

2015 m. rugpjūčio 19 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų protokolu ir jo priedais nustatyta, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad R. B. iš UAB „Agropara“ įsigijo šienapjovę „Praha GX265“ (2 t., b. l. 73-79, 131-139).

Nukentėjusysis J. A. L. parodė, jog apie UAB „Agropara“ šienapjovę sužinojo, kai ši buvo atvežta į Kaune esančią parodą ir sūnus ją apžiūrėjo. Sūnui šienapjovė patiko ir tada vadybininkas D. Ū. atvažiavo pas juos, pasakė, kad šienapjovė yra čekiška. Jiems reikėjo 2.80 pločio, todėl vadybininkas pasakė, kad reikės primokėti už platesnę šienapjovę. Jie sudarė sutartį. Davė naudojimosi instrukciją, lankstinuką. Nepamena, ar davė atitikties deklaraciją. Sumokėjo pinigus ir šienapjovė buvo jiems atvežta. Nuvažiavus 100 metrų, šienapjovė sugedo. Skambino telefonu ir kvietė atvažiuoti. Nufilmavo ir nusiuntė į kompiuterį, tačiau pasakė, kad jie patys sulaužė ir sugadino. Atvažiavo, pasiėmė šienapjovę ir greitai suremontavo. Jis laukė, kol šienapjovę atveš, tačiau paskambinus pasakė, kad už remontą yra skolingas 3500 litų. Jis pravedė tuos pinigus. Nors šienapjovei buvo garantinis, tačiau juos apkaltino dėl šienapjovės gedimo. Byloje buvo pareiškęs civilinį ieškinį 4531,97 eurų sumai. Už garantinį remontą buvo sumokėta 3500 litų Eur ir už tą sumą pasirašyta taikos sutartis. Jie jam grąžino 1000 eurų. Byloje tebereiškia civilinį ieškinį 4531, 97 eurų sumai ir jį palaiko. Tegu pasiima šienapjovę ir jam grąžina pinigus. Taikos sutartis yra sudaryta, kad jam už garantinį remontą grąžino 1000 eurų. Jis, kai pasirašinėjo taikos sutartį suprato, kad pasirašo dėl sumos, kurią sumokėjo dėl remonto, tačiau nemanė, kad dėl šienapjovės. Jeigu būtų žinojęs, kad šienapjovė pagaminta ne Čekijoje, o Kinijoje ar surinkta Šilalėje, būtų jos nepirkęs.

2015 m. rugsėjo 14 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu ir jo priedais nustatyta, kad J. A. L. pateikė dokumentų, pagrindžiančių šienapjovės „Praha GX265“ įsijimo iš UAB „Agropara“ originalus, t. y. 2014 m. balandžio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 01061, priedą Nr. 1 prie 2014 m. balandžio 8 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 01061, priedą Nr. 2 prie 2014 m. balandžio 8 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 01061, priedą Nr. 3 prie 2014 m. balandžio 8 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 01061, PVM sąskaitą faktūrą Nr. AGP-0002166, PVM sąskaitą faktūrą Nr. AGP-0002278, 2014 m. lapkričio 6 d. išdavimo/priėmimo mašinos Nr. 001 protokolas ir naudojimosi instrukciją (10 t., b. l. 151-154, 155-164).

2016 m. gruodžio 5 d. daiktų, dokumentų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta diskinės šienapjovės „GX 265“ naudojimosi instrukcija (10 t., b. l. 165).

2016 m. birželio 17 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad J. A. L. pateikė iš UAB „Agropara“ įsigytą šienapjovę „Praha GX265“ apžiūrai (10 t., b. l. 171-173).

2016 m. birželio 17 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad J. A. L. įsigyta šienapjovė „Praha GX265“ yra juodai žalios spalvos, pjaunamoji dalis sudaryta iš 6 diskų, kuriuose sudėti peiliukai žolei pjauti. Virš pjaunamosios dalies per visą jos ilgį matomas apsauginis geltonos spalvos brezentas. Prie įrenginio prijungtas juodos spalvos kardanas, skirtas įrenginiui paleisti. Ant įrenginio korpuso yra matoma metalinė metalo spalvos lentelė pritvirtinta metalinėmis kniedėmis, ant kurios yra parašyta užrašai „Praha, Kvėdarnos sen., Šilalės raj. sav. LT-75342, YEAR 2014, TYP GX 265, Serial Nr. 14094, KG 430“ (10 t., b. l. 174-177,178-183).

2017 m. sausio 23 d. taikos sutartimi nustatyta, jog sudaryta taikos sutartis tarp UAB „Agropara“, atstovaujamos direktoriaus N. K. ir A. J. L., kuria šalys susitarė taikiai išspręsti tarpusavio reikalavimus, kilusius iš pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 01061. UAB „Agropara“ įsipareigoja sumokėti 1000 eurų A. J. L., o pastarasis atsisako visų pretenzijų UAB „Agropara“ ir N. K. atžvilgiu. Sutarties 4 punkte numatyta, kad sumokėjus nukentėjusiajam A. J. L. 1000 eurų sumą, bus laikoma, kad nukentėjusiojo dėl bendrovės ar N. K. veiksmų patirta žala (tiek faktiškai patirta iki šios sutarties pasirašymo dienos, tiek kuri gali ateityje atsirasti ar paaiškėti ryšium su pirkimo – pardavimo sutartimi ir šienapjovės įsigijimu/pardavimu), yra visiškai ir pilnai atlyginta. Iš mokėjimo nurodymo Nr. 2554 nustatyta, kad UAB „Agropara“ 2017 m. sausio 24 d. pravedė A. J. L. 1000 eurų (21 t., b. l. 190-192, 193).

Nukentėjusysis R. J. parodė, jog į namus atvyko vadybininkas D. Ū. ir pasiūlė pirkti čekišką šienapjovę, kuri yra gaminama „Praha“ gamykloje, kur gamina Zetor traktorius. Jis pasirašė sutartį. Šienapjovę atvežė vakare ir liepė greitai pasirašyti priėmimo - perdavimo aktą. Praėjus dienai ar dviem, jis su kaimynu apžiūrėjo šienapjovę ir pamatė, kad tepalai yra pabėgę, brezentas per trumpas, rado etiketę, kur turėtų būti parašyta, kad pagaminta Čekijoje, tačiau ten buvo UAB „Agropara“ adresas. Jam tuomet kilo įtarimas, todėl pradėjo domėtis. Paskambino tiems, kurie platina Zetor traktorius ir jų paklausė, ar gamina Zetor gamykloje tokias šienapjoves. Jam vienareikšmiai pasakė, kad ten gamina tik Zetor traktorius, o šienapjovių net negamina. Iš karto paskambino į UAB „Agropara“ ir pasakė, kad čia yra ne čekų gamyba ir pasakė, kad nori, jog jie atsiimtų tą šienapjovę. Sutartyje yra punktas, kad 20 procentų nuo sumos išskaičiuoja ir turi teisę prekę grąžinti. Pradžioje norėjo sutikti su tuo 20 procentų, bet paskui kreipėsi raštu, registruotu laišku, elektroniniu paštu į UAB „Agropara“ buvo išsiuntęs prašymą grąžinti pinigus ir pasiimti jiems šienapjovę, tačiau jie nesutiko. Tada pradėjo teisminį procesą. Jis šienapjove nesinaudojo, nes 100 procentų buvo įsitikinęs, kad neis su ja pjauti. Pamatė, kad yra ne tas gamintojas, ne tas plotis, kokybė prasta, metalas pradėjo rūdyti, todėl kreipėsi, kad grąžintų pinigus ir pasiimtų šienapjovę. Buvo atvažiavę iš Kauno mašinų bandymų stoties darbuotojai ir jie įvertino, pamatavo šienapjovės plotį ir buvo tik 2.35, nors buvo sakoma, kad yra 2.50 pločio. Pasakė, kad ne tas gamintojas ir jis turi teisę kaip vartotojas to daikto atsisakyti. Jam atitikties deklaracijos nepateikė, nors prašė. Pateikė tik lankstinuką ir naudojimosi instrukciją. Pradžioje UAB „Agropara“ kalbėjo, kad sutiks pasiimti šienapjovę ir grąžinti pinigus, bet kai išsiuntė registruotą laišką, tada nebesutiko, pradėjo oficialiai bendrauti. Kreipėsi civiline tvarka į teismą ir jam žala yra atlyginta, pretenzijų neturi. Patvirtina, kad jam siūlė UAB „Agropara“ pasikeisti į brangesnę šienapjovę, tačiau jis atsisakė. Internetiniame puslapyje nematė informacijos apie žoliapjovę, tik vadybininkas paliko lankstinuką ir ten labai gražiai rašė. Lankstinuke nebuvo parašyta, kad žoliapjovė yra čekiška, buvo parašyta, kad metalas aukštos kokybės, kad kokybiškai dirba.

2015 m. rugpjūčio 19 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų protokolu ir jo priedais nustatyta, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad R. J. iš UAB „Agropara“ įsigijo šienapjovę „Praha GX265“ (2 t., b. l. 73-79, 80-93, 97).

Nukentėjusysis A. O. parodė, jog į namus atvažiavo vadybininkas ir jie užsakė šienapjovę, o gegužės mėnesį ją vairuotojas atvežė. Vadybininkas pasiūlė pirkti šienapjovę, paliko lankstinuką. Anksčiau sūnus iš UAB „Agropara“ buvo įsigijęs technikos ir ji buvo gera. Šienapjovei pradėjo bėgti tepalai, kaisti. UAB „Agropara“ atstovai buvo atvažiavę pasižiūrėti, sakė, kad ją sudaužė, todėl už remontą reikės jam mokėti. Jis su tuo nesutiko, todėl kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka. Jam padarytą žalą atlygino, atsiskaitė, šienapjovę išsivežė. Jis pasirašė dokumentus, gavo lankstinuką, naudojimosi instrukciją, negavo atitikties deklaracijos. Su šienapjove nupjovė 10 arų ir ji sugedo. Išbėgo tepalai, pradėjo dūmai rūkti. Šienapjovės neremontavo. Jis nebūtų pirkęs Kinijoje pagamintos ar Šilalėje surinktos šienapjovės.

2015 m. liepos 31 d. savanoriško daiktų, dokumentų protokolu nustatyta, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad A. O. iš UAB „Agropara“ įsigijo šienapjovę „Praha GX265“ (3 t., b. l. 136-138).

2015 m. rugpjūčio 19 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų protokolu ir jo priedais nustatyta, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad A. O. iš UAB „Agropara“ įsigijo šienapjovę „Praha GX265“ (2 t., b. l. 73-79, 98,101-111).

Nukentėjusysis A. D. parodė, jog pas jį buvo kelis kartus atvykęs vadybininkas A. ir siūlė šienapjovę. Sutarė, kad pirks, surašė sutartį. Sutartyje nebuvo įrašyta, kieno gamybos šienapjovė. Šienapjovę atvežė gegužės mėnesio pabaigoje ir sekančią dieną jis išvažiavo pjauti. Pavažiavo 200 metrų ir atsirado bildesys, tačiau sustojęs nieko nematė. Pavažiavo toliau ir dar daugiau bildėjo. Parvažiavo namo ir paskambino L. K., kuris atvažiavo vakare ir šienapjovę išsivežė, o sekančią dieną ją atvežė sutvarkytą. Jis vėl išvažiavo pjauti, ūžesio neliko. Pavažiavus toliau pamatė, kad šienapjovė labai įkaito, žolė paliko raudona, nudegė ir visur pasileido tepalai. Vėl paskambino L. K. ir apie tai pranešė, tačiau pastarasis atsakė, kad taip turi būti, kad kaista. Pastatė šienapjovę ir su ja nebedirbo. Kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka ir šio proceso metu su juo atsiskaitė, susirašė taikos sutartį ir jokių pretenzijų nebeturi. Jis norėjo platesnės šienapjovės 2.50 pločio, bet kiniškos nebūtų pirkęs. Vadybininkas sakė, kad šienapjovė yra čekiška, kaina buvo patraukli, nelabai didelė. Jam pateikė lankstinuką, naudojimosi instrukciją, atitikties deklaracijos nepateikė. Po kiek laiko pamatė, kad ant šienapjovės yra užrašyta Šilalės r., Kvėdarna, adresas, jų pačių gaminta.

2015 m. rugsėjo 11 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu su priedais nustatyta, kad nukentėjusysis A. D. pateikė dokumentus, pagrindžiančius šienapjovės „Praha GX265“ įsigijimą iš UAB „Agropara“, t. y. 2014 m. kovo 25 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 01129 kopiją su priedais, PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AGP 0002083, 2014 m. gegužės 20 d. mokėjimo nurodymą 5050 litų sumai (7 t., b. l. 68-70, 71-79).

Nukentėjusysis E. L. parodė, jog jis iš UAB „Agropara“ pirko šienapjovę ir bendravo su vadybininku. Į bendrovę atvažiavo tvarkyti dokumentų. Norėjo pirkti šienapjovę ir buvo apsižiūrėjęs lenkišką. Vadybininkas atvažiavo, paliko lankstinuką, sakė, kad čekų gamybos, plienas čekiškas, stiprus, sakė, kad 2.65 pločio, o kai atvežė buvo tik 2.30 pločio. Atvežė šienapjovę, pasirašė sutartį, prekės perdavimo - priėmimo aktą. Jam atvežė ne visas detales. Neatvežė kardaninio veleno, todėl negalėjo šienapjovės prijungti ir patikrinti. Paskui atvežė kardaninį veleną, tačiau nebuvo prasisukimo movos. Lankstinuke buvo parašyta apie movą, todėl skambino į UAB „Agropara“ ir kažkas iš atsiliepusių pasakė, kad mova nepriklauso. Jis nusipirko movą. Atsiuntė darbuotoją, kuris pareguliavo šienapjovę ir tada išvažiavo pjauti. Turi priekaištą, kad šienapjovė yra ne čekiška, o yra kiniška ir jam tai nepatinka. Jis sudarė taikos sutartį, todėl nuo pareikšto ikiteisminio tyrimo metu civilinio ieškinio 3858 eurų sumai atsisako, nes su šienapjove tebedirba, UAB „Agropara“ įsipareigojo jam tiekti detales, todėl pretenzijų neturi.

2015 m. rugpjūčio 18 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad E. L. D. Ū. atpažino kaip asmenį, kuris buvo atvykęs pas jį į namus sudaryti šienapjovės pirkimo - pardavimo sutartį (4 t., b. l. 9-11).

2015 m. rugpjūčio 18 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu su priedais nustatyta, kad nukentėjusysis E. L. pateikė dokumentus, patvirtinančius diskinės šienapjovės „Praha GX265“ įsigijimą iš UAB „Agropara“, t. y. 2014 m. balandžio 14 d. pirkimo pardavimo sutarties su priedais kopiją, PVM sąskaitos faktūros Nr. AGP-002162 kopiją, 2014 m. balandžio 14 d. priėmimo - perdavimo akto kopiją, 2014 m. balandžio 2 d. pasiūlymo kopiją, 2014 m. kovo 21 d. atitikties deklaraciją Nr. 01 (4 t., b. l. 12-14, 15-25).

2016 m. birželio 15 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis E. L. pateikė iš UAB „Agropara“ pirktą šienapjovę „Praha GX265“ apžiūrai (4 t., b. l. 26-27).

2016 m. birželio 15 d. apžiūros protokolu su priedais nustatyta, kad E. L. iš UAB „Agropara“ pirkta šienapjovė yra žalios spalvos su geltonos spalvos tentu, ant šienapjovės rėmo yra specifikacijos lentelė su užrašais „Praha, Papynaujo k., Kvėdarnos sen., Šilalės r., Made in EU, YEAR – 2014,, TYPE – GX265, Serial N. 14047, Kg. 430“. Išmatuotas pjovimo ilgis yra 2,30 m (4 t., b. l. 28-31, 32-34).

2017 m. sausio 24 d. taikos sutartimi nustatyta, jog sudaryta taikos sutartis tarp UAB „Agropara“, atstovaujamos direktoriaus N. K. ir E. L., kuria šalys susitarė taikiai išspręsti tarpusavio reikalavimus, kilusius iš pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 01064. UAB „Agropara“ įsipareigoja teikti savo sąskaita neatlygintinai pageidaujamas dalis, mechanizmus, agregatus nukentėjusiajam E. L. nemokamai, o pastarasis atsisako visų pretenzijų UAB „Agropara“ ir N. K. atžvilgiu (22 t., b. l. 5-7).

Nukentėjusysis Z. S. parodė, jog su sūnumi užvažiavo į UAB „Agropara“, kur susitiko su L. K. ir pasakė, kad jam reikia šienapjovės. Tikėjosi, kad bus 2.65 pločio. Jam L. K. parodė telefonu nufilmuotą dirbančią šienapjovę ir pasakė, kad bendrovės teritorijoje stovi viena šienapjovė, o kitas turi parvežti iš Čekijos gamyklos. Nutarė pirkti šienapjovę, tačiau stovinčios bendrovėje nenorėjo pirkti, nes su ja buvo dirbta, išbandyta ir ji buvo perdažyta. Parėjo į ofisą, kur netrukus grįžo N. K., kuris taip pat viską papasakojo, kad Čekijoje pagaminta. Jis susigundė kaina ir nusipirko sausio viduryje. Laukė šienapjovės, tačiau nesulaukė. Jis telefonu UAB „Agropara“ atstovams sakė, kad yra direktorius ir jo mašinos važiuoja į Čekiją, kalbėjo, kad jeigu nori, jo mašinos nuveža krovinius į Čekiją ir jeigu pigiau atiduos šienapjovę, gali ją parvežti. Tačiau L. K. pasakė, kad gamykla atkraus ir panašiai. Jau tuo metu jam kilo įtarimas, kad kažkas negerai, nes nenori, kad pigiau parvežtų. Gegužės mėnesio pabaigoje ar birželio pradžioje vairuotojas atvežė šienapjovę. Buvo sutarę, kad duos atsarginių varžtų komplektą ir peiliukų, tų dalių, kurios daugiausiai dyla. Šienapjovę atvežė, o varžtų su peiliukais nebuvo. Paskambino L. K. ir paklausė, kodėl nėra. Jis prižadėjo atiduoti. Po ko pamatė, kad nėra praslydimo movos, todėl vėl skambino. Prašė atvežti kardaną, peiliukus, o L. K. pasakė, kad neturi laiko. Kardaną paliko benzino kolonėlėje, o peiliukų nebuvo. Kai pradėjo šienauti, nuo šienapjovės nukrito pavažėlės. Paskambino telefonu ir apie tai pranešė, tačiau atsakė, kad atbula stūmė ir pats nulaužė. Pareikalavo 296 litų už tą metalo gabaliuką. Po to nukrito antra pavažėlė, tačiau taip ir šienavo. Paskui nulūžo prikabinimo kaištis iš to metalo. Skambino ir pranešė dėl garantinio remonto. Pasakė, kad neturi laiko ir pasiūlė pačiam šienapjovę atvežti. Tuomet pasižiūrėjo į ant šienapjovės esančią lentelę ir pamatė, kad šienapjovė yra ne čekų gamybos. Suvirintojas suvirino, tačiau pasakė, kad yra plastelininis metalas. Vieną sezoną pjovė, o antrą sezoną - tik pusę, nes subiro. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškęs ieškinį 2870 eurų. Atvažiavo N. K. ir su juo sudarė taikos sutartį dėl 2000 eurų. Sumažino ieškinio kainą, nes buvo šienavęs su šienapjove. Su juo atsiskaitė ir pretenzijų jiems nebeturi. Šienapjovę iš jo pasiėmė. Daugiau iš UAB „Agropara“ nebepirks technikos, nes jaučiasi apgautas ir įskaudintas. Laikraštyje „Tauragės kurjeris“ buvo skelbimas, kad UAB „Agropara“ pardavinėja šienapjoves, buvo skelbimas su nuotrauka, tik skelbime nebuvo užrašyta, kad jos čekiškos.

2015 m. rugsėjo 15 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad Z. S. pateikė dokumentus, pagrindžiančius diskinės šienapjovės „Praha GX265“ įsigijimą iš UAB „Agropara“, t. y. 2014 m. sausio 15 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. 00921 kopiją, 2014 m. gegužės 21 d. priėmimo – perdavimo akto kopiją, 2014 m. kovo 21 d. atitikties deklaraciją (pridedama voke prie bylos), 2014 m. sausio 15 d. pinigų priėmimo kvito BUH Nr. 1200888 kopiją, PVM sąskaitos - faktūros AGP-0002128 kopiją, šienapjovės garantiniam remontui priėmimo perdavimo akto kopiją, mokėjimo kvitų kopijas, AB „DNB“ banko išrašo kopiją, patvirtinančią 2979 litų pervedimą UAB „Agropara“ (4 t., b. l. 135-163).

2016 m. birželio 9 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu nustatyta, kad K. S. pateikė šienapjovę „Praha GX265“ apžiūrai (4 t., b. l. 164-166), kuri apžiūrėta, surašant 2016 m. birželio 9 d. daiktų apžiūros protokolą, kuriame užfiksuota, kad šienapjovės ilgis yra 2,35 m., ant šienapjovės rėmo yra specifikacijos lentelė su užrašais „Praha, Made in EU, YEAR – 2014, Serial N. 14043, TYPE – GX265, kg-430“. Taip pat yra užklijuotas lipdukas su užrašais „Coution PTO (duomenys neskelbtini) – 600rpn" (4 t., b. l. 167-170,171-173).

2017 m. sausio 26 d. taikos sutartimi nustatyta, jog sudaryta taikos sutartis tarp UAB „Agropara“, atstovaujamos direktoriaus N. K. ir Z. S., kuria šalys susitarė taikiai išspręsti tarpusavio reikalavimus, kilusius iš pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 00921. UAB „Agropara“ įsipareigoja sumokėti 2000 eurų Z. S., o pastarasis atsisako visų pretenzijų UAB „Agropara“ ir N. K. atžvilgiu. Šienapjovę įsipareigoja grąžinti. Iš mokėjimo nurodymo Nr. 2563 nustatyta, kad UAB „Agropara“ 2017 m. sausio 26 d. pravedė Z. S. 2000 eurų (22 t., b. l. 31-33, 34).

Nukentėjusysis V. P. parodė, jog dėl šienapjovės įsigijimo bendravo su vadybininku A. Ž.. Jam tiko, kad buvo galima įsigyti šienapjovę lizingu. Vadybininkas sakė, kad šienapjovė pagaminta Čekijoje, pateikė lankstinuką, jį apžiūrėjo, buvo 2.50 plotis, o pamatavus buvo tik 2.30 pločio. Vadybininkas ar vairuotojas atvežė šienapjovę. Jis apžiūrėjo šienapjovę, lyg ir viskas tvarkoje buvo. Po ko jis išvažiavo pjauti ir prasidėjo problemos. Bandė skambinti UAB „Agropara“, tačiau jie grubiai kalbėjo. Tvarkė šienapjovę pats su tekintojo pagalba, nes nukrito pavažos, nusisuko šienė, varžtai. Jį užbūrė čekiška šienapjovė. Pravargo metus su ta šienapjove, o kitais metais nusipirko lenkišką. Iš UAB „Agropara“ jis gavo sutartis, priėmimo - perdavimo aktą, lankstinuką, naudojimosi instrukciją, atitikties deklaracijos negavo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškęs ieškinį 3724 eurų sumai. Pasirašė taikos sutartį 1500 eurų sumai, nes galvojo, kad „geriau žvirblis saujoj, negu briedis girioj“. Jis jaučiasi apgautas. Dabar prašo priteisti likusią 2224 eurų sumą iš UAB „Agropara“. Žmona pasirašė taikos sutartį, kuri turi jo išduotą įgaliojimą.

2015 m. rugsėjo 10 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu su priedais nustatyta, kad nukentėjusysis V. P. pateikė dokumentus, pagrindžiančius šienapjovės „Praha GX265“ įsigijimą, t. y. 2014 m. vasario 28 d. lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. 01118 kopiją su priedais (7 t., b. l. 41-43, 44-52).

2016 m. birželio 21 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis V. P. pateikė iš UAB „Agropara“ įsigytą šienapjovę „Praha GX265“ apžiūrai (7 t., b. l. 53).

2016 m. birželio 21 d. apžiūros protokolu su priedais nustatyta, kad ant V. P. iš UAB „Agropara“ įsigytos šienapjovės apsauginių skardų yra užrašas „Praha GX265“, ant rėmo - lentelė su gaminio pavadinimu „Praha“, gamybos metais – 2014, tipas – GX 265, serijos numeris -14069, svoris – 430 kg, užrašas - Made in EU, Papynaujo k., Kvėdarnos sen., Šilalės raj. sav. LT-75342, CE (7 t., b. l. 54, 55-58).

2017 m. vasario 1 d. taikos sutartimi nustatyta, jog sudaryta taikos sutartis tarp UAB „Agropara“, atstovaujamos direktoriaus N. K. ir J. P., veikiančios pagal įgaliojimą, kuria šalys susitarė taikiai išspręsti tarpusavio reikalavimus, kilusius iš pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 01118. UAB „Agropara“ įsipareigoja sumokėti 1500 eurų V. P., o pastarasis atsisako visų pretenzijų UAB „Agropara“ ir N. K. atžvilgiu. Iš mokėjimo nurodymo Nr. 2578 nustatyta, kad UAB „Agropara“ 2017 m. vasario 1 d. pravedė V. P. 1500 eurų (22 t., b. l. 81-83, 84).

Nukentėjusioji V. D. parodė, jog viskas įvyko prieš tris metus. Jiems reikėjo šienapjovės ir ją pirko pagal paramą. Vyras šienapjovę pirko, o ji pritarė jam, pasirašinėjo. Buvo reklaminiai lankstinukai. Ji pasirašinėjo sutartį, tik jos neskaitė. Nusipirko šienapjovę ir ją atvežė į namus. Po kiek laiko šienapjovė sugedo ir davė remontui. Suremontavo, tačiau ir vėl sugedo. Visus reikalus tvarkė vyras. Šienapjovę atvežė ne tos firmos, kurią buvo žadėję. Buvo žadėję atvežti čekišką, tačiau atvežė kitur surinktą, neatitiko jos išmatavimai. Policijoje pati viską pasakojo, o dabar nebeprisimena. Prašo pagarsinti jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos pagarsinus, juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį 3504,40 eurų sumai, tačiau sudarė taikos sutartį, jai atlygino 2500 eurų, todėl pretenzijų UAB „Agropara“ nebeturi. Šienapjovę pasiliko, nes ji pirkta pagal paramą. Dabar jos nenaudoja. 2016 metais su ja nepjovė, nes ji neveikė.

Nukentėjusioji V. D. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2014 m. vasario 17 d. buvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 01109 su UAB „Agropara“. Sutartį atvežė vadybininkas A. Ž., kuris paminėjo, kad šienapjovė čekiška. Reikėjo mokėti 12100 litų, pervedant avansu 1000 litų. 2014 m. vasario 18 d. į UAB „Agropara“ nurodytą sąskaitą pervedė avansą. Šienapjovė buvo pristatyta 2014 m. gegužės 15 d. Ji pasirašė prekių perdavimo-priėmimo aktą. Vyras R. D. apžiūrėjo šienapjovę, techninė būklė buvo gera, defektų ar trūkumų nematė. Pradėjus eksploatuoti šienapjovę, ši sugedo. Šienapjovę suremontavo UAB „Agropara“, mokėti nereikėjo. Šienapjovė neatitiko techninių parametrų. Darbinis plotis buvo mažesnis. Paskutinį kartą šienapjovė buvo naudota 2015 m. liepos mėnesį. Jei būtų žinojusi, kad šienapjovė ne čekiška ir tokia nekokybiška, nebūtų jos pirkusi (7 t., b. l. 124-125).

2015 m. rugsėjo 16 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu su priedais nustatyta, kad nukentėjusioji V. D. pateikė dokumentus, patvirtinančius šienapjovės „Praha GX265“ įsigijimą iš UAB „Agropara“, t. y. 2014 m. vasario 4 d. pasiūlymo dėl pakabinamos diskinės šienapjovės kopiją, 2014 m. vasario 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 01109 kopiją su priedais, PVM sąskaitos-faktūros Nr. AGP 0002071 12100 litų sumai kopiją, 2014 m. vasario 18 d. mokėjimo pavedimo 1000 litų sumai kopiją, 2014 m. gegužės 15 d. mokėjimo nurodymo 11100 litų sumai kopiją (7 t., b. l. 130-131, 132-143).

2016 m. birželio 17 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad V. D. pateikė iš UAB „Agropara“ įsigytą šienapjovę „Praha GX 265“ apžiūrai (7 t., b. l. 144-147).

2016 m. birželio 17 d. apžiūros protokolu su priedais nustatyta, kad V. D. iš UAB „Agropara“ pirkta šienapjovė prikabinta prie traktoriaus, ant šienapjovės apsauginių skardų yra užrašas „Praha GX265“, ant rėmo yra specifikacijos lentelė su užrašais „Praha, Papynaujo k., Kvėdarnos sen., Šilalės r., Made in EU, YEAR – 2014, TYPE – GX265, Serial N. 14043, Kg. 430“. Taip pat ant jos šono yra užrašas „Praha GX265“. Išmatuotas pjovimo ilgis yra 2,37 m (7 t., b. l. 148-150,151-156).

2017 m. vasario 1 d. taikos sutartimi nustatyta, jog sudaryta taikos sutartis tarp UAB „Agropara“, atstovaujamos direktoriaus N. K. ir V. D., kuria šalys susitarė taikiai išspręsti tarpusavio reikalavimus, kilusius iš pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 01109. UAB „Agropara“ įsipareigoja sumokėti 2500 eurų V. D., o pastaroji atsisako visų pretenzijų UAB „Agropara“ ir N. K. atžvilgiu. Iš mokėjimo nurodymo Nr. 2576 nustatyta, kad UAB „Agropara“ 2017 m. vasario 1 d. pravedė V. D. 2500 eurų (22 t., b. l. 85-87, 88).

Nukentėjusioji S. K. parodė, jog prieš tris metus, buvo gegužės mėnuo, jiems reikėjo šienapjovės ir su sūnumi važiavo jos ieškoti. Užvažiavo į UAB „Agropara“, bet ji buvo uždaryta. Buvo tik telefono numeris ir jie paskambino nurodytu numeriu. Atsiliepė vadybininkas ir kai grįžo į namus, jau tas vadybininkas buvo atvažiavęs su pasiūlymais, atsivežė katalogus. Sutarė labai greitai, sumokėjo 1000 litų grynais, o likusi suma už šienapjovę buvo išsimokėtinai. Viską tvarkė sūnus, o ji pasirašė sutartį. Vadybininkas sakė, kad žoliapjovė gera, čekiška. Po 2-3 dienų atvežė šienapjovę ir sūnus pradėjo su ja dirbti, tačiau ją pakeitė į kitą, nes bėgo tepalai. Kai atvežė kitą šienapjovę, vėl ten kažkas netiko. Už remontą nereikėjo mokėti. Bendrovės atstovai bendravo normaliai. Jie pakeitė šienapjovę į kitą. Dabar tą šienapjovę vis reikia paremontuoti. Patys ją remontuoja, nes garantinis buvo metams laiko. Šienapjovės plotis buvo per mažas. Norėjo geros šienapjovės, nes visi gyrė, kad ji yra gera, čekiška. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi civilinį ieškinį 4000 eurų sumai. Jie sudarė taikos sutartį, atlygino 1000 eurų ir jai užtenka, jokių pretenzijų neturi. Jeigu šienapjovė yra gera, kokybiška, tai koks skirtumas, kur ji yra pagaminta - Čekijoje ar Lietuvoje, tik ji turėjo veikti, negesti. 2014 metais nupjovė su ta šienapjove 10 ha, 2015 metais taip pat pjovė ir remontavo, 2016 metais ją dar naudojo.

2015 m. rugsėjo 18 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu ir jo priedais nustatyta, kad S. K. pateikė dokumentų kopijas, patvirtinančias šienapjovės „Praha GX265“ įsigijimą iš UAB „Agropara“, t. y. 2014 m. gegužės 23 d. lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. 01091, priedą Nr. 1 prie 2014 m. gegužės 23 d. lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. 01091, priedą Nr. 2 prie 2014 m. gegužės 23 d. lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. 01091, priedą Nr. 3 prie 2014 m. gegužės 23 d. lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. 01091, priedą Nr. 4 prie 2014 m. gegužės 23 d. lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. 01091, PVM sąskaitą - faktūrą AGP-0002180 (15 t., b. l. 140-142, 143-153).

2015 m. rugsėjo 18 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji S. K. D. Ū., atpažino kaip asmenį, kuris buvo atvykęs pas ją į namus siūlyti įsigyti šienapjovę „Praha GX265“ (15 t., b. l. 154-156).

2017 m. sausio 26 d. taikos sutartimi nustatyta, jog sudaryta taikos sutartis tarp UAB „Agropara“, atstovaujamos direktoriaus N. K. ir S. K., kuria šalys susitarė taikiai išspręsti tarpusavio reikalavimus, kilusius iš pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 01091. UAB „Agropara“ įsipareigoja sumokėti 1000 eurų S. K., o pastaroji atsisako visų pretenzijų UAB „Agropara“ ir N. K. atžvilgiu. Iš mokėjimo nurodymo Nr. 2565 nustatyta, kad UAB „Agropara“ 2017 m. sausio 26 d. pravedė S. K. 1000 eurų (22 t., b. l. 43-45,46).

Nukentėjusysis J. M. parodė, jog į namus atvažiavo mėlynos spalvos automobilis, kuris priklausė UAB „Agropara“ ir siūlė pirkti šienapjoves. Vyriškis, kurio prisimena, kad pavardė prasideda iš „Ž“ raidės, pasiūlė pirkti šienapjovę, įjungė kompiuterį ir parodė žoliapjovę. Pasižiūrėjo, kad šienapjovė čekiška. Jie sutarė ir po kiek laiko šienapjovė buvo atvežta ir jis pasirašė priėmimo - perdavimo aktą. Apžiūrėjo šienapjovę ir ji turėjo panašumų į tą, kurią rodė kompiuteryje, o smulkmenų centimetrais neišmatavo. Viską sutvarkė, perveržė, pasitikrino tepalus, tik krito į akis, kad veržlės 17, o kitos 18. Rimta firma tokių „cirkų“ nedaro. Išvažiavo į pievą pjauti ir šienapjovė pradėjo stipriai kaisti, jos reduktorius buvo karštas. Pakeitė tepalus. Vieną sezoną iškentėjo su šienapjove, o kitą sezoną atvažiavo įgaliotinis, kuris pasakojo, kad yra nukentėjusių žmonių. Pasakė, kad šienapjovė yra surinkta, neatitinka jos plotis, disko peiliukai neatitiko, nes korpusą išgriaužė. Sutvarkė dokumentus, įgaliotinis nufilmavo, nufotografavo, jo klausė, ar jis turi pretenzijų UAB „Agropara“. Po ko jam paskambino „Agropara“ atstovas ir jie su juo atsiskaitė. Jam sertifikatų nereikėjo. Vadybininkas sakė, kad šienapjovė yra čekiška. Buvo užrašas „Praha“. Jis pats sugeba ir pats pasiremontuodavo šienapjovę. Buvo apmaudu, kad žadėjo tokią, o atsirado kitokia. Dėl garantinio nesikreipė į bendrovę, nes pats susitvarkė. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškęs civilinį ieškinį 3504 eurų sumai. Jam atlygino 1000 eurų ir jie sudarė taikos sutartį. Jam šios sumos užtenka ir pretenzijų neturi. Jeigu būtų žinojęs, kad šienapjovė surinkta Lietuvoje, jos nebūtų pirkęs, nes už tokią kainą ir rimtos firmos šienapjovę galima nusipirkti.

2017 m. sausio 24 d. taikos sutartimi nustatyta, jog sudaryta taikos sutartis tarp UAB „Agropara“, atstovaujamos direktoriaus N. K. ir J. M., veikiančio pagal S. M. įgaliojimą, kuria šalys susitarė taikiai išspręsti tarpusavio reikalavimus, kilusius iš pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 01104. UAB „Agropara“ įsipareigoja sumokėti 1000 eurų S. M., o pastaroji atsisako visų pretenzijų UAB „Agropara“ ir N. K. atžvilgiu. Iš mokėjimo nurodymo Nr. 2560 nustatyta, kad UAB „Agropara“ 2017 m. sausio 25 d. pravedė S. M. 1000 eurų (22 t., b. l. 8-10, 11).

Nukentėjusysis D. A. parodė, jog 2013 m. rudenį ieškojo pirkti šienapjovės ir internete rado įmones, kurios prekiavo šienapjovėmis. Paskambino į „Agropara“, pasiteiravo apie šienapjoves, o kitą dieną pas jį kieme jau buvo jų vadybininkas A., kuris pradėjo pasakoti apie šienapjoves. Vadybininkas sakė, kad yra čekiškos, tik dabar jos ateina į rinką, labai geras pasiūlymas, o kitais metais jų kaina bus žymiai didesnė, davė gražią knygutę. Jis nusprendė iš „Agropara“ pirkti tą šienapjovę. Šienapjovę pristatė į namus, pasirašė priėmimo - perdavimo aktą. Jis pirko pagal paramą, todėl atvežė visus dokumentus. Sakė, kad jam reikia visų popierių pagal Europinius reikalavimus. Atitikties deklaraciją, sertifikatą gavo. Atvežtos šienapjovės skyrėsi spalva. Lankstinuke buvo 2,50 cm plotis, o jam atvežtos šienapjovės buvo 10 cm mažiau. Vairuotojas atvežė ir iškrovė šienapjovę. Prasidėjo šienapjūtė, todėl išvažiavo pjauti, tačiau šienapjovė kaito, jos reduktorius kaito ir tepalai bėgo jau pirmą dieną išvažiavus. Nupjovė apie 10 arų ir nukrito diskas. Paskambino į bendrovę, atvažiavo meistrai ir ją sutvarkė. Su ta šienapjove iš viso nupjovė apie 60 ha pievos, tačiau ji kaito, tepalus reikėjo vis pilti, nes juos varė lauk, guoliai išėjo. Nusipirkus naują daiktą du metus laiko nesinori remontuoti. 12 000 litų sumokėjo už šienapjovę, tačiau ji buvo negera ir jautėsi apgautas. Jam nurodė čekišką puslapį internete „Praha“. Sakė, kad šienapjovė yra čekiška, pareina į Lietuvos rinką ir yra labai kokybiška. Po ko pas jį atvažiavo įgaliotinis ir klausė, kaip veikia šienapjovė. Jis savo noru nuvažiavo į Skuodo policiją pas tyrėją. Dar internete buvo skaitęs straipsnių, kad žmonės dėl šienapjovių duoda į teismą. Ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį 3504,40 eurų sumai. Jam atlygino 3000 eurų, jis grąžino šienapjovę, todėl pretenzijų nebeturi, sudarė taikos sutartį. Jeigu būtų žinojęs, kad žoliapjovė pagaminta ne Čekijoje, o Šilalėje ar dar kitur, tikrai jos nebūtų pirkęs. Prieš šienapjovės pirkimą 100 procentų buvo įtikintas, kad ta šienapjovė yra čekų gamintojo. Tuo metu jautėsi apgautas. Negali pasakyti, ar buvo dokumentuose parašyta, kad šienapjovė čekiška, tačiau vadybininkas žodžiu įtikino 100 procentų, kad ji yra čekiška. Pretenzijos UAB „Agropara“ nerašė. Tik dėl garantinio remonto jiems skambino. Pastoviai jautėsi apgautas, kad nusipirko ne tą daiktą.

2015 m. rugsėjo 17 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu su priedais nustatyta, kad nukentėjusysis D. A. pateikė dokumentus, pagrindžiančius šienapjovės „Praha GX265“ įsigijimą iš UAB „Agropara“, t. y. 2014 m. kovo 3 d. pasiūlymo dėl diskinės šienapjovės „Praha GX 265“ kopiją, 2014 m. kovo 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 01124 kopiją su priedais, PVM sąskaitos-faktūros Nr. AGP 0002073 12100 litų sumai kopiją, 2014 m. gegužės 20 d. mokėjimo nurodymo 12100 litų sumai kopiją, sąskaitos išrašą su apmokėjimu UAB „Agropara“ (8 t., b. l. 125-126,127-138).

2016 m. birželio 21 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis D. A. pateikė iš UAB „Agropara“ įsigytą diskinę šienapjovę „Praha GX265“ apžiūrai (8 t., b. l. 139-142).

2016 m. birželio 21 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad ant D. A. iš UAB „Agropara“ įsigytos šienapjovės apsauginių skardų yra užrašas „Praha GX265“, ant rėmo - lentelė su gaminio pavadinimu „Praha“, gamybos metais – 2014, tipas – GX 265, serijos numeris -14049, svoris – 430 kg, užrašas - Made in EU, Papynaujo k., Kvėdarnos sen., Šilalės raj. sav. LT-75342, C. Š. pjovimo ilgis - 2.40 m (8 t., b. l. 143-145,146-150).

2017 m. vasario 2 d. taikos sutartimi nustatyta, jog sudaryta taikos sutartis tarp UAB „Agropara“, atstovaujamos direktoriaus N. K. ir D. A., kuria šalys susitarė taikiai išspręsti tarpusavio reikalavimus, kilusius iš pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 01124. UAB „Agropara“ įsipareigoja sumokėti 3000 eurų D. A., o pastarasis atsisako visų pretenzijų UAB „Agropara“ ir N. K. atžvilgiu. Šienapjovę įsipareigoja grąžinti. Iš mokėjimo nurodymo Nr. 2583 nustatyta, kad UAB „Agropara“ 2017 m. vasario 3 d. pravedė D. A. 3000 eurų (22 t., b. l. 105-107, 108).

Nukentėjusysis S. T. parodė, jog pažįsta Nerijų ir L. K., nes iš pastarųjų anksčiau buvo pirkęs technikos, daug yra bendravęs. 2014 m. sausio mėnesio pabaigoje vadybininkas D. Ū. pradėjo važinėtis ir siūlyti čekiškas šienapjoves. Kaina buvo normali ir 2014 m. vasario 14 d. sudarė sutartį. Vadybininkas įtikino, kad šienapjovė yra čekiška, labai gera ir kokybiška. Šienapjovę atvežė labai vėlai vakare ir šienapjovė buvo kaip žaislinė. Atrodė ji trumpa ir vairuotojo paklausė, ar gali būti čia 2,50 metrų. Vairuotojas liepė greitai rašytis, nes buvo 22 val. vakaro. Pasirašė, nes lenkė lapus ir liepė rašytis. Jis skambino L. K., kad kardanas yra ne toks ir jis liepė atvažiuoti, žadėjo pakeisti. Sūnus išmatavo šienapjovę ir vietoje 2,50 buvo tik 2,30. Kreipėsi į redakciją, visas instancijas, mašinų bandymų stotį ir viskas buvo blogai, nes darė bandymus. Šienapjovė buvo nesaugi. Uždėjo tentą, tačiau jis buvo per aukštai pakilęs. Matėsi, kad yra kiniškos raidės, todėl sūnus surado internete, kad yra jis Kinijos gamintojas. Kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka ir jam žala yra atlyginta. Į popierius nekreipė dėmesio. Su šienapjove nebandė pjauti. Sertifikato nebuvo ir matėsi, kad šienapjovė ne Europinė, vaikiška. Prijungė kardaną, šienapjovė pradėjo kaukti, cypti įvairiais balsais, kaisti, tepalai pasirodė. Su ja nebandė pjauti. Jam žala yra atlyginta ir pretenzijų neturi, tik daug sveikatos padėjo, nes du metus bylinėjosi, sudarė taikos sutartį. Šienapjovę grąžino. Jam buvo sakoma, kad šienapjovė čekų, Zetor gamintojo. Jeigu būtų žinojęs, kad žoliapjovė pagaminta Šilalėje, o tuo labiau Kinijoje, tikrai jos nebūtų pirkęs. Sutartį skaitė, kurioje nebuvo parašyta, kad šienapjovė čekų gamintojo. Niekur nebuvo tai parašyta. Kreipėsi į žurnalistus, į ne maisto produktų inspekciją, mašinų bandymų stotį, kurie išbandė šienapjovę ir pasakė, kad ji neatitinka standartų, nėra Europinė.

2015 m. liepos 28 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolu su priedais nustatyta, kad S. T. be kitų dokumentų pateikė 2014 m. kovo 21 d. atitikties deklaracijos kopiją (3 t., b. l. 89-92, 93).

Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikti dokumentai, pagrindžiantys, kad S. T. įsigijo žoliapjjovę iš UAB „Agropara“ (2 t., b. l. 159-171).

Nukentėjusioji M. Ž. parodė, jog dėl šienapjovės pirkimo ji asmeniškai nebendravo su UAB „Agropara“ atstovais, kadangi dėl visko tarėsi jos atstovas J. O.. Pirkimo, dokumentų pasirašymo procedūrose ji pati nedalyvavo, tik matė, kokia yra specifikacija ir kas turi įeiti į pirkinio sandarą. Kai buvo atvežta prekė, ji buvo apžiūrėta ir pamatyti neatitikimai, todėl iš karto buvo kreiptasi su prašymais į pardavėją žodžiu, o paskui kai nereagavo, jau kreipėsi ir raštu. Norėjo grąžinti prekę dar jos nenaudojus, nes ji neatitiko tam tikrų reikalavimų. Akivaizdžiai buvo matoma, kad šienapjovės ilgis neatitiko 20 cm, todėl nusprendė jos nenaudoti, o grąžinti pardavėjui. Žino savo kaip pirkėjo teises ir nemanė, kad gali kilti tiek problemų. Kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka ir jai padaryta žala yra atlyginta. Jiems reikėjo šienapjovės, todėl jos ieškojo skelbimuose laikraščiuose. Pas jos įgaliotą asmenį į namus atvyko „Agropara“ atstovas ir jis siūlė pirkti šienapjovę, rodė lankstinukus, medžiagą, apibūdino, kad ji yra labai geros kokybės, Praha iš Čekijos ir Zetor gamintojo. Tai gerai „užkabino“, kaina ir žinomas gamintojas. Šienapjovę priėmė jos atstovas. Jis apžiūrėjo prekę, paleido bandymui savo eiga ir tuo metu jau buvo pastebėti neatitikimai, nes šienapjovė labai kaito, buvo didelis garsas, pradėjo telktis tepalai. Šienapjovę atvežusiam žmogui buvo pasakyta, kad yra su ja negerai, tačiau jis sakė, kad jis privalo atvežti ir palikti, o jokių santykių nesiaiškinti. Liepė pasirašyti prekės priėmimo dokumentą, o paskui aiškintis su pardavėju. Buvo pasirašytas priėmimo aktas, o paskui pasirodo, kad jau prekės nebegalima grąžinti pardavėjui. Skambino į „Agropara“ ir prašė grąžinti pinigus. Specifikacijoje buvo įrašyta vienos rūšies mova, tačiau jiems atvežtoje šienapjovėje jos nebuvo. Šienapjovės neremontavo. Paprašė iš „Agropara“ šienapjovės dokumentų. Nerado jokio žymėjimo, kad šienapjovę gamina Zetor gamintojas, todėl iš karto buvo įtarimas. Paprašė atsiųsti atitikties deklaraciją, sertifikatą. Jie atsiuntė atitikties deklaraciją ir ji jai pasirodė įtartina. Pradėjo ieškoti informacijos ir pasirodo, kad atitikties deklaracija nebuvo tikra. Tikrai jau buvo garantuoti, kad šienapjovės yra ne tas gamintojas, apie kurį buvo kalbama. Buvo neaišku, kur ta šienapjovė pagaminta. Pradėjo ieškoti, kas galėtų išaiškinti apie šienapjovės saugos reikalavimus, ar ji juos atitinka. Sutartį skaitė, bet neįsigilino. Nežino, kieno gamybos yra šienapjovė, tik yra įsitikinusi, kad šienapjovė nėra čekų gamintojo. Sudarė su „Agropara“ taikos sutartį ir pagal kurią pretenzijų nebereiškia. Jeigu būtų žinojusi, kad žoliapjovė yra pagaminta „Agropara“, jos nebūtų pirkusi ir tuo metu jautėsi apgauta. Dėl garantinio remonto į „Agropara“ nesikreipė, nes šienapjovės nenaudojo. Dėl šienapjovės saugumo buvo kreiptasi į Domeikavą, į mašinų bandymo stotį, nors tų išvadų „Agropara“ nepripažįsta, tačiau jie pripažįsta, nes yra sertifikuoti, vieninteliai Lietuvoje, kurie gali atlikti tokias ekspertizes. Pasak jų, šita mašina yra nesaugi. Ji norėjo pirkti čekišką šienapjovę, Zetor firmos, todėl ieškojo. Net spaudoje buvo platinama, pati „Agropara“ tą informaciją skleidė, jų žmonės važinėjo po namus. Esminis momentas apsisprendimui pirkti šienapjovę buvo tai, kai buvo pasakyta jos kaina ir čekų gamintojo. Jau tada buvo nuspręsta, kad labai pigiai ir gero gamintojo, nes čekų. Atitikties deklaracijoje prirašyta daug dalykų, kurių neturėtų būti, vadovaujamasi ne tais standartais arba nebegaliojančiais. „Agropara“ deklaravo, kad dalis įsiveža iš Kinijos ir iš viso pasaulio, o paskui patys gamina. Jie žino, kad dalis vežasi iš Kinijos ir pardavinėja kaip savo gamybos, tačiau žmonėms reikėtų aiškiai tai deklaruoti, o ne bandyti juos apgauti. Buvo parašyti ne gamintojo duomenys, o tik adresas lentelėje. Adresas nurodytas „Agropara“, Lietuvoje. Lentelę matė, tačiau „Agropara“ nedeklaravo, kad yra gamintojai. Ji pati asmeniškai skambino L. K., aiškinosi. Su N. K. nebendravo. Iš pradžių buvo atvežta ne ta šienapjovė. Telefonu kalbėjo su L. K. ir jis siūlė sumokėti 1000 litų. Sumokėjus 1000 litų, jie žadėjo pakeisti, nes yra dideli krūviai. 1000 litų sumokėjo, jie pateikė kitą sutartį, kita kaina. Du kartus atvežė šienapjoves. Pirmą kartą atvežė ne tą prekę, todėl skambino ir sutarė, kad primoka 1000 litų ir šienapjovę pakeis. Tada atvežė kitą šienapjovę, kuri jau vizualiai atitiko jų užsakytai šienapjovei iš spalvos. Antrą kartą vėl vyko tas pats, liepė kreiptis į pardavėją, jeigu kas netinka. Tas žmogus, kuris atvežė šienapjovę, buvo kaip kurjeris, jis nieko nesiaiškino. Iš pradžių neatitikimai nebuvo pastebėti. Tą pačią dieną prekė buvo apžiūrėta ir pastebėta, kad ji yra ne to ilgio. Ji negalėjo būti tiek trumpesnė negu nurodyta specifikacijoje. Iš pradžių skambino telefonu į „Agropara“, norėjo taikiai susitarti, nes iš pradžių nežinojo, kad šienapjovė yra ne čekiška, nes neįsigilino. Pasitikėjo pardavėju. Kai buvo įsitikinta, kad ši prekė neatitinka jų sutartyje nurodytų reikalavimų, nusprendė kaip pirkėjai turintys teisę atsisakyti prekės ir ją grąžinti jos nenaudojus, atsiimti pinigus. Šios sąlygos negalėjo įgyvendinti. Po teismų jiems grąžino pinigus, o jie grąžino prekę.

2015 m. rugpjūčio 19 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų protokolu ir jo priedais nustatyta, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad M. Ž. iš UAB „Agropara“ įsigijo šienapjovę „Praha GX265“ (2 t., b. l. 73-79, 112-128).

Nukentėjusysis J. A. parodė, jog prieš du metus, žiemos metu, atvažiavo „Agropara“ atstovas, atsivežė lankstinukus, pasiūlė pirkti geros kokybės „Praha“ šienapjovę, todėl sudarė sutartį. Gegužės mėnesį pristatė šienapjovę. Sutartį pasirašė su vadybininku. Sutartį skaitė. Kai atvežė prekę, pasirašė priėmimo - perdavimo aktą. Šienapjovę apžiūrėjo. Ją prikabino prie traktoriaus, pasikėlė ir dar nepradėjus pjauti, pradėjo tepalai bėgti. Paskambino ir pranešė „Agropara“. Atvažiavo atstovai, lyg L. K. ir dar vienas asmuo. Pakeitė šienapjovės detalę ir geranoriškai bendradarbiavo. Išvažiavo pjauti, tačiau nutrūko prikabinimas, pradėjo langus daužyti, gavo gerą guzą ir galvojo, kad jį primuš. Šienapjovė buvo nesaugi, nes per dieną išmušė kelis langus. Su ja nupjovė nemažai. Į „Agropara“ jau nebegalėjo prisiskambinti, nes nebebendravo su juo. Ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį 2000 eurų sumai. Sudarė taikos sutartį ir jam atlygino 1500 eurų. Šienapjovę pasiliko. Pretenzijų nebeturi. Jeigu būtų žinojęs, kad šienapjovė surinkta „Agropara“, jokiu būdu jos nebūtų pirkęs. Tuo metu jautėsi apgautas.

2016 m. birželio 11 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad J. A. pateikė iš UAB „Agropara“ įsigytą rotacinę žoliapjovę „Praha GX265“ apžiūrai (12 t., b. l. 85-87).

2016 m. birželio 11 d. daiktų apžiūros protokolu ir jo priedais nustatyta, kad J. A. iš UAB „Agropara“ pirkta šienapjovė yra 6 diskų, darbinis plotis - 2,4 metro. Ant diržų apsaugos pritvirtinta metalinė lentelė su užrašais „Praha, Papynaujo k., Kvėdarnos sen., Šilalės r. sav. LT-75342, Made in EU, Year 2014, Type GX 265, Serial Nr. 14016, Kg 430“ bei nurodytas modelis „Praha GX265“ (12 t., b. l. 88-90,91-92).

2017 m. sausio 23 d. taikos sutartimi nustatyta, jog sudaryta taikos sutartis tarp UAB „Agropara“, atstovaujamos direktoriaus N. K. ir J. A., kuria šalys susitarė taikiai išspręsti tarpusavio reikalavimus, kilusius iš pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 01020. UAB „Agropara“ įsipareigoja sumokėti 1500 eurų J. A., o pastarasis atsisako visų pretenzijų UAB „Agropara“ ir N. K. atžvilgiu. Iš mokėjimo nurodymo Nr. 2556 nustatyta, kad UAB „Agropara“ 2017 m. sausio 24 d. pravedė J. A. 1500 eurų (21 t., b. l. 185-187, 188).

Nukentėjusysis A. J. parodė, jog UAB „Agropara“ kabinete matė Nerijų ir L. K., nes pats iš jų bendrovės parsivežė šienapjovę. Jam reikėjo šienapjovės ir jos ieškojo internete. Trūko pinigėlių, tačiau UAB „Agropara“ sutiko šienapjovę parduoti išsimokėtinai. Atvažiavo vadybininkas ir su juo aptarė dėl šienapjovės pirkimo, rodė lankstinuką, kuriame buvo viena mažesnė, o kita didesnė šienapjovės. Didesnė buvo 1000 litų brangesnė. Vadybininkas patarė jam imti didesnę. Jam nerūpėjo, ar šienapjovė čekų ar lietuvių gamintojo. Kabinete sudarė sutartį. Pasirašė prekės priėmimo - perdavimo aktą. Jam davė sertifikatus. Pjovė su šienapjove ir paskui išlindo problemos, nes išlėkė vienas diskas. Paskambino į „Agropara“. Pats nusipirko prabėgimo movą. Nupjovė gal 5 ha pievos. Pats susitvarkė šienapjovę. Sekančiais metais vėl pjovė ir vėl diskas išlėkė iš šienapjovės, įkrito tarp kitų ir sumalė tris dantračius. Vėl skambino į „Agropara“, kurie pasakė, kad tai jo bėda. Šiais metais „Agropara“ atstovai atvažiavo remontuoti. Sudarė taikos sutartį. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškęs 3855 eurų ieškinį. Kadangi „Agropara“ sutvarkė šienapjovę, jį tas tenkina, šienapjovę turi ir pretenzijų nebeturi, susitaikė. UAB „Agropara“ deklaravo, kad šienapjovė čekiška, todėl jautėsi apgautas. Vadybininkas teigė, kad šienapjovė yra čekiška.

2015 m. rugsėjo 18 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu ir jo priedais nustatyta, kad A. J. pateikė dokumentų kopijas, pagrindžiančias šienapjovės „Praha GX265“ įsigijimą iš UAB „Agropara“, t. y. UAB „Agropara“ 2014 m. gegužes 8 d. pasiūlymą, 2014 m. gegužės 19 d. lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. 01025, priedą Nr. 1 prie 2014 m. gegužės 19 d. lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. 01025, priedą Nr. 2 prie 2014 m. gegužės 19 d. lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. 01025, priedą Nr. 3 prie 2014 m. gegužės 19 d. lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. 01025, priedą Nr. 4 prie 2014 m. gegužės 19 d. lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. 01025, PVM sąskaitą - faktūrą AGP-0002169, SEB banko vietinio mokėjimo nurodymą, 2014 m. gegužės 24 d. mokėjimo nurodymą, sąskaitos, esančios AB „SEB“ banke, išrašą (16 t., b. l. 8-25).

2016 m. birželio 9 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad A. J. žmona V. J. pateikė iš UAB „Agropara“ įsigytą šienapjovę „Praha GX265“ apžiūrai (16 t., b. l. 27-29).

2016 m. birželio 9 d. apžiūros protokolu ir jo priedais nustatyta, kad A. J. įsigytos šienapjovės „Praha GX265“ rėmas yra žalias, uždengtas geltonos spalvos tentu. Pjovimo ilgis 2,35 m., ant šienapjovės yra užrašas „Praha GX 265“, pritvirtinta metalinė lentelė su užrašais „Praha, Papynaujo k., Kvėdarnos sen., Šilalės r. sav. LT-75342, Made in EU, Year 2014, Type GX 265, Serial Nr. 14158, Kg 430“ (16 t., b. l. 30-37).

2017 m. sausio 25 d. taikos sutartimi nustatyta, jog sudaryta taikos sutartis tarp UAB „Agropara“, atstovaujamos direktoriaus N. K. ir A. J., kuria šalys susitarė taikiai išspręsti tarpusavio reikalavimus, kilusius iš pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 01025. UAB „Agropara“ įsipareigoja savo sąskaita neatlygintinai per 5 dienas nuo šienapjovės perdavimo bendrovei momento, atlikti šienapjovės remontą, pakeisti/suremontuoti sugedusias dalis/mechanizmus/agregatus ir grąžinti šienapjovę nukentėjusiajam (22 t., b. l. 24-26).

Nukentėjusysis E. K. parodė, jog jiems reikėjo šienapjovės ir ją surado jo tėtis spaudoje. Atvažiavo vadybininkas ir jis parodė lankstinuką, sakė, kad yra čekų gaminys. Jiems tiko, sudarė sutartį, sumokėjo rankpinigius. Atvežė šienapjovę ir pradėjo su ja pjauti. Ji pradėjo greitai kaisti, tepalais apsipylė. Bandė kviestis iš „Agropara“ atstovus. Tėtis juos kvietė, tačiau nesureagavo. Paskui jis juos išsikvietė. Atvažiavo, apžiūrėjo šienapjovę ir liepė ją atvežti, tačiau jie nesutiko, nes su ja reikėjo dirbti. Po truputį vakarais pjovė, saugojo, kad neperkaistų. Pretenzijų neturi. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškęs 1000 eurų civilinį ieškinį. Tačiau jis sudarė taikos sutartį su „Agropara“, „Agropara“ pristatė kitą reduktorių, todėl civilinio ieškinio atsisako, pretenzijų neturi. Jam nelabai buvo svarbu, kad čekų gamintojo, bet vadybininkas teigė ir buvo pabrėžta, kad šienapjovė čekų gamintojo. Sutartį mažai skaitė ir nepamena, ar joje buvo parašyta, kad čekų gamybos.

2015 m. rugsėjo 21 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu ir jo priedais nustatyta, kad E. K. pateikė dokumentų kopijas, pagrindžiančias šienapjovės „Praha GX265“ įsigijimą, t. y. priedą Nr. 3 prie 2014 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 01233, PVM sąskaita faktūra Nr. AGP-0002328, PVM sąskaita faktūra Nr. AGP-0002445 (11 t., b. l. 10-11, 12-14).

2016 m. birželio 16 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad E. K. pateikė iš UAB „Agropara“ įsigytą diskinę šienapjovę „Praha GX265“ apžiūrai (11 t., b. l. 17-18).

2016 m. birželio 16 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėta iš E. K. 2016 m. birželio 16 d. paimta šienapjovė „Praha GX 265“. Nustatyta, kad šienapjovė „Praha GX265“ yra oranžinės spalvos, su 6 diskais. Šienapjovė uždengta geltonos spalvos brezentu. Ant šono užrašyta „Praha GX 265, Year 2014, TYP GX265, Serial Nr. 14190, KG 430“ (11 t., b. l. 19-20, 21-23).

2017 m. sausio 27 d. taikos sutartimi nustatyta, jog sudaryta taikos sutartis tarp UAB „Agropara“, atstovaujamos direktoriaus N. K. ir E. K., kuria šalys susitarė taikiai išspręsti tarpusavio reikalavimus, kilusius iš pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 01233. UAB „Agropara“ įsipareigoja savo sąskaita neatlygintinai suteikti pageidaujamą reduktorių PRAHA GX 265 nukentėjusiajam nemokamai sutarties sudarymo dieną (22 t., b. l. 62-64).

Nukentėjusysis V. K. parodė, jog 2014 metais balandžio mėnesį vyko Kaune A. S. universitete paroda, kur jis nuvyko, nes norėjo įsigyti šienapjovę. Priėjo „Agropara“ stendą, kur stovėjo L. K.. Pastarajam pasakė, kad ieško žoliapjovės. Jis pasakė, kad turi pasiūlyti už 13 500 litų, tačiau jos negalėjo čia atsivežti. 2014 m. balandžio 25 d. paskambino, o 2014 m. balandžio 29 d. vakare, apie 18:00 val., jau vairuotojas atvežė šienapjovę. Jis padavė pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį, kurią norėjo paskaityti, tačiau vairuotojas skubėjo. Pasirašė ir vairuotojas išvažiavo. Pasiėmė instrukciją, kurioje buvo parašyta, kad prieš pradedant dirbti su žoliapjove, reikia patikrinti, ar veikia prasisukimo mova. Jis pažiūrėjo ir pamatė, kad nėra movos. 2014 m. balandžio 30 d. ryte skambino į „Agropara“ ir pasakė, kad atvežė ne tokią žoliapjovę, kuri buvo lankstinuke ir internete. Jis jam pasiūlė kurjeriui įdėti 400 litų ir nusipirkti ko reikia. Pasakė, kad jis pirko ir nori, kad žoliapjovė būtų sukomplektuota. Nieko nesutarė geruoju ir 2014 m. birželio 2 d. kreipėsi į teisininkus. Parašė pretenziją ir prasidėjo teisminiai keliai. 2014 metais birželio 19 d. parašė, kad nesutinka pasiimti šienapjovę. Kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka ir sudarė taikos sutartį su „Agropara“. Viską atlygino. Jam rūpėjo, kad žoliapjovė būtų čekiška, nes norėjo diskinės. Jeigu vyrai būtų teigę, kad žoliapjovės yra tokia tai kaina ir ji atvežta iš Kinijos, tai tikrai būtų jos nepirkęs. Su žoliapjove nedirbo, nes ji nebuvo sukomplektuota, nebuvo prasisukimo movos ant kardano. Po ko jis buvo iškviestas į policiją. Jis yra skaudžiai nukentėjęs, nes du metus stovėjo daiktas, pinigai buvo investuoti, tačiau su žoliapjove dirbti negalėjo, turėjo pirkti kitą daiktą, bylinėtis ir dar yra kelionės išlaidos. L. K. teigė, kad šienapjovė yra čekų gamybos. Pavadinimas „Praha“ įtakojo apsisprendimui pirkti žoliapjovę, nes ji yra Čekoslovakijos sostinė. Nereikėjo apgaudinėti, o pasakyti, kad turi kiniškų šienapjovių. Sutartyje nėra, kad šienapjovė yra su mova, o lankstinuke ir internetinėje svetainėje yra parašyta, kad su mova. Tokia šienapjovė be laisvo prasisukimo movos negali dirbti. Šienapjovės nenaudojo, nes ji buvo nesaugi. Be movos šienapjovę būtų sulaužęs ir jie būtų pasakę, kad ji dėl jo kaltės sulūžo.

Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos V. K. pateikė dokumentus, susijusius su pakabinamos diskinės šienapjovės GX 265 pirkimu iš UAB „Agropara“ bei bylinėjimusi su UAB „Agropara“ civiline tvarka, kopijas (10 t., b. l. 53-115).

Nukentėjusioji N. K. parodė, jog vyras internete ieškojo šienapjovės. Jie turėjo čekišką šienapjovę, kurią pirko padėvėtą, tačiau ji labai gerai laikė. Vyras norėjo didesnės šienapjovės, kad greičiau eitų pjauti. Pas juos atvažiavo vadybininkas D. Ū. ir pasiūlė pirkti čekišką šienapjovę. Vyras pasižiūrėjo ir jam patiko, todėl susigundė ją pirkti. Šienapjovę leido pirkti išsimokėtinai. Paskui pradėjo pjauti su šienapjove ir nupjovė maždaug 3 ha, tačiau sugedo reduktorius. Skambino į „Agropara“ ir jie atvažiavo, tačiau norėjo vežtis šienapjovę. Davė pasirašyti, kad jie apsidraustų. Sakė, kad nesirašys, nes liks patys kalti. Taip ir buvo, kad liko kalti. Paskui pasirašė, nes laikas bėgo, reikėjo šienauti, o vyras važinėjo dirbti į užsienį. Jie atvažiavo ir šienapjovę išsivežė, tačiau jiems parėjo sąskaita už remontą beveik 2000 litų. Sumokėjo už remontą ir šienapjovę atvežė. Vėliau šienapjovė vėl sugedo, ji kaito, dirželiai trūkinėjo, tačiau nebesikreipė į „Agropara“ dėl remonto. Garantinis šienapjovei buvo, tačiau jie už jos remontą turėjo mokėti. Pasiremontavo patys šienapjovę ir pjovė. Lankstinuke buvo šienapjovės išmatavimai ir turėjo reikšmės sudarant sutartį. Vėlai vakare atvežė šienapjovę ir jau tuo metu buvo tamsu. Kaimynas su traktoriumi iškėlė šienapjovę. Vyro tuo metu nebuvo namuose. Ji pasirašė šienapjovės priėmimo-perdavimo aktą. Tą patį vakarą vyrui nusiuntė šienapjovės nuotraukas, tačiau jis nieko nesuprato, kol su ja nepradėjo pjauti. Kai pradėjo pjauti, tada išlindo visos problemos. Apie 3 ha nupjovė ir sugedo reduktorius. Jame iš viso nebuvo tepalų. Juos kaltino dėl to, kad nepasižiūrėjo. Buvo pateikta naudojimosi instrukcija. Paskambino į „Agropara“ ir atstovai atvažiavo. Jie šienapjovę suremontavo, tačiau turėjo sumokėti už jos remontą. Po to šienapjovė dar sugedo, tačiau nebesikreipė, kad nereikėtų vėl mokėti už jos remontą. Po ko ją iškvietė į policiją. Kadangi šienapjovė pradėjo gesti, todėl norėjo būti pripažinta nukentėjusiąja. Ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį 4146 eurų sumai. Sudarė taikos sutartį su UAB „Agropara“, nes jie sumokėjo 2500 eurų ir paliko jiems šienapjovę, todėl pretenzijų neturi. Jeigu būtų žinojusi, kad šienapjovė yra ne čekų gamybos, o pagaminta „Agropara“, jokiu būdu jos nebūtų pirkusi. Tuomet jautėsi apgauta. Pati sutartį pasirašė ir ją paskaitė. Sutartį pasirašė anksčiau negu atvežė šienapjovę. Sutartyje buvo parašyta, kad šienapjovė pagaminta „Agropara“, Praha. Kai pradėjo pjauti, tada daugiau įsigilino, sužinojo, kad šienapjovė yra kinų gamybos. Pamatė etiketę su Kvėdarna užrašu, suprato, kad šienapjovė yra kinų ir surinkta.

2015 m. rugsėjo 22 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir jo priedais nustatyta, kad nukentėjusioji N. K. pateikė dokumentų kopijas, pagrindžiančias šienapjovės „Praha GX265“ įsigijimą iš UAB „Agropara“, t. y. pinigų priėmimo kvitą Serija BUH Nr. 8239378, PVM sąskaitą faktūrą AGP-0002289, PVM sąskaitą faktūrą AGP-0002140, PVM sąskaitą faktūrą AGP-0002293, 2014 m. balandžio 15 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. 01069, priedą Nr. 1 prie 2014 m. balandžio 15 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. 01069, priedą Nr. 2 prie 2014 m. balandžio 15 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. 01069, priedą Nr. 3 prie 2014 m. balandžio 15 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. 01069 (16 t., b. l. 87-89, 90-100).

2015 m. rugsėjo 22 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad N. K. D. Ū. atpažino kaip asmenį, kuris jai siūlė įsigyti šienapjovę „Praha GX265“ (16 t., b. l. 101-103).

2016 m. birželio 9 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų protokolu nustatyta, kad N. K. pateikė iš UAB „Agropara“ įsigytą šienapjovę „Praha GX265“ apžiūrai (16 t., b. l. 104-106).

2016 m. birželio 9 d. apžiūros protokolu ir jo priedais nustatyta, kad N. K. įsigyta šienapjovė „Praha GX265“ yra žalios spalvos, be apsauginio tento. Pjovimo ilgis 2,30 m., ant jos yra metalinė lentelė, joje matosi užrašas „Praha, Papynaujo k., Kvėdarnos sen., Šilalės raj., LT-75342, Year -2014, Serial Nr. 14071, kg. 430, Type – GX265, MADE IN EU“. Kitoje šienapjovės pusėje geltoname fone žaliomis raidėmis užrašyta „Praha“, o šalia baltomis raidėmis – „GX265“ (16 t., b. l. 107-110, 111-113).

2017 m. vasario 6 d. taikos sutartimi nustatyta, jog sudaryta taikos sutartis tarp UAB „Agropara“, atstovaujamos direktoriaus N. K. ir N. K., kuria šalys susitarė taikiai išspręsti tarpusavio reikalavimus, kilusius iš pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 01069. UAB „Agropara“ įsipareigoja sumokėti 2500 eurų N. K., o pastaroji atsisako visų pretenzijų UAB „Agropara“ ir N. K. atžvilgiu. Iš mokėjimo nurodymo Nr. 2587 nustatyta, kad UAB „Agropara“ 2017 m. vasario 7 d. pravedė N. K. 2500 eurų (22 t., b. l. 113-115, 116).

Nukentėjusysis R. Ž. parodė, jog pas juos į namus atvažiavo vadybininkas ir paliko šienapjovės lankstinuką, kuriame buvo parašyta, kad šienapjovė čekiška, pavadinimu Praha, ilga. Paskambino vadybininkui, kuris atvažiavo, sumokėjo 2000 litų ir šienapjovę pirko išsimokėtinai. Šienapjovę atvežė gegužės mėnesį, vėlai vakare. Jis pasižiūrėjo šienapjovę, pasirašė. Matė, kad ant šienapjovės buvo parašyta Praha, Šilalės r. Suprato, kad šienapjovė ne čekų gamybos, o kai pradėjo remontuoti suprato, kad šienapjovė yra kinų gamybos. Kitą dieną jis išmatavo šienapjovės ilgį, kuris buvo ne toks, tai yra buvo ar 1,40 m. Jis pradėjo su šienapjove pjauti, tačiau negalėjo jos prikabinti. Pats pirko prijungimo žarnelę. Išvažiavo pjauti, nupjovė gal 2 ha ir pradėjo bėgti tepalai. Paskambino į „Agropara“ ir atvažiavo meistrai. Jie šienapjovę išsivežė, sutvarkė ir vėl ją atvežė. Po ko vėl bėgo tepalai. Šienapjovę išsivežė antrą kartą remontuoti. Tada paskambino ir pasakė, kad pakeitė reduktorių, nes jis reduktorių sugadino. Varžtai atsisukdavo, tai jis nupjauna 3 ha, pasiima raktą ir tuos varžtus prisuka. L. K. sakė, kad po klijavimo varžtai laikys, nebeatsisuks, tačiau tas nepadėjo. Be ausinių negalima pjauti su šienapjove, nes yra didelis triukšmas. Nulūžo pakabinimas, todėl jis ir vėl skambino į „Agropara“. Jam pasakė, kad neberemontuos. Pats susitvarkė ir vėl dirbo. Paskui subiro šienapjovės guoliai. Instrukciją davė. Po to atsiuntė atitikties deklaraciją ir ten nebuvo parašyta, kad šienapjovė čekiška. Ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 2000 eurų civilinį ieškinį, jam atlygino 1500 eurų, šienapjovę pasiėmė „Agropara“. Sudarė taikos sutartį ir pretenzijų nebeturi. Perkant šienapjovę jam buvo aktualu šienapjovės ilgis ir jos gamintojas, prekės kokybė. Naują daiktą remontuoti nereikia.

2015 m. rugsėjo 18 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu ir jo priedais nustatyta, kad R. Ž. pateikė dokumentų kopijas, patvirtinančias šienapjovės „Praha GX265“ įsigijimą iš UAB „Agropara“, t. y. priedą Nr. 3 prie 2014 m. vasario 28 d. lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. 01035, priedą Nr. 4 prie 2014 m. vasario 28 d. lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. 01035.PVM, sąskaitą faktūrą AGP-0002126, pinigų priėmimo kvitą Serija BUH Nr. 8199489 (15 t., b. l. 125-127,128-131).

2017 m. sausio 24 d. taikos sutartimi nustatyta, jog sudaryta taikos sutartis tarp UAB „Agropara“, atstovaujamos direktoriaus N. K. ir R. Ž., kuria šalys susitarė taikiai išspręsti tarpusavio reikalavimus, kilusius iš pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 01035. UAB „Agropara“ įsipareigoja sumokėti 1500 eurų R. Ž., o pastarasis atsisako visų pretenzijų UAB „Agropara“ ir N. K. atžvilgiu bei įsipareigoja grąžinti bendrovei šienapjovę. Iš mokėjimo nurodymo Nr. 2559 nustatyta, kad UAB „Agropara“ 2017 m. sausio 25 d. pravedė R. Ž. 1500 eurų (22 t., b. l. 12-14, 15).

Nukentėjusysis J. P. parodė, jog vadybininkas A. Ž. gal penkis kartus buvo pas jį namuose ir siūlė pirkti šienapjovę. Jis ūkininkauja, todėl jam reikėjo šienapjovės. Vadybininkas siūlė Praha, čekišką šienapjovę. Balandžio mėnesį sudarė sutartį, o šienapjovę atvežė gegužės pabaigoje ar birželio mėnesį. Atvežė šienapjovę ir pasirašė priėmimo-perdavimo aktą. Greitai su šienapjove pradėjo pjauti ir nupjovė gal 20 ha. Šienapjovė pradėjo gesti, tačiau pats susitvarkė. Paskui diskas sugedo, todėl skambino į „Agropara“, nes šienapjovei buvo garantinis aptarnavimas. Po dviejų dienų atvyko ir šienapjovę išsivežė. Kažkas paskambino ir pasakė, kad jis nemoka pjauti. Pareikalavo 2500 litų už remontą ir dar 600 litų, viso virš 3000 litų. Pinigų nebemokėjo. Šienapjovė liko „Agropara“, reikalavo mokėti už jos laikymą. Civiline tvarka nesikreipė dėl žalos atlyginimo, pretenzijų nerašė. Jis policijoje rašė pareiškimą, nes jautėsi nukentėjęs, kadangi pinigus už daiktą sumokėjo. Ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 7434, 08 eurų civilinį ieškinį. Jis sudarė taikos sutartį su „Agropara“ ir jam atlygino 3854, 84 eurų, pretenzijų nebeturi. Jeigu būtų žinojęs, kad žoliapjovė surinkta „Agropara“, tačiau ji būtų veikusi, problemų nebūtų. Kiniškos nebūtų pirkęs. Ant šienapjovės buvo užrašas Praha.

2015 m. rugsėjo 21 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu su priedais nustatyta, kad nukentėjusysis J. P. pateikė dokumentus, pagrindžiančius šienapjovės „Praha GX265“ įsigijimą iš UAB „Agropara“, t. y. 2014 m. gegužės 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 01151 kopiją su priedais, PVM sąskaitos-faktūros Nr. AGP 0002150 13310 litų sumai kopiją, mokėjimo nurodymo Nr. 14 4000 litų sumai kopiją, mokėjimo nurodymo Nr. 15 2000 litų sumai kopiją, mokėjimo nurodymo Nr. 27 3310 litų sumai kopiją, mokėjimo nurodymo Nr. 28 4000 litų sumai kopiją, PVM sąskaitos faktūros Nr. AGP 0002327 607,42 litų sumai kopiją, 2014 m. liepos 18 d. išvadą dėl šienapjovės gedimo, 2014 m. liepos 23 d. pranešimo dėl paprastojo vekselio apmokėjimo kopiją, 2014 m. liepos 25 d. pranešimo dėl paprastojo vekselio neapmokėjimo kopiją, naudojimosi instrukciją (grąžinta J. P.) (8 t., b. l. 62-63, 64-77).

2016 m. gruodžio 2 d. daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta diskinės šienapjovės „Praha GX 265“ naudojimosi instrukcija ir reklaminis lankstinukas (8 t., b. l. 80).

2017 m. vasario 2 d. taikos sutartimi nustatyta, jog sudaryta taikos sutartis tarp UAB „Agropara“, atstovaujamos direktoriaus N. K. ir J. P., kuria šalys susitarė taikiai išspręsti tarpusavio reikalavimus, kilusius iš pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 01151. UAB „Agropara“ įsipareigoja sumokėti 3854 eurų J. P., o pastarasis atsisako visų pretenzijų UAB „Agropara“ ir N. K. atžvilgiu bei įsipareigoja grąžinti šienapjovę. Iš mokėjimo nurodymo Nr. 2582 nustatyta, kad UAB „Agropara“ 2017 m. vasario 3 d. pravedė J. P. 3854 eurų (22 t., b. l. 93-95, 96).

Nukentėjusysis G. N. parodė, jog 2014 metais pagal skelbimą atvažiavo į UAB „Agropara“ pasižiūrėti šienapjovės. Jiems bežiūrint šienapjovę, UAB „Agropara“ atstovai pradėjo sakyti, kad bus gauta geresnė už žiūrimą, tačiau tvirtesnė ir 1000 litų brangesnė. Jie sutiko, tačiau iš karto neturėjo pinigų, todėl pirko išsimokėtinai. Pasirašė dokumentus ir paskui jiems atvežė šienapjovę vėlai vakare. Jie nieko ten neapsižiūrėjo, nes nauja buvo. Kai prikabino šienapjovę prie traktoriaus, ji pašilo ir pradėjo per visus galus tepalai bėgti, buvo labai didelis ūžesys. Truputį pjovė, tačiau vienur nulūžo, o paskui išlėkė diskas. Paskambino į UAB „Agropara“ ir nelabai norėjo kalbėtis, prašė atvažiuoti ir atsisakyti garantinio, detalių nesuteikė. Sakė, kad jeigu jie atvažiuos ir pasiims šienapjovę, nustatys, iš kieno kaltės atsirado gedimas. Jis suprato, kad aišku bus jo kaltė. Jį apgavo dėl šienapjovės, detalių nedavė. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškęs 5179 eurų civilinį ieškinį, tačiau jis sudarė su UAB „Agropara“ taikos sutartį, jam grąžino visą sumą, o jis grąžino šienapjovę. Jam buvo svarbu, kieno gamybos šienapjovė, nes buvo pasakyta, kad bus čekų gamybos, Praha. Sertifikatų nedavė. Ant šienapjovės buvo lentelė uždėta su „Agropara“, o pačio gamintojo nematė. Ant visų prekių būna uždėtos gamintojo lentelės, o čia kilo įtarimas, kad lentelė „Agropara“ uždėta ir dar netiko šienapjovės darbinis plotis. Jeigu būtų žinojęs, kad žoliapjovė pagaminta Kinijoje ar Šilalėje, jos tikrai nebūtų pirkęs. Jo apsisprendimui pirkti įtakos turėjo, kad šienapjovė pagaminta Čekijoje.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. N. pateikė dokumentus, pagrindžiančius šienapjovės „Praha GX265“ įsigijimą iš UAB „Agropara“, t. y. 2014 m. gegužės 6 d. lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. 01016 ir jos priedų kopijas, PVM sąskaitos – faktūros Nr. AGP-0002125 kopiją (13 t., b. l. 137-146).

2016 m. birželio 17 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad G. N. pateikė iš UAB „Agropara“ įsigytą diskinę šienapjovę „Praha GX265“ apžiūrai (13 t., b. l. 147-148).

2016 m. birželio 17 d. daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad G. N. pirkta šienapjovė yra metalinė, žalios spalvos, ant rėmo užrašas „Praha GX 265“. Pjovimo diskai yra uždengti geltonos spalvos tentu. Diskinė šienapjovė naudota, pažeista korozijos (13 t., b. l. 149-150).

2017 m. vasario 1 d. taikos sutartimi nustatyta, jog sudaryta taikos sutartis tarp UAB „Agropara“, atstovaujamos direktoriaus N. K. ir G. N., kuria šalys susitarė taikiai išspręsti tarpusavio reikalavimus, kilusius iš pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 01016. UAB „Agropara“ įsipareigoja sumokėti 5179 eurų G. N., o pastarasis atsisako visų pretenzijų UAB „Agropara“ ir N. K. atžvilgiu bei grąžina šienapjovę. Iš mokėjimo nurodymo Nr. 2585 nustatyta, kad UAB „Agropara“ 2017 m. vasario 3 d. pravedė G. N. 5179 eurą (22 t., b. l. 77-79, 80).

Nukentėjusysis S. Ž. parodė, jog internete rado skelbimą, kad UAB „Agropara“ parduoda šienapjoves. Paskambino ir į namus atvažiavo vadybininkas D. Ū., su kuriuo pasirašė sutartį. Vadybininkas sakė, kad šienapjovė čekiška. Po ko šienapjovę atvežė. Iš šienapjovės bėgo tepalai, todėl paskambino į „Agropara“ . Jie atvažiavo ir šienapjovę išsivežė. Dar kiek laiko su ja nepjovė. Užsikabino pjauti, tačiau pradėjo dirželiai buksuoti, todėl teko juos tempti. Nupjovė gal 1 ha ir dirželiai pradėjo svilti, todėl parvažiavęs šienapjovę pastatė ir daugiau su ja nepjovė. Į teismą kreipėsi civilinio proceso tvarka dėl žalos atlyginimo. Jam padarytą žalą atlygino, nes sudarė taikos sutartį ir pretenzijų neturi. Vėliau jį pasikvietė į Tauragės policiją, apklausė. Prašė pripažinti nukentėjusiuoju, nes patyrė žalą, pirko žoliapjovę, kuri neveikia. Jis pasirašė šienapjovės atvežimo dokumentus, ją apžiūrėjo ir pamatė ant jos lentelę su „Agropara“ adresu. Kol su ja nedirbo, nieko nesuprato, galvojo, kad ji yra čekiška, o kai pradėjo pjauti, tada pradėjo aiškėti. Sudarant sutartį, jam rūpėjo šienapjovės techniniai duomenys, t. y. jos plotis ir gamintojas, nes jam pasakė, kad ji yra čekiška. Kinų gamybos tikrai nebūtų pirkęs. Šiuo metu N. K., UAB „Agropara“ jokių pretenzijų neturi, nes jam atsilygino.

2015 m. rugpjūčio 19 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų protokolu nustatyta, kad pateikti dokumentus, patvirtinantys S. Ž. šienapjovės „Praha GX265“ įsigijimą iš UAB „Agropara“ (2 t., b. l. 73-79, 172-187).

Nukentėjusysis J. Z. parodė, jog laikraštyje buvo skelbimai, kad UAB „Agropara“ parduoda šienapjoves, o kadangi jam reikėjo šienapjovės, todėl nuvažiavo į minėtą bendrovę pasižiūrėti. L. K. sakė, kad šienapjovės yra čekiškos ir nusivedė juos į angarą, papasakojo apie jų veikimą. Paskui parėjo, pasirašė sutartį ir laukė, kol šienapjovę atveš. Sutartį skaitė. Gavo lankstinuką ir naudojimosi instrukciją. Kai šienapjovę atvežė, pamatė, kad ji yra ne tokia, kokią apžiūrėjo angare, tačiau jis pasirašė priėmimo – perdavimo aktą. Jis paskambino L. K. ir pastarasis pasakė, kad tokios dabar yra šienapjovės. Po kiek laiko pamatavo šienės plotį ir ji tebuvo tik 2,30 m. pločio, o pinigus sumokėjo už 2,60 m. plotį. Kaiščiai buvo ploni, brezentas trumpas. Išvažiavo su šienapjove pjauti, tai kaukė, kad traktoriuje neįmanoma sėdėti buvo. Nupjovė 7-8 ha ir veržlė atsisuko, diskas iškilo iš guolių, dantračiai prasisuko, septynis dantračių dantukus nudaužė. Skambino vėl L. K. ir prašė atvažiuoti pažiūrėti, tačiau pasakė, kad neturi laiko, tik rudenį gali atvažiuoti. Po ko atvyko bendrovės vairuotojas, kuris išsivežė šienapjovę. Pažiūrėję paskambino ir pasakė, kad jis šienapjovę sudaužė ir šienią keisti, remontas kainuos apie 3000 litų. Jis nesutiko ir liepė parvežti šienapjovę atgal. Tvirtina, kad gedimas nėra susijęs su akmenio patekimu į šienapjovę. Buvo kažkoks užrašas ant šienapjovės, tačiau dabar nepamena. Pretenzijų raštu nerašė „Agropara“. Po ko jis gavo kvietimą atvykti į Šilalės rajono policiją pas tyrėją ir viską parašė. Ikiteisminio tyrimo metu jis pareiškė civilinį ieškinį 3186 eurų sumai. UAB „Agropara“ direktorius atvažiavo ir su juo sudarė taikos sutartį. 3186 eurus jam atlygino ir dabar pretenzijų neturi, šienapjovę išsivežė. Jis jiems atleido. Jeigu būtų žinojęs, kad žoliapjovė yra ne čekų gamybos, tikrai jos nebūtų pirkęs.

Ikiteisminio tyrimo metu J. Z. pateikė dokumentus, susijusius su šienapjovės „Praha GX265“ įsigijimu iš UAB „Agropara“, t. y. 2014 m. gegužės 21 d. prekių priėmimo - perdavimo akto kopiją, 2014 m. vasario 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties su priedais kopiją, PVM sąskaitos-faktūros Nr. AGP-0002134 kopiją (3 t., b. l. 176-183).

2016 m. birželio 15 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis J. Z. pateikė iš UAB „Agropara“ įsigytą šienapjovę „Praha GX265“ apžiūrai (3 t., b. l. 184-185).

2016 m. birželio 15 d. apžiūros protokolu su priedais nustatyta, kad J. Z. pirktos šienapjovės pjaunamoji dalis yra išardyta, ant šienapjovės, kurios spalva žalia, rėmo yra metalinė lentelė su jos duomenimis: „Praha GX265, Papynaujo kaimas, Kvėdarnos sen., Šilalės r., Made in EU, YEAR – 2014, Serial. N. 14060, TYPE – GX265, kg-430“. Taip pat yra užklijuotas lipdukas, kuriame pavaizduota šienapjovės veikimo schema (3 t., b. l. 186-189,190-193).

2017 m. vasario 1 d. taikos sutartimi nustatyta, jog sudaryta taikos sutartis tarp UAB „Agropara“, atstovaujamos direktoriaus N. K. ir J. Z., kuria šalys susitarė taikiai išspręsti tarpusavio reikalavimus, kilusius iš pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 00994. UAB „Agropara“ įsipareigoja sumokėti 3186 eurų J. Z., o pastarasis atsisako visų pretenzijų UAB „Agropara“ ir N. K. atžvilgiu. Iš mokėjimo nurodymo Nr. 2579 nustatyta, kad UAB „Agropara“ 2017 m. vasario 1 d. pravedė J. Z. 3186 eurus (22 t., b. l. 89-91, 92).

Nukentėjusysis K. K. parodė, jog Kelmės rajono laikraštyje rado skelbimą, kad „Agropara“ parduoda šienapjoves Praha. Paskambino ir bendravo su L. K.. Jam pasakė, kad šienapjovę galės įsigyti lizingu ir davė vadybininko Ūso telefono numerį. Ū. atvažiavo į namus ir parodė du lankstinukus. Jis nusprendė šienapjovę įsigyti. Vakare atvežė šienapjovę, pasirašė pirkimo-pardavimo popierius. Už dviejų dienų sugrįžo sūnus, prikabino šienapjovę prie traktoriaus ir kieme šienapjovę išbandė. Po ko išvažiavo pjauti ir nupjovė 8 ha. Tada nulėkė vienas diskas ir jis paskambino L. K. dėl gedimo, klausė dėl garantinio remonto. L. K. pasakė, kad tai jis sudaužė šienapjovę ir liepė šienapjovę atvežti, žadėjo suremontuoti. Jis neturėjo su kuo ją nuvežti, tai atvažiavo bendrovės tralas ir šienapjovę išsivežė į Kvėdarną, suremontavo ir vėl atvežė. Sumokėjo 1400 litų už remontą, nes pasakė, kad nėra garantijos, jeigu pats sudaužai. Nupjovė apie 6 ha, trakštelėjo šienė ir nustojo suktis. Skambino vėl į UAB „Agropara“, tačiau pasakė, kad nėra laiko. Tuomet nusipirko lenkišką šienapjovę. Vėliau į namus iš Kelmės policijos atvažiavo tyrėja ir pasakė, kad yra iškelta baudžiamoji byla, klausė, ar jis turi pretenzijų. Jis pasakė, kad turi. Po ko vyko į Tauragės policiją, nes reikėjo kažką patikslinti. Tada jis pareiškė civilinį ieškinį 4000 eurų sumai. Šiais metais atvyko N. K., jie sudarė taikos sutartį, 2500 eurų jam sumokėjo ir dabar pretenzijų neturi. Jam sudarant sutartį turėjo reikšmės šienapjovės gamintojas. Lankstinuke ir sutartyje buvo užrašyta, kad parduodama čekiška šienapjovė Praha 265. Praha yra susijusi su Čekija. Vadybininkas D. Ū. pasakė, kad šienapjovė čekiška. Jis už tokią kainą nebūtų pirkęs kinų ar surinktos Šilalėje šienapjovės. Mano, kad tokia žoliapjovė gali būti pardavinėjama mažesne kaina, o ne už 16 000 litų. Jeigu būtų kainavusi pigiau, tuomet nesvarbu, kad ne čekiška. Sutarties sudarymo metu ir prieš tai jis nesiaiškino, kas yra šienapjovės gamintojas. Raštu nesikreipė su pretenzija į UAB „Agropara“.

Ikiteisminio tyrimo metu K. K. pateikė dokumentus, pagrindžiančius šienapjovės „Praha GX265“ įsigijimą iš UAB „Agropara“, t. y. 2014 m. gegužės 15 d. lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. 01087 ir jos priedų kopijas, PVM Sąskaitų – faktūrų Nr. AGP-0002186, AGP-0002312 kopijas (13 t., b. l. 40-50).

2016 m. birželio 20 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad K. K. pateikė iš UAB „Agropara“ įsigytą diskinę žoliapjovę „Praha GX265“ apžiūrai (13 t., b. l. 58-59).

2016 m. birželio 20 d. daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad K. K. pirkta šienapjovė yra diskinė, žalios spalvos, pjovimo diskai yra uždengti geltonos spalvos tentu, diskinė šienapjovė naudota, rėmas pažeistas korozijos (13 t., b. l. 51-54).

2017 m. sausio 30 d. taikos sutartimi nustatyta, jog sudaryta taikos sutartis tarp UAB „Agropara“, atstovaujamos direktoriaus N. K. ir K. K., kuria šalys susitarė taikiai išspręsti tarpusavio reikalavimus, kilusius iš pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 01087. UAB „Agropara“ įsipareigoja sumokėti 2500 eurų K. K., o pastarasis atsisako visų pretenzijų UAB „Agropara“ ir N. K. atžvilgiu. Iš mokėjimo nurodymo Nr. 2571 nustatyta, kad UAB „Agropara“ 2017 m. sausio 30 d. pravedė K. K. 2500 eurų (22 t., b. l. 65-67,68).

Nukentėjusioji K. S. parodė, jog jie su vyru ieškojo pirkti šienapjovę ir atvažiavo į Švėkšnos turgų, kur buvo vadybininkas Ū. su UAB „Agropara“ automobiliu, su kuriuo susipažino ir kitą dieną Ū. atvažiavo pas juos į namus su popieriais, davė lankstinuką, naudojimosi instrukciją. Šienapjovę pirko lizingu ir šienapjovę atvežė 2014 metų gegužės mėnesio pabaigoje, vėlai vakare, pasirašė priėmimo – perdavimo aktą. Po mėnesio vyras pradėjo pjauti, nupjovė apie 7-10 ha ir iš šienapjovės pasipylė tepalai, nukrito diskai. Pati skambino L. K., kuris pasakė, kad jie pjauna nelygiu pagrindu, tačiau lauke nebuvo akmenų. Kadangi „Agropara“ nesutiko remontuoti, todėl remontavosi patys. Jiems reikėjo šienapjovės ir nerūpėjo, kieno šienapjovė gamybos. Po ko gavo iš Tauragės policijos šaukimą, kur nuvykę viską papasakojo ir pareiškė civilinį ieškinį 3000 eurų sumai. Paskui atvažiavo N. K. ir atsiskaitė, sudarė taikos sutartį ir pretenzijų neturi. Atlygino 2000 eurus ir paliko šienapjovę. Negali pasakyti, ar jiems buvo sakoma, kad žoliapjovė yra čekiška.

2015 m. rugsėjo 17 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu ir jo priedais nustatyta, kad K. S. pateikė dokumentų kopijas, patvirtinančias šienapjovės „Praha GX265“ įsigijimą iš UAB „Agropara“, t. y. 2015 m. rugpjūčio 4 d. nurodymą pervesti įmokėtus pinigus, priedas Nr. 4 prie 2014 m. vasario 27 d. lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. 01033, PVM sąskaitos faktūros AGP-0002534 ir AGP-0002300 (15 t., b. l. 96-98, 99-102).

2016 m. birželio 9 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų protokolu nustatyta, kad K. S. pateikė iš UAB „Agropara“ įsigytą šienapjovę „Praha GX265“ apžiūrai (15 t., b. l. 103-105).

2016 m. birželio 9 d. apžiūros protokolu ir jo priedais nustatyta, kad K. S. įsigyta šienapjovė „Praha GX265“ yra oranžinės spalvos, be apsauginio tento. Pjovimo ilgis 2,30 m., ant jos yra metalinė lentelė, kurioje yra užrašas „Praha, YEAR-2014, Serial Nr. 14028, kg. 430, TYPE – 265, MADE IN EU“ (15 t., b. l. 106-109,110-112).

2017 m. sausio 26 d. taikos sutartimi nustatyta, jog sudaryta taikos sutartis tarp UAB „Agropara“, atstovaujamos direktoriaus N. K. ir K. S., kuria šalys susitarė taikiai išspręsti tarpusavio reikalavimus, kilusius iš pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 01033. UAB „Agropara“ įsipareigoja sumokėti 2000 eurų K. S., o pastaroji atsisako visų pretenzijų UAB „Agropara“ ir N. K. atžvilgiu. Iš mokėjimo nurodymo Nr. 2566 nustatyta, kad UAB „Agropara“ 2017 m. sausio 26 d. pravedė K. S. 2000 eurų (22 t., b. l. 27-29, 30).

Nukentėjusysis A. K. parodė, jog internete skelbiu.lt buvo skelbimas apie parduodamas šienapjoves. Pasiskambino nurodytu telefono numeriu, atsiliepė L. K. ir pasakė, kad atvažiuos vadybininkas. Neužilgo atvažiavo vadybininkas, parodė lankstinuką. Sutarė, kad jis atvažiuosi į Kvėdarną. Jis nuvyko į bendrovę ir su L. K. apžiūrėjo šienapjovę žaliu, juodu rėmu. Sutartį pasirašė su N. K.. Gegužės mėnesį atvežė šienapjovę. Pasirašė sutartį, priėmimo – perdavimo aktą. Pradėjo pjauti su šienapjove ir pjovė porą metų. Paskui ji pradėjo bildėti, todėl paskambino į „Agropara“ ir kitą dieną atvažiavo meistrai. Ten guoliukas buvo neužfiksuotas, nes iškrito veržlė. Viską sudėjo, sutvarkė. Su šienapjove pjauna iki šiol, jau treti metai. Kad tikrai šienapjovė čekiška, jis to gal ir nežinojo, sprendė vien iš to pavadinimo Praha. Jam reikėjo platesnės, didesnės šienapjovės, kad greičiau eitų nupjauti. „Agropara“ siūloma žoliapjovė atitiko jo reikalavimus. 2,60 m. buvo siūloma pločio, o tik paskui paaiškėjo, kad yra ne tokio pločio. Prieš sudarant sutartį, pažiūrėjo, kad Praha ir tikrai pagalvojo, kad šienapjovė čekiška. Jam atrodo, kad nepasakė, kad šienapjovė čekiška. Jam atvežė šienapjovę su oranžiniu rėmu, tačiau jis buvo storesnis, tvirtesnis ir dėl rėmo spalvos pretenzijų nekėlė, nes šienapjovės juodas rėmas buvo silpnesnis. Šienapjovę pasiliko. Tik kitą dieną pamatė lentelę, kurioje buvo nurodytas jų buveinės adresas - Papynaujo k. Jis suprato, kad ten laikoma jų technika, nurodyta ta vieta, ta lentelė užklijuota tos vietovės. Dabar jau žino, kad šienapjovė yra ne čekiška. Kai pirmą kartą jį iškvietė į Tauragės policijos komisariatą, jis ten pretenzijų nerašė. Paskui dar kartą iškvietė ir sužinojo, kad šienapjovė yra ne čekiška, sužinojo, kad jos plotis ne be tas. Kiek pamena, tai iš tyrėjos sužinojo, kad šienapjovė yra ne čekiška ir yra nesaugi, traktoriaus langus daužo ar brezentas yra negeras. Ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 3289 eurų civilinį ieškinį. Jis sudarė taikos sutartį, jam atlygino 1000 eurų ir jis šienapjovę pasiliko. Pretenzijų nebeturi. Tikriausiai vadybininkas nesakė, kad žoliapjovė yra čekiška. Jis pats nusprendė, kad čekiška, kai pamatė žodį Praha. Kiniškos ir lietuviškos tikrai gal nebūtų pirkęs žoliapjovės, bet kad ir ne čekiška nebūtų sureikšminęs.

Ikiteisminio tyrimo metu A. K. pateikė dokumentų kopijas, patvirtinančias šienapjovės „Praha GX265“ įsigijimą iš UAB „Agropara“, t. y. 2014 m. balandžio 9 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. 01002, priedą Nr. 1 prie 2014 m. balandžio 9 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. 01002, priedą Nr. 2 prie 2014 m. balandžio 9 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. 01002, priedą Nr. 3 prie 2014 m. balandžio 9 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. 01002, PVM sąskaitą - faktūrą Nr. AGP-0002115 (17 t., b. l. 10-17).

2017 m. sausio 26 d. taikos sutartimi nustatyta, jog sudaryta taikos sutartis tarp UAB „Agropara“, atstovaujamos direktoriaus N. K. ir A. K., kuria šalys susitarė taikiai išspręsti tarpusavio reikalavimus, kilusius iš pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 01002. UAB „Agropara“ įsipareigoja sumokėti 1000 eurų A. K., o pastarasis atsisako visų pretenzijų UAB „Agropara“ ir N. K. atžvilgiu. Iš mokėjimo nurodymo Nr. 2567 nustatyta, kad UAB „Agropara“ 2017 m. sausio 27 d. pravedė A. K. 1000 eurų (22 t., b. l. 47-49, 50).

Nukentėjusioji V. P. parodė, jog jiems reikėjo šienapjovės. Pašto dėžutėje rado lankstinukų, laikraštyje skelbimą, todėl pasiskambino į bendrovę „Agropara“ ir atvažiavo vadybininkas, su kuriuo pasitarė dėl šienapjovės. Vadybininkas pasiūlė Praha šienapjovę, sudarė sutartį. Vakare atvežė šienapjovę, pasirašė priėmimo-perdavimo aktą. Vyras tikrino, susivaržė visus varžtus ir po dviejų savaičių pradėjo šienauti. Nupjovė 5 ha ir nebesisuko diskai. Paskambino į bendrovę, atvažiavo ir šienapjovę išsivežė, tačiau pasakė, kad tikriausiai yra jų kaltė ir už remontą reikės susimokėti. Dėl to ir susipyko, nes dar buvo garantija. Norėjo nemokėti. Sakė, kad ar tepalus perpylė ir tai yra jų kaltė. Gavo iš bendrovės laišką, kad jeigu nesusimokės už remontą, perduos antstoliui, todėl už remontą sumokėjo. Jai turėjo reikšmės, kad šienapjovė čekų gamybos, nes čekų yra patikima technika. Norėjo čekiškos šienapjovės ir vadybininkas sakė, kad šienapjovė yra čekiška. Kai sumokėjo už remontą, šienapjovę atvežė. Po to šienapjovė veikė, o paskui vėl sugriuvo. Į „Agropara“ nebeskambino, o tvarkėsi savo jėgomis. Užrašų ant šienapjovės, lentelių nežiūrėjo, nes nedomino ir nebuvo aktualu. Jiems reikėjo, kad šienapjovė dirbtų. Po ko gavo šaukimą atvykti į policiją. Tačiau ji pasakė, kad nevažiuos, neturi pretenzijų ir nenori nervintis. Liepė atvažiuoti ir parašyti atsisakymą. Tuomet nuvyko ir pareiškė civilinį ieškinį, nes patyrė turtinę žalą, reikėjo sumokėti už garantinį remontą, o paskui patiems remontuoti. Civilinį ieškinį pareiškė 4174 eurų sumai, tačiau sudarė taikos sutartį ir jai atlygino 1500 eurų, paliko šienapjovę, sakė, kad duos detalių ir pretenzijų nebeturi. Nebūtų žoliapjovės pirkusi, jeigu būtų žinojusi, kad ji pagaminta ne Čekijoje, o Kinijoje. Tai jai turėjo įtakos, nes čekiška technika yra patikima. Jeigu šienapjovė būtų veikusi, tai nesvarbu jos gamintojas. Jeigu „Agropara“ būtų sutvarkiusi, tai būtų jokių pretenzijų neturėję.

2015 m. rugsėjo 22 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu ir jo priedais nustatyta, kad V. P. pateikė dokumentų kopijas, pagrindžiančias šienapjovės „Praha GX265“ įsigijimą iš UAB „Agropara“, t. y. yra 2014 m. vasario 24 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. 01029, priedą Nr. 1 prie 2014 m. vasario 24 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. 01029, priedą Nr. 2 prie 2014 m. vasario 24 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. 01029, priedą Nr. 3 prie 2014 m. vasario 24 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. 01029, PVM sąskaitą faktūrą AGP-0002280, PVM sąskaitą - faktūrą AGP-0002152, pinigų priėmimo kvitą Serija BUH Nr. 8199492, 2014 m. birželio 20 d. UAB „Agropara“ priminimą, 2014 m. birželio 17 d. šienapjovės garantiniam remontui priėmimo perdavimo aktą, mokėjimo nurodymą, PVM sąskaitą faktūrą AGP-0002152 (16 t., b. l. 124-126, 127-140).

2016 m. birželio 9 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų protokolu nustatyta, kad V. P. pateikė iš UAB „Agropara“ įsigytą šienapjovę „Praha GX265“ apžiūrai (16 t., b. l. 141-143).

2016 m. birželio 9 d. apžiūros protokolu ir jo priedais nustatyta, kad V. P. įsigyta šienapjovė „Praha GX265“ yra žalios spalvos, pjovimo plotis - 2,30 m., ant jos yra metalinė lentelė su užrašu „Praha GX 265, Papynaujo k., Kvėdarnos sen. Šilalės raj., LT-75342, YEAR-2014, Serial Nr. 14043, kg. 430, TYPE – GX265, MADE IN EU“. Kitoje šienapjovės pusėje geltoname fone didelis užrašas „Praha“, baltomis raidėmis užrašas „GX265“ (16 t., b. l. 144-147,148-150).

2017 m. sausio 26 d. taikos sutartimi nustatyta, jog sudaryta taikos sutartis tarp UAB „Agropara“, atstovaujamos direktoriaus N. K. ir V. P., kuria šalys susitarė taikiai išspręsti tarpusavio reikalavimus, kilusius iš pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 01029. UAB „Agropara“ įsipareigoja sumokėti 1500 eurų V. P., o pastaroji atsisako visų pretenzijų UAB „Agropara“ ir N. K. atžvilgiu. Iš mokėjimo nurodymo Nr. 2564 nustatyta, kad UAB „Agropara“ 2017 m. sausio 26 d. pravedė V. P. 1500 eurų (22 t., b. l. 35-37, 38).

Nukentėjusysis J. B. parodė, jog jam vadybininkas pasiūlė pirkti šienapjovę, atvažiavęs į namus. Sakė, kad yra geresnė, plotis didesnis, kokybė geresnė, todėl sumokėjo avansą, surašė popierius, o paskui atvežė žoliapjovę. Pradėjo su ja pjauti ir ji sugriuvo. Paskambino į „Agropara“ . Atvažiavo ir žoliapjovę išsivežė, sutvarkė ir atvežė atgal. Paskui vėl pradėjo pjauti ir išlėkė diskas. Atvažiavo ir vėl išsivežė, sutvarkė, tačiau už remontą jau reikėjo mokėti. Paskui, kai ją atvežė, nebepjovė, o pjovė su sena šienapjove. Šienapjovė stovėjo metus laiko, o paskui vėl bandė pjauti gal 5 ha. Ikiteisminio tyrimo metu jis pareiškė 3461 eurų civilinį ieškinį. Po ko jis sudarė taikos sutartį su UAB „Agropara“, jam atlygino 1000 eurų ir tos sumos jam užtenka, pretenzijų neturi. Vadybininkas sakė, kad žoliapjovė yra čekų gamybos. Ne čekų gamybos tikrai žoliapjovės nebūtų pirkęs.

2015 m. rugsėjo 22 d. ir 2016 m. birželio 27 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolais ir jų priedais nustatyta, kad J. B. pateikė dokumentų kopijas, pagrindžiančias šienapjovės „Praha GX265“ įsigijimą iš UAB „Agropara“, t. y. PVM sąskaitą - faktūrą 0002306, PVM sąskaitą - faktūrą 0002153, mokėjimo nurodymą, priedą Nr. 3 prie 2014 m. sausio 27 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. 01002, 2014 m. sausio 27 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. 01002, priedą Nr. 1 prie 2014 m. sausio 27 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. 01002, priedą Nr. 2 prie 2014 m. sausio 27 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. 01002 (16 t., b. l. 163-165,170, 166-169, 171-176).

2016 m. birželio 9 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų protokolu nustatyta, kad J. B. pateikė iš UAB „Agropara“ įsigytą šienapjovę „Praha GX265“ apžiūrai (16 t., b. l. 177-179).

2016 m. birželio 9 d. apžiūros protokolu ir jo priedais nustatyta, kad J. B. įsigyta šienapjovė „Praha GX265“ yra žalios spalvos, su žalios spalvos apsauginiu tentu. Pjovimo ilgis - 2,30 m., ant jos yra metalinė lentelė, joje matosi užrašas „Praha GX265, Papynaujo k., Kvėdarnos sen., Šilalės raj., LT-75342, YEAR-2014, Serial Nr. 14078, kg. 430, TYPE – GX265, MADE IN EU“ (16 t., b. l. 180-183, 184-185).

2017 m. sausio 27 d. taikos sutartimi nustatyta, jog sudaryta taikos sutartis tarp UAB „Agropara“, atstovaujamos direktoriaus N. K. ir J. B., kuria šalys susitarė taikiai išspręsti tarpusavio reikalavimus, kilusius iš pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 01002. UAB „Agropara“ įsipareigoja sumokėti 1000 eurų J. B., o pastarasis atsisako visų pretenzijų UAB „Agropara“ ir N. K. atžvilgiu. Iš mokėjimo nurodymo Nr. 2570 nustatyta, kad UAB „Agropara“ 2017 m. sausio 28 d. pravedė J. B. (22 t., b. l. 55-57, 58).

Nukentėjusysis N. L. parodė, jog 2014 metais įsigijo šienapjovę apie birželio mėnesį. Apie parduodamas šienapjoves rado skelbimą internete skelbiu.lt. Paskambino ir paklausė, ar turi platesnių. Pasakė, kad turi Praha, 2,50 m. pločio. Apžiūrėjo žoliapjovę, nes ją atvežė kaimynui, todėl nutarė ir jis pirkti. Po savaitės šienapjovę atvežė ir jam, pasirašė lizingo sutartį. Pirmą sezoną pradėjo šienapjovė leisti tepalą, tačiau pats šitą gedimą tvarkėsi, o į „Agropara“ skambino dėl apsauginio saugiklio. Dėl saugiklio skambino vadybininkui, kuris pardavę žoliapjovę, nes buvo metams šienapjovei garantinis. Laukė saugiklio, tačiau jo neatsiuntė, todėl pats jį nusipirko ir pasikeitė. Po metų sugedo salnikas, kurį pakeitė pats, nes garantinio nebebuvo. Pagal pavadinimą suprato, kad žoliapjovė turėtų būti čekų gamintojo. Skelbime nebuvo įrašytas gamintojas, suprato tik iš Praha. Geriau būtų čekiška nei kiniška. Jam atvežė tokią pat, kaip ir kaimynui. Į policiją jį iškvietė šaukimu, pasakė, kad yra gautas skundas, jog šienapjovės neatitinka Europinių standartų. Policijoje pareiškė civilinį ieškinį 2000 eurų sumai, nes žoliapjovės našumas, kokybė netiko. Po ko sudarė taikos sutartį, gavo šešis diskus ir pretenzijų neturi, civilinio ieškinio atsisako. Gavo naudojimosi instrukciją, atitikties deklaracijos nereikėjo. Jis pats pagal pavadinimą nusprendė, kad šienapjovė pagaminta Čekijoje, niekas nesakė, kad ji pagaminta Čekijoje. Jeigu būtų žinojęs, kad šienapjovė pagaminta ne Čekijoje, o Lietuvoje ar Kinijoje gal nelabai būtų ją pirkęs. Ant šienapjovės buvo užrašas Praha ir techniniai duomenys. Nepamena, ar buvo gamintojas užrašytas. Dabar turi šienapjovę ir ją naudoja. Jis matė lankstinukus ir ten nebuvo parašyta, kad šienapjovė pagaminta Čekijoje. Jam svarbu buvo jos kaina ir kokybė.

Ikiteisminio tyrimo metu N. L. pateikė dokumentus, patvirtinančius šienapjovės „Praha GX265“ įsigijimą iš UAB „Agropara“, t. y. 2014 m. birželio 16 d. lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. 01204 ir jos priedus (12 t., b. l. 29-37).

2016 m. birželio 11 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad N. L. pateikė iš UAB „Agropara“ įsigytą rotacinę žoliapjovę „Praha GX265“ apžiūrai (12 t., b. l. 39-41).

2016 m. birželio 11 d. daiktų apžiūros protokolu ir jo priedais nustatyta, kad N. L. pirkta šienapjovė yra 6 diskų, darbinis plotis - 2,4 metro. Ant diržų apsaugos pritvirtinta metalinė lentelė su užrašais „Praha, Papynaujo k., Kvėdarnos sen., Šilalės r. sav. LT-75342, Made in EU, Year 2014, Type GX 265, Serial Nr. 14185, Kg 430“ bei nurodytas modelis „Praha GX265“ (12 t., b. l. 42-44, 45-46).

2017 m. sausio 27 d. taikos sutartimi nustatyta, jog sudaryta taikos sutartis tarp UAB „Agropara“, atstovaujamos direktoriaus N. K. ir N. L., kuria šalys susitarė taikiai išspręsti tarpusavio reikalavimus, kilusius iš pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 01204. UAB „Agropara“ įsipareigoja savo sąskaita neatlygintinai suteikti pageidaujamus 6 pjovimo diskus PRAHA GX 265 nukentėjusiajam nemokamai sutarties sudarymo dieną, o pastarasis atsisako visų pretenzijų UAB „Agropara“ ir N. K. atžvilgiu (22 t., b. l. 59-61, 62).

Nukentėjusysis K. S. parodė, jog datų neprisimena, bet jis dalyvavo projekte ir jam reikėjo pirkti šienapjovę. Jo brolis surado šienapjovę ir tuomet pas jį į namus atvažiavo vadybininkas D. Ū. ir pasiūlė čekišką šienapjovę Praha 625, 2,50 m. pločio. Davė lankstinuką ir ant jo nebuvo parašyta gamintojo, tačiau buvo parašyta, kad Praha atstovas Lietuvoje - „Agropara“. Jis suprato, kad atstovas, tai reiškia, kad šienapjovė yra čekiška. Pravedė 2000 litų avansą ir laukė žoliapjovės. Reikėjo šienauti, o „Agropara“ atstovai sakė, kad šienapjovės sustrigo muitinėje ir „furos“ negali įvežti. Po ko atvežė šienapjovę ir kabino prie traktoriaus, tačiau pakėlus visur bėgo tepalai. Paskambino K. ir pasakė, kad vežtųsi atgal. Jam pasakė, kad pagal sutartį atsiskaito 2000 litų ir tada išsiveža šienapjovę. Tačiau jis nesutiko. Tuomet jie atvežė kitą šienapjovę ir iš jos nebėgo tepalai. Pajungė, tačiau ėjo kibirkštys. Vėl skambino K.. Jis matė akivaizdžiai, kad per ilgi peiliukai. Prižadėjo atvažiuoti pasižiūrėti. Pakeitė tuos peiliukus. Išvažiavo šienauti ir nupjovus 3-3,5 ha, nulėkė pjaunamas diskas. Skambino vėl į bendrovę, tačiau neatvažiavo ir jis nežinojo, ką daryti. Nuėjo į žemės ūkio valdybą konsultacijai, nes per juos pirko šienapjovę. Jam liepė rašyti raštiškai. Parašė raštu, prižadėjo atvažiuoti šienapjovę paimti. Jis neturėjo su kuo pakrauti, nes traktorius buvo sugedęs. Tuomet jam pasakė, kai turės su kuo pakrauti, tai tada ir paskambinti. Laukė, tačiau nepavyko sulaukti. Po to kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka. Pamatavo šienapjovės ilgį ir jis buvo 2,30 m., o pagal komercinį pasiūlymą turėjo būti 2,50 m., nors tai ne esmė. Teisme galvojo iš viso nieko nerasti, todėl kreipėsi į policiją dėl sukčiavimo. Jie laimėjo civilinę bylą, tačiau „Agropara“ apskundė sprendimą. Paskui pasiūlė taikytis. Prisistatė N. K. brolis ir už žoliapjovę grąžino pinigus, atsiskaitė, išsivežė žoliapjovę. Parašė į policiją pareiškimą, kad sukčiavo, nes čia akivaizdus dalykas. Vien tai, kad jį apgavo su šienapjovės ilgiu, ją pirko kaip čekišką. Vadybininkas D. Ū. sakė, kad yra čekiška. Jam turėjo reikšmės, kad šienapjovė čekiška. Lankstinuke buvo parašyta, kad atstovas Praha „Agropara“ Lietuvoje, tai tikrai nemanė, kad pati „Agropara“ yra šienapjovės gamintojas. Žiūrėjo lipdukus ant šienapjovės, kai ji sugedo. Jam reikėjo šienapjovės dokumentų ir nesupranta, kaip per Nacionalinę mokėjimo agentūrą praėjo, nes ten viską tikrina. Dokumentai buvo. Jeigu būtų žinojęs, kad šienapjovė pagaminta ne Čekijoje, jos nebūtų pirkęs. Kaina 12 000 litų ir gamintojas Čekija mane tenkino. Jis sutartį skaitė. Lankstinuke buvo parašyta, kad „Agropara“ yra Praha atstovas Lietuvoje. Lankstinuke nėra parašyta, kad pagaminta Čekijoje.

Ikiteisminio tyrimo metu K. S. pateikė dokumentų kopijas, pagrindžiančius šienapjovės „Praha GX265“ įsigijimą iš UAB „Agropara“, t. y. UAB „Agropara“ 2014 m. balandžio 28 d. pasiūlymą, UAB „Agropara“ apmokėjimo sąlygas, 2014 m. gegužės 5 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. 01080, priedą Nr. 1 prie 2014 m. gegužės 5 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. 01080, priedą Nr. 2 prie 2014 m. gegužės 5 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. 01080, PVM sąskaitą - faktūrą Nr. AGP-0002116 (17 t., b. l. 70-78).

Nukentėjusysis K. Š. parodė, jog pas jį į namus atvažiavo vadybininkas ir pasiūlė pirkti gerą šienapjovę, rodė lankstinukus ir liepė rinktis. Kainos buvo didelės, o jis norėjo pigesnės. Jis sutiko, pasirašė sutartį ir jam atvežė kitokią negu, kad vadybininkas rodė lankstinuke. Kai atvežė jis apžiūrėjo šienapjovę ir pamatė, kad ji yra skardos gabalas ir visai ne čekų gamybos, o jie jam aiškino, kad bus čekų gamybos. Šienapjovės dažai buvo nusilupinėję. Kardanas netiko, todėl skambino į bendrovę „Agropara“. Liepė atvažiuoti, tačiau atvažiavus, skambinant, niekas neįsileido Papynaujo kaime. Paskui kažkas išėjo iš bendrovės, išnešė kardaną, tačiau jam ir tas netiko. Pasakė, kad kitokio kardano neturi. Pasiėmė iš jų tą kardaną ir pasakė, kad pats susitvarkys. Nuvažiavo į „Litagra“ ir jo klausė, kokią jis turi šienapjovę. Pasakė, kad „Agropara“ Praha. Jie pasakė, ką jis su ta šienapjove darys, nes jau diskai laksto. Susitvarkė tą šienapjovę ir važiavo pjauti. Su ja pjovė du ar tris metus. Šienapjovė jam išdaužė traktoriaus langus, peiliukai pradėjo lakstyti. Jeigu šienapjovė nebūtų buvusi čekų gamybos, jos nebūtų pirkęs. Sutartį skaitė. Akivaizdžiai matyti, kad šienapjovė ne čekų gamybos. Buvo lipdukas užklijuotas ant šienapjovės Praha 265. Šienapjovės pločio nematavo. Policijoje jį pripažino nukentėjusiu, nes išlakstė traktoriaus langai, kardaną remontavo. 3854 eurų sumai buvo pareiškęs civilinį ieškinį. Jis pasirašė taikos sutartį su „Agropara“, nes šienapjovė yra nusidėvėjusi, jam bendrovė atlygino 2897 eurus, o jis jiems atidavė šienapjovę.

2015 m. gruodžio 15 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis K. Š. pateikė dokumentus, pagrindžiančius šienapjovės „Praha GX265“ įsigijimą iš UAB „Agropara“, t. y. priedo Nr. 1 prie 2014 m. gruodžio 2 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. 01196 kopiją, priedo Nr. 2 prie 2014 m. gruodžio 2 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. 01196 kopiją, 2014 m. gruodžio 9 d. priėmimo – perdavimo akto kopiją, PVM sąskaitos – faktūros AGP-0002378 kopiją (11 t., b. l. 124-126, 127-132).

2016 m. birželio 13 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad K. Š. pateikė iš UAB „Agropara“ įsigytą šienapjovę „Praha GX265“ apžiūrai (11 t., b. l. 137-139).

2016 m. birželio 13 d. daiktų apžiūros protokolu ir jo priedais nustatyta, kad K. Š. pirkta šienapjovė yra žalios spalvos, su lipdukais ir įvairiais užrašais. Šienapjovė yra šešių diskų ir geltonos spalvos apsauginiu tentu. Ant šono užrašyta „Praha GX 265“ (11 t., b. l. 140-143, 144-149).

2017 m. sausio 30 d. taikos sutartimi nustatyta, jog sudaryta taikos sutartis tarp UAB „Agropara“, atstovaujamos direktoriaus N. K. ir K. Š., kuria šalys susitarė taikiai išspręsti tarpusavio reikalavimus, kilusius iš pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 01196. UAB „Agropara“ įsipareigoja sumokėti 2897 eurų K. Š., o pastarasis atsisako visų pretenzijų UAB „Agropara“ ir N. K. atžvilgiu bei grąžina šienapjovę. Iš mokėjimo nurodymo Nr. 2572 nustatyta, kad UAB „Agropara“ 2017 m. sausio 30 d. pravedė K. Š. 2897 eurus (21 t., b. l. 188-190, 191).

Nukentėjusysis A. M. parodė, jog vadybininkas, kurio pavardės ir vardo neprisimena, Skuodo turguje siūlė pirkti šienapjovę. Vėliau atvažiavo į namus ir siūlė pirkti Praha šienapjovę už 12 000 litų. Šienapjovę nupirko, norėjo, kad ji veiktų, galėtų su ja pjauti. Nupjovė su šienapjove 3 ha ir ją bendrovės atstovai išsivežė, nes diskai, guoliai pradėjo klibėti. Suremontavo ir vėl atvežė, už remontą nereikėjo mokėti. Po to vėl sugedo, nes pradėjo diskus kapoti, degimas sugedo. Vėl atvažiavo iš bendrovės ir šienapjovę išsivežė, suremontavo ir vėl atvežė. Už remontą nereikėjo mokėti. Trečią kartą vėl sugedo reduktorius ir tada prasidėjo problemos. Atvažiavo atstovai, kurie pasiėmė šienapjovę ir ją išsivežė. Pradėjo jam skambinti ir kaltinti, kad į akmenį įpuolė, kad reduktorius sugedo dėl jo kaltės, kad už remontą reikės mokėti 3000 litų. Visi gedimai buvo tais pačiais metais ir buvo garantinis. Už remontą sumokėjo 3000 litų. Po trečio remonto dar šiek tiek veikia šienapjovė. Aišku, kad rūpėjo kieno šienapjovė gamybos. Vadybininkas sakė, kad ji yra čekiška ir pirko dėl to, kad ji yra čekiška. Šienapjovės ilgis nebuvo 2,50 m, o buvo tik 2,30 m. Buvo sutarta, kad šienapjovė bus 2,50 m. Sutarties neskaitė, tačiau lankstinuke rašė, kad 2,50 m. Pasirašė priėmimo-perdavimo aktą. Po ko jam liepė atvažiuoti į Skuodo policiją. Nuvažiavo ir pasakė, kad yra iškelta baudžiamoji byla dėl šienapjovių. Klausė, ar rašys pareiškimą. Jis sutiko būti apklaustas ir pareiškė civilinį ieškinį 8126,35 eurų sumai. Šiai dienai jis yra sudaręs taikos sutartį su UAB „Agropara“, jam atlygino 2000 eurų ir jis pasiliko šienapjovę. Jeigu būtų žinojęs, kad žoliapjovė yra ne čekiška, tai jos nebūtų pirkęs. Tuomet jautėsi apgautas.

2015 m. rugsėjo 18 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu ir priedais nustatyta, kad nukentėjusysis A. M. pateikė dokumentus, pagrindžiančius šienapjovės „Praha GX265“ įsigijimą iš UAB „Agropara“, t. y. 2014 m. gegužės 5 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 01148 kopiją su priedais, 2014 m. gegužės 14 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. AGP 0002106 7260 litų sumai kopiją, 2015 m. liepos 3 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. AGP 0002296 2940,30 litų sumai kopiją, 2014 m. rugpjūčio 14 d. sąskaitos išrašo kopiją, 2014 m. rugsėjo 11 d. mokėjimo nurodymo Nr. 0000000025 kopiją (8 t., b. l. 93-94, 95-105).

2016 m. birželio 15 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad A. M. pateikė iš UAB „Agropara“ įsigytą šienapjovę „Praha GX265“ apžiūrai (8 t., b. l. 106-107).

2016 m. birželio 15 d. apžiūros protokolu su priedais nustatyta, kad buvo apžiūrėta diskinė šienapjovė „Praha GX 265“. Galinėje šienapjovės dalyje yra užrašas „Praha GX265“. Pamatuotų šienapjovės diskų ilgis yra 2,30 m (8 t., b. l. 108-109, 110-113).

2017 m. vasario 2 d. taikos sutartimi nustatyta, jog sudaryta taikos sutartis tarp UAB „Agropara“, atstovaujamos direktoriaus N. K. ir A. M., kuria šalys susitarė taikiai išspręsti tarpusavio reikalavimus, kilusius iš pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 01148. UAB „Agropara“ įsipareigoja sumokėti 2000 eurų A. M., o pastarasis atsisako visų pretenzijų UAB „Agropara“ ir N. K. atžvilgiu. Iš mokėjimo nurodymo Nr. 2580 nustatyta, kad UAB „Agropara“ 2017 m. vasario 2 d. pravedė A. M. 2000 eurų (22 t., b. l. 97-99, 100).

Nukentėjusysis V. Ū. parodė, jog laikraštyje buvo skelbimas, kad „Agropara“ parduoda šienapjoves, todėl jis paskambino į bendrovę ir vadybininkas D. Ū. atvažiavo į namus su lankstinukais. Sudarė sutartį šienapjovę pirkti lizingo būdu. Prieš pat šienavimą, tamsiu paros metu, atvežė šienapjovę. Po kelių dienų šienapjovę išbandė ir pradėjo tepalai lašėti, vos ne bėgti. Paskambino į bendrovę ir šienapjovę išsivežė, sutvarkė. Vėl išvažiavo pjauti, tačiau po 2 ha jau nebeveikė reduktorius. Paskambino ir vėl jie išsivežė šienapjovę, tačiau nusprendė, kad dėl jo kaltės šienapjovė sugedo, kad tepalo nebuvo, tačiau tai yra ne tiesa. Pasakė, kad jokio garantinio nebėra ir už remontą pareikalavo sumokėti. Buvo šienavimo metas. Šienapjovę sutvarkė. Pagalvojo, kad naujas, kokybiškas daiktas šitaip negali sugesti taip greitai. Nenorėjo mokėti už reduktoriaus remontą, todėl rašė pretenziją. Laikraštyje pradėjo skųstis kiti ūkininkai ir buvo parašyta, kad šienapjovės yra nekokybiškos. Jis taip pat nuėjo į redakciją, prisijungė prie kitų ūkininkų, samdė advokatą ir kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka. Paskui civilinėje byloje sudarė taikos sutartį, „Agropara“ atsiskaitė su juo ir jokios žalos nebėra. Jau civilinė byla buvo pradėta, kai gavo šaukimą atvykti į policiją Tauragėje, pas tyrėjus. Ten viską papasakojo, kaip buvo ir tyrėja viską surašė. Jam reikėjo kokybiškos šienapjovės ir paskambinęs paklausė, ar šienapjovė laikys bent vieną sezoną. Jam šiek tiek rūpėjo šienapjovės gamintojas, tačiau ne tiek. Vadybininkas turbūt sakė, kieno gamybos, tačiau jam tai nebuvo svarbu. Svarbu buvo kokybė. Sakė, kad šienapjovė bus 2,50 m. pločio, tačiau ji tiek nebuvo. Policijoje jį pripažino nukentėjusiuoju, kadangi šienapjovė buvo nekokybiškas daiktas. Pretenzijų bendrovei nebeturi.

2015 m. liepos 31 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu ir jo priedais nustatyta, kad V. Ū. pateikė dokumentų kopijas, pagrindžiančias šienapjovės „Praha GX265“ įsigijimą iš UAB „Agropara“ (3 t., b. l. 164-166).

Nukentėjusysis A. B. parodė, jog datos neprisimena, išgirdo, kad yra šienapjovė Praha 265 prieinama kaina ir nusprendė paskambinti. Su vadybininku sudarė sutartį. Vadybininkas buvo A., o šienapjovė kainavo 10 500 litų. Nusipirko šienapjovę, pasirašė sutartį ir šienapjovę atvežė dienos metu į namus. Ją apžiūrėjo ir viskas buvo gerai, pasirašė priėmimo-perdavimo aktą. Po savaitės pradėjo pjauti ir gal nupjovė 10 ha ar daugiau, pradėjo kristi diskai. Skambino į „Agropara“ ir atvažiavę pasiėmė šienapjovę. Kitą dieną paskambino iš bendrovės ir pasakė, kad jis kaltas dėl gedimo, liepė sąskaitą apmokėti už remontą. Ilgai tarėsi ir jis sutiko apmokėti. Kitą dieną šienapjovę atvežė ir toliau pjovė. Šienapjovė buvo suremontuota ir už remontą pateikta sąskaita, kurią apmokėjo. Kitais metais pradėjo pjauti, tačiau subiro reduktorius, o garantinis buvo jau paskutinę dieną, todėl nesikreipė į bendrovę, o patys susiremontavo. Nusprendė, kad jeigu bendrovė nemokamai neremontavo garantiniu laikotarpiu šienapjovės, tai paskutinę dieną ir nebeskambino. Susiremontavo pats ir dabar pjauna, nors kartais dar diskai nuskrieja. Gavo pakvietimą atvykti į policiją pas tyrėjus ir jį apklausė. Viską papasakojo ir prašė pripažinti nukentėjusiu. Buvo garantinis laikotarpis, šienapjovė lūžo, reikėjo ją remontuoti ir buvo išlaidos. Jam buvo padaryta turtinė žala, todėl pareiškė civilinį ieškinį 4327 eurų sumai. Po ko sudarė taikos sutartį ir jam atlygino 1500 eurų, sau pasiliko šienapjovę ir pretenzijų neturi, susitaikė. Kai atvežė šienapjovę, gavo lankstinuką, naudojimosi instrukciją, tik nežino, ar gavo atitikties deklaraciją. Iš bendrovės atstovų jam neminėjo, kur ta šienapjovė pagaminta, nes pats net neklausė. Internete pasižiūrėjo Praha 265 ir suprato, kad ji yra čekų. Ant šienapjovės buvo lipdukai, užrašai. Kai šienapjovė pradėjo griūti, tik tada pamatė, buvo lietuviški adresai.

2015 m. rugsėjo 15 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu su priedais nustatyta, kad nukentėjusysis A. B. pateikė dokumentus, patvirtinančius šienapjovės „Praha GX265“ įsigijimą iš UAB „Agropara“, t. y. 2014 m. kovo 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 01128 kopiją su priedais, 2014 m. gegužės 22 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AGP 0002147, sąskaitos išrašus, kuriuose matyti 1000 litų ir 11705 litų pervedimai UAB „Agropara“, 2014 m. birželio 19 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. AGP 0002275 1367,30 litų sumai kopiją, Lietuvos kredito unijos sąskaitos išrašą, kuriame matyti 1367,30 litų pervedimas UAB „Agropara“, naudojimosi instrukcijos knygutę (grąžinta A. B.) (7 t., b. l. 87-89, 90-101).

2016 m. gruodžio 2 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad ant naudojimosi instrukcijos knygutės viršelio užrašytas pavadinimas „GX265“, firminis ženklas „Praha“, sertifikato žymė „CE“. Knygelėje pateikta informacija apie tai, kokių atsargumo priemonių reikia laikytis eksploatuojant diskinę šienapjovę, kokie reikalavimai saugiam darbui, koks yra pajungimas prie traktoriaus, kokie yra patikrinimai prieš darbą, kokie yra darbo metodai, kaip elgtis baigus darbą, koks yra tikrinimas ir aptarnavimas, kaip nustatyti gedimus (7 t., b. l. 102).

2016 m. birželio 20 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis A. B. pateikė iš UAB „Agropara“ įsigytą diskinę šienapjovę „Praha GX 265“ apžiūrai (7 t., b. l. 105-108).

2016 m. birželio 20 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad A. B. iš UAB „Agropara“ įsigyta šienapjovė prikabinta prie traktoriaus, ant šienapjovės apsauginių skardų yra užrašas „Praha GX265“, ant rėmo - lentelė su gaminio pavadinimu „Praha“, gamybos metais – 2014, tipas – GX 265, serijos numeris -14074, svoris – 430 kg, užrašas - Made in EU, Papynaujo k., Kvėdarnos sen., Šilalės raj. sav. LT-75342, C. Š. pjovimo ilgis - 2.36 m (7 t., b. l. 109-111,112-118).

2017 m. sausio 25 d. taikos sutartimi nustatyta, jog sudaryta taikos sutartis tarp UAB „Agropara“, atstovaujamos direktoriaus N. K. ir A. B., kuria šalys susitarė taikiai išspręsti tarpusavio reikalavimus, kilusius iš pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 01128. UAB „Agropara“ įsipareigoja sumokėti 1500 eurų A. B., o pastarasis atsisako visų pretenzijų UAB „Agropara“ ir N. K. atžvilgiu. Iš mokėjimo nurodymo Nr. 2562 nustatyta, kad UAB „Agropara“ 2017 m. sausio 26 d. pravedė A. B. 1500 eurų (22 t., b. l. 16-18, 19).

Nukentėjusysis E. P. parodė, jog vieną kartą į kiemą įsuko UAB „Agropara“ vadybininkas D. Ū. su reklaminiais lankstinukais, gražiai pašnekėjo, pasiūlė. Jis pasitikėjo vadybininku ir prašė atvežti iki šienapjūtės. Šienapjovę atvežė vakare. Iškrovė šienapjovę ir sūnus paskambino bei pranešė, kad šienapjovę išsivežė atgal. Jis tuo metu buvo darbe. Jie kažką paaiškino, kad numeriai neatitiko, ne ta turėjo būti atvežta šienapjovė. Paskui atvežė kitą šienapjovę ar tą patį vakarą, ar kitą dieną. Pateikė lankstinuką, nepamena, ar pateikė naudojimosi instrukciją. Užsikabino ir pradėjo pjauti. Nupjovė iki 5 ha ir nebesuko skrėmulio. Patys susitvarkė ir į „Agropara“ neskambino. Dar po 4-5 ha nupjovimo nulėkė diskas ir ji nebepjovė. Viską susitvarkė pats ir toliau vėl pjovė. Problemų nematė ir tą sezoną taip ir baigė. Kitais metais pagrindinė ašis, stovas trūko pjaunant durpynėje, kurioje nėra akmenų. Ašis buvo stora, apie 50 ir ji visai nulūžo. Nutekino ją naują, vėl įdėjo. Viską darė pats, tačiau ne už ačiū. Apie smulkmenas nekalba, galima sakyti visus traktoriaus langus šienapjovė išmušė, du peiliukai išlėkė. Yra atsiradęs didelis balsas, nes kaimynai girdi, kai pjauna už trijų kilometrų. Policijoje jis papasakojo, kaip viskas buvo, jie surašė, parašė pareiškimą, kad yra nukentėjęs ir liepė laukti teismo. Jis pareiškė civilinį ieškinį 2000 eurų sumai. Sudarė taikos sutartį ir jam atlygino 1000 eurų. Jam tiek užteko, sutarė, kad jam teiks detales, jeigu reikės. Pretenzijų neturi. Jeigu būtų žinojęs, kad žoliapjovė pagaminta Šilalėje ar Kinijoje, tikrai jos nebūtų pirkęs. Pirko dėl to, kad čekų gamybos. Vadybininkas D. Ū. aiškino, kad žoliapjovė yra čekų gamybos.

2015 m. rugpjūčio 21 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu su priedais nustatyta, kad liudytojas E. P. pateikė 2014 m. vasario 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 01030 su priedais kopiją, pagrindžiančią šienapjovės „Praha GX265“ įsigijimą (5 t., b. l. 181-183,184-189).

2017 m. sausio 23 d. taikos sutartimi nustatyta, jog sudaryta taikos sutartis tarp UAB „Agropara“, atstovaujamos direktoriaus N. K. ir E. P., kuria šalys susitarė taikiai išspręsti tarpusavio reikalavimus, kilusius iš pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 01030. UAB „Agropara“ įsipareigoja sumokėti 1000 eurų E. P., o pastarasis atsisako visų pretenzijų UAB „Agropara“ ir N. K. atžvilgiu. Iš mokėjimo nurodymo Nr. 2557 nustatyta, kad UAB „Agropara“ 2017 m. sausio 24 d. pravedė E. P. 1000 eurų (21 t., b. l. 194-196, 197).

Nukentėjusioji R. J. parodė, jog yra mačiusi Nerijų ir L. K., nes anksčiau yra pirkę daug technikos, juos pažįsta kaip prekiautojus. Jų atstovas važinėjosi į kaimus ir reklamavosi, kad parduoda šienapjoves, grėblius. Paskui ir ji su vyru susigundė pirkti, todėl nuvažiavo pažiūrėti šienapjovės. Vyrui šienapjovė patiko. Bendrovė yra „Agropara“ ir iš jos pirko šienapjovę su dokumentais. Už šienapjovę sumokėjo pinigus ir po kiek laiko ją atvežė vakare, jau temstant. Vyras su šienapjove važiavo į laukus šienauti ir jis pranešė, kad nuo šienapjovės nutrūko „ausis“, nes pametė šienapjovę nuo traktoriaus. Jis važiavo asfaltu ir nuo namų nuvažiavo 5 kilometrus, dar pievos nebuvo privažiavęs. Vyras šienapjovėje virino nutrūkusią „ausį“. Kitą dieną jis vėl išvažiavo pjauti, tačiau nulėkė šienapjovės „kelmas“, kur dedasi peiliukai. Skambino į „Agropara“ ir pranešė apie gedimą. Jie atvažiavo ir išsivežė šienapjovę. Už remontą paskaičiavo 1270 litų, kuriuos jie sumokėjo. Vyras išvažiavo su šienapjove šienauti ir buvo vėl tas pats. Jis vėl virino šienapjovę ir dabar su ja pjauna, bet ji nėra gera. Daug ką keitė, suvirino. Šienapjovė pirkta iš bendrovės su dokumentais, o ne iš turgaus. Juos apgavo. Visi kreipėsi į policiją, todėl ir jie kreipėsi. Baudžiamojoje byloje parašė pareiškimą ir pareiškė civilinį ieškinį, kurio suma buvo 4226 eurai, Jiems atlygino 2300 eurų ir paliko šienapjovę. Jokių pretenzijų nebeturi. Jiems sakė, kad šienapjovė atvežta iš Čekijos, dokumentų nebuvo. N. K. sakė, kad šienapjovė atvežta iš Čekijos. Paskui vaikai pradėjo kalbėti, kai pažiūrėjo internete, kad šienapjovė nėra čekiška. Jie tuo tikėjo, o dabar žino, kad šienapjovė vietoje surinkta iš kiniškų detalių. Jeigu tuo metu būtų žinojusi, kad šienapjovė yra ne čekiška, jos tikrai nebūtų pirkusi. Tuo metu jautėsi apgauti, nes prekė pirkta su dokumentais, o ne iš turgaus. Sutartį pasirašė, tačiau jos neskaitė. Į „Agropara“ nesikreipė raštu, kad yra nukentėję. Šiuo metu naudoja žoliapjovę jau ketvirtus metus.

2015 m. rugsėjo 17 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad R. J. D. Ū. atpažino kaip asmenį, kuris buvo atvykęs pas ją į namus siūlyti įsigyti žemės ūkio technikos (15 t., b. l. 50-52).

2015 m. rugsėjo 17 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu ir jo priedais nustatyta, kad R. J. pateikė dokumentų kopijas, patvirtinančias šienapjovės „Praha GX265“ įsigijimą iš UAB „Agropara“, t. y. 2014 m. gegužės 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 01083, priedą Nr. 1 prie 2014 m. gegužės 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 01083, priedą Nr. 2 prie 2014 m. gegužės 9 d. - pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 01083, priedą Nr. 3 prie 2014 m. gegužės 9 d.- pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 01083, 3 vnt. mokėjimo nurodymų, PVM sąskaitas faktūras Nr. AGP-0002190 ir AGP-0002258, 2014 m. gegužės 9 d. pinigų priėmimo kvitą Serija BUH Nr. 8199402 (15 t., b. l. 53-55,56-68).

2016 m. birželio 9 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad R. J. pateikė iš UAB „Agropara“ įsigytą šienapjovę „Praha GX265“ apžiūrai (15 t., b. l. 69-71).

2016 m. birželio 9 d. apžiūros protokolu ir jo priedais nustatyta, kad R. J. įsigyta šienapjovė „Praha GX265“ yra žalios spalvos, be apsauginio tento. Pjovimo ilgis 2,30 m., ant jos yra metalinė lentelė, kuri subraižyta, tačiau joje matosi užrašas „Praha GX 265, YEAR-2014, SERIAL Nr. 14171, kg. 430, TYPE – 265“ (15 t., b. l. 72-75, 76-78).

2017 m. sausio 26 d. taikos sutartimi nustatyta, jog sudaryta taikos sutartis tarp UAB „Agropara“, atstovaujamos direktoriaus N. K. ir R. J., kuria šalys susitarė taikiai išspręsti tarpusavio reikalavimus, kilusius iš pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 01083. UAB „Agropara“ įsipareigoja sumokėti 2300 eurų R. J., o pastaroji atsisako visų pretenzijų UAB „Agropara“ ir N. K. atžvilgiu. Iš mokėjimo nurodymo Nr. 2568 nustatyta, kad UAB „Agropara“ 2017 m. sausio 27 d. pravedė R. J. 2300 eurų (22 t., b. l. 39-41, 42).

Nukentėjusuoji R. B. parodė, jog 2014 m. pavasarį į jų kiemą atvažiavo trys vyrai. Jie reklamavo ir siūlė pardavimui techniką. Pakvietė savo vyrą A. J. ir jie ten kažką aptarė, gavo žalią žurnaliuką su žoliapjovėmis, grėbliais. Ji pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį ir viskas. Nežiūrėjo žoliapjovės, nes čia yra vyriški reikalai. Kai vyras išvažiavo su šienapjove pjauti, tada buvo problemų, nes kažkas ne taip pradėjo suktis, atsisuko keturi varžtai. Tai žino iš vyro kalbų. Vyras nupjovė kažkiek pievos, jis pats tvarkėsi žoliapjovę, pyko ir keikėsi. Juos pakvietė šaukimais atvykti į Tauragės policiją ir du kartus važiavo. Jie jautėsi nukentėję, todėl parašė pareiškimą. Jeigu genda ką tik nupirkta žoliapjovė, nevyksta darbai, tai yra žala. Jai asmeniškai nesvarbu, ar žoliapjovė pagaminta Čekijoje. Policijoje pareiškė civilinį ieškinį 2000 eurų sumai ir 2000 eurų jiems atlygino, pasirašė taikos sutartį, o šienapjovę pasiliko. Vyras saugo techniką, ją tvarkėsi kas nėjo, ją tobulino. Šiais metais pjovė su šienapjove ir ji negedo, todėl neturi pretenzijų. Raštu pretenzijos UAB „Agropara“ nerašė, tik dėl detalių skambino į „Agropara“, tačiau negalėjo prisiskambinti.

2015 m. rugsėjo 23 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu ir jo priedais nustatyta, kad R. B. pateikė dokumentų kopijas, pagrindžiančias šienapjovės „Praha GX265“ įsigijimą iš UAB „Agropara“, t. y. 2014 m. vasario 7 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 001013, priedą Nr. 1 prie 2014 m. vasario 7 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 001013, priedą Nr. 2 prie 2014 m. vasario 7 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 001013, priedą Nr. 3 prie 2014 m. vasario 7 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 001013, pinigų priėmimo kvitą serija BUH Nr. 8199473, 2014 m. gegužės 20 d. mokėjimo nurodymą, PVM sąskaitą - faktūrą AGP-0002075 (17 t., b. l. 49-51, 52-60).

2017 m. sausio 28 d. taikos sutartimi nustatyta, jog sudaryta taikos sutartis tarp UAB „Agropara“, atstovaujamos direktoriaus N. K. ir R. B., kuria šalys susitarė taikiai išspręsti tarpusavio reikalavimus, kilusius iš pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 001013. UAB „Agropara“ įsipareigoja sumokėti 2000 eurų R. B., o pastarasis atsisako visų pretenzijų UAB „Agropara“ ir N. K. atžvilgiu. Iš mokėjimo nurodymo Nr. 2569 nustatyta, kad UAB „Agropara“ 2017 m. sausio 27 d. pravedė R. B. 2000 eurų (22 t., b. l. 51-53, 54).

Nukentėjusysis A. M. parodė, jog jiems reikėjo šienapjovės. Į namus atvažiavo su mašina žmonės, kurie siūlė pirkti šienapjoves. Tuo metu jo nebuvo namuose, buvo tik jo tėvas. Sugalvojo pirkti šienapjovę ir jo vardu buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Jis nedalyvavo, kai atvežė žoliapjovę. Tėtis tuo metu buvo namuose. Iš pat pradžių šienapjovė gedo ir dažnai. Jis pats yra su ja pjovęs. Dėl gedimų skambino į „Agropara“, tačiau nėjo priskambinti. Apie 10 ha yra pjaunamos pievos. Dabar naudoja šienapjovę. Jie sakė, kad šienapjovė yra iš vienos šalies, o pasirodo, kad ji yra iš kitos šalies, neatitinka jos plotis pagal dokumentus. Jeigu neklysta, jie sakė, kad žoliapjovė yra iš Čekijos. Laikraštyje perskaitė, kad iš kitos šalies. Nematavo žoliapjovės. J. K. nuėjo į policiją pas tyrėją ir toji viską surašė. Pareiškė 3200 eurų civilinį ieškinį, nes šienapjovė neatitiko techninių reikalavimų, neatitiko kokybės. Jam atlygino 2000 eurų žalą ir žoliapjovę pasiliko, sudarė taikos sutartį. Dabar žino, kad žoliapjovė pagaminta Kinijoje. Jeigu būtų žinojęs šią aplinkybę prieš perkant šienapjovę, tai jos nebūtų pirkęs. Nepamena, kas sakė, kad žoliapjovė pagaminta Čekijoje. Sutartį pasirašė, tik neatsimena, ar joje buvo parašyta, kad pagaminta Čekijoje, nes visos sutarties neperskaitė. Jie pasitikėjo žodžiais, kad pagaminta Čekijoje.

2016 m. gruodžio 7 d. A. M. pateikė pinigų paėmimo kvitą serija BUH1 Nr. 0067803 72,60 eurų sumai (1 lapas); PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AGP 0002593 72,60 eurų sumai. (7 t., b. l. 194-195).

2015 m. rugsėjo 15 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu su priedais nustatyta, kad liudytojas V. M. pateikė dokumentus, susijusius su šienapjovės „Praha GX265“ įsigijimu iš UAB „Agropara“, t. y. 2014 m. kovo 13 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 01127 kopiją su priedais, 2014 m. gegužės 12 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AGP 0002072, diskinės šienapjovės „Praha GX 265“ reklaminį lankstinuką (7 t., b. l. 169-172, 173-180).

2016 m. gruodžio 2 d. daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad diskinės šienapjovės „GX 265“ reklaminiame lankstinuke yra išdėstytos šienapjovės sudedamosios dalys, aprašyti šienapjovės pagrindiniai mazgai, savo kokybe išsiskiriantys iš kitų panašaus tipo šienapjovių mazgų. Aprašyti vožtuvas, apvalūs diskai, pradalgės formuotuvas, aukšti būgnai, saugiklis, atakos kampas, cilindras, tvirta šienė. Paskutiniame lape nurodyta :Techniniai duomenys: Pjovimo plotis : 2,50 m; Diskai: 6 vnt.; Disko geležtės: 2 vnt.; Reikalinga galia: 45 AG; Vidutinis našumas per valandą: 2,5 ha; GTV sukimosi greitis: 540sūk./min; Svoris: 440 kg. Serijinė įranga: Pradalgės skarda; GTV velenas 6X6 (su laisva prasisukimo mova); Hidraulinis pakėlimas transportuojant; Pakeliamas apsauginis uždangalas (7 t., b. l. 181).

2017 m. vasario 2 d. taikos sutartimi nustatyta, jog sudaryta taikos sutartis tarp UAB „Agropara“, atstovaujamos direktoriaus N. K. ir A. M., kuria šalys susitarė taikiai išspręsti tarpusavio reikalavimus, kilusius iš pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 01127. UAB „Agropara“ įsipareigoja sumokėti 2000 eurų A. M., o pastarasis atsisako visų pretenzijų UAB „Agropara“ ir N. K. atžvilgiu. Iš mokėjimo nurodymo Nr. 2581 nustatyta, kad UAB „Agropara“ 2017 m. vasario 2 d. pravedė A. M. 2000 eurų (22 t., b. l. 101-103, 104).

Nukentėjusioji V. Ž. parodė, jog 2014 m. gegužės mėnesį iš UAB „Agropara“ pirko šienapjovę. Pas juos atvažiavo į namus D. Ū., kuris viską parodė kaip atrodo ta žoliapjovė ir jiems patiko, tiko jos kaina. Kada ją atvežė, vyras su sūnumi šienapjovę prikabino prie traktoriaus, tačiau pradėjo bėgti visur tepalai. Gal kitą dieną jie pradėjo skambinti į „Agropara“, kad pakeistų. Jie iš karto nesutiko, tačiau po to pakeitė į kitą. Tačiau netiko pakeistos šienapjovės kardanas, todėl vėl skambino ir per didelius vargus jį pakeitė. 2,50 m. pločio sakė, kad bus šienapjovė, o atvežė tik 2,30 m. pločio. Buvo šienapjovėje problemų, bet jas tvarkėsi vyras su sūnumi. Sakė, kad šienapjovė čekiška D. Ū.. Po ko gavo iškvietimą į policiją. Pirmiausia atvažiavo į namus, o paskui važiavo į apklausą policijoje Lazdijuose. Ga tris valandas jos klausinėjo ir viską rašė. Viską parašė, pareiškimą, nes norėjo jį rašyti. Patyrė turtinę žalą ir policijoje prašė pripažinti nukentėjusiąja. Pareiškė civilinį ieškinį 2000 eurų sumai. Po to sudarė taikos sutartį ir jai atlygino 1700 eurų žalą, o šienapjovę pasiliko. Pretenzijų UAB „Agropara“ nebeturi. Jie norėjo įsigyti čekišką šienapjovę, o ne surinktą kinišką. Jai atitikties deklaracijos nereikėjo, nes pirko ne pagal paramą, o naudojimosi instrukciją atvežė. Jeigu būtų žinojusi, kad žoliapjovė ne čekiška ir jos plotis vietoje 2,50 m. pločio, tik 2,30 m, nebūtų jos pirkę.

2015 m. rugsėjo 18 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu su priedais nustatyta, kad nukentėjusioji V. Ž. pateikė dokumentus, pagrindžiančius šienapjovės „Praha GX265“ įsigijimą iš UAB „Agropara“, t. y. PVM sąskaitos faktūros Nr. AGP-0002164 kopiją, mokėjimo nurodymo kopiją, prekių perdavimo-priėmimo akto Nr. 01081 kopiją, pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 01081 kopiją (14 t., b. l. 55-56, 57-65).

2016 m. birželio 21 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad V. Ž. pateikė iš UAB „Agropara“ įsigytą prikabinamą diskinę šienapjovę „Praha GX265“ apžiūrai (14 t., b. l. 66-69).

2016 m. birželio 21 d. apžiūros protokolu ir jo priedais nustatyta, kad šienapjovės pjovimo dalies ilgis yra 2,30 m, ant prikabinamos dalies matosi pritvirtinta metalinė lentelė, kurioje yra užrašai: „Praha, Papynaujo k., Kvėdarnos sen., Šilalės raj. sav. LT-75342, Made in EU; Year 2014; TYPE GX265; Serial N. 14161, Kg 430“ (14 t., b. l. 70-74, 75-78).

2017 m. sausio 23 d. taikos sutartimi nustatyta, jog sudaryta taikos sutartis tarp UAB „Agropara“, atstovaujamos direktoriaus N. K. ir V. Ž., kuria šalys susitarė taikiai išspręsti tarpusavio reikalavimus, kilusius iš pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 01081. UAB „Agropara“ įsipareigoja sumokėti 1700 eurų V. Ž., o pastaroji atsisako visų pretenzijų UAB „Agropara“ ir N. K. atžvilgiu. Iš mokėjimo nurodymo Nr. 2555 nustatyta, kad UAB „Agropara“ 2017 m. sausio 24 d. pravedė V. Ž. 1700 eurų (22 t., b. l. 1-3, 4).

Nukentėjusioji V. B. parodė, jog maždaug prieš tris metus pas ją į namus užėjo vyriškis – A. Ž., kuris pasiūlė pirkti šienapjoves. Jiems reikėjo šienapjovės. A. Ž. siūlė pirkti, davė katalogus. Paskui A. Ž. vėl atvažiavo po savaitės ar dviejų ir tada jie užsisakė šienapjovę, sudarė pirkimo sutartį. Gegužės mėnesio pabaigoje vairuotojas atvežė šienapjovę. Tuo metu viena buvo namuose. Šienapjovė buvo supakuota. Jai šienapjovę paliko, davė popierius ir išvažiavo. Po kiek laiko tas A. Ž. atvažiavo pas kitą kaimyną ir jo paprašė padėti šienapjovę sukonstruoti, kadangi ji neatitiko pagal tą katalogą, tačiau pastarasis nemokėjo paaiškinti. Su šienapjove nupjovė gal 10 ha ir ji subyrėjo, sulūžo. Kai šienapjovė sulūžo, paskambino į „Agropara“, tik nežino su kuo kalbėjo. Pasakė, kad šienapjovė sulūžo, o buvo metams laiko garantinis remontas. Jai pasakė, kad atvažiuos ir suremontuos, tačiau reikės sumokėti už kelionę. Jie nutarė, kad neapsimoka mokėti už kelionę, todėl nusprendė patys šienapjovę remontuoti. Patys susiremontavo ir pjovė tais metais. Kitais metais vėl buvo tas pats, nes šienapjovė sugriuvo. Vežė į Mažeikius detalę gaminti, nes detalių ieškojo pirkti, tačiau negavo. Šiais metais pjovė su šienapjove, tačiau ji ir vėl sugedo, išbiro varžtai. Mano, kad juos labai apgavo. Po ko pas juos į namus atvažiavo tyrėjas iš Skuodo policijos ir pradėjo pasakoti, kad yra ne vienas toks nukentėjęs. Kadangi ji patyrė 3700 eurų turtinę žalą, tai tokiai sumai pareiškė civilinį ieškinį. Šiais metais sausio mėnesio pabaigoje paskambino iš UAB „Agropara“ ir siūlė sudaryti taikos sutartį. Ji sutiko, jai atlygino 2500 eurų ir paliko šienapjovę. Dabar pretenzijų nebeturi, atleido. Kieno gamybos šienapjovė buvo jai reikšmės neturėjo, kad tik gera šienapjovė būtų. Jai nesvarbu buvo, kad ji būtų čekiška. Davė naudojimosi instrukciją, lankstinukus, atitikties deklaracijos negavo. Nepamena, ar A. Ž. sakė, kad šienapjovė čekiška. Į „Agropara“ raštu pretenzijos nerašė.

2015 m. rugsėjo 16 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu su priedais nustatyta, kad nukentėjusioji V. B. pateikė dokumentu, susijusius su šienapjovės „Praha GX265“ įsigijimu iš UAB „Agropara“ (8 t., b. l. 161).

2016 m. gruodžio 2 d. daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti V. B. pateikta diskinės šienapjovės GX 265 naudojimo instrukcija ir diskinės šienapjovės GX 265 reklaminis lankstinukas (8 t., b. l. 162).

2016 m. birželio 20 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji V. B. pateikė diskinę šienapjovę „Praha GX265“ apžiūrai (8 t., b. l. 165).

2016 m. birželio 20 d. apžiūros protokolu ir jo priedais nustatyta, kad ant šienapjovės apsauginių skardų yra užrašas „Praha GX265“, ant rėmo yra specifikacijos lentelė su užrašais „Praha, Papynaujo k., Kvėdarnos sen., Šilalės r., Made in EU, YEAR – 2014, TYPE – GX265, Serial N. 14065, Kg. 430“. Taip pat ant jos šono yra užrašas „Praha GX265“. Išmatuotas pjovimo ilgis yra 2,30 m (8 t., b. l. 166, 167-170).

2017 m. sausio 25 d. taikos sutartimi nustatyta, jog sudaryta taikos sutartis tarp UAB „Agropara“, atstovaujamos direktoriaus N. K. ir V. B., kuria šalys susitarė taikiai išspręsti tarpusavio reikalavimus, kilusius iš pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 01108. UAB „Agropara“ įsipareigoja sumokėti 2500 eurų V. B., o pastaroji atsisako visų pretenzijų UAB „Agropara“ ir N. K. atžvilgiu. Iš mokėjimo nurodymo Nr. 2561 nustatyta, kad UAB „Agropara“ 2017 m. sausio 26 d. pravedė V. B. 2500 eurų (22 t., b. l. 20-22, 23).

Nukentėjusioji V. P. parodė, jog 2014 metais jiems reikėjo žoliapjovės ir kartu su vyru jos ieškojo internete, norėjo pirkti platesnę. Internete surado, kad Kvėdarnoje parduoda žoliapjoves. 2014 m. gegužės mėnesį vyras S. P. su jos broliu važiavo į Kvėdarną pirkti žoliapjovės, o pinigai už žoliapjovę buvo jos. Jie parvežė žoliapjovę, tačiau su ja nėjo pjauti. Nupjovė apie 20 ha pievos ir sugedo. Jiems svarbiausia buvo, kad ji pjautų, kaina buvo svarbi. Ten lyg čekų gamybos ji buvo. Metus laiko pjovė. Po šienapjovės nusipirkimo įvyko su vyru skyrybos ir jai atiteko šienapjovė, kadangi ji buvo pirkta už jos pinigus. Žoliapjovės ūžimas buvo ne toks, koks turėtų būti. Anksčiau turėjo lenkišką šienapjovę, kuri buvo 1,60 pločio, o šita buvo platesnė, virš 2 metrų. Su ta žoliapjove nupjovė apie 20 ha, tačiau ją vis remontavo, nes kažkas sulūžo. Ant šienapjovės buvo kažkoks lipdukas užklijuotas. Ji buvo čekų ar švedų gamybos. Laikraščiuose buvo straipsniai, kad žmonės yra nepatenkinti šienapjovėmis, todėl nusprendė ir ji ieškoti kompensacijos. K. T., tik neatsimena kur. Nelabai pamena, atrodo, kad jai paskambino. Žalos turėjo, nes dirbti nėjo su žoliapjove. Ją policijoje pripažino nukentėjusiąja, pareiškė civilinį ieškinį 2000 eurų sumai, nes patyrė turtinę žalą. Jai atlygino 1300 eurų, todėl sudarė taikos sutartį. Vėliau šienapjovę pardavė žmogui už 400 eurų. Jeigu būtų žinojusi, kad žoliapjovė pagaminta Kinijoje, tai gal jos ir nebūtų pirkusi, nes kinų prekės yra negeros, neina dirbti. Internete buvo parašyta, kad ji čekiška ar švediška. Dėl žoliapjovės garantinio remonto į UAB „Agropara“ nesikreipė, nes abejojo, ar kas važiuos. Patys remontavosi šienapjovę, kai ji sugriūdavo, detales pirko. Jai telefonu sakė, kad žoliapjovė pagaminta Čekijoje, tik nežino, su kuo kalbėjo, kas atsiliepė. Paskui sužinojo, kad žoliapjovė yra kiniška. Iš Pagėgių nepažįstami žmonės kalbėjo, kad laikraštyje rašė, jog žoliapjovė yra čekiška. Pretenzijų UAB „Agropara“ neturi, nori, kad baudžiamoji byla būtų jiems nutraukta.

2016 m. gruodžio 2 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolu su priedais nustatyta, kad nukentėjusioji V. P. pateikė dokumentus, pagrindžiančius šienapjovės „Praha GX265“ įsigijimą iš UAB „Agropara“, t. y. 2014 m. gegužės 28 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. 02018 kopiją su priedais, 2014 m. gegužės 28 d. priėmimo – perdavimo akto kopiją, mokėjimo kvito kopiją, patvirtinančią 13310 litų pervedimą UAB „Agropara“ (5 t., b. l. 13-14, 17-24).

2017 m. sausio 23 d. taikos sutartimi nustatyta, jog sudaryta taikos sutartis tarp UAB „Agropara“, atstovaujamos direktoriaus N. K. ir V. P., kuria šalys susitarė taikiai išspręsti tarpusavio reikalavimus, kilusius iš pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 02018. UAB „Agropara“ įsipareigoja sumokėti 1300 eurų V. P., o pastaroji atsisako visų pretenzijų UAB „Agropara“ ir N. K. atžvilgiu. Iš mokėjimo nurodymo Nr. 2553 nustatyta, kad UAB „Agropara“ 2017 m. sausio 24 d. pravedė V. P. 1300 eurų (21 t., b. l. 198-200, 201).

Liudytojas A. J. parodė, jog jiems reikėjo šienapjovės 2,65 m. pločio, o atvežė tik 2,30 m. pločio. Nulūžo šienapjovės hidraulis, kuris kabinasi prie traktoriaus. Pats susitvarkė šį gedimą, suvirino. Reduktorius kaito, diskas su peiliukais nulėkė. Sutvarkė ir diskai su peiliukais nebeskraido. Guolius reikėjo pakeisti. Strigo dantračiai, nutrūko vienas dirželis. Jis pats važiavo į bendrovę „Agropara“ ir jam patiko šienapjovė dėl normalios kainos – 14 000 litų su PVM. Tiek kainuoja lenkų ir vokiečių šienapjovės. Ant šienapjovės buvo užrašyta „Praha“. Bendrovė turėjo vieną šienapjovę kaip pavyzdį ir už mėnesio žadėjo gauti bei atvežti. Po kiek laiko atvežė žoliapjovę. Jis nusprendė ją išbandyti ir išvažiavo su traktoriumi, prie jo buvo prikabinta žoliapjovė ir jam nukrito prikabinimas, nulūžo ta „ausis“. Tada neskambino į bendrovę „Agropara“. Su priekaba parsivežė namo šienapjovę, ją suvirino. Išvažiavo antrą kartą ir gal nupjovė 20 metrų, tačiau išlėkė vienas diskas su dviem peiliais. Tepalai nebėgo. Parvažiavo namo ir skambino į „Agropara‘. Greitai atvažiavo ir išsivežė šienapjovę. Po to paskambino ir pasakė, kad negali duoti garantijos, nes jis pataikė ar į akmenį, ar kelmą. Tačiau tame lauke nerasi akmens, todėl telefonu aiškino, kad veržlė atsisuko. Jie nesutiko ir pareikalavo 1200 litų apmokėti už remontą. Apmokėjo per banką ir šienapjovę atvežė. Paskui vėl pjovė, tačiau buvo smulkių gedimų, diskas nusisukęs. Įdėjo diską, tačiau dirželis nutrūko. Pats tvarkėsi gedimus. Nepamena, ar pats klausė, ar „Agropara“ jam patvirtino, kad žoliapjovė yra čekiška. Jeigu būtų žinojęs, kad pagaminta ne Čekijoje, o Lietuvoje ar Kinijoje, tai vis tiek ją būtų pirkęs, nes jam svarbiausia buvo kaina.

Liudytojas A. B. parodė, jog pas jį namus buvo atvažiavę trys vyrai ir siūlė pirkti šienapjovę, pateikė lankstinuką. Jam patiko, sutarė ir nusipirko. Jis priėmė šienapjovę, tačiau šienapjovės netikrino. Išvažiavus pjauti nuskrido „lėkštė“. Ten pat susitvarkė, prisiveržė. Kitą dieną vėl nuskrido „lėkštė“ ir vėl ją prisiveržė. Kai nuskrido „lėkštės“, jis skambino į „Agropara“, tačiau niekas neatsakė. Paskui pats remontavosi. Jam rūpėjo kieno gamybos šienapjovė. Buvo perkama, kad buvo šienapjovės pavadinimas „Praha“. Iš pavadinimo „Praha“ nusprendė, kad ji yra čekiška. Jam niekas nesakė, kad šienapjovė yra čekiška. Šiai dienai ji neturi gedimų. Ant šienapjovės nematė lipduko. Po ko jis gavo šaukimą atvykti į Tauragės policiją.

Liudytojas M. K., dirbantis valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje Klaipėdoje, parodė, jog tuo metu dirbo Valstybinėje ne maisto produktų inspekcijoje Klaipėdos skyriuje. Nagrinėjamo įvykio metu galiojo Mašinų reglamentas. Trečioje pastraipoje yra aiškiai pasakyta, kad Valstybinė darbo inspekcija kontroliuoja kaip mašinos skirtos naudoti tik profesionaliems operatoriams atitinka techninio reglamento „Mašinų sauga“ nuostatas konstatuoti, aiškinti, rengti seminarus techninio reglamento taikymo klausimais. Šita funkcija, kurią norite panaudoti, nebuvo tuo metu priskirta inspekcijai. Prokuratūrai buvo pasakęs, kad ši funkcija nėra priskirta inspekcijai, tačiau niekas neregistravo. Visą procesą turėjo atlikinėti darbo inspekcija. Jie tyrė kaip naujo gaminio tiekimą į rinką reikalavimus, bet ne prekės, kurios yra pas naudotojus -ūkininkus. Yra du skirtingi dalykai. Tai buvo iš Tauragės apskrities VPK nusikaltimų tyrimo skyriaus persiųsta medžiaga ir FNTT raštas. Pirmoji tarnyba rašė, kad buvo galimai prekyba nekokybiškomis šienapjovėmis ir garantinio aptarnavimo netaikymas. Tai nebuvo inspekcijos nuostata. Antru klausimu persiųsta dėl techninės saugos reikalavimų neatitikimų ir kitų klausimų, susijusių su šių gaminių kilmės šalimi. Prekes rinkoje kontroliuoja Darbo inspekcija. Gavę persiųstus raštu kreipėsi su eile klausimų į UAB „Agropara“, kad pateiktų bandymų protokolus, deklaracijas, instrukcijas. Instrukcijas, deklaracijas buvo pateikę, tik vaikščiojo jų kelios versijos. Buvo klausimas, kurias laikyti pagrindinėmis ir kas neturėtų būti. Bandymų protokolų procese nepateikė. Buvo užklausimas pateikti prekių įsigijimo dokumentus, nes nebuvo aišku, kas yra gamintojas. Buvo reikalaujama pateikti įvežimo dokumentus. „Agropara“ kaitaliojo žoliapjovių modelius ir tai yra negalima. Įveža vienas žoliapjoves, tačiau rinkoje atsiranda kitos. Buvo nutarta su vadovais apžiūrėti naują rinkai paruoštą žoliapjovę. Buvo telefonu skambinta, procesas buvo organizuotas su darbo inspekcijos atstovu, kad rugsėjo 2 d. vyks gaminio apžiūra. Iš vakaro telefonu pranešė UAB „Agropara“ vadovui, kad tokia tarnyba atlikinės jų gaminio apžiūrą, kad nurodytu laiku pateiktų žoliapjovę. Atvyko iki Šilalės, pasikvietė policijos atstovą, tačiau nuvažiavus į UAB „Agropara“ jų niekas nepriėmė, nelaukė, durų niekas neatidarė ir į „Agropara“ patalpas neįėjo, jokio naujo rinkai paruošto gaminio neapžiūrėjo. Buvo priimtas sprendimas ir tai telefonu informavo savo vadovus, pasižiūrėti kaip vizualiai atrodo žoliapjovės. Grįžtant į Klaipėdą, pakeliui buvo apžiūrėtos dvi pas ūkininkų esančios žoliapjovės. Buvo informacija, kad žoliapjovės gali būti skirtingų modifikacijų, tipų. Tai ir pasitvirtino. Darbiniai velenai, kurie perduoda judesį iš traktoriaus į mašiną, buvo skirtingi. Vienas su prabuksavimo mova, o kitas - be jos. Viskas aprašyta akte. UAB „Agropara“ pripažino ir įvardijo save žoliapjovių gamintoju. Klausė, ką tai reiškia „Praha“ užrašas ant instrukcijų. Tai yra klaidinantis užrašas ir jis gali lemti ar prekės modelį, ar prekinį ženklą. Užklausė apie tai UAB „Agropara“, tačiau nieko neatsakė. Gamintojas pagaminęs gaminius, turi įvykdyti procedūras, numatytas Mašinų reglamente, o šitą procesą turėtų atlikinėti Darbo inspekcija, nes tai yra profesionalus gaminys ir jie privalo šį procesą vykdyti. Turi įvykdyti procedūras, gaminį išbandyti. Prieš bandymą turi būti parašyta to modelio instrukcija, deklaracija. Jeigu Lietuvos gamintojas - tai viskas tvarkoje, o jeigu gaminį įveža, tai išversti į valstybinę kalbą instrukciją su prierašu originalios instrukcijos vertimas. Turi būti paruoštos gaminio naudojimosi instrukcijos, atitikties deklaracijos. Techninė byla lieka pas gamintoją. Gaminio bandymo protokolai turi būti ir jais remiantis rašoma atitikties deklaracija. CE ženklas atrodo, kad buvo ant žoliapjovių. Jeigu gaminys nebūtų buvęs pažymėtas CE ženklu, jie nebūtų galėję parašyti deklaracijos. Reiškia CE ženklas buvo ir jis yra saugos ženklas, kuris patvirtina, kad tam gaminiui yra atliktos visos procedūros, yra naudojimosi instrukcijos, atitikties deklaracijos. Yra vienas iš ženklinimo reikalavimų CE ženklas, jame nurodoma: gamintojas, jo adresas, prekinis ženklas, modelis, modifikacija, gaminimo metai. Turėjo būti žoliapjovėms bandymų protokolai, jeigu jos buvo paženklintos CE ženklu. Jos turėjo būti išbandytos. UAB „Agropara“ nepateikė žoliapjovių bandymų protokolo, nenorėjo bendrauti su inspekcija. Tuo metu neturėjo informacijos, iš kur žoliapjovės pateiktos į rinką. Buvo manoma, kad jos yra pagamintos, o paskui paaiškėjo, kad jos yra lyg tai įvežtos ir situacija keitėsi. Jeigu žoliapjovės buvo importuotos, tai importuotojas negali keisti modelio, turi turėti įvežimo dokumentus, kurių inspekcija prašė. Gamintojas turėtų būti įvykdęs Mašinų reglamento procedūras ir gaminius paženklinęs CE ženklu. Buvo pateikta klaidinanti informacija. „Agropara“ savo raštu pripažino, kad žoliapjovės buvo įvežtos. Patikrinimo akte 4 punkte parašyta, kad deklaravo save gamintoju. „Agropara“ kitu pavadinimu įsiveža žoliapjoves, tačiau jų nematė. Grįžtant į Klaipėdą, užvažiavo pas dvi ūkininkes ir apžiūrėjo prie jų esančias žoliapjoves, kaip jos yra ženklintos. Ženklinimas privalo išlikti visą gaminio naudojimo laiką. Pas ūkininkų ant žoliapjovių buvo ženklinimai. Išvadose aiškiai sudėliota, kas nustatyta. Gamintojas nepateikė kuo remiasi. Jis pirma turi įvykdyti procedūrą, o paskui tik gaminį paženklinti, nes gal gaminys yra nesaugus. Reikia nemaišyti dviejų sąvokų - gaminio gedimas ir gaminio sauga. Sugedęs gaminys nereiškia, kad jis ir nesaugus. Saugą reglamentuoja standartai, direktyvos ir kiti nacionaliniai teisės aktai. Yra garantijos, kurias privalo vykdyti gamintojas, pardavėjas arba jo įgaliotas atstovas. Servisas turi nustatyti dėl kokių priežasčių jie sugedo, ar tai buvo konstrukcijos klausimas, nes konstrukcijos keisti kaip yra patvirtinta pagal išbandymą negalima. Tada atsirastų kitas modelis. Ar gaminys sugedo dėl netinkamo jo naudojimo, kaip šiuo metu žoliapjovė eksploatacijos metu, gal prikabino prie traktoriaus, gal perkrauta. Tai nėra susiję su produktų sauga. Patikrinimo aktu nustatė, kad pagamintos žoliapjovės yra nesaugios, kadangi jos neatitiko techniniame reglamente nurodytų punktų. Tvirtina šį aktą. Patikrinimo aktas buvo išsiųstas UAB „Agropara“. Jiems negrąžino pasirašyto. Inspekcija bendrovei nurodo apie mėnesį laiko, kad praneštų, ką ji darys su tuo produktu, tačiau iš „Agropara“ jokios informacijos negavo. Į proceso dalyvius klausimus liudytojas parodė, jog tarnyba negali važiuoti pas ūkininkus ir žiūrėti prekės, kurios yra naudojime, tačiau jis neturėjo kito kelio. Ženklinimas turi išlikti, bet kaip procesas, jie prašė UAB „Agropara“ pateikti tarnybai naują gaminį apžiūrai, tačiau jie to nevykdė. UAB „Agropara“ žoliapjovės nematė, nes jie nepateikė. Pas ūkininkus ant žoliapjovių buvo išlikęs ženklinimas. Kažkur užrašai buvo ne valstybine kalba ir tai yra pažeidimas. Kaip produktas, jis buvo paženklintas, bet tie gaminiai neturi naudojimo požymių, jie dar nebuvo įvesti į eksploataciją. Ž. ir J. apžiūrėjo žoliapjoves, jos buvo parduotos, bet ant jų nebuvo matyti naudojimo požymių. Pas Ž. žoliapjovės velenas buvo be praslydimo movos, o pas Jokšą – su praslydimo mova ir tai yra du skirtingi modeliai. Gaminys turi būti bandomas kartu su visuma. Instrukcijoje nėra nurodyta, kokiems traktoriams skirtas modelis. Instrukcijoje turi būti nurodyti traktoriai. Mašinų reglamentas to nenurodo. Instrukcijų pateikė daug ir jos buvo skirtingos. Atitikties deklaracijos buvo pateiktos dvi. Matė dvi instrukcijas. Pirmos buvo elektroninės versijos ir jos buvo skirtingos. Buvo neįvykdytos reglamento procedūros ir tai yra esmė, bandymų techninė byla nepateikta tarnybai. Nebuvo atlikti bandymai ir nepateikta inspekcijai dokumentų. Išvados pirmas punktas yra teisingas. Pati UAB „Agropara“ pripažino ir raštais patvirtino, kad yra žoliapjovių gamintoja. Gamintojas turi išduoti CE ženklo sertifikatus, deklaracijas. Iki deklaracijos surašymo gaminiui reikia atlikti bandymus. Darbo inspekcija turi kontroliuoti gaminius, kurie jau šiuo metu yra pas ūkininkus. UAB „Agropara“ privalėjo pateikti naują gaminį apžiūrai. Gamintojas pirmoje eilėje turi įvykdyti procedūrą, tik tada gaminį galima ženklinti CE ženklu. Prašė UAB „Agropara“ pateikti gaminio bandymų protokolą. Atitikties deklaracija turi būti pateikta kartu su naudojimosi instrukcija prie parduodamo daikto kiekvienam pirkėjui. Pas ūkininkus ant žoliapjovių buvo du CE ženklai, tačiau prieš ženklinant gaminius, pirma reikia įvykdyti procedūras. Pas ūkininkus apžiūrėjo žoliapjoves, nes UAB „Agropara“ nevykdė inspekcijos ar tarnybos reikalavimų ir neleido apžiūrėti gaminio. Žoliapjoves pripažino nesaugiomis, nes nėra atliktos procedūros, nepateikti dokumentai. Būtų UAB „Agropara“ inspekcijai pateikusi gaminio bandymų protokolus, jokių klausimų nebūtų. Dėl to padarė išvadą, nes neįvykdyta procedūra, todėl neleidžia gaminio ženklinti CE ženklu. Nėra atliktų procedūrų, nepateikti dokumentai, todėl gaminiai yra nesaugūs. Konstrukcijos niekas nenagrinės, kokybės klausimas nėra priskirtas inspekcijai ir tarnybai. Reglamente nėra sąvokos kokybė. Tam yra instrukcija, kad eitų nustatyti dėl ko gaminys sugedo, ar tai įvyko dėl naudojimo instrukcijos pažeidimo. Naudojimo instrukcijos buvo pateiktos eigoje. Instrukcijos turinį turi vertinti prieš atliekant gaminio bandymus. Jie instrukcijos turinio nevertino. Tyrimo eigoje gavo instrukciją. Kol nėra atlikti gaminiui bandymai, negalima rašyti deklaracijos ir ženklinti gaminio CE ženklu. Pirma reikia gaminį išsibandyti ir turėti dokumentus, juos pateikti inspekcijai. Žoliapjovės yra profesionalaus vartojimo prekė, todėl tik darbo inspekcija turi tikrinti ūkininkus.

Liudytojas R. D., dirbantis VĮ Mašinų bandymų stotyje vyresniuoju inžinieriumi, parodė, jog 2014 m. liepos 14 d. Valstybinė mašinų bandymų stotis gavo iš Žemės ūkio ministerijos raštą ir juo remiantis laboratorijos vedėja S. R. vizavo po šienapjovės bandymų padaryti išvadas. Prieš tai buvo ūkininko J. R. prašymas atlikti žoliapjovei „Praha“ techninę ekspertizę. Tai buvo R. pavesta kitai darbuotojai. 2014 m. birželio 26 d. turėjo užsakymą iš UAB „Agropara“ direktoriaus N. K. atlikti šienapjovės G-265 saugos ekspertizę. Šienapjovėms Lietuvoje nebebuvo gamintojų, užsakymų nebūdavo, todėl šitą sritį jie išbraukė iš akreditacijos srities. Gamintojas arba tiekėjas į rinką deklaruoja, kad gaminys yra saugus, rašo deklaraciją. Gali ir patys deklaruoti, kad žoliapjovė yra saugi. Yra pašalinių daiktų išmetimo bandymas. Gamintojas ir pats gali atlikti tokius bandymus, nes mašina nėra ketvirto priedo, kur reikalingas trečios šalies įsikišimas. Pagal UAB „Agropara“ užsakymą bandymai nebuvo atlikti, nes žoliapjovė nebuvo pilnai sukomplektuota, trūko apsauginių gaubtų, ne tie gaubtai buvo parinkti. Buvo numatę datą, kada atlikti žoliapjovės bandymus, turėjo atvežti apsauginį gaubtą, kuris skirtas šitai žoliapjovei. Paskui atvažiavo iš UAB „Agropara“ atstovai ir pasakė, kad jiems bandymai neaktualūs, todėl žoliapjovę išsiveža. Tuo viskas ir baigėsi. UAB „Agropara“ išsivežė žoliapjovę, tačiau jų įmonėje kilo didelis triukšmas. Jis neturėjo teisės surašyti ekspertizės akto, tačiau jam buvo įsakyta tai padaryti, todėl atvažiavo pas R. ir paėmė žoliapjovės apsauginį gaubtą ir pasinaudojo „Agropara“ žoliapjove. Pasinaudodami iš ūkininko R. paimtu gaubtu, padarė su žoliapjove bandymą. Bandymui naudojamas smėlio mišinys. UAB „Agropara“ atstovai pasakė, kad be jų leidimo naudoja žoliapjovę, todėl ją pasiėmė. Atliko bandymą ir surašė diskinės žoliapjovės aktą. Teko aplankyti keletą ūkininkų ir rado žoliapjovių apsauginius analogiškus gaubtus. Ekspertizės akte teisingai parašyti punktai. Jokio spaudimo nebuvo, ką nustatė, tas ir parašyta. Pagal bandymo metodiką yra atitinkamos priemonės ir bandymo zonoje metimo neturi būti. Viskas surašyta teisingai. Yra standartai kaip atlikti bandymus, yra metodika. Padaromi apsauginiai skydai, teritorija yra įtveriama į skydus 2 metrų aukščio ir pagal žoliapjovės plotį iki 6 metrų pločio ir 4 metrų ilgio. Skydai yra, kur galima fiksuoti išmetamus daiktus. Prie traktoriaus pritvirtinama žoliapjovė ir bet kas tai gali padaryti, nereikia trečios šalies įsikišimo, nes nėra ketvirto priedo mašina. Gali ir jie atlikti tokius bandymus, tik būna reti užsakymai. Jiems gamintojas sumoka už bandymus ir pats dalyvauja bandymuose. UAB „Agropara“ nusprendė patys įsivertinti žoliapjovę. Skydai yra iš popieriaus, kad neplyštų. Padaromas smėlio ir akmenukų mišinys, padaromi po 10 litrų kauburėliai, kurie išdėstomi kas 60 centimetrų. Žoliapjovė važiuoja per tą mišinį, kad būtų ką išsvaidyti. Tada žiūrima ant šitų skydų iki metro aukščio, kiek yra tų išmetimų. Yra surašomas bandymų protokolas. N. K. galėjo taip padaryti ir nereikia jokio išsilavinimo, tik surašyti bandymų protokolą. Prekių judėjimas yra laisvas, deklaruoja ne trečia šalis, o pats tiekėjas į rinką ar gamintojas mašinas. Techninė byla turi būti rašoma ir yra gamintojo atsakomybė. Jie rinkos neprižiūri. Nustatė, kad žoliapjovės yra nesaugios ir jų patekimas į rinką neatitinka. Aktas yra konsultacinio pobūdžio, nes nėra įpareigoti prižiūrėti rinką. Rinką prižiūri Darbo inspekcija. Į proceso dalyvių klausimus parodė, jog jų įstaiga nėra akredituota. Jam N. K. skambino ir jis paaiškino, kad jie patys gali išsibandyti žoliapjovę, nurodė dokumentus. Mašinų bandymų stotis neturi akreditacijos, surašyti aktą gali, tačiau nėra ekspertai. Techniniame reglamente parašyta, kas turi būti naudojimosi instrukcijoje. Pirmas punktas pasako, ar gaminys yra saugus. Jis savo parodymuose remiuosi reglamentu „Mašinų sauga“ . Jų įstaiga rinkos neprižiūri ir tai Darbo inspekcija privalo daryti. Jie vykdė ministerijos užsakymą, kuri reagavo į 16 ūkininkų skundą. Jis nenustatė, kad žoliapjovės gamintojas yra UAB „Agropara“. Žiūrėjo, kas yra ant gamintojo lentelės. Apie atitikties deklaracijas negali pasakyti. N. K. sakė, kad patys gali atlikti žoliapjovės bandymus.

Liudytojas A. Ž. parodė, jog prieš du metus dirbo UAB „Agropara“ vadybininku apie 2,5 metų. Jam reikėjo pardavinėti UAB „Agropara“ prekes, kurias bendrovė tuo metu turėjo, sudarinėti sutartis. Su automobiliu važinėdavo pas ūkininkus ir siūlydavo pirkti prekes. Buvo daug reklamų ir patys ūkininkai skambindavo L. K., o pastarasis jam pasakydavo ūkininkų adresą ir jis nuvažiuodavo. Jam sakė, kad turi tokias šienapjoves. K. K. dalyvaudavo su šienapjovėmis parodoje. Būdavo lankstinukų su „Praha“ šienapjovėmis, dar bendrovė turėjo ir kitų šienapjovių, todėl jis ūkininkams siūlydavo, rodydavo. Daug ūkininkų jau būdavo su L. K. suderinę sutarties sąlygas ir reikėjo tik pas juos nuvažiuoti ir sutartis sudaryti. Jis nežinojo, kur šienapjovės „Praha“ pagamintos, tokių duomenų neturėjo. Yra prekė ir jis prekiauja. Jis nuvažiuodavo pas ūkininkus ir siūlydavo pirkti tokias tai šienapjoves, parodydavo lankstinukus. Su šienapjovėmis dirbo tik 3-4 mėnesius, o daugiau dirbo su itališkomis šienapjovėmis. Paskui sužinojo, kur pagamintos šienapjovės „Praha“. Mažai kas klausė, kur šienapjovės pagamintos. Ūkininkams nesakė kieno šienapjovės gamybos ir jie neklausė. Paskui tik sužinojo, kad šienapjovės „Praha“ yra iš Kinijos. Kas buvo „Agropara“ svetainėje, tas prekes ir siūlė ūkininkams. Dėl jų kainų, tai žinojo, kokiomis kainomis prekiauti. Pasiskambindavo ir paklausdavo, ar galima nuleisti kažkiek kainas. Jis kainų nenustatinėjo, pasakė tokia kaina prekiauti ir viskas. Padarydavo sutartis ir persiųsdavo N. K.. Girdėjo ūkininkų nusiskundimus ir viską tvarkė N. ir L. K., o jis nesikišdavo. Nėra nei vienam ūkininkui sakęs, kad šienapjovės „Praha“ yra čekų ar vokiečių gamybos.

Liudytojas B. S. parodė, jog L. K. yra jo žentas. L. K. atsivežė žoliapjovę „Praha“ pas jį ir prašė išbandyti. Gyvena Šilutės r., Stemplių k., ir ūkininkauja. Nuvažiavo į pievą ir pjovė su žoliapjove. Pievoje buvo antra žolė, buvo žemės, kurią kurmiai išrausė. Jis prikabino žoliapjovę prie savo traktoriaus ir išvažiavo į lauką pjauti. Nupjovė 7 ha pievos ir šienapjovė pjovė normaliai, nesugedo. Nuo 1983 m. dirba su technika, pagal išsilavinimą yra technikas-mechanikas, gamybinio mokymo meistras. Jokių problemų nebuvo su ta šienapjove. Nežino, kieno gamybos yra šienapjovė „Praha“. Atliekant bandymus žoliapjovė pjovė labai gerai, jokių problemų nebuvo, akmenų nemėtė. Su tokia šienapjove jau keturis metus pats pjauna. „Praha“ šienapjovė geriau pjauna, yra geresnė kokybė, nes daugiau diskų. Po 50 ha kiekvienais metais nupjauna ir gedimų nėra buvę, tik tepalus pakeitė.

Liudytojas. V. M. parodė, jog galėjo būti 2014 metai, kai į namus atvažiavo vadybininkas ir pasiūlė pirkti šienapjovę. Turėjo apie 10 ha žemės ir jiems reikėjo šienapjovės. Vadybininkas atvažiavo, pasiūlė pirkti šienapjovę, paliko lankstinukus. Jam patiko šienapjovė ir ją nusipirko, o paskui ji pradėjo griūti. Vadybininko pavardės ir vardo neprisimena. Perskaitė šienapjovės dokumentus, ji ar „Praha“ vadinosi. Jam reikėjo šienapjovės, tačiau nesidomėjo, kieno ji gamybos. Kai atvežė šienapjovę, galvojo, kad ji yra čekų pagal pavadinimą. Jam davė naudojimosi instrukciją, atitikties deklaraciją. Šienapjovę naudojo pagal instrukciją, ją kieme išbandė. Paskui išvažiavo išbandyti, tačiau pradėjo bėgti tepalai. Viską susivaržė, patikrino tepalus ir po kiek laiko išvažiavo pjauti. Pusdienį pjovė ir guoliai sulūžo. Dėl gedimo į „Agropara“ neskambino, o pats pasikeitė šienapjovei guolius. Šienapjovė gedo, tačiau į „Agropara“ nesikreipė. Ji buvo trumpesnė negu nurodyta lankstinuke. Vadybininkas sakė, kad šienapjovė pagaminta Čekijoje, o Kinijoje pagamintos nebūtų pirkęs.

Liudytojas S. P. parodė, jog internete pasižiūrėjo ir su buvusia žmona V. P. nusprendė nusipirkti žoliapjovę. Žmona paprašė jo nuvažiuoti parvežti žoliapjovę, kuri kainavo ar 12 000 litų. Žoliapjovės neišbandė, ją parsivežė į namus. Jis su žoliapjove nepjovė, nes pati nukentėjusioji V. P. su ja pjovė. 2014 m. pavasarį pirko žoliapjovę. Ieškojo šienapjovės platesnės, kaina atitiko. Internete rašė, kad ji čekų gamybos. Važiavo netoli Kvėdarnos pirkti šienapjovę. Viskas buvo jo vardu, sutartį pasirašė, tačiau jos neskaitė, nes buvo jam neįdomu. Asmeniškai sau žoliapjovės nepirko, pinigai buvo ne jo, jis tik ją parvežė. Gal ir buvo naudojimosi instrukcija. Jam tos žoliapjovės nereikėjo, todėl su ja nepjovė, o po to su žmona išsiskyrė ir nežino, ar žoliapjovė gedo. Buvo skelbime parašyta, kad žoliapjovė yra čekiška, gal kur ir buvo ant šienapjovės užklijuota lentelė, tačiau nepamena, jam buvo nesvarbu. Jis tik surinko žoliapjovę, suvaržė ir pažiūrėjo, ar ji pjauna. Buvusi žmona pjovė su žoliapjove. Prie reduktoriaus nutrūko varžtai, ar nuo šienės, kai buvusi žmona su ja pjovė. Jis tvarkė šienapjovę, o paskui nežino, kas jai sugedo.

Liudytojas J. O. parodė, jog dukra M. Ž. yra ūkininkė. Pas juos atvažiuodavo „Agropara“ agentas, kuris siūlė pirkti šienapjoves. Buvo puikus lankstinukas. Turėjo lenkišką šienapjovę, kuri buvo siaura, maža. Agentas važiavo daug kartų, jo pavardė yra D. Ū.. Daugelis žmonių atsisakė pirkti, o jis susigundė. 2014 m. gegužės mėnesį atvežė šienapjovę ir tuo metu buvo vėlus vakaras. Paliko šienapjovę, pasirašė, kad ją priėmė. Po kiek laiko žoliapjovę prikabino prie traktoriaus ir išniro varžtai. Tada skambino į „Agropara“, kuri atsiuntė techniką. Pajungė šienapjovę ir žiūrėjo, kaip ji veikia. Iš pradžių pasigirdo didžiulis garsas, o technikos prižiūrėtojas nuo žoliapjovės nuėjo gal 50 metrų toliau, kad kažkas iš jos neišlėktų. Po 5-10 minučių po šienapjove buvo balos tepalų. Šienapjovė buvo nauja, dar nenaudota. Jie pasakė, kad jos nenaudos, nes neįmanoma su ja dirbti, išbėga tepalas. Toliau rašė „Agropara“ pretenzijas, prasidėjo teismai civilinėse bylose. Norėjo žoliapjovę iš karto išmainyti į kitą, prašė ją priimti atgal ir grąžinti pinigus arba išmainyti į itališką šienapjovę. „Agropara“ su tuo nesutiko, todėl taip ir paliko. Šienapjovės nenaudojo. Mechanikas pakeitė persisukusį varžtą ir išvažiavo. Paskui sužinojo, kad žoliapjovės yra iš Kinijos, o ne iš Čekijos. Agentas buvo įtikinęs, kad žoliapjovė yra iš Čekijos, kuri gamina traktorius Zetor. Ši firma gamina neblogus traktorius, todėl galvojo, kad ir žoliapjovė bus gera. Tos firmos technika nebrangiai kainuoja palyginus su kitomis. Pasirodo, kad „Praha“ pavadinimas buvo uždėtas akims apmulkinti. Jie įsivaizdavo, kad žoliapjovė bus čekų gamybos prieš perkant, nors prekės nematė. Atvežė žoliapjovę, ją iškrovė. Lankstinukas buvo gražus, atitikties deklaracija buvo neaiški, naudojimosi instrukcija buvo surašyta primityviai. Kas pradėjo su žoliapjovėmis pjauti, tai jos visiems sugedo, o kai atvažiuodavo iš „Agropara“ atstovai dėl garantinio remonto, jie pripažindavo, kad jos sugedo dėl pirkėjų kaltės. Jis pats nepjovė su žoliapjove, tik kieme su „Agropara“ mechaniku ją paleido, kuri buvo prikabinta prie traktoriaus. Ji taip ir liko stovėti. Į pievą iš viso nevažiavo su žoliapjove ir nepjovė. Su „Agropara“ norėjo išspręsti problemą su žoliapjove, norėjo, kad pinigus atiduotų arba ją pamainytų į itališką, tačiau niekas nereagavo. Žoliapjovės buvo dvejopos. Iš pradžių atvežė rožinės spalvos, tačiau pagal katalogą neatitiko šienės ilgis. Paskui tą žoliapjovę išvežė ir tuoj pat atvežė kitą, kurios skyrėsi tik spalva ir rėmas, o šienė, reduktorius, mechanizmai buvo tokie pat. Faktiškai kita šienapjovė buvo tokia pat ir su ja kieme atliko bandymą. Sutiko primokėti už antrą žoliapjovę. Pirma kainavo 12 000 litų, o antra - 13 000 litų su virš. Antras variantas buvo toks pats, kaip ir pirmas. Jis buvo atvažiavęs į bendrovę ir norėjo turimą žoliapjovę išmainyti į itališką, tačiau bendrovė atsisakė. Jis turi įgaliojimą pasirašyti už dukrą M. Ž.. Pirmą kartą jis pasirašė sutartį, o kai žoliapjovę pakeitė ir atvežė antrą kartą, tai jau pasirašė M. Ž.. Jie kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka. Dukra kreipėsi, nes ji yra ūkininkė, o jis buvo kaip liudytojas byloje. Toje byloje sudarė taikos sutartį. Jis į spaudą nesikreipė, o televizijai kalbėjo tą patį, ką ir dabar kalba. N. K. dabar pretenzijų neturi ir tegul pagal įstatymus teismas sprendžia.

2015 m. sausio 5 d. Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos sprendimu laikinai uždrausta tiekti, siūlyti tiekti į rinką ir demonstruoti UAB „Agropara“ diskines žoliapjoves „Praha GX-265“, kadangi produktas gali būti pavojingas, neparengtos techninės bylos, neparuoštos naudojimosi instrukcijos bei EB atitikties deklaracijos (2 t., b. l. 41-42).

2014 m. lapkričio 13 d. Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos patikrinimo akte Nr. 1MK-55 nurodyta, kad inspekcija iš pateiktų dokumentų nustatė, kad diskinių žoliapjovių (šienapjovių) „Praha GX265“ gamintojas yra UAB „Agropara“, Dvaro g. 6, Papynaujo k., Kvėdarnos sen., Šilalės r. sav. UAB „Agropara“ inspekcijai nepateikė dokumentų, kuriais remiantis pagamintas žoliapjoves „Praha GX265“ ženklino CE saugos žymeniu. Bendrovėje gaminamos žoliapjovės yra nesaugios, nes neatitinka techninio reglamento Mašinų sauga p.12.1, p. 12.2, p. 12.3, p. 12.4, p. 12.5 reikalavimų (2 t., b. l. 43-46).

2014 m. liepos 1 d. Techninės priežiūros tarnybos raštu Nr. 2S-162 nustatyta, kad UAB „Agropara“ atitikties deklaracija neatitinka Mašinų saugos reglamento, kuriuo perimta E. P. ir Tarybos direktyva 2006/42/EB, 2 priedo A skyriuje nurodytų reikalavimų (2 t., b. l. 47).

2014 m. rugpjūčio 4 d. Valstybinės mašinų bandymo stoties prie Žemės ūkio ministerijos diskinės žoliapjovės ekspertizės akte nurodyta, kad, apžiūrėjus diskines žoliapjoves GX265, nustatyta, jog žoliapjovė neatitinka ISO 17101-1 reikalavimų dėl neužtikrinamos apsaugos nuo išmetamų objektų (neatitiktinis standarto LST EN ISO 4254-12:2012 6.2 p.). Naudojimo instrukcijoje informacijos pateikimas neatitinka ISO 3600 reikalavimų, nes nėra informacijos apie gamintoją, nėra žoliapjovės identifikavimo ir techninių duomenų (neatitiktinis standarto LST EN ISO 4254-12:2012 7.1.1 p. ir techninio reglamento „Mašinų sauga“ 1.7.4.2 p.). Iš pateiktos informacijos ženklinimo lentelėje neįmanoma nustatyti gamintojo. EB atitikties deklaracijoje teigiama, kad rotacinės diskinės žoliapjovės GX265 atitinka standarto LST ISO 4254-12:2012 bei Mašinų direktyvos 2006/42/EB nuostatas, remiantis „atitiktį patvirtinančiu“ dokumentu „Certificate of Adequacy, Nr. GB/1067/3213/11“, kuris išduotas 2011-02-22, t. y. metais anksčiau nei įsigaliojo LST EN ISO 4254-12:2012. Duota išvada, kad rotacinės žoliapjovės GX265 yra nesaugios, jų patekimas į rinką (pardavėjas UAB „Agropara“) neatitinka techninio reglamento „Mašinų sauga“ IV skyriaus „Patekimas į rinką ir pradėjimas naudoti“ reikalavimų (2 t., b. l. 48-50).

Valstybinės mašinų bandymų stoties prie Žemė ūkio ministerijos Mašinų bandymų laboratorijos bandymų protokole (2014-07-30 konstatuota, kad žoliapjovė GX265 neatitinka -standarto LST EN ISO 4245-12:2012:5.7; 6.2; 6.3; 7.1.1; 7.2.1 punktų reikalavimų, - standarto 4254-1 8.3 punkto reikalavimų,- standarto ISO 17101-1 4.7.3 punkto reikalavimų (6 t., b. l. 54-81).

2016 m. gruodžio 1 d. daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti internetinio tinklapio www.statscrop.com išrašai, kuriuose pateikti internetinio tinklapio www.prahaagro.cz domeno pragaagro.cz duomenys bei nustatyta, kad UAB „Agropara“ direktorius N. K., gyv. Papynaujo k., Šilalės r., mobilaus ryšio telefono numeris 8 611 16026, 2014 m. sausio 30 d. kreipėsi į UAB „Interneto vizija“, kad ši suteiktų jo turimam interneto tinklapiui domeną prahaagro.cz ir patalpintų jį savo serveryje, jog interneto tinklapis www.pragaagro.cz būtų pasiekiamas vartotojams. Interneto tinklapis buvo koreguotas 2014 m. balandžio 24 d., o 2015 m. sausio 30 d. interneto domeno vardas pragaagro.cz buvo panaikintas (2 t., b. l. 67-68).

2015 m. rugsėjo 3 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu su priedais nustatyta, kad liudytojas R. D. pateikė 2014 m. birželio 26 d. UAB „Agropara“ užsakymo dėl bandymų kopiją, 2014 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos rašto kopiją, 2014 m. liepos 14 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos rašto su priedais kopiją, diskinės žoliapjovės „Praha GX“ bandymų protokolo kopiją (6 t., b. l. 44-82).

2014 m. birželio 26 d. UAB „Agropara“ užsakymu dėl bandymų nustatyta, kad UAB „Agropara“ direktorius N. K. prašė atlikti pakabinamos diskinės žoliapjovės „GX265“ bandymus (6 t., b. l. 48).

2014 m. liepos 14 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos raštu su priedais nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija kreipėsi į Valstybinę mašinų bandymų stotį prašydama įvertinti, ar UAB „Agropara“ žemės ūkio technika atitinka deklaracijose ir prekių sertifikatuose numatytus parametrus (6 t., b. l. 51-53).

2014 m. liepos 30 d. patvirtinto diskinės žoliapjovės „Praha GX“ bandymų protokolu nustatyta, kad žoliapjovė „GX265“ neatitinka standarto LST EN ISO 4254-12:2012: 5.7; 6.2; 6.3; 7.1.1; 7.2.1 punktų reikalavimų, standarto 4254-1 8.3 punkto reikalavimų, standarto ISO 17101-1 4.7.3 punkto reikalavimų (6 t., b. l. 54-82).

2015 m. gruodžio 30 d. Šilalės rajono apylinkės teismui pateiktos A. S. universiteto Žemės ūkio inžinerijos fakulteto ekspertizės ataskaitos nustatyta, kad žoliapjovę “Praha GX265“ eksploatuoti yra nesaugu, taip pat ji nepilnai tenkina kokybės reikalavimus (17 t., b. l. 145-153).

2015 m. rugpjūčio 17 d. gauto Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos raštu Nr. 7R-821 nustatyta, kad UAB „Agropara“ su 2013 m. lapkričio 4 d. prašymu kreipėsi dėl konsultacijos. Prašyme nurodoma, kad UAB „Agropara“ ketina užsakyti ir į Lietuvos Respubliką importuoti Kinijos Liaudies Respublikoje pagamintas pakabinamas diskines šienapjoves (žoliapjoves) (18 t., b. l. 162-164).

2015 m. rugpjūčio 4 d. atliktos kratos ir jo priedais nustatyta, kad adresu Dvaro g. 6., Papynaujo k., Kvėdarnos sen., Šilalės r., UAB „Agropara” patalpose atliktos kratos metu, be kitų daiktų, rasta ir paimta: kompiuterio procesorius „Cooler Master“, įvairūs buhalteriniai dokumentai, atitikties deklaracijos, „Praha“, „Praha GX265“ lipdukai bei kiti įvairūs daiktai ir dokumentai, kurie susiję su šienapjovėmis „Praha” (20 t., b. l. 79-107).

2015 m. spalio 21 d. specialisto išvada Nr. 40-(G1-219)-IS1-906-(13.2) nustatyta, kad apžiūrėtas kratos metu paimtas stacionarusis kompiuteris „Cooler Master“, Nr. (duomenys neskelbtini) (22 t., b. l. 122-127).

2016 m. gruodžio 1 d. daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėtas DVD diskas Nr. 40-5-LK-184/15, kuriame buvo informacija, ištraukta iš UAB „Agropara“ direktoriaus N. K. stacionaraus kompiuterio „Cooler Master“. Rasti 7 bylai reikšmės turintys failai, kurių pavadinimuose yra žodžiai „Atitikties deklaracija Praha“. (22 t., b. l. 128).

Dėl kaltinamajam N. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų

Dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo

Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti.

Pažymėtina, kad sukčiavimas gali pasireikšti nukentėjusįjį apgaule įtraukiant į jam nenaudingą sandorį ir taip užvaldant svetimą turtą. Viena vertus, civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama ar perleidžiama teisėtai, t. y. sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrąją valią. Kita vertus, turto savininko įtraukimą į tokio pobūdžio sandorius gali lemti ir kitos šios sandorio šalies nesąžiningas elgesys. Tačiau pats savaime nesąžiningas sandorio šalies elgesys dar nereiškia sukčiavimo sudėties požymių buvimo jo padarytoje veikoje. Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar kitos turtinės naudos įgijimo būdas. Naudojant apgaulę turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas ir dėl kaltininko ketinimų, tai gali būti daroma įvairiais būdais. Tačiau visų jų esmė pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą. Tokia apgaulė turi būti esminė įtraukiant nukentėjusįjį į jam nenaudingą sandorį (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012). Pažymėtina, kad apgaulė laikoma esmine tada, kai nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl sutarties sudarymo ir turto ar turtinės teisės perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą ar turtinę teisę, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2011).

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajame akte esminis apgaulės panaudojimas siekiant apgaule įgyti svetimą turtą kaltinamiesiems inkriminuojamas tame, kad kaltinamasis N. K. įkurtame internetiniame tinklapyje www.prahaagro.cz (čekų kalba) bei reklaminiuose lankstinukuose platino tikrovės neatitinkančią informaciją apie parduodamas tariamai čekų gamybos šienapjoves pavadinimu „Praha“, nurodant, kad UAB „Agropara“ yra „Praha“ atstovas ir siūlė Lietuvos ūkininkams įsigyti tariamai čekų gamybos šienapjoves pavadinimu „Praha“, garantuodamas, kad prekė yra kokybiška, techniškai tvarkinga bei atitinkanti Europos bendrijos atitikties deklaracijai keliamus reikalavimus, sertifikuota, pateikdama pagamintus netikrus dokumentus – atitikties deklaracijas, kurios tariamai atitinka Europinius standartus ir Mašinų direktyvos 2006/42/EB nuostatas, Lietuvos ūkininkams pardavė Kinijoje pagamintas šienapjoves (duomenys neskelbtini).

Tiek iš rašytinės baudžiamosios bylos medžiagos, tiek iš teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų, apklaustų liudytojų R. D. ir M. K. parodymų nustatyta, kad UAB „Agropara“ yra šienapjovės „PRAHA GX265“ gamintojas. Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos 2014 m. lapkričio 13 d. patikrinimo akte Nr. 1MK-55 konstatuota, kad diskinių žoliapjovių (šienapjovių) Praha GX 265 gamintojas yra UAB „Agropara“, Dvaro g. 6, Papynaujo k., Kvėdarnos sen., Šilalės r. sav. (2 t., b. l. 43-46). Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-847-162/2015 (2 t., b. l. 26-40) pripažino, kad remiantis Techninio reglamento 6.9 punktu, kuriame nustatyta, jog gamintojas tai bet koks fizinis arba juridinis asmuo, kuris projektuoja ir (arba) gamina mašinas ar iš dalies užbaigtas mašinas, kurias aprėpia Mašinų direktyvos 2006/42/EB taikymo sritis bei atsako, kad šios mašinos ar iš dalies užbaigtos mašinos atitiktų Mašinų direktyvos 2006/42/EB nuostatas, siekiant savo vardu ar prekiniu ženklu jas pateikti į rinką arba naudoti pačiam. Nesant pirmiau apibrėžto gamintojo, bet koks fizinis ar juridinis asmuo, pateikiantis į rinką ar atiduodantis naudoti mašinas ar iš dalies už baigtas mašinas, kurias aprėpia Mašinų direktyvos 2006/42/EB taikymo sritis, turi būti laikomas gamintoju. Atsižvelgiant į tai, UAB „Agropara“ yra laikoma šienapjovių „PRAHA GX 265“ gamintoja, todėl paneigtina kaltinamajame akte nurodyta aplinkybė, kad kaltinamieji pardavinėjo kiniškas šienapjoves.

Kaltinamajame akte esminis apgaulės panaudojimas taip pat yra nurodomas į tai, jog buvo sukurtas internetinis tinklapis www.prahaagro.cz (čekų kalba) bei reklaminiuose lankstinukuose buvo platinama tikrovės neatitinkanti informacija apie parduodamas tariamai čekų gamybos šienapjoves pavadinimu „Praha“, nurodant, kad UAB „Agropara“ yra „Praha“ atstovas.

Kaltinamasis N. K. teisiamajame posėdyje paaiškino, jog tinklapį www.prahaagro.cz (čekų kalba) sukūrė, nes turėjo planų šienapjovėmis prekiauti Čekijoje, su kuria turėjo ryšių, planavo plėstis į eksportą ir buvo orientuotas į kitas ES šalis. Ši kaltinamojo pateikta aplinkybė nėra paneigta ir yra logiška. Be to, kaltinamasis N. K. taip pat paaiškino, jog jis aiškinosi su teisininkais, ar gali šienapjoves pavadinti „Praha“ ir jam buvo atsakyta teigiamai. UAB „Agropara“ nėra užpatentavusi prekinio ženklo „Praha GX265“, jų bendrovė pati sukūrė diskinės šienapjovės „Praha GX265“ prekės ženklą, jį naudodavo ant šienapjovių. Tačiau Lietuvos Respublikos įstatymai ir nenumato privalo prekės ženklo registravimo. Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad N. K. pateiktas kaltinimas dėl šių duomenų pateikimo parduodant į rinką šienapjoves, nepasitvirtino.

Atskirai pasisakytina dėl kaltinime nurodytų aplinkybių, kad UAB „Agropara“ ir N. K. garantavo pirkėjams, jog jų parduodama prekė yra kokybiška, techniškai tvarkinga bei atitinkanti Europos bendrijos atitikties deklaracijai keliamus reikalavimus, sertifikuota ir pirkėjams pateikė pagamintus netikrus dokumentus – atitikties deklaracijas, kurios tariamai atitinka Europinius standartus ir Mašinų direktyvos 2006/42/EB nuostatas.

Šioje baudžiamojoje byloje N. K. buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį. Teismas daro išvadą, kad dėl to, ar UAB „Agropara“ pateikiama į rinką šienapjovė buvo kokybiška, saugi, ar atitiko EB standartus privalo rūpintis ir aiškintis atitinkamos valstybės institucijos bei priimti atitinkamus sprendimus. Tačiau nemano, kad tai yra BK 182 straipsnio 2 dalyje ar 300 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, požymiai. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, šioje byloje tai darė Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos, kurie atlikę patikrinimą, 2015 m. sausio 5 d. Nr. 1VB-1 priėmė sprendimą laikinai uždrausti tiekti, siūlyti tiekti į rinką ir demonstruoti produktą, kol bus atlikti produkto saugos įvertinimai, patikrinimai ir kontrolė, valstybinė produktų saugos ekspertizė. Teismas neturi tokių duomenų, jog šis sprendimas nebūtų vykdomas ir daro išvadą, jog šiuos santykius reglamentuoja ne baudžiamosios, o administracinės teisės normos.

Teisminio nagrinėjimo metu apklausus 47 nukentėjusiuosius esminis apgaulės panaudojimas buvo nukreiptas į tai, ar nukentėjusiesiems turėjo reikšmės, jog jų įsigyjama šienapjovė yra čekų gamybos. Teisiamojo posėdžio metu išklausius nukentėjusiųjų parodymus darytina išvada, jog nukentėjusiesiems sudarant sutartis su UAB „Agropara“ nerūpėjo, ar šienapjovės atitinka Europinius standartus ir panašiai, nereikėjo atitikties deklaracijų, dauguma iš jų net nežinojo, kad turi būti pateikiamos atitikties deklaracijos. Atitikties deklaracijos reikėjo ūkininkams, kurie šienapjoves įsigijo pagal paramą ir jiems atitikties deklaracijos buvo pateiktos.

Nukentėjusieji D. S., R. B., R. J., A. O., A. D., S. T., M. Ž., V. K., S. Ž., K. S., V. Ū. dėl minėtų šienapjovių kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka ir civilinėse bylose bylos buvo baigtos, sudarius taikos sutartį su UAB „Agropara“. Susipažinus su civilinėse bylose priimtais procesiniais sprendimais, nukentėjusieji reiškė pretenzijas ne dėl to, kad įsigijo ne čekiškas šienapjoves, tačiau pagrindinis reikalavimas buvo susijęs su parduoto daikto kokybe.

Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog su visais nukentėjusiaisiais buvo sudarytos pirkimo – pardavimo sutartys. Analizuojant pirkimo – pardavimo sutarčių turinį, priede Nr. 2 (prekių specifikacija) nurodytas pardavimo objektas – markė: „PRAHA“ GX265 ir jos techniniai parametrai. Nė vienoje sutartyje, nė viename punkte nėra nurodyta, kad šienapjovė „PRAHA“ GX265 yra pagaminta Čekijoje. Nukentėjusieji sutartis pasirašė. Taip pat pasirašė prekių priėmimo - perdavimo aktus, parduodamai prekei buvo suteikiamas dvylikos mėnesių garantinis laikotarpis.

Byloje taip pat yra pateiktas lankstinukas kaip daiktinis įrodymas, kuris teisiamajame posėdyje buvo ištirtas ir apžiūrėtas bei ant minėto lankstinuko nenustatyta, jog šienapjovė buvo pagaminta Čekijoje, yra tik užrašas diskinė šienapjovė „Praha GX265“, šienapjovės techniniai duomenys bei nurodyta Praha atstovas UAB „Agropara“, Papynaujo k., Kvėdarnos sen., LT-75324 Šilalės r. sav. bei internetinis tinklapis www.prahaagro.cz. Užrašo, kad šienapjovė pagaminta Čekijoje, nėra.

Byloje taip pat pateikta diskinės šienapjovės GX265 „PRAHA“ naudojimo instrukcija, kurioje taip pat nėra užrašo apie pagaminimą Čekijoje. Tokiu būdu, teismas daro išvadą, jog šioje situacijoje ir patys nukentėjusieji nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi. Teismas nukentėjusiųjų veiksmus šioje situacijoje vertina pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Protingas elgesys įpareigoja veiksnų nukentėjusįjį domėtis savo teisėmis ir pareigomis sudarant sandorius, įvertinti tokių sandorių finansinę riziką, kreiptis pagalbos į atitinkamas teisines institucijas, kurios galėtų suteikti teisinę pagalbą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K–410/2014).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog visi nukentėjusieji į policiją buvo kviečiami atvykti šaukimais arba pas juos į namus atvykdavo ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir klausdavo, ar pastarieji pirko šienapjovę, ar neturi pretenzijų ir tokiu būdu šioje byloje atsirado 47 nukentėjusieji. Analizuojant šių nukentėjusiųjų parodymus nustatyta, jog nukentėjusieji, išskyrus tuos, kurie kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka - D. S., R. B., R. J., A. O., A. D., S. T., M. Ž., V. K., S. Ž., K. S., V. Ū., UAB „Agropara“ raštu pretenzijų dėl įsigytų šienapjovių kokybės, gedimų nesikreipė. Dauguma nukentėjusių teisiamajame posėdyje nurodė, jog dėl gedimų skambindavo į UAB „Agropara“ telefonais. UAB „Agropara“ sureaguodavo visais atvejais, atvažiuodavo, išveždavo šienapjoves, atveždavo kitas, remontuodavo ir panašiai. Tačiau nukentėjusiųjų nepasitenkinimas buvo dėl to, jog kai kuriais atvejais esant garantiniam aptarnavimui, UAB „Agropara“ reikalaudavo susimokėti už remontą, nes atlikę remontą nustatydavo, kad tai paties pirkėjo kaltė, nors nukentėjusieji buvo įsitikinę, kad ne dėl jų kaltės sugedo šienapjovės, tai kėlė nukentėjusiųjų pasipiktinimą. Be to, iš nukentėjusiųjų parodymų teisiamojo posėdžio metu matyti, jog nukentėjusiesiems svarbiausia buvo įsigyto daikto – šienapjovės „PRAHA GX265“ kokybė ir kaina, o ne gamintojo kilmės šalis.

Taipogi, pažymėtina, jog nukentėjusiesiems A. J., E. K., J. P., K. S., A. K., N. L., A. B., R. B., V. B., V. Ū. nerūpėjo, kur pagaminta šienapjovė PRAHA GX 265, apgaulė jų atžvilgiu panaudota nebuvo, jiems svarbiausia buvo parduodamo daikto kokybė, kad šienapjovė veiktų ir su ja galėtų dirbti, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar šie asmenys baudžiamoje byloje iš viso turėjo būti pripažinti nukentėjusiaisiais.

Be to, baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog UAB „Agropara“, atstovaujama N. K., paskelbus apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, šioje ikiteisminio tyrimo byloje su nukentėjusiaisiais A. S., J. R., Juozu A. L., E. L., Z. S., V. P., V. D., S. K., J. M., J. A., A. J., E. K., R. Ž., J. P., G. N., J. Z., K. K., K. S., A. K., V. P., J. B., N. L., K. Š., A. B., E. P., R. J., R. B., V. Ž., V. B., V. P. iki kaltinamojo akto surašymo - 2017 m. vasario 1 d. bei su nukentėjusiaisiais V. U., D. A., N. K., J. P., A. M., A. M. iki 2017 m. vasario 6 d., sudarė taikos sutartis, UAB „Agropara“ atlygino visiems padarytas turtines žalas, o pastarieji atsisakė visų pretenzijų UAB „Agropara“ ir N. K. atžvilgiu.

Pažymėtina, jog su nukentėjusiaisiais D. S., R. B., R. J., A. O., A. D., S. T., M. Ž., V. K., S. Ž., K. S., V. Ū., kurie kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka civilinės bylos užbaigtos taip pat taikos sutartimis, todėl visiems nukentėjusiesiems šioje baudžiamojoje byloje civiliniai ieškiniai yra atlyginti.

Baudžiamosios teisės priemonės yra „ultima ratio“ (kraštutinės priemonės), kai dėl tyčinių kaltininko veiksmų kitomis teisinėmis priemonėmis negali būti apginamos nukentėjusiojo teisės. Baudžiamoji atsakomybė šiuo atveju turėtų atsirasti tik tuo atveju, kai nukentėjęs asmuo negali apginti savo pažeistų teisių civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pabrėžė, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės bylos Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011). Tai derinasi ir su konstitucine jurisprudencija, kurioje ne kartą konstatuota, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms, ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos pačios griežčiausios priemonės – bausmės. Dėl to kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis, visuomenės poveikio priemonėmis ar panašiai – K. T. 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Sutarties nevykdymo teisiniai padariniai – sutartinė civilinė atsakomybė – kyla, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 str. 3 d.). Šioje byloje nenustatyta, jog sutartys tarp nukentėjusiųjų ir UAB „Agropara“, atstovaujamos N. K., buvo sudarytos panaudojant esminę apgaulę, ir taip įtraukiant nukentėjusiuosius į jiems nenaudingus sandorius. Teismas nemano, jog nagrinėjamoje byloje nustatyti UAB „Agropara“ ir N. K. veiksmai, sudaro pagrindą civilinių teisinių santykių transformacijai į baudžiamuosius teisinius santykius, kadangi jų teisei priešingas elgesys iš esmės neapsunkino nukentėjusiųjų galimybių pažeistą teisę ginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis bei nepavertė jos neįmanoma realizuoti. Atvirkščiai – UAB „Agropara“, atstovaujama N. K., nuo nukentėjusiųjų nepasislėpė, su jais derėjosi, ieškojo būdų įvykdyti sutartia, nukentėjusiesiems buvo žinomi jų kontaktiniai duomenys ir rekvizitai, be to, galiausiai buvo sudarytos taikos sutartys su nukentėjusiaisiais ir išspręsti visi nesutarimai. Visos šios aplinkybės atskleidžia, jog nukentėjusiųjų galimybės ginti savo pažeistas teises civiline tvarka nebuvo apsunkintos, ką padarė ir nukentėjusieji D. S., R. B., R. J., A. O., A. D., S. T., M. Ž., V. K., S. Ž., K. S., V. Ū., pasikreipę į teismą civilinio proceso tvarka ir kur bylos taip pat buvo užbaigtos taikos sutartimis.

Atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas aplinkybes, kaltinamasis N. K. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisinamas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.).

Dėl BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo

Be to, N. K. taip pat buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį dėl to, jog jis pagamino netikrą dokumentą, tai yra ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje bei tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2014 m. kovo 21 d., panaudodamas kompiuterinę techniką, pagamino 2014 m. kovo 21 d. Atitikties deklaraciją Nr. 01, kurioje nurodė melagingus duomenis apie tai, kad pakabinama diskinė šienapjovė, modelis GX265, atitinka standartų LST EN ISO 4254-12:2012 bei Mašinų direktyvos 2006/42/EB nuostatas, bei nurodė atitiktį patvirtinantį dokumentą „Certificate of adequacy, Nr. GB/1067/3213/11“, išduotą 2011 m. vasario 22 d., taip pat pagamino 2014 m. kovo 21 d. Atitikties deklaraciją Nr. 01, kurioje nurodė melagingus duomenis apie tai, kad pakabinama diskinė šienapjovė, modelis GX265, atitinka standartų LST EN ISO 4254-12:2012 bei Mašinų direktyvos 2006/42/EB nuostatas bei nurodė atitiktį patvirtinantį dokumentą „Verification of Compliance, Nr.EC.1282.OE140224.WRM0608“ bei pagamino 2014 m. kovo 21 d. Atitikties deklaraciją Nr. 01, kurioje nurodė melagingus duomenis apie tai, kad pakabinama diskinė šienapjovė, modelis GX265, atitinka standartų LST EN ISO 4254-12:2012 bei Mašinų direktyvos 2006/42/EB nuostatas ir laikotarpiu nuo 2014-03-21 iki 2014-07-12 pateikė šiuos žinomai netikrus dokumentus Lietuvos ūkininkams prie sudarytų pirkimo - pardavimo bei lizingo (išperkamosios nuomos) sutarčių, taip padarydamas pastariesiems didelę žalą.

Dokumento suklastojimas bendrąja prasme – tai veiksmai, sukuriantys dokumento netikrumą arba jo turinio neteisingumą. Suklastojimas gali būti dviejų rūšių: materialinis ir intelektinis. Materialinis suklastojimas pasireiškia kaip netikro dokumento pagaminimas ar neteisėtas tikro dokumento turinio pakeitimas veikiant jo materialinę formą, pvz., nuotraukos pakeitimas; vienos informacijos ištrynimas ir kitos įrašymas; parašo, antspaudo padirbimas, ir kt. Intelektinis suklastojimas pasireiškia kaip melagingos informacijos įrašymas į tikrą dokumentą. Melaginti duomenys – tai duomenys neatitinkantys tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-387/2008). LAT praktikoje ne kartą pabrėžta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012).

Kaltinimas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį kaltinamajam N. K. buvo pareikštas, kadangi jo veiksmais buvo padaryta didelė žala. Nurodo, kad ši žala buvo padaryta pagaminus tris atitikties deklaracijas, dėl ko kaltinamasis N. K. Lietuvos ūkininkams padarė didelę žalą. Nors žalos dydis kaltinime nenurodytas, tačiau darytina išvada, jog žalos dydis yra nurodytas kaltinime pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, tai yra 166633,90 eurų žala. Iš šių aplinkybių matyti, kad kaltinime nurodytos didelės žalos Lietuvos ūkininkams atsiradimo faktas iš esmės grindžiamas trijų atitikties deklaracijų pagaminimu. Teismo vertinimu, iš bylos duomenų negalima daryti išvados, kad šios atitikties deklaracijos buvo netikros. UAB „Agropara“ būdama pripažinta šienapjovių „PRAHA“ GX 265 gamintoja, privalėjo pagal Techninį reglamentą „Mašinų sauga“, patvirtintą 2016 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-587, prieš pateikdama į rinką šienapjoves atlikti tam tikrus reikalavimus, numatytus minėto reglamento 11 dalyje. Vienas iš reikalavimų – tai sudaryti EB atitikties deklaracijas. Kaltinamasis N. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog prieš parduodami šienapjoves į rinką jie bandė laikytis visų reglamente nurodytų reikalavimų ir tai darė savo jėgomis. Jis konsultavosi su VĮ Mašinų bandymo stoties vyr. inžinieriumi R. D., kaip turėtų būti surašytos deklaracijos ir pastarasis netgi atsiuntė deklaracijos pildymo pavyzdį. Baudžiamojoje byloje nustatyta tai, jog UAB „Agropara“ šiuo atveju privalėjo pirkėjams pateikti atitikties deklaraciją, tačiau šią deklaraciją UAB „Agropara“ galėjo užpildyti ir patys, nereikėjo trečios šalies įsikišimo. Taigi teismas daro išvadą, kad atitikties deklaracijos negali būti laikomos netikromis.

Tačiau teismas šiuo atveju spręsdamas klausimą, ar N. K. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 3 dalyje, požymių, visgi pagrindinį dėmesį skyrė tam, ar N. K. veiksmais buvo padaryta didelė žala. BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis, kai kaltininkui inkriminuojamas didelės žalos požymis, laikytina materialiąja, todėl būtina nustatyti ir nusikalstamos veikos padarinius – didelę žalą ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Didelė žala yra vertinamasis požymis, kuris nustatinėjamas kiekvienu konkrečiu atveju, tai yra įvertinant atsiradusią turtinę ar neturtinę žalą ir kitas bylos aplinkybes. Sąvokos didelė žala turinį sudaro bet kokio pobūdžio turtinė ir neturtinė žala. Klausimą dėl žalos dydžio kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į žalos pobūdį, pažeistas vertybes, žalos pašalinimo ar atkūrimo galimybes ir panašiai. Visais atvejais žala didelė, kai pažeidžiamos pagrindinės asmens teisės ir laisvės, taip pat tada, kai turtinės žalos piniginės išraiškos dydis viršija 150 MGL dydžio sumą.

Išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą, teismas nenustatė, jog N. K. būtų padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, todėl negalima konstatuoti, kad jo veika atitinka ir BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, nes tikslas (subjektyviosios pusės požymis) nėra dokumento suklastojimą kvalifikuojantis požymis pagal šią teisės normą. LAT formuodamas vieningą teismų praktiką baudžiamosiose bylose yra pasisakęs, kad tikslo kaip nusikaltimo sudėties požymio įstatymo leidėjas į BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį nėra įtraukęs, o šią veiką kvalifikuoja objektyviajai nusikaltimo sudėties pusei priskiriamas požymis – realiai atsiradusi (padaryta) didelė žala (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-34/2010). Be to, analogiškais atvejais būtina nustatyti ne tik pačią pavojingą veiką – dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, tačiau ir pavojingus padarinius, priežastinį ryšį tarp veikos ir didelės žalos padarymo bei kaltininko tyčią. Dokumento suklastojimui pagrįsti nepakanka nustatyti neteisingų duomenų įrašymo į dokumentą fakto – būtina atskleisti kaltės turinį, nustatant tiek kaltininko psichinį santykį su pavojinga veika, tiek su pavojingais padariniais, nustatyti, kokie buvo kaltininko tikslai ir motyvai. Taigi, teismui nustačius, kad kaltinamojo N. K. veiksmais jokia reali didelė žala niekam nebuvo padaryta, N. K. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį išteisinamas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.).

Dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės

Juridinio asmens kaltė siejama su fizinio asmens, veikiančio juridinio asmens naudai ar jo interesais, kalte. Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnis, reglamentuojantis juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę, numato, jog juridinis asmuo atsako tik už nusikalstamas veikas, už kurių padarymą Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė; juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę: 1) atstovauti juridiniam asmeniui arba 2) priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba 3) kontroliuoti juridinio asmens veiklą. Taigi juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei atsirasti būtina sąlygų visuma: 1) baudžiamojo kodekso specialiosios dalies konkrečioje normoje turi būti numatyta, kad už šią veiką atsako ir juridinis asmuo. 2) fizinis asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, tame juridiniame asmenyje turi eiti vadovaujančias pareigas ir turėti teisę: a) atstovauti juridiniam asmeniui arba b) priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba c) kontroliuoti juridinio asmens veiklą. 3) fizinis asmuo turi padaryti nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais. Pastarasis požymis leidžia nustatyti, kada fizinio asmens padaryta nusikalstama veika gali būti vertinama kaip juridinio asmens nusikalstama veika – iš šios veikos juridinis asmuo turi turėti konkrečios naudos arba būti suinteresuotas tokia veika ir jos sukuriamais padariniais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-582/2010; 2K-P-95/2012) bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (LRKT 2009 m. birželio 8 d. nutarimas) pripažįstama, kad juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš fizinio asmens atsakomybės. Todėl teismui nustačius, kad nagrinėjamoje byloje fiziniam asmeniui N. K. pareikšti kaltinimai dėl jo dalyvavimo nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, padaryme nenustatyti, išteisinamasis nuosprendis priimtinas ir juridiniam asmeniui UAB „Agropara“.

Dėl civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad priimdamas išteisinamąjį teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civiliniai ieškovai turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. N. K. išteisinamas nustačius, jog nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje, požymių, UAB „Agropara“ išteisinama nustačius, jog nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų, numatytų BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 str. 3 d., požymių, todėl civilinių ieškovų A. S., V. U., J. R., Juozo A. L., E. L., Z. S., V. P., V. D., S. K., J. M., D. A., J. A., A. J., E. K., N. K., R. Ž., J. P., G. N., J. Z., K. K., K. S., A. K., V. P., J. B., N. L., K. Š., A. M., A. B., E. P., R. J., R. B., A. M., V. Ž., V. B., V. P., civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėtais.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamajam N. K. 2016 m. vasario 26 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas, naikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (21 t., b. l. 102-103).

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1. Lipdukai, 187 vnt., saugomi Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, kvito Nr. 063533 (20 t., b. l. 116); 2. Diskinės šienapjovės „Praha GX265“ reklaminė knygutė, 1 vnt., saugoma Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, kvito Nr. 063533 (20 t., b. l. 116); 3. Atitikties deklaracijos, 2 vnt., saugomos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, kvito Nr. 063533 (20 t., b. l. 116); 4. Lipdukai, 5 vnt. (voke prie bylos); 5. „Praha GX265“ instrukcija, 37 lapai (voke prie bylos); 6. Diskinės šienapjovės „Praha GX265“ reklaminė knygutė, 1 vnt. (voke prie bylos); 7. Diskinės šienapjovės „Praha GX265“ naudojimo instrukcija, 1 vnt. (voke prie bylos); 8. Atitikties deklaracijos, 3 vnt. (voke prie bylos), -

nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini UAB „Agropara“ atstovui L. K.;

- 2 vnt. CD laikmenų - AB SEB banko, AB „Šiaulių bankas“ sąskaitų išrašai bei DVD laikmena - priedas prie 2015-10-21 specialisto išvados, saugomos byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., 297–299, 301-302, 303 str. 1 d., 5 d. 1 p., 304-308 str., teismas

nusprendė:

N. K. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti N. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

JURIDINĮ ASMENĮ UAB „Agropara“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiųjų A. S., V. U., J. R., Juozo A. L., E. L., Z. S., V. P., V. D., S. K., J. M., D. A., J. A., A. J., E. K., N. K., R. Ž., J. P., G. N., J. Z., K. K., K. S., A. K., V. P., J. B., N. L., K. Š., A. M., A. B., E. P., R. J., R. B., A. M., V. Ž., V. B., V. P., civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1. Lipdukus, 187 vnt., saugomus Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje; 2. Diskinės šienapjovės „Praha GX265“ reklaminę knygutę, 1 vnt., saugomą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje; 3. Atitikties deklaracijas, 2 vnt., saugomas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje; 4. Lipdukus, 5 vnt. (voke prie bylos); 5. „Praha GX265“ instrukciją, 37 lapai (voke prie bylos); 6. Diskinės šienapjovės „Praha GX265“ reklaminę knygutę, 1 vnt. (voke prie bylos); 7. Diskinės šienapjovės „Praha GX265“ naudojimo instrukciją, 1 vnt. (voke prie bylos); 8. Atitikties deklaracijas, 3 vnt. (voke prie bylos), - nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti UAB „Agropara“ atstovui L. K.;

- 2 vnt. CD laikmenų – su AB SEB banko, AB „Šiaulių bankas“ sąskaitų išrašais bei DVD laikmeną - priedas prie 2015-10-21 specialisto išvados, saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.