- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-04
- Bylos Nr.
- 2A-666-345/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-10714-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Zita Smirnovienė, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- T. N.
- Ieškovas
- D. N.
- Trečiasis asmuo
- Danske Bank A
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 75.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės, Zitos Smirnovienės ir Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės D. N. ir atsakovo T. N. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. N. ieškinį atsakovui T. N. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu, dalyvaujant tretiesiems asmenims – Danske Bank A/S, P. S., M. S., institucijai, teikiančiai išvadą byloje - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Byloje kilęs ginčas yra susijęs su klausimais dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalinimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, sutuoktinio pareigos išlaikyti kitą sutuoktinį, neturtinės žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
Ieškovė D. N. prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 10 000 Lt neturtinės žalos; palikti jai santuokinę pavardę; nepilnamečių vaikų – Vaivos, Lauros ir Urtės, gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisiant iš atsakovo vaikų išlaikymui po 1 000 Lt per mėnesį; priteisti iš atsakovo išlaikymą ieškovei po 1 000 Lt per mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis; papildyti atsakovo siūlomą bendravimo su vaikais tvarką, nustatant, kad atsakovas su dukromis privalo praleisti pusę savo atostogų, jei jo atostogos sutampa su dukrų atostogomis mokykloje; 2/3 žemės sklypo (0,0627 ha) bei gyvenamojo namo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), palikti ieškovei, o 1/3 – atsakovui; taip pat ieškovei priteisti 0,13 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), o santuokoje įgytas pinigines lėšas 32 324,28 Lt – atsakovui; likusį skolinį įsipareigojimą Danske bank A/S Lietuvos filialui padalinti taip: 1/3 – ieškovei, 2/3 – atsakovui; įpareigoti atsakovą padengti likusius skolinį 19 000 Lt įsipareigojimą kreditoriui P. S. bei 10 000 Lt įsipareigojimą kreditoriui M. S..
Ieškovės teigimu pagrindinė santuokos iširimo priežastis – atsakovo neištikimybė.
Priešieškiniu atsakovas T. N. prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės; nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, priteisiant iš atsakovo vaikų išlaikymui po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, bet nepriteisiant išlaikymo įsiskolinimo; nustatyti, kad dukros praleidžia su tėvu kas antrą savaitgalį, jas pasiimant penktadienio vakare iki 19 val. ir parvežant į namus sekmadienio vakare iki 20 val.; santuokoje įgytą turtą padalinti taip: žemės sklypą (0,0627 ha) bei gyvenamąjį namą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), padalinti lygiomis dalimis (po ½ dalį ieškovei ir atsakovui), atsakovui priteisti žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovei priteisiant pusės šio žemės sklypo rinkos vertės piniginę 3900 Lt kompensaciją; nustatyti, kad likusią mokėti kredito sumą Danske bank A/S Lietuvos filialui, šalys grąžina lygiomis dalimis ir šalių atsakomybė lieka solidari.
Atsiliepimas
Atsakovo teigimu santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, kuri pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigą gerbti sutuoktinį, remti jį moraliai, būti lojalia, prisidėti prie šeimos materialinės ir emocinės gerovės sukūrimo, todėl bendras gyvenimas tapo nebegalimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies:
santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; paliko ieškovei santuokinę pavardę; nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, priteisdamas iš atsakovo vaikų išlaikymui po 1 000 Lt kas mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; nustatė, kad vaikų išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarko jų motina; nustatė, kad vaikai praleidžia su tėvu kas antrą savaitgalį, juos pasiimant penktadienio vakare iki 19 val. ir parvežant į namus sekmadienio vakare iki 19 val., be to atsakovas turi teisę praleisti pusę savo atostogų su dukromis, jei jo atostogos sutampa su dukrų atostogomis mokykloje;
priteisė ieškovei ½ žemės sklypo (0,0627 ha) adresu (duomenys neskelbtini), bei ½ gyvenamojo namo, tuo pačiu adresu, su visais jame esančiais kilnojamaisiais daiktais; atsakovui priteisė ½ žemės sklypo (0,0627 ha) bei ½ gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) bei 32 324,28 Lt pinigines lėšas; iš atsakovo ieškovei priteisė 3 900 Lt kompensaciją; nustatė, kad kreditorinis įsipareigojimas Danske Bank A/S Lietuvos filialui pagal 2004 m. balandžio 5 d. kreditavimo sutartį lieka solidaria šalių prievole, ir ieškovė lieka laiduotoja; kreditorinį įsipareigojimą pagal 2012 m. sausio 5 d. sudarytą Vartojimo kredito sutartį pripažino asmenine atsakovo prievole; kreditorinius įsipareigojimus P. S. ir M. S. pripažino ieškovės asmenine prievole; likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė, priteisdamas iš atsakovo 1080 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, bei po 42 Lt pašto išlaidų iš ieškovės bei atsakovo į valstybės biudžetą.
Teismas konstatavo, kad jau daugiau nei trejus metus šalys neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių. Pažymėjo, kad byloje apklausti liudytojai patvirtino ne vieną atsakovo nurodytą faktą apie ieškovės elgesį, kuris yra nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu (pakeitė gyvenamojo namo durų spynas, mėtė atsakovo daiktus pro langą, inicijuodavo konfliktus ne tik namuose, bet ir su kaimynais, nuteikinėjo vaikus prieš tėvą, neleido bendrauti su giminaičiais). Be to, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas nebegyvendamas su šeima teikė vaikams išlaikymą, jais rūpinosi, beveik kiekvieną rytą vežė į mokyklą, mokėjo paskolą už namą, kuriame jau treji metai jis pats nebegyvena, dalį komunalinių paslaugų. Teismas padarė išvadą, kad abiem sutuoktiniams gyvenant santuokoje trūko tolerancijos, pakantumo ir pagarbos vienas kitam, abu nesistengė gera valia išspręsti kilusių tarpusavio nesutarimų, dėl ko tolimesnis bendras gyvenimas nebeįmanomas. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovė ir atsakovas yra sveiki ir darbingi, darbingumas nei vienam nėra ribotas, neįgalumo nei vienas neturi. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas šiuo metu turi galimybę teikti savo vaikams didesnį nei minimalius vaiko poreikius patenkinantį išlaikymą, kitų išlaikytinių neturi, taip pat atsižvelgdamas į mergaičių poreikius, jų lankomus būrelius, teismas priteisė iš atsakovo kiekvienai dukrai po 1 000 Lt kas mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taip pat į kreditoriaus Danske bank poziciją dėl įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį tolimesnio vykdymo, konstatavo, kad nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktiniams tenkančių lygių dalių principo. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog buvo būtina imti paskolas iš M. S. ir P. S. bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Be to, atsakovui iki bylos nagrinėjimo teisme nebuvo žinoma apie ieškovės pasirašytus paskolos raštelius. Ieškovės tėvas P. S. patvirtino, kad pinigus davė kaip paramą, tuo tarpu paskolos raštelių iniciatore buvo jo dukra (ieškovė). Todėl įsipareigojimus M. S. ir P. S. teismas paliko vykdyti ieškovei asmeniškai.
Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė turi aukštąjį išsilavinimą, jos perspektyvos susirasti tinkamą darbą yra pakankami geros, be to, padalijus santuokoje įgytą turtą, ieškovė įgyja pakankamai turto, kad jos turtinės padėties nelaikyti bloga. Be to, ieškovė dėl nepateisinamų priežasčių prieš pat ieškinio pateikimą teismui, nutraukė darbo sutartį su UAB „Sinkevičiūtė – Vogel“ bei nebetęsė vykdytos individualios veiklos. Teismas įvertino tokį ieškovės elgesį kaip nesąžiningą atsakovo atžvilgiu ir nepriteisė ieškovei išlaikymo iš atsakovo.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė D. N. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, ir priimti naują sprendimą – nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 10 000 Lt neturtinę žalą, priteisti iš atsakovo ieškovės išlaikymą – po 1 000 Lt kas mėnesį; santuokoje įgytą turtą padalinti taip: 2/3 žemės sklypo (0,0627 ha) bei gyvenamojo namo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), palikti ieškovei, o 1/3 – atsakovui; taip pat ieškovei priteisti 0,13 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), o santuokoje įgytas pinigines lėšas 32 324,28 Lt – atsakovui; įpareigoti atsakovą padengti skolinį 19 000 Lt įsipareigojimą kreditoriui P. S. bei 10 000 Lt įsipareigojimą kreditoriui M. S..
Ieškovės teigimu byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas ieškovas, kuris 2009 m. pradžioje paliko šeimą ir persikėlė gyventi pas tėvus dėl kitos moters. Liudytojo J. N., atsakovo tėvo, parodymai turėtų būti vertinami kritiškai dėl giminystės ryšio su atsakovu. Byloje nėra pateikta jokių patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas nebūtų buvęs įleistas į namus ar, kad atsakovui ir jo giminaičiams ieškovė draustų bendrauti su vaikais. Ieškovo turi teisę gauti išlaikymą iš sutuoktinio, kadangi 17 metų pasišventusi šeimai, bendriems šeimos interesams bei vaikų priežiūrai, ir dėl to netekusi galimybės įgyti reikiamą kvalifikaciją, turėti gerai apmokamą darbą, gauti pajamas, kurios leistų pakankamai išlaikyti save. Nei ieškovė, nei atsakovas neprašė įtraukti kilnojamuosius daiktus į dalintino turto sąrašą, tačiau teismas be pagrindo juos įtraukė ir įvertino 40 000 Lt suma. Teismas nepagrįstai 0,13 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), pirktą 2001 m. už 30 000 Lt, įvertino tik 7 800 Lt. Laikotarpiu nuo 2009 m. iki kreipimosi į teismą atsakovas neskyrė vaikams tiek pinigų, kiek pradėjo skirti, ieškovei pareiškus ieškinį. Tuo laikotarpiu vaikų ir šeimos poreikiams tenkinti ieškovė skolinosi pinigus iš savo tėvo ir brolio.
Apeliaciniu skundu atsakovas T. N. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimo dalį dėl sutuoktinių skolinių įsipareigojimų pagal su Danske Bank A/S Lietuvos filialu 2004 m. balandžio 5 d. sudarytą kredito sutartį, numatant, kad po santuokos nutraukimo ieškovė ir atsakovas grąžina įsiskolinimą lygiomis dalimis, o įsipareigojimų nevykdymo atveju šalių atsakomybė išlieka solidari; priteisti patirtas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovo teigimu teismas sprendime nurodęs, kad sutuoktinių skolinis įsipareigojimas lieka solidaria ieškovės ir atsakovo prievole, bet neišsprendęs pačių sutuoktinių tarpusavio santykio dėl skolinio įsipareigojimo įvykdymo, t.y. nenurodęs kokiomis dalimis šį skolinį įsipareigojimą turi įvykdyti kiekviena šalis, iš esmės nepadalino sutuoktiniams bendrosios nuosavybės teise priklausančio turto.
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti.
Ieškovė paaiškina, jog nusprendus, kad prievolė bankui turi būti padalinta, prašo grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, kur būtų sprendžiamas ir laidavimo sutarties klausimas. Ieškovė nėra kredito sutarties šalimi, kadangi skolininku nurodytas būtent atsakovas. Ieškovė yra pasirašiusi su banku laidavimo sutartį, kuri ir lieka galioti. Danske Bank A/S Lietuvos filialui išreiškus nuomonę, kad kredito sutartis neturi būti keičiama, teismo sprendimas atsakovo skundžiamoje dalyje yra visiškai pagrįstas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo skundo netenkinti.
Atsakovo teigimu būtent ieškovė sukūrė sąlygas, dėl kurių gyvenimas kartu tapo neįmanomas, išardė santuoką ir todėl atsakovas buvo priverstas gyventi atskirai nuo šeimos pas tėvus. Ieškovė neįrodė, jog atsakovas neištikimas nuo 2009 m. Gyvenimas su kita moterimi negali būti pripažintas veiksmu, nulėmusiu santuokos iširimą, nes buvo atliktas vėliau nei faktiškai iširo šalių santuoka. Ieškovė yra pajėgi susirasti darbą ir save išlaikyti. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių būtinybę nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl turtas neturi būti dalinamas ieškovės siūloma tvarka. Ieškovė kvestionuodama 0,13 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vertę, nepateikė dokumentų, pagrindžiančių teiginį, kad kaina kitokia nei nurodė atsakovas. Tuo tarpu kilnojamojo turto dalybos klausimas keliamas atsakovo priešieškinyje, kuriame nurodyta ir turto vertė, kurios ieškovė neginčijo. Tarp ieškovės ir P. S. nėra susiklostę paskolos sutartiniai teisiniai santykiai, kadangi pats P. S. patvirtino, kad pinigus davė kaip paramą, o paskolų raštelių iniciatorė buvo dukra (ieškovė). Be to, ieškovė neįrodė, kad gautas pinigų sumas naudojo vaikų ir šeimos reikmėms. Paskolos sutartys turėtų būti vertinamos, kaip sudarytos ieškovės siekiant įgyvendinti jos asmeninę prievolę prisidėti prie vaikų išlaikymo, kadangi atsakovas nebuvo nustojęs materialiai išlaikyti savo dukrų, o tėvų teisės ir pareigos yra lygios.
Atsiliepime į ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus trečiasis asmuo Danske Bank A/S teigia, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimas tiek, kiek jis susijęs su banko interesais yra teisėtas ir pagrįstas. Trečiasis asmuo nesutinka, kad būtų nustatoma, kokia dalimi už prievolių pagal kredito sutartį vykdymą ieškovė ir atsakovas būtų atsakingi prieš banką. Trečiasis asmuo neprieštarauja ieškovės apeliacinio skundo prašymui dėl kitokio žemės sklypų ir gyvenamojo namo padalinimo, su sąlyga, kad šalių atsakomybė pagal kredito sutartį liks solidari, ir kad per 15 dienų nuo minėto nekilnojamojo turto nuosavybės pasikeitimo įregistravimo registre dienos, ieškovė ir atsakovas sudarys notarų biure bei įregistruos hipotekos registre hipotekos sandorių, kuriais bankui buvo įkeistas nekilnojamasis turtas, pakeitimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Pagal CPK 320 str. 1 d. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.). Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).
Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo, neturtinės žalos atlyginimo.
Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad šalių santuoka iširo išimtinai dėl atsakovo kaltės, kuris privalo atlyginti savo veiksmais ieškovei sukeltą neturtinę žalą. Tuo pačiu ieškovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pripažindamas, jog šalių santuoka iširo dėl jų abiejų kaltės ir netenkindamas ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo neturtinę žalą, netinkamai vertino byloje surinktus duomenis. Teisėjų kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas teisingai traktavo, jog šalių santuoka iširo dėl abipusės jų kaltės.
CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas CK 3.60 str. įtvirtintas normas, konstatavo, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Sutuoktinis, reikalaudamas santuoką nutraukti pagal CK 3.60 str., privalo įrodyti kito sutuoktinio esminį savo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimą.
Byloje apklausti liudytojai P. S. (t. 3, b. l. 12), R. K. (t. 3, b. l. 50), A. S. (t. 3, b. l. 51), J. N. (t. 3, b. l. 50-51) paaiškino, kad ieškovės ir atsakovo santykiai nebuvo darnūs, nesutapo jų charakteriai, požiūris į gyvenimą ir šeimą, sutuoktiniai dažnai pykdavosi, nerodė vienas kitam deramos pagarbos. Faktą, jog šalių tarpusavio santykiai nebuvo darnūs, patvirtino tiek ieškovė, tiek atsakovas. Duomenų, kad atsakovas būtų buvęs ieškovei neištikimas dar iki išėjimo gyventi atskirai, byloje nebuvo pateikta. Taigi atsakovo apsisprendimas gyventi atskirai nuo šeimos buvo nulemtas siekiu išvengti nuolatinių sutuoktinių tarpusavio konfliktų, negebėjimo darniai sugyventi. Ieškovė pati patvirtino, kad sutuoktinių bendras šeimos gyvenimas, kartu ir ūkio vedimas, baigėsi dar 2009 m. (t. 3, b. l. 11), taigi faktiškai šalių santuoka yra iširusi nuo 2009 m. Pastebėtina, kad ieškovė neneigia ir pirmosios instancijos teismo nustatyto, kad atsakovas ir negyvendamas kartu su šeima, teikė vaikams išlaikymą, jais rūpinosi, beveik kiekvieną rytą vežė vaikus į mokyklą, mokėjo paskolą už namą, kuriame negyveno, už namo apsaugą, dalį komunalinių paslaugų (t. 1, b. l. 50-72). Nors atsakovas jau po faktinio santuokos iširimo pradėjo palaikyti santykius su kita moterimi, toks jo elgesys negali būti prilyginamas neištikimybei sutuoktiniui ir nejolajumui šeimai (CK 3.60 str. 3 d.), nes, kaip jau minėta, kai atsakovas pradėjo naujus santykius su kita moterimi šalių santuokinis gyvenimas jau buvo nutrukęs.
Nenustačius, kad faktinio santuokinio gyvenimo metu atsakovas būtų žiauriai elgęsis su šeimos nariais, buvęs neištikimas ar nesirūpinęs savo šeima ar kitaip iš esmės pažeidęs savo kaip sutuoktinio pareigas, nėra pagrindo daryti išvadą, kad šalių santuoka būtų iširusi būtent dėl vieno atsakovo, o ne dėl abiejų sutuoktinių, kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Dėl šios priežasties ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės netenkinamas.
Nenustačius atsakovo esminio jo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl išlaikymo ieškovei.
Pagal CK 3.72 str. 1 d. teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui. Aiškindamas ir taikydamas CK 3.72 str. nuostatas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Atkreiptinas dėmesys, jog apeliaciniame skunde ieškovė visiškai nepasisako dėl pirmosios instancijos teismo teiginio, kad ji dėl nepateisinamų priežasčių prieš pat ieškinio pareiškimą nutraukė darbo sutartį su UAB „Sinkevičiūtė – Vogel“ bei nebetęsė vykdytos inidividualios veiklos. Taigi byloje nustatytos aplinkybės patvirtina ne tik tai, kad ieškovė yra darbinga, neturi sveikatos problemų, turi aukštąjį išsilavinimą, tačiau ir tą, kad ieškovė yra pajėgi susirasti darbą ir save išlaikyti. CK 3.72 str. įtvirtinta buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareigos apimtis negali būti aiškinama taip, kad būtų sudaromos sąlygos buvusiam sutuoktiniui piktnaudžiaujant savo padėtimi – neieškant darbo, nededant maksimalių pastangų pačiam save išsilaikyti, jo išlaikymo pareiga perkeliant kitam sutuoktiniui. Sutiktina su tuo, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustačius su ieškove jai tenka papildomų įsipareigojimų ir rūpesčių, susijusių su vaikų priežiūra, tačiau iš atsakovo vaikams yra priteistas išlaikymas, ir nėra pagrindo abejoti, kad jis jais nesirūpintų, kaip tą darė iki šiol, ir toliau. Pastebėtina, kad, nors ieškovė nurodo, jog santuokos metu ji rūpinosi šeima, todėl negalėjo įgyti reikiamos darbinės patirties, kas užkerta kelią jai susirasti darbą, tačiau byloje surinkti duomenys patvirtina, kad rūpestis šeima nebuvo kliūtis ieškovei susirasti darbų, verstis individualia veikla ir gauti papildomų pajamų, reikalingų pragyvenimui.
Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo.
Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai padalino šalių santuokoje įgytą turtą, neatsižvelgęs į tai, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kad teismas nepagrįstai prie dalintino turto priskyrė namų apyvokos daiktus, kad buvo nustatyta neteisinga tarp šalių dalintino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė.
Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Šia prezumpcija padalydamas bendrą turtą teismas privalo vadovautis, jeigu nenustato CK 3.123 str. nurodytų pagrindų, kurios leidžia teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo ir vienam sutuoktiniui priteisti didesnę turto dalį. Nustačius, kad šalių santuoka iširo dėl abipusės sutuoktinių kaltės, teisėjų kolegija nemato objektyvaus pagrindo, kuris galėtų būti vertinamas kaip priežastis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.
Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 str. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178, 382 str. 4 p.). CK 3.118 str. vartojama turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 str. 1 d.). Privalo būti padalijamas visas sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nustatydamas padalijamo turto vertę teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto pokyčius. Turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ „Registrų centro“, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartį, priimtą civilėje byloje Nr. 3K-3-251/2006).
Byloje nustatyta, kad šalys gyvenimo santuokoje metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo 0,0627 ha ploto žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), (t. 3, b. l. 58-60); 0,13 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 56-57), 32 324,28 Lt lėšų, esančių Danske bank atidarytoje banko sąskaitoje (t. 2, b. l. 122). Gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), yra įkeisti trečiajam asmeniui kredito sutarties įvykdymo užtikrinimui, pagal kurią negrąžinta kredito dalis yra 73 871,84 EUR (254 858 Lt) (t. 2, b. l. 12). Sutiktina su tuo, kad prie dalintino turto pirmosios instancijos teismas be pagrindo priskyrė kilnojamuosius daiktus, esančius šalių gyvenamajame name, nes atsakovas atsisakė reikalavimo dėl šių daiktų padalinimo, t.y. (t. 3, b. l. 54). Be to, šalys nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie šio turto realią vertę. Šis turtas – kilnojamieji ir namų apyvokos daiktai, esantys šalims priklausančiame name – (duomenys neskelbtini) iš dalintino turto šalintinas. Iš apeliaciniu skundų ir šalių išsakytų pozicijų teismo posėdžio metu spręstina, jog šalys sutinka, išskiriant 0,13 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kilnojamąjį turtą, su pirmosios instancijos teismo nustatytomis dalintino turto vertėmis. Pasisakant dėl 0,13 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypo vidutinės rinkos vertės pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi nustatytąja VĮ „Registrų centro“, jokių patikimų įrodymų, kad žemės sklypo vertė būtų ženkliai didesnė nei nurodyta Nekilnojamojo turto registre, ieškovė į bylą nepateikė, vertinimo atlikti neprašė, todėl nėra pagrindo nesiremti šio turto verte nustatyta masinio vertinimo būdu.
Atsižvelgiant į išdėstytą, keistinas pirmosios instancijos teismo atliktas šalių santuokoje įgyto bendro turto padalinimas tik dalyje dėl 32 324,28 Lt piniginių lėšų padalinimo – šias lėšas padalinant tarp šalių lygiomis dalimis, t.y. po 16 162,14 Lt kiekvienai. Keisti turto padalinimą kitoje dalyje, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo.
Dėl įsipareigojimų Petrui ir M. S..
Ieškovė teigia, kad teismas be pagrindo nepripažino skolų Petrui ir M. S. šalių bendra prievole, kadangi iš jų pasiskolinti pinigai buvo panaudoti vaikų ir šeimos poreikių tenkinimui. Tačiau teisėjų kolegija nemato priežasčių, kurios sudarytų pagrįstas prielaidas nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje dalyje.
P. S. apklausiamas teismo posėdyje patvirtino, kad ieškovei suteikė 19 000 Lt kaip paramą (t. 3, b. l. 12), bet ne kaip paskolą, o paskolos raštų pasirašymą inicijavo ieškovė. Taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovei buvo būtina iš artimų giminaičių skolintis šeimos poreikių patenkinimui, kad pasiskolintos sumos iš tiesų buvo panaudotos ne asmeninių ieškovės, bet šeimos poreikių tenkinimui. Todėl nėra pagrindo įsipareigojimų Petrui ir M. S. pripažinti bylos šalių solidaria prievole, o tuo labiau įpareigoti ieškovės pasiskolintas sumas grąžinti vieną atsakovą.
Dėl įsipareigojimų trečiajam asmeniui vykdymo.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti, kad kokiomis dalimis ieškovė ir atsakovas turi vykdyti įsipareigojimus trečiajam asmeniui.
Pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimu solidari šalių prievolė trečiajam asmeniui nepadalyta, taigi buvę sutuoktiniai išlieka solidariosios prievolės subjektais. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai prieš kreditorių (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 str. 4 d.) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Tad šalys – buvę sutuoktiniai gali susitarti ar vykdyti prievolę kreditą išdavusiai įstaigai lygiomis dalimis ar ją visą turi vykdyti vienas iš jų. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas ištyrė visas faktines aplinkybes, susijusias su kredito finnsinei institucijai grąžinimu bei teisingai išaiškino ir taikė teises normas reguliuojančias šiuos teisinius santykius, todėl tenkinti atsakovo apeliacinio skundo ir keisti teismo sprendimą šioje dalyje nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl dalintino turto ir jį išdėstyti taip:
Priteisti ieškovei D. N., a.k. (duomenys neskelbtini) ½ dalį 0,0627 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), su visais jame esančiais kilnojamaisiais daiktais, 16 162,14 Lt piniginių lėšų.
Priteisti atsakovui T. N., a.k(duomenys neskelbtini) ½ dalį 0,0627 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 16 162,14 Lt piniginių lėšų.
Priteisti ieškovei D. N., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. N., a.k. (duomenys neskelbtini) 3 900 Lt dydžio kompensaciją.
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.