- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-07
- Bylos Nr.
- 2S-975-431/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-10714-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Pareiškėjas
- D. N.
- Kategorijos
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. nutarties pagal pareiškėjos D. N. prašymą dėl vykdomojo rašto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėja prašė panaikinti teismo 2013 m. gegužės 30 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. N2-726-872/2012 dėl ½ dalies 0,0627 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ir ½ dalies gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 16 162,14 Lt piniginių lėšų išieškojimo iš skolininkės D. N. išieškotojo T. N. naudai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 24 d. nutartimi pareiškėjos D. N. prašymą panaikinti 2013 m. gegužės 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. N2-726-872/2012 atmetė.
Teismas nustatė, kad prašomas panaikinti vykdomasis raštas buvo išduotas įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo – Vilniaus apygardos teismo nutarties pagrindu. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas nekvestionuoja įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisingumo ar teisėtumo, kaip ir teismo sprendimo rezoliucinės dalies atitikimo sprendime išdėstytiems motyvams ar byloje esantiems įrodymams. Todėl teismas atmetė pareiškėjos argumentus apie tai, kad vykdomasis raštas neturėjo būti išduotas, kadangi byloje buvo duomenų apie tai, kad teismo padalintos piniginės lėšos buvo T. N. sąskaitoje. Lietuvos Respublikos CPK 648 str. imperatyviai nurodyta, kas sudaro vykdomojo dokumento turinį. Minėto straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad vykdomajame rašte turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos prašomas panaikinti vykdomasis raštas T. N. buvo išduotas pagrįstai ir teisėtai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja D. N. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartį ir panaikinti civilinėje byloje Nr. N2-726-872/2012 T. N. išduotą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-30 vykdomąjį raštą, kuriame nurodyta, kad D. N. yra „skolininkė“ skolinga T. N. 16,162,14 Lt.
Vykdomajame rašte yra nurodyta priteisti atsakovui T. N. ½ dalį žemės sklypo, ½ dalį gyvenamojo namo, žemės sklypą ir 16.162,14 Lt piniginių lėšų. Grafoje „išieškotojas“ yra nurodytas T. N., o grafoje „skolininkas“ nurodyta D. N.. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta priteisti T. N. iš D. N. turtą ir 16.162,14 Lt. Sprendimu T. N. buvo priteista dalis turto, priklausiusio bendros jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams, tai yra atidalinta jo dalis iš bendro turto, o ne jam priteista iš pareiškėjos. Būtent dėl šios priežasties pareiškėja neturi būti nurodyta skolininke vykdomajame rašte. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 4 d. nutartimi 32324,28 Lt sumą padalino abiems sutuoktiniams po lygiai, tai yra po 16162,14 Lt kiekvienai šaliai. Tokia nutartis buvo priimta, nes atsakovo vardu atidarytoje banko sąskaitoje buvo laikyta 32324,28 Lt suma, ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas šią sumą pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas nutartimi atidalino kiekvienam iš sutuoktinių ½ dalį piniginių lėšų, buvusių atsakovo vardu atidarytoje sąskaitoje. Dėl šios priežasties sutuoktinis, kuris disponuoja pinigais, privalo perduoti kitam sutuoktiniui atidalintą dalį. Toks pats turtas yra atidalintas ir atsakovui, tačiau pinigai buvo jo asmeninėje sąskaitoje, todėl jam nėra iš ko reikalauti šių pinigų. Skundas dėl vykdomojo rašto buvo pateiktas todėl, kad atsakovas pateikė antstoliui vykdomąjį raštą ir prašo išieškoti iš pareiškėjos 16.162,14 Lt sumą. Minėtas vykdomasis raštas yra išduotas neteisėtai. Atsakovas pats naudojasi savo banko sąskaita. Pareiškėja tų pinigų niekada neturėjo. Priešingai, tai atsakovas turėtų sumokėti pareiškėjai atidalintą pinigų sumą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas T. N. nesutinka su skundu ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog vykdomojo rašto turinys privalo atitikti ir atitinka Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. nutarties rezoliucinę dalį, todėl jis negali būti laikomas neteisėtu ir nepagrįstu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta panaikinti vykdomąjį raštą, teisėtumo ir pagrįstumo
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su vykdomojo rašto išdavimu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. N2-726-872/2012 pagal ieškovės D. N. ieškinį atsakovui T. N. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo. Minėtu sprendimu buvo nutraukta bylos šalių santuoka ir padalintas santuokoje įgytas turtas, tame tarpe ir atsakovo T. N. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje buvusi 32.324,28 Lt suma (t. II, b.l. 122), kurią pirmos instancijos teismas pripažino atsakovo asmenine nuosavybe.
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-666-345/2013 motyvuojamojoje dalyje konstatavo, jog keistinas pirmosios instancijos teismo atliktas šalių santuokoje įgyto bendro turto padalinimas tik dalyje dėl 32.324,28 Lt piniginių lėšų padalinimo – šias lėšas padalinant tarp šalių lygiomis dalimis, t.y. po 16.162,14 Lt. Todėl apeliacinės instancijos teismas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimo dalį dėl dalintino turto pakeitė ir priteisė ieškovei ½ dalį 0,0627 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), su visais jame esančiais kilnojamaisiais daiktais, 16.162,14 Lt piniginių lėšų. Priteisė atsakovui ½ dalį 0,0627 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 16.162,14 Lt piniginių lėšų. Taip pat priteisė ieškovei iš atsakovo 3.900,00 Lt dydžio kompensaciją.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 30 d. išdavė išieškotojui T. N. vykdomąjį raštą Nr. N2-726-872/2012, kuriame nurodė, jog teismas nusprendė: priteisti atsakovui T. N. ½ dalį 0,0627 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 16.162,14 Lt piniginių lėšų iš skolininkės D. N. (t. III, b.l. 224).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skundžiama nutartimi buvo pagrįstai atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto panaikinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 30 d. vykdomajame rašte tiksliai pakartojo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. nutarties rezoliucinę dalį, todėl vykdomasis raštas atitinka visus CPK 648 straipsnio, reglamentuojančio vykdomojo rašto turinį, reikalavimus. Pareiškėjai išaiškintina, kad minėto straipsnio reikalavimus atitinkantis vykdomasis raštas negali būti tikslinamas ar naikinamas. Vienintelis vykdomojo rašto naikinimo pagrindas gali būti tik teismo sprendimo (nutarties), pagal kurį jis išduotas, panaikinimas ar pakeitimas.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažįsta, jog Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartimi, atsižvelgiant į motyvuojamojoje dalyje nurodytus paaiškinimus, bylos šalims buvo padalinta atsakovo sąskaitoje buvusi 32.324,28 Lt suma. Taigi, atsakovas neturėtų pagrindo reikalauti išieškoti iš ieškovės jam pripažintą 16.162,14 Lt sumą. Tačiau minėtos 2013 m. kovo 4 d. nutarties rezoliucinės dalies formuluotė, kuria nurodyta priteisti atsakovui 16.162,14 Lt piniginių lėšų, įgalina pirmos instancijos teismą išduoti atsakovui vykdomąjį raštą dėl skolos iš ieškovės išieškojimo. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina pareiškėjai, jog CPK 276 straipsnis numato galimybę teismui savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Todėl pareiškėja gali kreiptis į Vilniaus apygardos teismą, prašydama ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. nutarties rezoliucinėje dalyje ir nurodyti, jog atsakovui 16.162,14 Lt suma yra ne priteisiama, o pripažįstama jo asmenine nuosavybe, esančia jam priklausančioje banko sąskaitoje.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 str.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.