- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-03
- Bylos Nr.
- 2S-1191-555/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13052-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- Z. V.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „ADMIVITA“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. V. personalinės įmonės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1183-1110/2025 pagal ieškovės Z. V. personalinės įmonės patikslintą ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir uždarajai akcinei bendrovei „ADMIVITA“ dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Z. V. personalinė įmonė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama jos naudai priteisti solidariai iš atsakovių Lietuvos Respublikos ir UAB „ADMIVITA“ 9 990 Eur turtinės žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo UAB „FF LIZINGAS“ išregistravimo iš Juridinių asmenų registro 2022 m. vasario 7 d. iki teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo, 800 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „ADMIVITA“ 2025 m. sausio 22 d. atsiliepimu į ieškinį prašė sustabdyti civilinę bylą ir nurodė, kad yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-9-807/2025 pagal pradinės ieškovės LUAB „FF LIZINGAS“ ieškinį atsakovams Z. V., V. S. ir Z. V. personalinei įmonei dėl sandorio, įskaitant ir bylai aktualią reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria Z. V. perleido V. S., o V. S. perleido Z. V. personalinei įmonei 9 990 Eur dydžio reikalavimo teisę į išregistruotą UAB „FF LIZINGAS“, pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo. Kol nėra išspręstas reikalavimo teisių perleidimo teisėtumas, nėra patvirtina aplinkybė, kad ieškovė yra galutinė reikalavimo teisės 9 990 Eur turėtoja. Jei reikalavimo teisė būtų nuginčyta, ieškovės ginčijama reikalavimo teisių perleidimo sutartimi įgyta reikalavimo teisė 9 900 Eur sumai būtų grąžinta ieškovės savininkui Z. V..
3. Ieškovė Z. V. personalinė įmonė 2025 m. vasario 24 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuris buvo iš esmės papildytas naujomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. buvo papildytas ieškinio faktinis pagrindas, nekeičiant ieškinio dalyko.
4. 2025 m. vasario 24 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė bylos nesustabdyti, nes bylos, dėl kurios prašoma stabdyti šią civilinę bylą, baigtis neturi įtakos šiai bylai. Pasekmės, jei ir kiltų po sprendimo byloje priėmimo, kiltų ne LUAB „FF LIZINGAS“, o jo teisių perėmėjai. Tačiau pasekmių bylos baigtis sukelti negali, nes depozitinėje sąskaitoje nebeliko 9 900 Eur, t. y. areštuotų lėšų pasisavinimo faktas bankroto byloje yra įvykęs ir būtent tuo šioje byloje ieškinys yra grindžiamas. Atsakovė Lietuvos Respublikos atstovė prašė bylą sustabdyti, nes civilinėje byloje Nr. e2-9-807/2025 nustatytos aplinkybės turės prejudicinę reikšmę šiai bylai. Jei bus pripažinti negaliojančiais reikalavimo teisių perleidimo sandoriai, tai ieškovė neturės reikalavimo teisės šioje byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 27 d. nutartimi atsisakė patenkinti ieškovės Z. V. personalinės įmonės 2025 m. vasario 24 d. pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo (ieškovė šį procesinį dokumentą pavadino patikslintu ieškiniu), sustabdė civilinę bylą iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2‑9‑807/2025 pagal ieškovės UAB „SKOMĖ“ (pirminis ieškovas šioje byloje – LUAB „FF LIZINGAS“) ieškinį atsakovams Z. V., V. S. ir Z. V. personalinei įmonei dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo ir atšaukė 2025 m. balandžio 10 d. 9.30 val. byloje paskirtą parengiamąjį teismo posėdį.
6. Teismas nurodė, kad šioje civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo priteisimo ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovių 9 900 Eur turtinę žalą ir 800 Eur neturtinę žalą. Kaip ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes ieškovė nurodo tokias esmines aplinkybes: teisėja, priimdama sprendimą dėl UAB „FF LIZINGAS“ pabaigos, neišsprendė į bankroto bylą pateiktų prašymų, įskaitant prašymo dėl kreditoriaus Z. V. pakeitimo į Z. V. personalinę įmonė, dėl ko Z. V. personalinė įmonė negavo 9 900 Eur, į kuriuos reikalavimo teisę, kaip Z. V. pirmos eilės kreditorinio reikalavimo dalį, perėmė 2016 m. liepos 12 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi iš V. S., kuris ją įgijo 2016 m. balandžio 29 d. iš Z. V.. Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartimi Z. V. pirmos eilės pirmojo etapo kreditorinio reikalavimo piniginės lėšos, buvusios UAB „FF LIZINGAS“ depozitinėje sąskaitoje bendrai 14 990 Eur sumai, buvo areštuotos, uždraudžiant jas naudoti kitiems tikslams, tačiau nebuvo panaudotos Z. V. personalinės įmonės 9 990 Eur reikalavimo teisei patenkinti.
7. Teismas nustatė, kad civilinėje byloje Nr. e2-9-807/2025 ieškovė UAB „FF LIZINGAS“, kurios procesinių teisių perėmėja yra UAB „SKOMĖ“, prašo pripažinti 2016 m. liepos 12 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją – Z. V. personalinei įmonei grąžinant V. S. įgytą 9 990 Eur dydžio reikalavimo teisę į LUAB „FF LIZINGAS“, taip pat 2016 m. balandžio 29 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją – V. S. grąžinant Z. V. įgytą 9 990 Eur dydžio reikalavimo teisę į LUAB „FF LIZINGAS ”, grąžinti V. S. 9 600 Eur dydžio reikalavimo teisę į Z. V. pagal paskolos sutartis. Taigi, šiuo metu ginčijama ieškovės reikalavimo teisė į 9 900 Eur, kaip dalis Z. V. pirmos eilės pirmojo etapo kreditorinio reikalavimo. Šiai bylai pagal ieškinyje pareikštą reikalavimą išnagrinėti reikšmingas faktas, ar Z. V. personalinė įmonė buvo LUAB „FF LIZINGAS“ kreditorė. Šis faktas bus nustatytas išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-9-807/2025. Todėl civilinėje byloje Nr. e2-9-807/2025 nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje, t. y. sprendžiant, ar egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos atsakovių civilinei atsakomybei kilti (ar dėl atsakovių neteisėtų veiksmų ieškovė neteko teisės į reikalavimo teisių perleidimo sutarčių pagrindu įgytos 9 900 Eur reikalavimo teisės patenkinimą). Teismas sprendė, kad ši aplinkybė bylai svarbi ir dėl atsakovės UAB „ADMIVITA“ atsikirtimų pagrindą sudarančių aplinkybių, t. y. UAB „ADMIVITA“ nuo įmonei pareikšto reikalavimo ginasi tuo, kad UAB „FF LIZINGAS“ 2021 m. spalio 13 d. sumokėjo Z. V. 40 678,50 Eur, įskaitant ir ieškovės kaip turtinės žalos atlyginimą reikalaujamą priteisti 9 990 Eur sumą. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties galiojimo klausimas yra būtent civilinės bylos Nr. e2-9-807/2025 teisminio nagrinėjimo dalykas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovė Z. V. personalinės įmonė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartį dalyje dėl bylos sustabdymo panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Civilinė byla Nr. e2-9-807/2025 yra sustabdyta iki ieškovės reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo ir nebuvo atnaujinta. Dėl to šioje byloje teismas neturėjo teisės ir negalėjo priimti nutarties dėl ieškovės pakeitimo. Šioje byloje pradinė ieškovė yra LUAB „FF LIZINGAS“, reikalavimas dėl ieškovo pakeitimo byloje nėra nagrinėtas. 2022 m. vasario 7 d. išregistravus LUAB „FF LIZINGAS“, kuri buvo nurodytos civilinės bylos ieškovė, teisių perleidimas neleidžiamas, dėl to ieškovės pakeitimas nėra galimas, o nurodyta byla turi būti nutraukta. Dėl šių aplinkybių reikalavimo teisių į 9 990 Eur, buvusių LUAB „FF LIZINGAS“ depozitinėje sąskaitoje, sutartys, taip pat šių 9 990 Eur nuosavybės teisės, priklausančios Z. V. personalinės įmonei, yra galiojančios, o nurodytos civilinės bylos išnagrinėjimas negali pakeisti šių faktinių aplinkybių.
8.2. Nelikus LUAB „FF LIZINGAS“ depozitinėje sąskaitoje 9 990 Eur, išnyko ir civilinės bylos Nr. e2-9-807/2025 ginčo dalykas – išnyko reikalaujamos pripažinti negaliojančia reikalavimo teisių perleidimo sutarties, sudarytos dėl teismo patvirtinto Z. V. pirmos eilės kreditorinio reikalavimo dalies ir nuosavybės teisių perleidimo V. S., o po to – Z. V. personalinės įmonei, objektas – lėšos, į kurias nebegali pretenduoti nei nebeegzistuojanti LUAB „FF LIZINGAS“, nei Z. V. personalinės įmonė, nei galimas naujas ieškovas byloje, kuris negali byloje atsirasti, nes išregistravus LUAB „FF LIZINGAS“, nėra juridinio asmens teisių ir pareigų perėmėjo.
8.3. Ieškinys teikiamas dėl reikalavimo atlyginti ieškovės patirtą turtinę žalą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartimi areštuotų LUAB „FF LIZINGAS“ depozitinėje sąskaitoje buvusių 9 990 Eur, t. y. šios lėšos negalėjo būti sumokėtos buvusiam jų savininkui Z. V.. Šių lėšų panaudojimas, pažeidžiant teismo nutartį, įvyko tuo metu, kada jų savininku buvo ir tebėra ieškovė, todėl, be teismo ir be šių lėšų savininko Z. V. žinios bei sutikimo, jos negalėjo būti išleistos. Ieškovė atsiskaitė su buvusių šių lėšų savininku V. S., pagal atitinkamą reikalavimo teisių perleidimo sutartį, todėl ieškovė dėl neteisėtų atsakovų atstovų veiksmų / neveikimo patyrė realią 9 990 Eur dydžio turtinę žalą, kurios atlyginimo klausimas negali būti išspręstas civilinėje byloje Nr. e2‑9‑807/2025, nes nurodytų lėšų LUAB „FF LIZINGAS“ depozitinėje sąskaitoje nebėra, kaip ir pačios LUAB „FF LIZINGAS“. Šiuo atveju restitucija nebeįmanoma, o neteisėtais atsakovų atstovų veiksmais / neveikimu ieškovei padaryta žala turi būti atlygintina. V. S. taip pat atsiskaitė su Z. V., pagal atitinkamųjų sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
8.4. Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartimi areštuotos lėšos nuosavybės teisėmis jau priklausė ne Z. V., o ieškovei (9 990 Eur) ir B. Š. (5 000 Eur). Sutartys, kurių pagrindu šie asmenys įsigijo atitinkamų lėšų nuosavybės teises, buvo galiojančios jų neteisėto sumokėjimo iš LUAB „FF LIZINGAS“ depozitinės sąskaitos ne pagal jų paskirtį ir be teismo ir šių naujųjų kreditorių sutikimo, šių lėšų neteisėto panaudojimo metu galiojo ir tebegalioja šiuo metu. Dėl to, vadovaujantis ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principais, nėra jokių priežasčių bei pagrindų nenagrinėti šios civilinės bylos. Civilinės bylos Nr. e2-9-807/2025 baigtis niekaip negali įtakoti ir pakeisti nurodytų faktinių aplinkybių ir neteisėto 9 990 Eur išleidimo ne pagal paskirtį be teismo ir lėšų savininko sutikimo. Tai, kad civilinės bylos Nr. e2-9-807/2025 ieškovo LUAB „FF LIZINGAS“ materialiosios ir procesinės teisės buvo perleistos, nepašalina įvykdytu šių areštuotų lėšų sumokėjimu kaltės ir padarytos žalos fakto bei jos dydžio – šių lėšų, nuosavybės teisėmis priklausančių ieškovei, neliko, pažeidžiant Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartį.
Atsiliepimas
9. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
9.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė šią civilinę bylą dėl Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos kitos civilinės bylos Nr. e2-9-807/2025, kurioje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Nurodytoje byloje ieškovė UAB „FF LIZINGAS“, kurios procesinių teisių perėmėja yra UAB „SKOMĖ“, prašo pripažinti 2016 m. liepos 12 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją – Z. V. personalinei įmonei grąžinant V. S. įgytą 9 990 Eur dydžio reikalavimo teisę į LUAB „FF LIZINGAS“, taip pat 2016 m. balandžio 29 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją – V. S. grąžinant Z. V. įgytą 9 990 Eur dydžio reikalavimo teisę į LUAB „FF LIZINGAS“, grąžinti V. S. 9 600 Eur dydžio reikalavimo teisę į Z. V. pagal paskolos sutartis.
9.2. Šiuo metu ginčijama ieškovės reikalavimo teisė į 9 900 Eur, kaip dalis Z. V. pirmos eilės pirmojo etapo kreditorinio reikalavimo. Šiai bylai pagal ieškinyje pareikštą reikalavimą išnagrinėti reikšmingas faktas, ar Z. V. personalinė įmonė buvo UAB „FF LIZINGAS“ kreditorė. Šis faktas bus nustatytas išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-9-807/2025. Dėl to civilinėje byloje Nr. e2-9-807/2025 nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje, t. y. sprendžiant, ar egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos atsakovių civilinei atsakomybei kilti (ar dėl atsakovių neteisėtų veiksmų ieškovė neteko teisės į reikalavimo teisių perleidimo sutarčių pagrindu įgytos 9 900 Eur reikalavimo teisės patenkinimą).
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria sustabdytas bylos nagrinėjimas iki bus priimtas ir įsiteisės teismo procesinis sprendimas kitoje civiline tvarka nagrinėjamoje byloje, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
12. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė Z. V. personalinė įmonė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama jos naudai priteisti solidariai iš atsakovių Lietuvos Respublikos ir UAB „ADMIVITA“ 9 990 Eur turtinės žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo UAB „FF LIZINGAS“ išregistravimo iš Juridinių asmenų registro 2022 m. vasario 7 d. iki teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo, 800 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Skundžiama nutartimi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2‑9‑807/2025 gali būti nustatyta nagrinėjamai bylai prejudicinę reikšmę turinčių faktų, susijusių, su reikalavimo perleidimo sutarčių galiojimu, kurių pagrindu ieškovė iš esmės ir grindžia savo reikalavimo teises į atsakoves dėl žalos atlyginimo, vadovaudamasis CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nagrinėjamą civilinę bylą sustabdė iki bus išnagrinėta nurodyta civilinė byla ir įsiteisės joje priimtas teismo procesinis sprendimas.
13. Ieškovė (apeliantė) Z. V. personalinės įmonė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, argumentuodama jį iš esmės tuo, kad civilinės bylos Nr. e2-9-807/2025 baigtis niekaip negali įtakoti ir pakeisti faktinių aplinkybių dėl ieškovei UAB „FF LIZINGAS“ bankroto byloje priklausiusių 9 990 Eur lėšų neteisėto išleidimo ne pagal paskirtį be teismo ir lėšų savininko sutikimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus, proceso šalių argumentus ir byloje nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo pritarti apeliantės atskirojo skundo argumentams, dėl žemiau šioje nutartyje nurodytų motyvų.
14. Bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui; byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 1623 straipsnis).
15. Pagal CPK nuostatas yra skiriami dviejų rūšių civilinės bylos sustabdymo pagrindai: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis civilinės bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑573/2009). Nepaisant to, dėl kurios rūšies civilinės bylos sustabdymo pagrindo egzistavimo yra sprendžiama, abiem atvejais turi būti nustatytos objektyvios aplinkybės, kliudančios išspręsti civilinę bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2011).
16. Vienas iš privalomųjų bylos sustabdymo pagrindų įtvirtintas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte, pagal kurį teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagal kasacinio teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (kitose neišnagrinėtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016). Teismas privalo sustabdyti bylą, kai jam, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Taigi, jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017; 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020).
17. Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą privalomojo sustabdymo pagrindą, turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose; spręsdamas, yra tarp dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys ar ne, teismas turi išaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, ir kokie nustatinėjamoje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2011; 2014 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑236/2014).
18. Nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimas dėl 9 900 Eur turtinės žalos ir 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovių yra grindžiamas šiomis esminėmis aplinkybėmis: teisėja, priimdama sprendimą dėl UAB „FF LIZINGAS“ veiklos pabaigos, neišsprendė į bankroto bylą pateiktų prašymų, įskaitant prašymo dėl kreditoriaus Z. V. pakeitimo į Z. V. personalinę įmonę (šioje byloje ieškovę), dėl ko pastaroji negavo 9 900 Eur sumos, į kurią reikalavimo teisę, kaip Z. V. pirmos eilės finansinio reikalavimo dalį, perėmė 2016 m. liepos 12 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi iš V. S., ir kuris ją įgijo 2016 m. balandžio 29 d. iš Z. V.; Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartimi Z. V. pirmos eilės pirmojo etapo finansinio reikalavimo piniginės lėšos, buvusios UAB „FF LIZINGAS“ depozitinėje sąskaitoje bendrai 14 990 Eur sumai, buvo areštuotos, uždraudžiant jas naudoti kitiems tikslams, tačiau nebuvo panaudotos ieškovės Z. V. personalinės įmonės 9 990 Eur reikalavimo teisei patenkinti. Ieškovė byloje įrodinėja, kad dėl tokių UAB „FF LIZINGAS“ bankroto bylą administravusio nemokumo administratoriaus bei nagrinėjusios teisėjos veiksmų, kuomet bankroto bylos metu buvo neteisėtai išleistos ieškovei priklausančios 9 990 Eur lėšos, jai buvo padaryta žala.
19. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-9-807/2025 pagal ieškovės UAB „SKOMĖ“ (pirminė ieškovė LUAB „FF LIZINGAS“) patikslintą ieškinį atsakovams Z. V., V. S. ir Z. V. personalinei įmonei dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, kurioje ieškovė UAB „SKOMĖ“ pareikštu patikslintu ieškiniu prašo: 1) pripažinti 2016 m. liepos 12 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją Z. V. personalinei įmonei, grąžinant V. S. įgytą 9 990 Eur dydžio reikalavimo teisę į LUAB „FF LIZINGAS“; 2) pripažinti 2016 m. balandžio 29 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją – V. S., grąžinant Z. V. įgytą 9 990 Eur dydžio reikalavimo teisę į LUAB „FF LIZINGAS“, grąžinti V. S. 9 600 Eur dydžio reikalavimo teisę į Z. V. pagal paskolos sutartis; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
20. Aptarti civilinės bylos Nr. e2-9-807/2025 duomenys patvirtina, kad joje pareikštais reikalavimais yra ginčijamos reikalavimo perleidimo sutartys, kurių pagrindu ieškovė nagrinėjamoje byloje iš esmės ir yra pareiškusi reikalavimą dėl žalos atlyginimo iš atsakovių. Dėl to, kaip pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas, civilinėje byloje Nr. e2-9-807/2025 nustatyti faktai dėl reikalavimo perleidimo sutarčių galiojimo savo teisine galia turės prejudicinę teisinę reikšmę būsimam teismo sprendimui nagrinėjamoje civilinėje byloje, kadangi nuginčijus reikalavimo perleidimo sutartis, perleista reikalavimo teisė į LUAB „FF LIZINGAS“, kurios dydžiu ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodinėja savo patirtą žalą, sugrįžtų pradiniam jos turėtojui – Z. V.. Atitinkamai, tai galimai paneigtų ir byloje ieškovės įrodinėjamą ieškinio faktinį pagrindą dėl žalos atlyginimo iš atsakovių buvimą, kadangi pati ieškovė nebeturėtų reikalavimo teisės į LUAB „FF LIZINGAS“. Reikalavimo perleidimo sutarčių galiojimo klausimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl šių faktų bylą nagrinėjantis teismas pats nustatyti negali. Taigi šiuo atveju byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tarp dviejų teismuose nagrinėjamų bylų – bylos dėl reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir bylos dėl žalos atlyginimo – yra tiesioginis teisinis ryšys, kuriam esant, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai sustabdė nagrinėjamą civilinę bylą.
21. Apeliantė atskirajame skunde tik deklaratyviai nurodo, kad civilinės bylos Nr. e2-9-807/2025 baigtis niekaip negali įtakoti ir pakeisti faktinių aplinkybių, susijusių su neteisėtai išleista jai priklausančia lėšų suma, iš esmės apsiribodama argumentais tik dėl civilinėje byloje Nr. e2‑9‑807/2025 ir nagrinėjamoje byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Apeliantės atskirojo skundo argumentai, susiję tiek su civilinėje byloje Nr. e2‑9‑807/2025 ieškovės UAB „SKOMĖ“ (pirminės ieškovės LUAB „FF LIZINGAS“) turimos reikalavimo teisės, tiek su nagrinėjamoje byloje pačios ieškovės reikalavimu dėl žalos atlyginimo pagrįstumu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro abejose bylose nagrinėjimo iš esmės objektą, bet niekaip nepaneigia skundžiamoje nutartyje padarytų teisinių išvadų dėl bylos sustabdymo pagrindų šiuo konkrečiu atveju buvimo.
22. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K 3 252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).
23. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias civilinės bylos stabdymo institutą, taip pat teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes. Naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl to ieškovės Z. V. personalinės įmonės atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
24. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.