Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramunės Mikonienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama ieškovo UAB „Mano Būstas Vilnius“, atsakovo T. A. V. ir trečiųjų asmenų R. V. P., R. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Mano būstas Vilnius“ ieškinį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, pareikštą atsakovui T. A. V., tretieji asmenys nepareiškę savarankiškų reikalavimų, - R. V. P. ir R. V., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, J. D., L. D. ir L. N..

1. Ieškovas UAB „Mano Būstas Vilnius“, kuris yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius, pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo įpareigoti atsakovą savo lėšomis per 1 mėnesį, skaičiuojant nuo sprendimo priėmimo dienos, atstatyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, kurioje yra butai (duomenys neskelbtini), vėdinimo sistemą į padėtį buvusią prieš (duomenys neskelbtini) bute atliekant remonto darbus taip, kad (duomenys neskelbtini) butų patalpose oro trauka atitiktų minimalius Lietuvos Respublikos teisės aktų numatytus reikalavimus; leisti teismo sprendimą vykdyti skubiai; už kiekvieną pradelstą dieną atsakovui skirti 50 eurų baudą.

2. Tretieji asmenys J. D., L. D. ir L. N. pareiškė savarankiškus reikalavimus, kuriais prašo įpareigoti atsakovą T. A. V. savo lėšomis per vieną mėnesį, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atstatyti gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje, kurioje yra butai (duomenys neskelbtini), vėdinimo sistemą, pašalinant 2021-06-30 Statybos techninės ekspertizės akte Nr. 21/06/30-01 nustatytus pažeidimus.

3. Ieškovas ir tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus nurodė, kad kilęs ginčas dėl daugiabutyje gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), ventiliacinės sistemos atstatymo. Tretieji asmenys J. D. ir L. D. yra name esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai, o trečiasis asmuo L. N. - buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė. Nefunkcionuojant gyvenamojo namo butuose ventiliacijos sistemai, tretieji asmenys kreipėsi į namo administratorių, ieškovą UAB „Mano būstas Vilnius“, prašant nustatyti priežastis bei imtis veiksmų problemai išspręsti. Ieškovas nustatė, kad ventiliavimo butuose susilpnėjimas atsirado po to, kai atsakovas T. A. V. jam priklausančiame bute Nr. (duomenys neskelbtini) atliko rekonstrukciją su leidimu įrengti pastogę ir namo pastogėje įrengė patalpas, laiptus į pastogę ir šios rekonstrukcijos metu atliko savavališkus veiksmus - pažeidė (sugadino) bendro naudojimo inžinerinę ventiliavimo sistemą (išgriaudamas vėdinimo kanalus, užaklindamas vėdinimo kanalų angas). Ventiliacijos kokybės problemos ėmė ypač aštrėti po daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo), kuomet buvo pagerintas namo konstrukcijų sandarumas. Dėl susilpnėjusios butų ventiliacijos užsilaiko cheminių priemonių ir buitiniai kvapai, ant paviršių ir sienų kaupiasi kondensatas, atsirado ir sparčiai plinta pelėsis, o tai žaloja sveikatą ir turtą.

4. Tretieji asmenys reikalavimą grindžia byloje atliktos teismo statybos techninės ekspertizės 2021-06-30 aktu Nr. 21/06/30-01 (toliau Ekspertizė), kuriame nustatyta, kad butuose Nr. (duomenys neskelbtini) WC ir virtuvės patalpose, esančiose prie laiptinės, natūralus vėdinimas kanaluose veikia, bet nepakankamai dėl per mažos traukos vėdinimo kanaluose, kurie yra nutraukti ties stogo konstrukcija mansardos aukšto lygyje ir nėra iškelti į lauką virš stogo, o statybinėmis konstrukcijomis uždengtoje vietoje pereina į kitą geometriją ir jau kitoje vietoje (ne laiptinės sienoje) ženkliai didina slėgio nuostolius WC ir virtuvės patalpų vėdinimui ir atitinkamai blogina vėdinimo kokybę. Ekspertizės išvadoje nustatyta, kad pastato renovacijos (modernizavimo) metu, 2018 metais, vėdinimo šachtos nebuvo perstatomos ar keičiamos. Šios šachtos buvo perstatytos dar iki gyvenamojo namo renovacijos, tuo tarpu pagal turimą dokumentaciją, anot eksperto, galima teigti, kad vėdinimo kanalai buvo demontuoti iki 2015 m. renovacijos projektavimo darbų. Paaiškino, kad vėdinimo kanalus ties stogo konstrukcija mansardos aukšto lygyje pašalino būtent atsakovas 2005 metais, įrengdamas pastogę ir namo pastogėje įrengdamas patalpas ir laiptus į jas. Užaklindamas vėdinimo kanalą, atsakovas pastogėje esančiose patalpose įrengė statybines konstrukcijas (grindis). Išdėstė poziciją, jog ir tuo atveju, jeigu vėdinimo kanalai palėpės įrengimo metu jau buvo nutraukti, atsakovas, kaip statytojas, privalėjo užtikrinti bendro naudojimo namo konstrukcijų - vėdinimo sistemos atstatymą, o ne pakeisti bendro naudojimo ventiliacinės sistemos sprendinius ir statybinėmis konstrukcijomis (grindimis) užaklinti vėdinimo kanalus.

5. Namo administratorius (ieškovas), kaip ir daugiabučių namų savininkų bendrijos, atstovaujantis daugiabučio namo savininkų interesams santykiuose dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės turinį sudarančių valdymo ir naudojimo teisių, atsakovui pareiškė negatorinį ieškinį dėl vėdinimo sistemos atstatymo, siekdamas apginti gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų bendraturčių teises šiuos objektus naudoti ir prižiūrėti, t. y. įgyvendindamas įstatymo suteiktą kompetenciją.

6. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, ieškovo UAB „Mano būstas Vilnius“ ieškinį atmesti, trečiųjų asmenų J. D., L. D. ir L. N. savarankiškus reikalavimus tenkinti visiškai, įpareigoti atsakovą T. A. V. savo lėšomis per vieną mėnesį, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atstatyti gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje, kurioje yra butai (duomenys neskelbtini), vėdinimo sistemą, pašalinant 2021-06-30 Statybos techninės ekspertizės akte Nr. 21/06/30-01 nustatytus pažeidimus. Teismas priteisė iš atsakovo T.A.V. trečiajam asmeniui J. D. 1283 EUR bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš atsakovo T. A.V. trečiajam asmeniui L. N. 1200 EUR bylinėjimosi išlaidas.

7. Teismas nustatė, kad namo vėdinimo sistema yra bendroji namo savininkų nuosavybė. Ieškovė yra teisi teigdama, buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) taip pat turi teises įtvirtintas CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 – 2 papunkčiuose, pareigas įtvirtintas 3 ir 5 dalyse, tačiau šių ieškovės nurodytų teisių ir pareigų neturi daugiabučio namo administratorius, paskirtas CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka, kadangi netampa bendrojo naudojimo objektų savininku, o įgyvendina bendrojo naudojimo objektų savininkų sprendimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus.

8. LR Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603, keistu 2015-08-05 nutarimu Nr. 831, patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau Nuostatai arba Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo) 7.7. punkte, kuriuo vadovaujasi ieškovas, įtvirtinta administratoriaus pareiga tuo atveju, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 6.2. punkte įtvirtinta administratoriaus teisė dalyvauti kitų asmenų pradėtose teismo bylose, susijusiose su administruojamu turtu, teikti paaiškinimus.

9. Vykdydamas pareigą, įtvirtintą Nuostatų 7.7. punkte, paaiškėjus šiame punkte nurodytoms aplinkybėms, ieškovė, viena, turėjo teisę informuoti apie tai butų ir kitų patalpų savininkus, organizuoti susirinkimą ar balsavimą, kuriuo galėjo būti sprendžiamas ieškovės teisės kreiptis į teismą klausimas; antra, kreiptis su skundais į kompetentingas institucijas, vykdančias statybų priežiūrą ar turinčias teisę ginti viešąjį interesą; trečia, vadovaujantis CK 4.83 straipsnio 5 dalimi, atlikti bendrojo naudojimo objekto (ventiliacinės sistemos) remonto ar tvarkymo darbus. Trečiuoju atveju, atsakovui nevykdant pareigos leisti atlikti būtinus darbus jam nuosavybės teise priklausančiame bute, ieškovas įgytų teisę kreiptis į teismą, prašant leisti ieškovui patekti į atsakovui nuosavybės teises priklausantį butą. Nėra pateikta įrodymų, jog ieškovas atliko būtinus veiksmus bendrojo naudojimo objektų būklės grėsmei pašalinti. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog jai butų ir kitų patalpų savininkai būtų suteikę įgaliojimą kreiptis į teismą.

10. Dėl ginčo esmės teismas nurodė, kad 2018 metais, vykstant stogo šiltinimo darbams po to, kai 2018-11-26 buvo atlikta buto, esančio (duomenys neskelbtini), vėdinimo sistemos apžiūra, kurios metu buvo nustatyta, kad šiame bute ties palėpe užaklintas (sudėtos grindys) virtuvės vėdinimo kanalas, vėdinimo kaminas išgriautas, o vonioje ir tualete trauka viršija normą (Vėdinimo kanalų inspektavimo/matavimų, video apžiūros darbų 2018-11-26 aktas). Atsakovas iki 2005 metų vykdė buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontą, kurio metu virš šio buto esančioje pastogėje buvo įrengta palėpė, o laiptinėje įrengti laiptai, skirti atskiram patekimui į įrengtą palėpę. Įrengiant palėpę buvo pertvarkyta pastogės dalis ties siena skiriančia butus ir laiptinę (įrengta patalpa 17-14), virš į trečiąjį aukštą vedančių laiptų (patalpa 17-15) ir nuo laiptų gilyn į pastogės vidų (17-16).

11. Nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad iki 2015-07-08 į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją būtų kreiptasi dėl atsakovo 2005-07-08 užbaigtų statybos darbų teisėtumo ar 2005-07-08 akto panaikinimo ir tai paaiškina bei patvirtina atsakovų argumentus, kad institucija vykdanti statybos priežiūros funkcijas nėra priėmusi sprendimų, kurių pagrindu atsakovo 2005 metais atliktą statybą būtų pagrindas laikyti neteisėta. Tačiau, 2018 metais paaiškėjus priežastims, nurodytoms 2018-11-26 akte, vien ta aplinkybė, jog 10 metų terminu butų, esančių name (duomenys neskelbtini), savininkai nesikreipė į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl pripažinimo tinkamu naudoti 2005-07-08 akto Nr. (101)-11.4.-1454 panaikinimo, nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovo atlikta statyba nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai ir butų, esančių name (duomenys neskelbtini), savininkų interesai bei teisės gyventi tinkamai ventiliuojamuose butuose.

12. Namas, kuriame yra dvi laiptinės (pirma nuo 1 iki 12 buto, antra nuo 13 iki 18 buto), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuris plane žymimas indeksu 1A3p, yra pastatytas (duomenys neskelbtini) metais. Byloje nėra duomenų, kad atskiros namo dalys būtų pastatytos skirtingu laiku, todėl namo ventiliacinės sistemos sprendiniai laiptinėse negali būti skirtingi. Iš byloje esančių namo pirmosios laiptinės pastogės nuotraukų matyti, kad sienos skiriančios butus nuo laiptinės pastogėje baigiasi kaminais, kuriose yra ventiliacinės angos, todėl yra pagrindas sutikti, kad analogiška sistema turėjo būti ir antrojoje (ginčo butų laiptinėje), kurioje yra atsakovui ir tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausantys butai.

13. Ekspertizės akte nurodyta, kad buto (duomenys neskelbtini) kanalai, kurių indeksai „1“ ir „2“; buto (duomenys neskelbtini), kurių kanalai, kurių indeksai „6“ ir „8“ ir buto (duomenys neskelbtini) kanalai, kurių indeksai „10“ ir „12“ yra atitvaroje (ventiliacinė šachta), skiriančioje šiuos butus ir bendro naudojimo laiptinę. Objekto apžiūros metu buvo nustatyta, kad šie ventiliaciniai kanalai ties stogo konstrukcija, yra panaikinti. Po laiptais yra sumontuotas gofruotas aliuminio vamzdis. Šie laiptai veda į buto (duomenys neskelbtini) antrą aukštą. Gofruotas vamzdis eina nuo atitvaros, kurioje įrengti aukščiau paminėti butų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ventiliaciniai kanalai, iki atitvaros, skiriančios šią laiptinę nuo butų (duomenys neskelbtini).

14. Byloje yra pateiktas UAB „Naujamiesčio būstas“ 2019-05-07 Statinio apžiūros aktas, kuris patvirtina, kad atitvara (ventiliacinė šachta), kurioje yra butų (duomenys neskelbtini) ventiliaciniai kanalai virš stogo konstrukcijos nėra iškelta. Objekto apžiūros metu ir iš pateiktos dokumentacijos nebuvo galima nustatyti kaip oro išmetimo kanalai esantys laiptinės pakeičia geometriją ir pereina į kitą vietą ir išeina virš stogo. Vėdinimo kanalų geometrijos pakeitimas yra uždengtas statybinėmis konstrukcijomis, todėl objekto apžiūros metu teismo ekspertas negalėjo nustatyti konkrečių vėdinimo kanalų laiptinės sienoje sujungimo su per stogą išeinančia vėdinimo šachta konstrukcinių ypatumų. Ekspertas padarė prielaidą, kad gofruotas ortakis tarnauja tik (duomenys neskelbtini) buto vėdinimui. Apžiūrint pastato palėpę buvo fiksuota ir daugiau ventiliacinių kanalų, kurie užsibaigia pastato palėpėje. Teismo eksperto išdėstyti vertinimai patvirtina ieškovės ir trečiųjų asmenų J. D., L. D. ir L. N. argumentus, kad abejose namo laiptinėse buvo vienodi ventiliacinės sistemos sprendiniai - ventiliaciniai kanalai, kurie užsibaigia pastato palėpėje, pastato dalyje, kuriose yra butai (duomenys neskelbtini), ventiliacinės šachtos buvo panaikintos (užbaigtos palėpės ar stogo konstrukcijos lygyje).

15. Ekspertizės akte ir išvadose nurodoma ir tai, kad šios šachtos buvo perstatytos dar iki gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizacijos), kuri vyko 2018 metais. Yra teorinė tikimybė, kad ventiliaciniai kanalai daugiabutyje gyvenamajam pastate (duomenys neskelbtini) buvo demontuoti pastato rekonstrukcijos metu, t. y. (duomenys neskelbtini) metais, tačiau nėra patvirtinančios dokumentacijos. Pagal turimą dokumentaciją galima teigti, kad šie vėdinimo kanalai galėjo būti demontuoti iki 2015 m. paruošto renovacijos projekto.

16. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015-07-27 išrašas patvirtina, kad nuo 1961 metų buvo rekonstruojamas tame pačiame registro išraše įtrauktas namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas – 2A3p, pastatytas (duomenys neskelbtini) metais. Minėtoje kadastro medžiagoje, kurią pateikė Valstybinė įmonė Registrų centras taip pat nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad (duomenys neskelbtini) metais pastatytame name tais pačiais metais buvo atliekama stogo, ar viršutinių aukštų rekonstrukcija. Iš minėtos pastato vidaus ploto ((duomenys neskelbtini) buto) eksplikacijos, sudarytos 1979-12-15, ir 1979-12-16 palėpės 17-10 – 17-13 patalpų, kurios ribojasi su buto viduje esančiais laiptais, plano, perbraižyto 2005-03-04, matyti, kad iki 2005 metų pastogėje įrengtos patalpos, žymėtos indeksais 17-10, 17-11, 17-12 ir 17-13, nesiekė pastogės ploto virš laiptinės ir nesiribojo su siena, skiriančia laiptinę nuo butų, kurioje yra ventiliacinės šachtos. Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo vadovautis eksperto teorine prielaida, kad ventiliaciniai kanalai daugiabutyje gyvenamajam pastate (duomenys neskelbtini), kuris pastatytas (duomenys neskelbtini) metais, buvo demontuoti pastato rekonstrukcijos metu, t. y. (duomenys neskelbtini) metais. Atmetus šią teorinę eksperto prielaidą, teismas sprendė, kad ventiliacijos kanalai, esantys atitvaroje (ventiliacinė šachta), skiriančioje šiuos butus ir bendro naudojimo laiptinę, ties stogo konstrukcija, buvo panaikinti buto (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos, atliktos iki 2005-07-08, metu.

18. Nurodė, kad Nuostatose įtvirtintos teisės normos, o konkrečiai nuostatų 7.9. punkte imperatyviai nustatyta: „Administratorius privalo pareikšti su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu susijusius ieškinius“.

19. Pirmos instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti jog Ieškovas yra netinkamas ieškovas ir ieškovo ieškinį atmesti. Teismas pripažino, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) taip pat turi teises įtvirtintas CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 - 2 papunkčiuose, pareigas įtvirtintas 3 ir 5 dalyse, tačiau šių ieškovės nurodytų teisių ir pareigų neturi daugiabučio namo administratorius, paskirtas CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka, kadangi netampa bendrojo naudojimo objektų savininku, o įgyvendina bendrojo naudojimo objektų savininkų sprendimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Tokia išvada, ieškovo įsitikinimu, neatitinka nei teleologinio konkrečios teisės normos aiškinimo, nei sisteminio civilinio kodekso bei jį lydinčių teisės aktų reglamentuojančių butų ir kitų patalpų administratoriaus reglamentavimo.

20. Tai, kad Civiliname kodekse expressis verbis nėra nustatyta butų ir kitų patalpų administratoriaus teisė kreiptis į teismą, per se nesuteikia pagrindo teigti, jog tokios teisės, susiklosčius aplinkybėms kaip šioje byloje, administratorius iš vis neturi. Žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas turi pareigą ad hoc užpildyti teismas, pagal savo kompetenciją sprendžiant bylas dėl individualaus visuomeninio santykio ir taikant (bei aiškinant) teisę (Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 1 d. sprendimas), inter alia naudojantis teisės analogija, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas, 2007 m. birželio 7 d., 2010 m. lapkričio 29 d. nutarimai).

Atsakovo T. A. V., trečiųjų asmenų R. V. P. ir R. V. argumentai

21. Trečiasis asmuo R. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti sprendimo dalį, kuria visiškai tenkinti trečiųjų asmenų J. D., L. D. ir L. N. savarankiški reikalavimai ir atsakovas T. A. V. įpareigotas savo lėšomis per vieną mėnesį, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atstatyti gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje, kurioje yra butai (duomenys neskelbtini), vėdinimo sistemą, pašalinant 2021-06-30 Statybos techninės ekspertizės akte Nr. 21/06/30-01 nustatytus pažeidimus, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - trečiųjų asmenų J. D., L. D. ir L. N. savarankiškus reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-17 sprendimo dalį, kuria atmestas trečiojo asmens R. V. P. prašymas skirti baudą ieškovui, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - paskirti ieškovui 5 000 baudą už pareikštą akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei bylos vilkinimą, 2 500 Eur baudos priteisiant trečiajam asmeniui R. V. P..

22. Trečiasis asmuo R. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo taip pat prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-17 sprendimo dalį, kuria visiškai tenkinti trečiųjų asmenų J. D., L. D. ir L. N. savarankiški reikalavimai ir atsakovas T. A. V. įpareigotas savo lėšomis per vieną mėnesį, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atstatyti gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje, kurioje yra butai (duomenys neskelbtini) vėdinimo sistemą, pašalinant 2021-06-30 Statybos techninės ekspertizės akte Nr. 21/06/30-01 nustatytus pažeidimus, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - trečiųjų asmenų J. D., L. D. ir L. N. savarankiškus reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-17 sprendimo dalį, kuria atmestas trečiojo asmens R. V. prašymas skirti baudą ieškovui, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - paskirti ieškovui 5 000 baudą už pareikštą akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei bylos vilkinimą, 2 500 Eur baudos priteisiant trečiajam asmeniui R. V..

23. Atsakovas T. A. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-17 sprendimo dalį, kuria visiškai tenkinti trečiųjų asmenų J. D., L. D. ir L. N. savarankiški reikalavimai ir atsakovas T. A. V. įpareigotas savo lėšomis per vieną mėnesį, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atstatyti gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje, kurioje yra butai (duomenys neskelbtini) vėdinimo sistemą, pašalinant 2021-06-30 Statybos techninės ekspertizės akte Nr. 21/06/30-01 nustatytus pažeidimus, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - trečiųjų asmenų J. D., L.D. ir L. N. savarankiškus reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-17 sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo prašymas skirti baudą ieškovui, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - paskirti ieškovui 5 000 baudą už pareikštą akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei bylos vilkinimą, 2 500 Eur baudos priteisiant atsakovui T. A. V..

24. Atsakovo T. A. V. bei trečiųjų asmenų R. V. ir R. V. apeliacinių skundų dalykas ir pagrindas iš esmės sutampa. Apeliantai nurodo, jog byla išnagrinėta šališkai, nesilaikant dispozityvumo, rungimosi, nešališkumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų. Tretieji asmenys J. D., L. D. ir L. N. teisėjos iniciatyva tapo liudytojais. Prašymą Trečiuosius asmenis apklausti liudytojais pateikė trečiojo asmens atsakovo pusėje R. V. P. atstovas advokatas 2020-03-02 vykusio posėdžio metu. Teisėja inicijavo klausimą dėl J. D., L. D. ir L. N. įtraukimo trečiaisiais asmenimis ir juos įtraukė. Civilinio proceso principų pažeidimas pasireiškė ir tuo, jog ieškovui teisėjos iniciatyva buvo pasiūlytas ekspertizės skyrimas jau nagrinėjant bylą iš esmės.

25. Sprendimo rezoliucinė dalis nėra aiški, neaišku, kas laikytina atstatytina vėdinimo sistema ir kokie pažeidimai, nurodyti ekspertizės akte turi būti pašalinti.

26. Teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties termino. Tretiesiems asmenims, pareiškusiems ieškinio reikalavimus, buvo žinoma apie atliktą palėpės rekonstrukciją nuo 2005 metų (rekonstrukcijos užbaigimo).Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 str. 6 d. numato 1 metų senaties terminą dėl statybos užbaigimo aktų apskundimo.

27. Teismo išvados, jog būtent atsakovas atliktos rekonstrukcijos metu padarė ventiliacijos sistemos pažeidimus, jog pirmoje ir ginčo laiptinėje vėdinimo sistemos buvo vienodos, yra grįstos tik prielaidomis. Ekspertizės akte nėra konstatuota, kokia vėdinimo kanalų būklė buvo iki ir po 2005 metų rekonstrukcijos. Vėdinimo kanalai nebuvo demontuoti, šachtos nebuvo užaklintos, kitokia ventiliavimo sistema galimai niekada neegzistavo. Vien faktas per se, jog atsakovas atliko palėpės rekonstrukciją 2005 m., negali suponuoti išvados, jog jis demontavo vėdinimo kanalus.

28. Apeliantai nurodo, jog negatorinio ieškinio atveju teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo, apsunkinimo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Atsakovas pateikė 2005-07-08 aktą, kuriame komisija priapžino palėpės rekonstruciją teisėta.

29. Pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyti atliktini veiksmai atsakovui pažeidžia trečiojo asmens R. V. P. teises. Pagal buto Nr. (duomenys neskelbtini) bedraturčių susitarimą dėl naudojimosi tvarkos būtent R. V. P. valdo palėpę, kurios grindis reikėtų išgriauti vykdant teismo sprendimą. Neaišku, kur turi būti griaunamos grindys ir kokiu būdu ieškoma kanalų.

30. Į bylą neįtrauktas kreditoriaus atstovas, nes butui įregistruota hipoteka.

31. Ventiliacijos veikimas turėjo ir gali būti išspręstas, kaip paaiškino ekspertas, parengus tinkamą daugiabučio namo renovacijos projektą ir jį įgyvendinus.

32. Teismas spręsdamas dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo ieškovui, ignoravo esminius motyvus dėl akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio. Ieškovas vilkino procesą.

33. Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas buvo netinkama proceso šalis. R. V. P. dėl nepagrįsto ieškinio patyrė bylinėjimosi išlaidų, kurių teismas nepriteisė iš ieškovo.

Ieškovo UAB „Mano Būstas Vilnius" atsiliepimų į atsakovo R. V., atsakovo T. A. V. ir trečiojo asmens R. V. P. apeliacinius skundus argumentai

34. Ieškovas UAB „Mano Būstas Vilnius" prašė atmesti atsakovo R. V., atsakovo T. A. V. ir trečiojo asmens R. V. P. apeliacinius skundus.

35. Nurodė, kad namas, kuriame yra dvi laiptinės (pirma nuo 1 iki 12 buto, antra nuo 13 iki 18 buto), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuris plane žymimas indeksu 1A3p, yra pastatytas (duomenys neskelbtini) metais. Iš byloje esančių namo pirmosios laiptinės pastogės nuotraukų matyti, kad sienos skiriančios butus nuo laiptinės pastogėje baigiasi kaminais, kuriose yra ventiliacinės angos, todėl kad analogiška sistema turėjo būti ir antrojoje (ginčo laiptinėje).

36. Ekspertizės akte nurodyta, kad buto (duomenys neskelbtini) kanalai, kurių indeksai „1" ir „2"; buto (duomenys neskelbtini), kurių kanalai, kurių indeksai „6" ir „8" ir buto (duomenys neskelbtini) kanalai, kurių indeksai „10" ir „12" yra atitvaroje (ventiliacinė šachta), skiriančioje šiuos butus ir bendro naudojimo laiptinę. Objekto apžiūros metu buvo nustatyta, kad šie ventiliaciniai kanalai ties stogo konstrukcija, yra panaikinti. Po laiptais yra sumontuotas gofruotas aliuminio vamzdis. Šie laiptai veda į buto (duomenys neskelbtini) antrą aukštą. Kaip atliktas gofruoto vamzdžio prijungimas prie atitvaroje esančių kanalų apžiūros metu nustatyti nepavyko, kadangi vamzdis dalinai yra paslėptas laiptų bei kitomis konstrukcijomis ir užsandarintas montažinėmis putomis. UAB „Naujamiesčio būstas" 2019-05-07 Statinio apžiūros aktas patvirtina, kad atitvara (ventiliacinė šachta), kurioje yra butų (duomenys neskelbtini) ventiliaciniai kanalai virš stogo konstrukcijos nėra iškelta. Objekto apžiūros metu ir iš pateiktos dokumentacijos nebuvo galima nustatyti kaip oro išmetimo kanalai esantys laiptinės sienoje pakeičia geometriją ir pereina į kitą vietą ir išeina virš stogo. Vėdinimo kanalų geometrijos pakeitimas yra uždengtas statybinėmis konstrukcijomis, todėl objekto apžiūros metu teismo ekspertas negalėjo nustatyti konkrečių vėdinimo kanalų laiptinės sienoje sujungimo su per stogą išeinančia vėdinimo šachta konstrukcinių ypatumų. Ekspertas padarė prielaidą, kad gofruotas ortakis tarnauja tik (duomenys neskelbtini) buvo vėdinimui.

37. Akivaizdu, kad atsakovas 2005 metais vykdydamas palėpės rekonstrukcija ant ortakių šachtos pastatė palėpės sieną kuri ribojasi su naujais įrengtais laiptais, o įrengiant laiptus į palėpę buvo nutrauktas ir horizontalus oro padavimas į kaminą. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog būtent 2005 metais vykdant palėpės rekonstrukciją buvo pažeista vėdinimo sistema.

38. Renovacija nėra netinkamos ventiliacija butuose priežastis - kaip minėta, esminė priežasčių ką nustatė ir ekspertas - užaklintos ventiliacijos šachtos, ant kurių įrengta siena. Todėl vertinti renovacijos projekto ir jo įgyvendinimo teismas ir neturėjo, nes tai išeina už ginčo ribų.

39. Nagrinėjamu atveju ieškovas buvo paskirtas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) administratoriumi, CK 4.84 straipsnio nustatyta tvarka. Ieškovas vykdydamas savo, kaip administratoriaus funkcijas vadovavosi ir Nuostatais, kurių 7.9. punkte imperatyviai nustatyta: „Administratorius privalo pareikšti su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu susijusius ieškinius“. Administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūra. Daugiabučio namo vėdinimo sistema yra bendrojo naudojimo objektas. Ieškovas vykdydamas savo funkcijas, nustatęs, kad bendrojo naudojimo objektas, o konkrečiai namo vėdinimo sistema yra pažeista (užstatyta atsakovo), remdamasis Nuostatose įtvirtintu įpareigojimu ir kreipėsi į teismą su ieškiniu įpareigoti atsakovą atstatyti vėdinimo sistemą, todėl ieškovas yra tinkamas.

40. Dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovas nurodė, kad patikslinus ieškinį R. V. bylos nagrinėjimo metu buvo trečiasis asmuo, jam nebuvo keliami atskiri reikalavimai, jo dalyvavimas byloje buvo pačio asmens apsisprendimo reikalas, todėl tokiu atveju trečiasis asmuo pats prisiima ir galimas bylinėjimosi išlaidų rizikas.

Atsakovo T. A. V. ir trečiojo asmens R. V.

41. Atsakovas T. A. V. ir trečiasis asmuo R. V. atsiliepime prašė atmesti ieškovo apeliacinį skundą.

42. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino Nuostatų 7.9 punktu, kuriame nustatyta, jog administratorius privalo pareikšti su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu susijusius ieškinius. Pasak apelianto, daugiabučio namo vėdinimo sistema yra bendrojo naudojimo objektas, ir dėl to, pasak apelianto, nustatęs, jog ji yra pažeista, vadovavosi šiuose Nuostatuose įtvirtintu įpareigojimu kreiptis į teismą.

43. Tačiau ieškovas niekada nagrinėjat bylą nesivadovavo Nuostatų 7.9 punktu, kaip reiškiamo ieškinio pagrindu. Ieškovas vadovavosi Nuostatų 7.7 p. (patikslinto ieškinio 27 p.), kuriame įtvirtinta administratoriaus pareiga tuo atveju, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikęs įrodymų, jog jis atliko būtinus veiksmus bendrojo naudojimo objektų būklės grėsmei pašalinti. Ieškovas nepašalino renovacijos projekto trūkumų bei tinkamai neįgyvendino renovacijos projekto; nebuvo atlikti jokie bendrojo naudojimo objekto (ventiliacinės sistemos) remonto ar tvarkymo darbai (CK 4.83 str. 5 d.).

44. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog daugiabučio namo administratorius, paskirtas CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka, netampa bendrojo naudojimo objektų savininku, o įgyvendina bendrojo naudojimo objektų savininkų sprendimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Nuostatų 3 p. aiškiai nustatyta, jog administratorius įgyvendina namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Šiuo atveju reiškiamas negatorinis ieškinys, susijęs su bendrąja butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybe. Administratorius vadovaudamasis Nuostatais galėjo įgyvendinti tik su bendrąja nuosavybės teise susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 str. nustatyta tvarka, suteikus administratoriui atstovavimo teisę.

Trečiųjų asmenų L. N., J. D. ir L. D. atsiliepimo į trečiojo asmens R. V. apeliacinį skundą argumentai

47. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, L. N., J. D., L. D. prašė trečiojo asmens atsakovo pusėje R. V. apeliacinį skundą atmesti.

48. Nurodė, kad teismas įgyvendino procesinę pareigą pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus, tame tarpe pasiūlyti prašyti skirti teismo ekspertizę (CPK 179 str.).

49. Teismo sprendimo rezoliucinė dalis suformuluota tinkamai, sprendimo motyvacinėje dalyje pateiktas išaiškinimas apie galimą kitokį sprendimo įgyvendinimo būdą suderinus tai su kita šalimi savo esme yra informavimas apie galimybę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese, o ne pareikštų reikalavimų ribų peržengimas. Spendimas atsakovo gali būti įgyvendintas priverstine tvarka.

50. Argumentai dėl ieškinio senaties nepagrįsti. Pareikštas negatorinis ieškinys, todėl taikomas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas. Tretieji asmenys apie savo teisių pažeidimų sužinojo 2018 metais.

51. Visuose butuose ventiliacinių kanalų įrengimas buvo vienodas ir šią aplinkybę patviritina kadastrinių matavimų planai, todėl apelianto prielaidos, apie nevienodas ventiliacijos sistemas nepagrįstos. Ekspertizės akte konkrečiai nustatyta, kad ventiliacinė sistema buvo pakeista (sugadinta). Vien aplinkybė, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų apie tai, kas atliko pakeitimus ventiliacinėje sistemoje, nereiškia, kad negali būti padarytos tikėtinos išvados apie asmenų suinteresuotumą atlikti minėtus pakeitimus.

53. Apeliacinio skundo teiginiai, jog ventiliacijos veikimas gali būti išspręstas parengus tinkamą daugiabučio namo renovacijos projektą nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Renovacijos projektu negali būti pašalinti tik vieno bendraturčio padaryti pažeidimai. Renovacija tik išryškino neigiamas

ventiliacijos sistemos sugadinimo pasekmes. Argumentai, kad pati renovacija yra suprastėjusios ventiliacijos priežastis, nepagrįsti.

54. Trečiasis asmuo R. V. P. apelianto UAB Mano būstas Vilnius apeliacinį skundą, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-17 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-134- 862/2022, toje apimtyje, kurioje buvo atmestas ieškovo UAB Mano būstas Vilnius ieškinys atsakovui T. A. V., atmesti kaip nepagrįstą.

55. Trečiasis asmuo R. V. P. nurodė, kad apeliantas neįrodė, kad jam suteikta teisė atstovauti dalies butų savininkų teises ir interesus, nes reiškiamas negatorinis ieškinys. Šiuo atveju nėra pagrindo taikyti teisės ar įstatymo analogiją, nes teisiniui santykiai visiškai sureguliuoti.

57. Ieškovas pradiniame ieškinyje neįsigilinęs į oficialius viešus įrodymus įtraukė atsakovais R. V. ir R. V. P., o patikslintu ieškiniu juos pašalino. Tokiu būdu R. V. P. patyrė papildomas bylinėjimosi išlaidas, kurių dėl netinkamų netinkamo ieškovo veiksmų neturėjo ir nebūtų patyręs. Būtent netinkamam ieškovui tenka kaltė, jog trečiasis asmuo R. V. P. turėjo rengti ir atsiliepimą į pradinį ieškinį kaip atsakovė, o vėliau į patikslintą ieškinį kaip trečiasis asmuo. Nepaisant ieškovo kaltės dėl sukeltų bylinėjimosi išlaidų, teismas vis tiek jų nepriteisė iš ieškovo, taip bylinėjimosi išlaidas paskirstydamas nesilaikant teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų ir bylinėjimosi išlaidų skirstymo taisyklių.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

58. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

60. Apeliantai nepagrįstai teigia, jog civilinio proceso principų pažeidimas pasireiškė ir tuo, jog ieškovui teisėjos iniciatyva buvo pasiūlytas ekspertizės skyrimas jau nagrinėjant bylą iš esmės. CPK 179 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Pažymėtina, kad teismas privalo siekti visapusiško ir teisingo bylos išnagrinėjimo, tinkamo ir išsamaus aplinkybių ištyrimo.

62. Kasacinio teismo išaiškinta, kad suinteresuotumas pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį - tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Pagal CPK 2, 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį, nes pareikštas netinkamo ieškovo - asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-916/2015).

63. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikęs įrodymų, jog jis atliko būtinus veiksmus bendrojo naudojimo objektų būklės grėsmei pašalinti.

65. Ginčo ventiliacijos sistema yra bendro naudojimo objektas. Tačiau Nuostatų 7.9. punktas, kuriuo jis vadovaujasi, įpareigoja administratorių reikšti ieškinius tik su bendrojo naudojimo objektų administravimu susijusius ieškinius. Apeliantas skunde nepagrindė, kaip jo pateiktas ieškinys yra susijęs su bendrojo naudojimo objektų administravimu.

67. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog daugiabučio namo administratorius, paskirtas CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka, netampa bendrojo naudojimo objektų savininku, o įgyvendina bendrojo naudojimo objektų savininkų sprendimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka.

68. Nuostatų 3 p. nustatyta, jog administratorius įgyvendina namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.

69. Nagrinėjamoje byloje tiek ieškovo ieškinys, tiek trečiųjų asmenų ieškiniai yra negatorinio pobūdžio. Taigi negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).

70. Šiuo atveju reiškiamas negatorinis ieškinys, susijęs su bendrąja butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybe. Kaip minėta, ieškovas nėra bendrosios butų ir kitų patalpų savininkas. Vadovaudamasis Nuostatais, jis galėjo įgyvendinti tik su bendrąja nuosavybės teise susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 str. nustatyta tvarka, suteikus administratoriui atstovavimo teisę.

71. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog jai butų ir kitų patalpų savininkai būtų suteikę įgaliojimą kreiptis į teismą su ieškiniu, siekiant apginti dalies butų savininkų teises ir interesus, todėl yra pagrindas sutikti su atsakovu ir trečiaisiais asmenimis, jog ieškovė nagrinėjamu atveju yra netinkama ieškovė CPK 45 straipsnio 1 dalis).

72. Apelianto teigimu, tai, kad civiliniame kodekse expressis verbis nėra nustatyta butų ir kitų patalpų administratoriaus teisės kreiptis į teismą, per se nesuteikia pagrindo teigti, jog tokios teisės, susiklosčius aplinkybėms kaip šioje byloje, administratorius iš vis neturi. Pasak apelianto, turėtų būti taikytina teisės ar įstatymo analogija.

73. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo taikyti teisės ar įstatymo analogiją. Šis institutas taikomas siekiant užpildyti teisės spragą. Šiuo atveju apeliantas niekaip neįrodė, kokia gi teisės spraga egzistuoja. Teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas siekiant apginti dalies butų savininkų teises ir interesus yra reglamentuotas teisės aktais, tokie teisiniai santykiai yra sureguliuoti. Be to, apeliantas net nepagrindė, kokia teisės ar įstatymo analogija taikytina, kokie įstatymai ir kodėl taikytini pagal analogiją.

75. Teismas nustatė, kad daugiabutis namas, kuriame yra dvi laiptinės (pirma nuo 1 iki 12 buto, antra nuo 13 iki 18 buto, kurioje yra bylos dalyvių butai), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuris plane žymimas indeksu 1A3p, yra pastatytas 1970 metais. Iš byloje esančių namo pirmosios laiptinės pastogės nuotraukų matyti, kad sienos skiriančios butus nuo laiptinės pastogėje baigiasi kaminais, kuriose yra ventiliacinės angos, todėl kad analogiška sistema turėjo būti ir antrojoje (ginčo laiptinėje). Byloje nėra duomenų, kad atskiros namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalys būtų pastatytos skirtingu laiku, todėl namo ventiliacinės sistemos sprendiniai laiptinėse negali būti skirtingi, todėl eksperto nurodyta tikimybė, kad ventiliacijos kanalai buvo užaklinti (duomenys neskelbtini) metais vykusios rekonstrukcijos metu, nepagrįsta, nes namas ir buvo pastatytas (duomenys neskelbtini) metais.

76. Atsakovas patvirtino, jog iki 2005 metų vykdė buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontą, kurio metu virš šio buto esančioje pastogėje buvo įrengta palėpė, o laiptinėje įrengti laiptai, skirti atskiram patekimui į įrengtą palėpę. Atliktą rekonstrukciją patvirtina ir parodo byloje esantys Valstybinės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas 2005-03-22 parengti šio buto trečiojo aukšto ir pastogės patalpų planai ir Valstybinės įmonės Registrų centro 2021 - 03-10 pateikti ginčo namo ir jame esančių (duomenys neskelbtini) butų kadastrinių bylų duomenys (pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenys, fiksuoti 1983-03-04, keisti 2005-03-2; pastato vidaus ploto ((duomenys neskelbtini) buto) eksplikacija, sudaryta 1979-12-15, 1979-12-16 palėpės (duomenys neskelbtini) patalpų, kurios ribojasi su buto viduje esančiais laiptais, planas, perbraižytas 2005-03-04). Nurodyti planai patvirtina, kad iki 2005-03-04 iš buto esančio (duomenys neskelbtini), vidiniais laiptais buvo galima patekti į pastogėje įrengtas palėpės patalpas, kurios iš esmės atitiko 2005-03-22 pastogės plane indeksais 17-7 - 17-9, 17-18, ir 17-19 pažymėtas patalpas ir kurios nesiekė tos dalies, kurioje buvo laiptinė ir siena skirianti butus nuo laiptinės. Po atliktos rekonstrukcijos palėpės plotas buvo išplėstas į visas pastogės puses ir įrengti laiptai į palėpę. Iš pastogės 2005-03-22 plano taip pat matyti, kad įrengiant palėpę buvo pertvarkyta pastogės dalis ties siena (kurioje buvo užaklinti ventiliacijos kanalai), skiriančia butus ir laiptinę (įrengta patalpa 17-14), virš į trečiąjį aukštą vedančių laiptų (patalpa 17-15) ir nuo laiptų gilyn į pastogės vidų (17-16). Apelianto teiginius, jog vėdinimo sistemos laiptinėse galėjo būti skirtingos, paneigia 2021 02 02 Valstybės įmonės „Registrų centras" teismui pateikta pastato vidaus eksplikacijų kadastro duomenų byla, iš kurios matoma, kad abiejose laiptinėse visuose trijuose aukštuose virtuvės ir san. mazgai (patalpos, kuriose įrengiami natūralios ventiliacijos kanalai) ribojasi su siena, skiriančia patalpas nuo laiptinės.

77. Byloje atliktos Statybos techninės veiklos ekspertizės akte Nr. 21/06/30-01 konkrečiai nurodyta, kad buto (duomenys neskelbtini) kanalai, kurių indeksai „1" ir „2"; buto (duomenys neskelbtini), kurių kanalai, kurių indeksai „6" ir „8" ir buto (duomenys neskelbtini) kanalai, kurių indeksai „10" ir „12" yra atitvaroje (ventiliacinė šachta), skiriančioje šiuos butus ir bendro naudojimo laiptinę. Objekto apžiūros metu buvo nustatyta, kad šie ventiliaciniai kanalai ties stogo konstrukcija, yra panaikinti. Po laiptais yra sumontuotas gofruotas aliuminio vamzdis. Šie laiptai veda į buto (duomenys neskelbtini) antrą aukštą. Gofruotas vamzdis eina nuo atitvaros, kurioje įrengti aukščiau paminėti butų (duomenys neskelbtini) ventiliaciniai kanalai, iki atitvaros, skiriančios šią laiptinę nuo butų (duomenys neskelbtini). Kaip atliktas gofruoto vamzdžio prijungimas prie atitvaroje esančių kanalų apžiūros metu nustatyti nepavyko, kadangi vamzdis dalinai yra paslėptas laiptų bei kitomis konstrukcijomis ir užsandarintas montažinėmis putomis.

78. UAB „Naujamiesčio būstas" sudarytas 2019-05-07 Statinio apžiūros aktas. Šio akto 3 lape pateikta foto fiksacija Nr. 8, kurioje schematiškai pažymėtos atitvaros, kuriose yra butų ventiliaciniai kanalai. Šis aktas taip pat patvirtina, kad atitvara (ventiliacinė šachta), kurioje yra butų (duomenys neskelbtini) ventiliaciniai kanalai virš stogo konstrukcijos nėra iškelta. Objekto apžiūros metu ir iš pateiktos dokumentacijos nebuvo galima nustatyti kaip oro išmetimo kanalai esantys laiptinės sienoje pakeičia geometriją ir pereina į kitą vietą ir išeina virš stogo . Vėdinimo kanalų geometrijos pakeitimas yra uždengtas statybinėmis konstrukcijomis, todėl objekto apžiūros metu teismo ekspertas neatlikęs dalinio ventiliacijos kanalų ardymo ir televizinio tyrimo negalėjo nustatyti konkrečių vėdinimo kanalų laiptinės sienoje sujungimo su per stogą išeinančia vėdinimo šachta konstrukcinių ypatumų. Ekspertas padarė prielaidą, kad gofruotas ortakis tarnauja tik (duomenys neskelbtini) buto vėdinimui. Apžiūrint pastato palėpę buvo fiksuota ir daugiau ventiliacinių kanalų, kurie užsibaigia pastato palėpėje. Tokie kanalai buvo fiksuoti priešingoje pastato dalyje, nei ta, kurioje yra tiriami butai (duomenys neskelbtini).

79. Atsakovas 2005 metais vykdydamas palėpės rekonstrukcija ant ortakių šachtos pastatė palėpės sieną kuri ribojasi su naujais įrengtais laiptais, o įrengiant laiptus į palėpę, tikėtina, buvo nutrauktas ir horizontalus oro padavimas į kaminą. ieškovas byloje taip pat buvo pateikęs įrodymus, kad teisminiam ginčui besitęsiant atsakovas (ar jo įgalioti asmenys) įrengė horizontalią gofrą, kuri galimai turėtų spręsti oro padavimą. Atsakovas nepateikė 2005 metais vykdytos buto Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos virš buto esančioje mansardoje (palėpėje) įrengiant patalpas projekto, t.y. nepateikė įrodymų apie kaip faktiškai pertvarkyta pastogės dalis ties siena, kurioje buvo užaklinti ventiliacijos kanalai, kokie buvo sprendiniai dėl ventiliacijos kanalų pertvarkymo. Teisėjų kolegija sutinka, kad ekspertizės ir statinio apžiūros metu nenustatyta konkreti ventiliacijos kanalų geometrija ir užaklinimo vieta, tačiau labiausiai tikėtina išvada, kad ginčo ventiliacijos kanalai buvo užaklinti 2005 metais vykusios rekonstrukcijos metu. Priešingai negu išdėstyta ekspertizės akte, atsakovo ir trečiųjų asmenų atsakovo pusėje argumentai nepagrįsti tyrimais ir faktiniais duomenimis.

80. Apeliantai teigia, ventiliacijos neveikimo priežastis - daugiabučio namo renovacijos projekto netinkamas parengimas ir jo neįgyvendinimas, o teismas nevertino renovacijos projekto. Pastato renovacijos (modernizavimo) 2018 metais metu, kaip nurodyta byloje esančiame projekte, buvo atliekamas tik esamų ventiliacijos kanalų pravalymas. Todėl vertinti renovacijos projekto ir jo įgyvendinimo teismas ir neturėjo, nes tai išeina už ginčo ribų. Pagal ieškovo paaiškinimus nustatyta, kad ieškovas namo renovacijos metu nebuvo atlikti jokie bendrojo naudojimo objekto (ventiliacinės sistemos) remonto ar tvarkymo darbai (CK 4.83 str. 5 d.). Ieškovo atstovas iš esmės atsakė, kad dėl ventiliacijos ginčo laiptinėje nieko pagal renovacijos projektą nedarė; nebuvo prisiliesta prie ventiliacijos kanalų, esančių ginčo sienoje.

81. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015)Vien aplinkybė, jog byloje nėra tiesioginių įrodymų apie tai, kas atliko pakeitimus ventiliacijos sistemoje, nereiškia, jog negali būti padarytos tikėtinos išvados apie asmenų suinteresuotumą minėtus pakeitimus atlikti. Todėl visų byloje esančių įrodymų visumoje, teismas padarė pagrįstą išvadą, jog 2005 metais atsakovui vykdant palėpės rekonstrukciją buvo pažeista vėdinimo sistema.

82. Apeliantai teigia, kad rezoliucinė teismo sprendimo dalis yra neaiški ir nėra įgyvendinama priverstine tvarka. Pareiga vykdyti teismo sprendimą kyla atsakovui T.A.V., kuris 2005 metais ir vykdė buto ir palėpės rekonstrukciją. Kadangi vykdant teismo sprendimą ventiliacinė sistema turi būti atstatyta į iki pažeidimo (rekonstrukcijos) buvusią padėtį, o pažeidimą padarė atsakovas, todėl atsakovui suprantama, kokie būtent ventiliacinės sistemos pažeidimai turi būti pašalinti. Teismas įpareigojo pašalinti ekspertizės akte nurodytus pažeidimus, todėl teismo įpareigojimas juos pašalinti yra aiškus ir suprantamas, bei gali būti įgyvendintas pasitelkus atitinkamos srities specialistus. Priverstinis sprendimo vykdymas įpareigojimo atlikti veiksmus atveju nereiškia, jog pats antstolis atliks statybos darbus. Atsakovui nevykdant teismo sprendimo geranoriškai ir antstoliui tai konstatavus, tretieji asmenys turi galimybę prašyti teismo suteikti teisę atlikti veiksmus, kuriuos įpareigotas atlikti atsakovas (CPK 273 straipsnio 1 dalis), bei reikalauti iš atsakovo padengti teismo sprendimo įvykdymui turėtas išlaidas.

83. Trečiasis asmuo R. V. P. nurodo, kad teismas nepagrįstai netaikė dešimties metų ieškinio senaties termino skaičiuojamo rekonstrukcijos (2005 m. liepos 8 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr.(101)-11.4-1454).

84. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškovas ir savarankiškus reikalavimus pareiškę tretieji asmenys pateikė paaiškinimus, kad butų ventiliacija ženkliai ėmė blogėti atliekant namo renovacijos darbus, tapo itin bloga 2018 metais užsandarinus namo stogą. Taigi, apie galimą teisų pažeidimą tretieji asmenys J. D., L. D. ir L. N. sužinojo 2018 metų pabaigoje.

85. Kasacinis teismas ieškinio senaties taikymo klausimu yra nurodęs, kad savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo konstatuoti, jog yra suėjęs senaties terminas.

86. Nagrinėjama byla buvo iškelta pagal ieškovo ieškinį, kuris atmestas nustačius, kad ieškovas nėra tinkama ieškovas. Ieškiniu buvo siekiama apginti trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus teises ir interesus. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovo ieškinys atmestas kaip pareikštas netinkamo ieškovo, o trečiųjų asmenų savarankiški reikalavimai, kuriais buvo siekiama iš esmės to paties tikslo kaip ir ieškiniu, patenkinti, šalių ir trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidos paskirstomos taip: ieškovei, atsakovui bei tretiesiems asmenims R. V. ir R. V. P. patirtų bylinėjimosi išlaidų neskirstyti ir nepriteisti, o tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, iš atsakovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, pateikė įrodymus patvirtinančius, kad J. D. sumokėjo 83 EUR žyminį mokestį, už suteiktą teisinę pagalbą J. D. ir L.N. patyrė po 1200 EUR išlaidų. Trečiųjų asmenų savarankiškus reikalavimus patenkinus, iš atsakovo trečiajam asmeniui J. D. priteistinos 1283 EUR bylinėjimosi išlaidos, o L. N. - 1200 EUR bylinėjimosi išlaidos.

87. Nustatyta, kad trečiasis asmuo R. V. P. pateikė įrodymus, kad savo atstovui advokatui J.Baranauskui sumokėjo 726 EUR ir 5808 EUR atlyginimą, tačiau nepateikta ataskaita, kuri patvirtintų už kokkias teisines paslaugas sumokėtas atlyginimas. Taigi, nėra galimybės išskirti, kokia paslaugų dalis suteikta atsikertant į nepagrįstą ieškinį, kokia į svaranakiškus reikalavimus pareiškiančių asmenų reikalavimus. Atsakovas T. A. V. patyrė 5000 EUR atlyginimo už advokato išlaidų, iš kurių 500 EUR sudaro atlyginimas už atsiliepimo į trečiųjų asmenų reikalavimą surašymą, o kitos išlaidos susiję su susipažinimu su bylos medžiaga ir atstovavimu teismo posėdžiuose.

88. Nustatyta, kad ieškovas pradiniame ieškinyje neįsigilinęs į Nekilnojamojo turto registro duomenis įtraukė atsakovais R. V. ir R. V. P., kurie buto Nr. (duomenys neskelbtini) bedraturčiais tapo vėliau negu atlikta buto Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukcija, patikslintu ieškiniu juos pašalino. Apeliantė R. V. P. teigia patyrė papildomas bylinėjimosi išlaidas, kurių dėl netinkamų netinkamo ieškovo veiksmų neturėjo ir nebūtų patyręs. Apeliantų teigimu, būtent netinkamam ieškovui tenka kaltė, jog trečiasis asmuo R. V. P. turėjo rengti ir atsiliepimą į pradinį ieškinį kaip atsakovė, o vėliau į patikslintą ieškinį kaip trečiasis asmuo. Apeliantų teigimu, nepaisant ieškovo kaltės dėl sukeltų bylinėjimosi išlaidų, teismas vis tiek jų nepriteisė iš ieškovo, taip bylinėjimosi išlaidas paskirstydamas nesilaikant teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų ir bylinėjimosi išlaidų skirstymo taisyklių.

89. Patikslinus ieškinį tretieji asmenys R. V. ir R. V. P. bylos nagrinėjimo metu buvo tretieji asmenys ir jiems nebuvo keliami atskiri reikalavimai. Trečiųjų asmenų dalyvavimas civilinėje byloje nėra privalomas nebent teismas nuspręstų dėl pripažinimo dalyvavimo būtinu, t.y. pačio asmens apsisprendimo reikalas, todėl tokiu atveju trečiasis asmuo pats prisiima ir galimas bylinėjimosi išlaidų rizikas. Todėl trečiųjų asmenų teiginiai, jog jie buvo priverstas dalyvauti byloje nagrinėjant iki sprendimo laikytini nepagrįstais.

90. Trečiųjų asmenų R. V. ir R. V. P. patirtos bylinėjimosi išaidos vertinant priežastinio ryšio aspektu nulemtos fakto, kad atsakovas T. A. V. atliko neteisėtus veiksmus užaklinant buto, kurio bendraturčiais tapo ir nurodyti tretieji asmenys, sienoje esančius ventiliacijos kanalus. Trečiųjų asmenų R. V. ir R. V. P. bei atsakovo pozicijos visiškai sutapo. Tretiesiems asmenims J. D., L. D. ir L. N. įstojus į bylą ir pareiškus savarankiškus reikalavimus, akivaizdu, kad trečiųjų asmenų savarankišku reikalavimu ir ieškovo pareikštu reikalavimu siekiama to paties tikslo - apginti pažeistas šių trečiųjų asmenų teises, trečiųjų asmenų ieškinys patenkintas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai trečiųjų asmenų R. V. ir R. V. P. patirtų bylinėjimosi išaidų nepriteisė iš ieškovo.

91. CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui jo patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 str. 2 d.).

92. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, jog įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. (pvz, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3- 695/2017) Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

93. Nagrinėjamu atveju ieškovas buvo paskirtas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) administratoriumi, CK 4.84 straipsnio nustatyta tvarka. Ieškovas vykdydamas savo, kaip administratoriaus funkcijas, inter alia vadovavosi ir nuostatų 7.9. punkte imperatyviai nustatyta: „Administratorius privalo pareikšti su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu susijusius ieškinius“.

94. Pagrindinis administratoriaus uždavinys yra administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Nėra abejonių, kad daugiabučio namo vėdinimo sistema yra bendrojo naudojimo objektas. Ieškovas vykdydamas savo funkcijas, esant butų savininkų pranešimams nustatęs, kad bendrojo naudojimo objektas namo vėdinimo sistema yra pažeista (užstatyta atsakovo), remdamasis Nuostatose įtvirtintu įpareigojimu ir kreipėsi į teismą su ieškiniu įpareigoti Atsakovą atstatyti vėdinimo sistemą. Administratoriaus įgaliojimų administruojant bendrosios nuosavybės objektus turinys yra ir materialinės teisės normų aiškinimo klausimas, kuris ir išspręstas nagrinėjamoje byloje, todėl nėra pagrindo spręsti, kad teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.

95. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai (išskyrus bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą) nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.

96. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).

97. Trečiasis asmuo R. V. P. apeliacinės instancijos teisme patyrė 604,66 EUR atlyginimo už apeliacinio skundo surašymą išlaidų, 302,32 EUR atlyginimo už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą išlaidų ir 88 EUR žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidų. Trečiojo asmens R. V. P. ir ieškovo apeliacinius skundus atmetus, trečiajam asmeniui R. V. P. ir ieškovui apeliacinių skundų surašymo išlaidos nepriteisiamos. Trečiajam asmeniui R. V. P. iš ieškovo priteisiama 302,32 EUR atlyginimo už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą išlaidų (CPK 93 str. 1 d.).

98. Atsakovas T. A. V. apeliacinės instancijos teisme patyrė 500 EUR atlyginimo už apeliacinio skundo surašymą išlaidų, 500 EUR atlyginimo už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą išlaidų ir 88 EUR žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidų. Atsakovo T. A. V. ir ieškovo apeliacinius skundus atmetus atsakovui T. A. V. ir ieškovui apeliacnės instancijos teisme patirtos apeliacinių skundų surašymo išlaidos nepriteisiamos. Atsakovui T. A. V. iš ieškovo priteisiama 500 EUR atlyginimo už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą išlaidų (CPK 93 str. 1 d.).

99. Trečiasis asmuo R. V. apeliacinės instancijos teisme patyrė 500 EUR atlyginimo už apeliacinio skundo surašymą išlaidų, 250 EUR atlyginimo už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą išlaidų ir 88 EUR žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidų. Trečiojo asmens R.V. ir ieškovo apeliacinius skundus atmetus, trečiajam asmeniui R. V. ir ieškovui apeliacinių skundų surašymo išlaidos nepriteisiamos. Trečiajam asmeniui R. V. iš ieškovo priteisiama 500 EUR atlyginimo už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą išlaidų (CPK 93 str. 1 d.).

100. Trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, L. N., J. D. ir L.D. prašymai atmesti trečiojo asmens atsakovo pusėje R. V., trečiojo asmens R. V. P. apeliacinį skundą ir atsakovo T. A. V. appeliacinį skundą patenkinti, todėl trečiojo asmens L. D. patirtos atsiliepimo į apeliacinius skundus išlaidos 1452 EUR priteisiamos iš trečiųjų asmenų R. V., R.V. P. ir atsakovo T. A. V. lygiomis dalimis po 484 EUR.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinius skundus atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam asmeniui R. V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo UAB „Mano būstas Vilnius“, j.a.k. 121452091, 302,32 EUR bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Priteisti atsakovui T. A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo UAB „Mano būstas Vilnius“, j.a.k. 121452091, 500 EUR bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo UAB „Mano būstas Vilnius“, j.a.k. 121452091, 500 EUR bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.