Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

veikdama Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 62¹ straipsnio 1, 4 dalys),

dalyvaujant ieškovei N. K., jos atstovei advokato padėjėjai Donatai Slavinskaitei – Gargasei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovei J. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo L. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu po skolininkės prieštaravimų dėl teismo įsakymo išdavimo pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 1 050,00 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė, kad ji atsakovei, kuri yra buvusi jos marti, paprašius paskolino 1 050,00 Eur ir šias sumas pervedė į atsakovės sąskaitą. Ne kartą prašė grąžinti atsakovės skolą, tačiau atsakovė iki šiol skolos negrąžino.

Atsakovė į teismo posėdį paskirtą 2025-01-28, 09:30 val. neprisijungė, apie posėdžio datą ir laiką buvo informuota parengiamojo posėdžio metu, be to atsakovė teismui 2025-01-09 pateikė pareiškimą, kad nedalyvaus teismo posėdyje, nes į bylą įtrauktas trečiasis asmuo L. K. ir prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės paaiškinimų nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovė 2021-05-07 AB Swedbank mokėjimo nurodymu pervedė atsakovei 1 000,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta „skola“. Iš ieškovės sąskaitos išrašo nustatyta, kad ieškovė atsakovei 2021-05-07 pervedė 1000,00 Eur paskirtis (skola), o 2021-06-12 pervedė 50,00 Eur paskirtis – skola.

Iš 2021-05-07 kredito sutarties NR. 21-017269-GV nustatyta, kad AB Swedbank ieškovei vartojimo reikmėms suteikė 1 050,00 Eur kreditą iki 2023-10-22, mokant 19,900 palūkanų metinę normą, bendra vartojimo kredito kainos metinė norma 23,810 proc., ieškovė bankui kas mėnesį turėjo mokėti 46,48 Eur įmoką, viso ieškovė bankui turėjo grąžinti 1 368,81 Eur.

Iš ieškovės ir atsakovės parengiamojo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė yra buvusi ieškovės sūnaus L. K. sutuoktinė.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad atsakovės ir trečiojo asmens L. K. santuoka nutraukta 2021-10-19 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-5906-632/2021 abiejų sutuoktinių sutikimu ir sprendimas įsiteisėjo 2021-11-19.

Iš trečiojo asmens prie atsiliepimo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad jis turi (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų A. K., kuris gimė (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) sūnų A. K., gimusį (duomenys neskelbtini), abiejų trečiojo asmens vaikų motina yra G. A.

Teismo turimais VSDFV duomenimis atsakovė laikotarpiu nuo 2020-09-03 iki 2021-02-25 vertėsi individualia veikla, o nuo 2020-11-27 yra dirbanti.

Ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 1 050,00 Eur skolą, ieškinio pagrindu nurodo aplinkybes, kad žodinės paskolos sutarties pagrindu paskolino atsakovei, o paskolos pinigus pervedė per du pavedimus į atsakovės banko sąskaitą. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė atsakovei pervedė 1 050,00 Eur, taip pat nėra ginčo, kad atsakovė šios sumos ieškovei nėra grąžinusi. Tarp šalių yra kilęs ginčas, nes atsakovė tvirtina, kad tai buvo ne paskola.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6. 870 straipsnyje apibrėžta paskolos samprata – paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai.

Paskolos sutartis pagal savo sampratą yra realinis sandoris (CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalys), taigi paskolos sutartinių teisinių santykių egzistavimui nustatyti reikia įrodyti paskolos dalyko perdavimo faktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kadangi paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2018-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018, 22 punktas).

Kasacinis teismas yra suformulavęs ir išplėtojęs nuoseklią praktiką įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-14 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla (CPK 180 straipsnis), koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).

CPK 6.873 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita (CPK 6.873 straipsnio 2 dalis). Jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita, paskolos suma pripažįstama grąžinta nuo jos perdavimo paskolos davėjui arba jos įskaitymo į paskolos davėjo sąskaitą banke momento (CPK 6.873 straipsnio 5 dalis).

Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus įstatymu nustatytus atvejus, kai aplinkybių, kuriomis remiamasi, nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje įrodinėjimo dalyką sudaro faktinės aplinkybės, galinčios patvirtinti paskolos sutarties sudarymo faktą: ar 1 050,00 Eur suma ieškovės buvo atsakovei pervesta į atsakovės banko sąskaitą kaip paskola, ar atsakovė įsipareigojo gautus pinigus ieškovei grąžinti. Ieškovė, vykdydama jai tenkančią įrodinėjimo pareigą, turi įrodyti, kad pinigai atsakovei perduoti kaip paskola ir, kad atsakovė įsipareigojo tuos pinigus grąžinti, tuo tarpu atsakovės pareiga įrodyti, kad jog 1 050,00 Eur paskola yra grąžinta.

Nagrinėjamu atveju šalys nebuvo sudariusios rašytinės paskolos sutarties dėl 1 050,00 Eur sumos bendrąja paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme, tačiau paskolos teisinius santykius iš esmės patvirtina byloje esantys pinigų į atsakovės banko sąskaitą pervedimai ir šalių veiksmai, elgesys prieš ir po paskolos sutarties sudarymo, todėl nustatant tikrąją sandorio šalį – paskolos gavėją, atsižvelgtina į byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat šalių paaiškinimus.

Nors atsakovė ir tvirtina, kad ji neprašė ieškovės jai paskolinti ir pati ieškovė jai pervedė pinigus, tačiau, teismo vertinimu, tai paneigia ieškovės teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai bei tas faktas, kad pavedimuose yra nurodyta, kad skola, be to ieškovė tam, kad galėtų pervesti atsakovei 1 050,00 Eur sumą pati ėmė iš banko vartojimo kreditą ir jį gavusi nedelsiant pervedė atsakovei, todėl nagrinėjamu atveju laikytina, kad ieškovė suteikė atsakovei 1 050,00 Eur paskolą ir ieškovei pareikalavus grąžinti paskolą atsakovė privalo grąžinti. Teismas, kaip nepagrįstą, atmeta atsakovės argumentą, kad paskola buvo suteikta jai ir ieškovės sūnui gyvenant santuokoje. Atsakovė šiems argumentams pagrįsti nepateikė jokių rašytinių įrodymų, tai yra, kad gauti pinigai iš ieškovės būtų panaudoti abiejų sutuoktinių bendriems poreikiams tenkinti. Priešingai, iš teismo turimų duomenų iš Lietuvos teismų informacinės sistemos nustatyta, kad atsakovė ir trečiasis asmuo 2021-05-07 per EPP pateikė prašymą dėl jų santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, o pateiktame prašyme nurodė, kad jau kuris laikas kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda, o paskola atsakovei suteikta prieš pat prašymo dėl santuokos nutraukimo teismui pateikimą. Tai, kad atsakovė ir jos sutuoktinis, kuris į bylą buvo įtrauktas kaip trečiasis asmuo, jau kuris laikas faktinėje santuokoje negyveno iš esmės patvirtino ir ieškovė teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir trečiojo asmens teismui prie atsilipimo pateikti rašytiniai įrodymai, tai yra vaikų gimimo liudijimai iš kurių nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) gimė sūnus su kita moterimi, o (duomenys neskelbtini) susilaukė ir dar vieno vaiko su ta pačia moterimi. Tai kad atsakovė ir trečiasis asmuo kartu negyveno, nors trečiojo asmens gyvenamoji vieta ir buvo deklaruota tuo pačiu adresu kaip ir atsakovės, patvirtina ir tos aplinkybės, kad santuokos nutraukimo byloje L. K. siųstas teismo šaukimas į posėdį dėl santuokos nutraukimo adresu, kuriuo gyvena atsakovė nebuvo įteiktas. Teismo vertinimu nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad 1 050,00 Eur suma, kurią ieškovė pervedė atsakovei buvo panaudota abiejų sutuoktinių poreikių tenkinimui, be to kaip tvirtina ieškovė jos sūnus tik vėliau sužinojo, kad ji pervedė atsakovei 1 050,00 Eur, nes pati atsakovė prašė jos nesakyti sūnui.

Lietuvos teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-13 nutartis Nr. 3K-3-13/2013). Šiuo atveju ieškovės parodymai yra nuoseklūs, todėl vertinami kaip patikimesni, o atsakovė į teismo posėdį neprisijungė, nors apie posėdžio datą ir laiką buvo informuota, be to teismui nepateikė jokių įrodymų, kad 1 050,00 Eur suma buvo panaudota jos ir jos sutuoktinio bendriems poreikiams tenkinti.

Teismo vertinimu byloje yra pakankamas pagrindas spręsti, kad tarp ieškovės ir atsakovės žodinės sutarties pagrindu susiklostė paskolos teisiniai santykiai dėl 1 050,00 Eur sumos. Ieškovė nurodė, kad atsakovė paskolintus pinigus žadėjo jai grąžinti dalimis ir ji ne kartą ragino žodžiu grąžinti skolą, tačiau atsakovė iki šiol skolos nėra grąžinusi. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neįrodė, kad ji suteiktą paskolą yra grąžinusi. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju tikrieji šalių ketinimai buvo sukurti paskolos teisinius santykius dėl 1 050,00 Eur būtent tarp ieškovės ir atsakovės, pastarajai pinigų ieškovui negrąžinus, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 1 050,00 Eur skolą yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 178 straipsnis). Vien tai, kad tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo pasirašytas skolos raštelis ar vekselis nesudaro pagrindo netenkinti ieškinio, nes byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė pervedė atsakovei 1 050,00 Eur sumą.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.).

Ieškinį tenkinus yra pagrindas iš atsakovės ieškovei priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 050,00 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo teismo įsakymo išdavimo dienos 2024-10-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad jos patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 324,00 Eur, t.y. 300,00 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai ir 24,00 Eur žyminis mokestis. Kadangi ieškinys tenkintas pilnai, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 324,00 Eur ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 punkto 6 dalis, 93 straipsnis).

Byloje yra susidariusių 15,86 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš atsakovės, valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės J. K. 1 050,00 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimties Eur ir 00 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2024-10-09 iki teismo sprendimo įvykdymo ir 324,00 Eur (tris šimtus dvidešimt keturis Eur ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei N. K

Priteisti iš atsakovės J. K. 15,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.