Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-07-14 · Civilinė byla Nr. 2S-1174-553/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-01-14Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-07-14Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-14
Bylos Nr.
2S-1174-553/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-33511-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aldona Tilindienė
Ieškovas
A. M.
Atsakovas
UAB ,,Lietuvos žinios“
Kategorijos
  • 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1174-553/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33511-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos: 103.4; 117.1; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-25 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4173-933/2014 išnagrinėjus ieškovo A. M. ieškinio atsakovui UAB ,,Lietuvos žinios“ dėl šmeižto ir garbės bei orumo pažeminimo (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, G. Č.) priėmimo klausimą.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas A. M. 2013-10-09 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB ,,Lietuvos žinios“ 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų byloje, G. Č. (b. l. 1-2).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-10-14 nutartimi nustatė ieškovui terminą sumokėti žyminį mokestį bei pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus (b. l. 17-18).

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2013-10-30 gautas ieškovo prašymas dėl trūkumų šalinimo (b. l. 22).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-04 nutartimi pakartotinai nustatė ieškovui terminą sumokėti žyminį mokestį bei pašalinti kitus nutartyje nurodytus trūkumus (b. l. 25-26).

Ieškovas dėl 2013-11-04 teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą (b. l. 38, 42).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2014-01-14 nutartimi ieškovo atskirąjį skundą patenkino iš dalies, pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-04 nutartį nurodant, kad ieškovas A. M. atleistinas nuo 2 900 Lt žyminio mokesčio mokėjimo. Vilniaus apygardos teismas taip pat nustatė ieškovui terminą iki 2014-02-14 sumokėti dalį žyminio mokesčio, t. y. 100 Lt bei pašalinti kitus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-04 nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus (b. l. 51-54).

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2014-03-03 gautas ieškovo 2014-02-24 prašymas pratęsti nustatytą terminą trūkumams pašalinti, nes Vilniaus apygardos teismo nutartį ieškovas gavo 2014-02-17. Ieškovas taip pat prašė atleisti jį ir nuo likusios žyminio mokesčio dalies, nes neturi jokių pajamų bei turto, o būdamas Kybartų pataisos namuose neturi galimybės užsidirbti ir sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį. Be to, ieškovas prašė pripažinti, jog jis pasinaudojo išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka bei priimti jo ieškinį.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-03-25 nutartimi nutarė netenkinti ieškovo A. M. prašymo dėl termino pratęsimo ir ieškovo A. M. ieškinį atsakovui UAB ,,Lietuvos žinios“ dėl šmeižto ir garbės bei orumo pažeminimo laikyti nepaduotu. Teismas pažymėjo, kad klausimas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo jau išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2014-01-14 nutartimi. Teismas sprendė, kad ieškovas teismo nustatytu terminu trūkumų nepašalino. Be to, nors ieškovas ir formuluoja prašymą dėl termino pratęsimo, tačiau įvertinant tai, kad jis jau šiuo prašymu pakartotinai reiškia ir reikalavimą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ir reikalavimą pripažinti, jog pasinaudojo išankstine tvarka, tačiau nenurodo jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą terminą pratęsti, teismas netenkino procesinio prašymo pratęsti terminą. Teismas sprendė, kad ieškovas turėjo pakankamai laiko pašalinti trūkumus (b. l. 68-69).

Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas (apeliantas) A. M. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-25 nutartį pripažinti negaliojančia ir priimti ieškinį. Nurodo, kad nesutinka su skundžiama nutartimi ir prašo apginti jo teises, nes kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2014-01-14 nutarties, apeliantas neturi realių galimybių gauti tam tikrų pajamų, kad sumokėti net dalį žyminio mokesčio, todėl prašo nuo jos atleisti. Taip pat apeliantas prašo pripažinti, kad jis jau pasinaudojo išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka, nes būdamas pataisos namuose jis gali bendrauti tik paštu ir juo pasinaudojo (tai patvirtinantys įrodymai yra byloje). Apeliantas pažymi, kad jis negali pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba, nes šios kategorijos bylose ji neteikiama.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė atsisakyti tenkinti ieškovo prašymą dėl termino pratęsimo ir laikė ieškinį nepaduotu, nes ieškovas nustatyta tvarka nepašalino ieškinio trūkumų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, netenkino ieškovo prašymo dėl termino pratęsimo ir laikė ieškovo ieškinį nepaduotu. Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.), kad atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Žemesnės instancijos teismas

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad išnagrinėjęs 2013-11-28 apelianto atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-04 nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų, Vilniaus apygardos teismas 2014-01-14 nutartyje konstatavo, jog ieškinio padavimo momentu apeliantas iš tikrųjų neturi galimybės disponuoti piniginių lėšų suma, reikalinga žyminiam mokesčiui sumokėti, todėl siekiant nevaržyti jo teisės į teisminę gynybą ir siekiant pusiausvyros tarp jo teisės į teisminę gynybą ir įstatymų leidėjo nustatytų žyminio mokesčio mokėjimo tikslų, yra tikslinga ieškovą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio, t. y. 2 900 Lt iš 3 000 Lt, už ieškinį sumokėjimo. Šioje byloje nagrinėjamame 2014-04-01 atskirajame skunde bei prašyme, dėl kurio buvo priimta skundžiama 2014-03-25 pirmosios instancijos teismo nutartis, apeliantas prašo jį atleisti ir nuo likusios 100 Lt žyminio mokesčio dalies, nes, jo teigimu, jis neturi galimybės gauti tam tikrų pajamų, todėl negali sumokėti net 100 Lt. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį apelianto argumentą kaip nepagrįstą, nes šioje byloje, atsižvelgiant į jos kategoriją, įstatymas teismui neleidžia apelianto visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalis). Kaip teisingai apeliantui buvo nurodyta tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-04 nutartyje, tieks Vilniaus apygardos teismo 2014-01-14 nutartyje, atleidimą nuo viso žyminio mokesčio reglamentuojanti CPK 83 straipsnio 1 dalis numato baigtinį sąrašą asmenų, kurie pagal įstatymą yra atleidžiami nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo. Apeliantas į sąraše nurodytų asmenų ratą nepatenka, todėl byloje gali būti sprendžiamas tik klausimas, ar apeliantas gali būti atleistas nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Apeliantas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atskirojo skundo argumentą, kad jis neturi realių galimybių gauti tam tikrų pajamų, t. y. 100 Lt, kad susimokėti žyminį mokestį. Apeliantas atlieka laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, kurie į bylą pateikė 2013-11-08 pažymą, kad apeliantas nedirba ir darbinių pajamų negauna (b. l. 34). Byloje taip pat yra apelianto pateiktas išrašas iš apelianto ambulatorinio, stacionarinio ligonio ligos istorijos, iš kurio matyti, kad apeliantui laikotarpiu nuo 2012-04-23 iki 2012-12-21 buvo skirtas gydytojo psichiatro gydymas (b. l. 35-36), tačiau šis dokumentas nepatvirtina aplinkybės, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, kuriuose kalintiems asmenims yra sudaromos sąlygos dirbti ir užsidirbti tam tikrų pajamų, apeliantas neturi objektyvių galimybių užsidirbti bent 100 Lt, kad susimokėti žyminio mokesčio dalį už savo ieškinį dėl 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad apeliantas, kaip pareiškėjas, Šiaulių apylinkės teismui pateikė skundą dėl antstolio 2014-04-17 patvarkymo, kuriuo, pasak pareiškėjo, antstolis areštavo jam priklausančią sąskaitą, į kurią pervedamos pareiškėjo šeimos narių jam siunčiamos lėšos, kad jis galėtų bendrauti su šeima, susimokėti už elektrą, nusipirkti higienos priemonių. Šiaulių apylinkės teismas 2014-06-12 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-4685-569/2014, atmetė pareiškėjo (šioje byloje apelianto) skundą dėl antstolio veiksmų, nes nustatė, kad antstolis šiuo atveju areštavo ne pareiškėjo sąskaitą, o Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos jam pervedamas lėšas, kurios iki šiol nėra pervestos į pareiškėjo sąskaitą ir kurios nepriskirtinos prie CPK 739 straipsnyje išvardintų lėšų, iš kurių negalima išieškoti. Anksčiau nurodyti argumentai tikėtinai patvirtina, kad apeliantas nuo 2014-02-17, kai jam buvo įteikta Vilniaus apygardos teismo 2014-01-14 nutartis, kuria apeliantas buvo įpareigotas sumokėti dalį žyminio mokesčio, t. y. 100 Lt, turėjo realias galimybes užsidirbti/sukaupti minėtą sumą pinigų ir ją sumokėti už paduotą ieškinį dėl 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Atskirajame skunde apeliantas taip pat nurodė prašymą pripažinti, kad jis jau pasinaudojo išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka, nes būdamas pataisos namuose jis gali bendrauti tik paštu ir juo pasinaudojo. Vilniaus apygardos teismas 2014-01-14 nutartimi išnagrinėjęs apelianto 2013-11-28 atskirąjį skundą, kuriame apeliantas taip pat nurodė prašymą pripažinti, kad jis jau pasinaudojo išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka, išaiškino apeliantui, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (Kauno tardymo izoliatoriaus suimtųjų ir nuteistųjų laiškų, siunčiamų valstybės, savivaldybės ir tarptautinėms institucijoms bei visuomeninėms organizacijoms, apskaitos žurnalo išrašas (b. l. 3-5)) nepatvirtina, kad ieškovas būtų įgyvendinęs įstatymo keliamus reikalavimus dėl pareigos pasinaudoti įstatyme nustatyta išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka tokio pobūdžio bylose, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir suteikė galimybę pateikti papildomus įrodymus. Teismai ne kartą (2013-10-14, 2013-11-04 ir 2014-01-14 nutartyse) atkreipė apelianto dėmesį į tai, kad vien tik faktas, jog ieškovas (apeliantas) 2013-05-30 išsiuntė teismui nežinomo turinio laišką, adresuotą UAB „Lietuvos žinios“, nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis, jog ieškovas išsiuntė atsakovui Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnyje nustatyto turinio paneigimą, taip pasinaudodamas įstatyme nustatyta išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Taigi apeliantui dar 2013-10-14 nutartimi buvo išaiškinta, kad jis privalo teismui pateikti įrodymus, ar apelianto 2013-05-30 UAB „Lietuvos žinios“ siųsto laiško turinys atitinka Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnyje nustatyto turinio paneigimą. Tačiau apeliantas per daugiau nei pusės metų laikotarpį nesugebėjo pašalinti minėto trūkumo ir nėra pagrindo spręsti, kad to jis nepadarė dėl pateisinamų priežasčių. Jeigu apeliantas neišsaugojo 2013-05-30 atsakovui UAB „Lietuvos žinios“ išsiųsto laiško antro egzemplioriaus ar neturėjo galimybės padaryti to laiško kopijos, tai nereiškia, kad apeliantas negalėjo pakartotinai kreiptis į atsakovą išsaugant laiško, atitinkančio Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnyje nustatyto turinio paneigimą, antrą egzempliorių. Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai apelianto skundžiama nutartimi nutarė netenkinti procesinio prašymo pratęsti terminą, todėl dėl ieškovo (apelianto) nepašalintų trūkumų ieškinį laikė nepaduotu.

Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-25 nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-25 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Aldona Tilindienė