- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-30
- Bylos Nr.
- e2-3947-433/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36331-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Ieškovas
- V. R.
- Atsakovas
- V. I.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovui V. I. (buvusi pavardė – P.) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad paskolino atsakovui V. I. (buvusi pavardė – P.) (toliau - atsakovas) 2500,00 Eur, o paskolos suteikimą įformino atsakovo išduotu 2018-12-20 neprotestuotinu paprastuoju vekseliu 2500,00 Eur sumai. Atsakovas gautą 2500,00 Eur sumą įsipareigojo sumokėti (grąžinti) jam per septynias dienas po pateikimo. 2020-11-03 jis pateikė vekselį atsakovui apmokėti, tačiau atsakovas iki šios dienos minėtos pinigų sumos nesumokėjo. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką - nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir iš jo kylanti prievolė taip pat yra abstrakti, tad vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Kadangi vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir iš jo kylanti prievolė taip pat yra abstrakti, tai vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Praleidus ĮPVĮ nustatyta paprastųjų vekseliu pateikimo apmokėti ir protestuoti terminą, vekselio, kaip besąlygiška skolininko pareiga patvirtinančio dokumento, esmė nepakinta - šio termino praleidimas lemia tik tai, kad vekselio turėtojas netenka galimybes gauti savo reikalavimo patenkinimą supaprastinta tvarka. Kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio pagrindo. Tuo atveju, kai vekselio davėjas teigia, kad pagal paskolos sutartį, buvusią prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, jis negavo pinigų ar daiktų ar gavo jų mažiau, būtent jis, o ne vekselio turėtojas turėtų pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamą vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseli Nors per įstatymo nustatytą terminą jis nepateikė vekselio apmokėjimui (LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 str.) ir dėl šios priežasties notarai atsisako išduoti vekselio pagrindu vykdomąjį raštą, tačiau teismų praktikoje laikoma, jog tokiu atveju vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pripažinimas, jog atitinkamas dokumentas, kuriame jis įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog jis paskolino ir perdavė atsakovui 2500,00 Eur. Tai rodo prievolinių santykių atsiradimą tarp šalių. CK 6.1 straipsnis numato, kad prievolė - tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą). Kadangi ginčo šalis susaistė vienašalė prievolė (paskolos), todėl atsakovas turėjo per 7 dienas nuo vekselio pateikimo sumokėti jam 2500,00 Eur sumą. Lietuvos Aukščiausias Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis). CK 6.200 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. CK 6.63 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai: 1) neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos; 2) skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą; 3) kreditorius teisminiu ar neteisminiu būdu pagrįstai reikalauja, kad skolininkas įvykdytų prievolę. CK 6.205 straipsnis numato, jog sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Atsakovas nustatytu terminu negrąžino jam 2500,00 Eur sumos, todėl laikoma, kad pažeidė prievolę. Dėl šios priežasties, jis naudojasi CK įtvirtintomis gynybos priemonėmis siekdamas apginti savo pažeistas teises. CK 1.138 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, priteisdamas įvykdyti pareigą natūra. CK 6.213 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra. Iš atsakovo priteistinos ir 5 proc. metinės procesinės palūkanos nuo visos priteistinos sumos. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, procesinių palūkanų paskirtis - skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Prašo priteisti iš atsakovo 2500,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktame atsiliepime nurodo, kad 2018-12-20 buvo sudarytas vekselis. Tuo metu jis įmonėje (duomenys neskelbtini), kurioje V. R. buvo direktorius. Jis pranešė direktoriui, jog savo noru išeina iš darbo. 2018-12-31 jis turėjo gauti 2500 Eur dydžio darbo užmokestį, o gavo tik 219,23 Eur ir jam buvo pasakyta, kad iš jo algos buvo išskaičiuota skola. Taip pat kažkoks išskaitymas buvo padarytas paskutinę darbo dieną. Jis nusprendė, kad skola yra atiduota. 2020-11-03 gavo pareikalavimą sumokėti skolą, bet su skola nesutiko, nes skola jau buvo išskaičiuota iš atlyginimo.
Teismo posėdžio metu ieškovas prašė ieškinį tenkinti visiškai. Iš esmės pakartojo ieškinyje išdėstytas aplinkybes.
Teismo posėdžio metu atsakovas ieškinį pripažino iš dalies. Sutiko, kad skolingas ieškovui apie 1000,00 Eur. Kita skolos dalis buvo išskaičiuota iš jo darbo užmokesčio, gauto dirbant UAB (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Šalių paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas V. I. (buvusi pavardė – P.) 2018-12-20 pasirašė Paprastąjį (neprotestuotiną) vekselį, pagal kurį įsipareigojo per septynias dienas po vekselio pateikimo sumokėti ieškovui V. R. 2500,00 Eur sumą. 2020-11-03 ieškovas V. R. pateikė vekselį atsakovui apmokėti. Duomenų apie tai, kad atsakovas atsiskaitė su ieškovu byloje nėra.
Nagrinėjamoje byloje aktualu paminėti, kad civilinės teisės prasme vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis). Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal įstatyme įtvirtintą reglamentavimą vekselis patvirtina besąlygišką mokėjimo pareigą ir iš šios pareigos atsiradusią reikalavimo teisę. Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) reglamentuoti vekselio apmokėjimo terminai (ĮPVĮ V skyrius) ir vekselio pateikimo apmokėti terminai (ĮPVĮ VI skyrius). ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, indosantams ir kitiems įsipareigojusiems asmenims, išskyrus akceptavusįjį, kai pasibaigia nustatyti terminai: 1) pateikti vekselį, mokėtiną jį pateikus arba per tam tikrą laiką po pateikimo; 2) įforminti protestą dėl neakceptavimo arba neapmokėjimo; 3) pateikti apmokėti, kai įrašyta sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal ĮPVĮ 55 straipsnio, kuris taikytinas ir paprastajam vekseliui (ĮPVĮ 79 straipsnio 1 dalies 4 punktas), 1 dalies 3 punktą, kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti vekselį, kuriame įrašyta sąlyga „neprotestuotinas“, vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, išskyrus akceptavusįjį. Pastaroji įstatymo nuostata suponuoja išvadą, kad kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių. Aplinkybė, jog yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (CPK 178 straipsnis). Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tokia išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013). Šioje nutartyje pateiktų išaiškinimų laikytasi ir 2017 m. vasario 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-916/2017. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į vekselio, kaip vertybinio popieriaus, santykių teisinio reglamentavimo ypatumus, konstatavo, kad, vekselio turėtojui praleidus ĮPVĮ 72 straipsnyje nustatytus reikalavimų pagal vekselį pateikimo senaties terminus, atsiranda teisiniai padariniai, analogiški vekselio pateikimo apmokėti terminų (ĮPVĮ 55 straipsnis) praleidimui: vekselis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių, tačiau aplinkybė, jog yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019). Ieškovas įrodinėja, kad ji ir atsakovą sieją paskolos teisiniai santykiai, t. y. atsakovui buvo suteikta paskola, kurios jis negrąžino. Tais atvejais, kai ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio pagrindu reiškiamas reikalavimas kildinamas iš paskolos teisinių santykių, reikalavimo pagrįstumas teismo turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiškinančią teismų praktiką. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tam, kad nerealizuotas ĮPVĮ tvarka vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Sprendžiant dėl antrosios sąlygos buvimo, t. y. ar dokumento, kuris įvardijamas kaip paprastasis vekselis, bet neturi paprastojo vekselio galios, turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, būtina vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais šiuo klausimu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<...> pinigus gavau <...>“, „<...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotą terminiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas 2018 m. gruodžio 20 d. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį įsipareigojo sumokėti ieškovui 2500,00 Eur. Tarp šalių taip pat nėra ginčo, kad atsakovas buvo skolingas ieškovui 2500,00 Eur sumą, dėl ko ir pasirašė aukščiau minėtą neprotestuotiną vekselį. Nagrinėjamu atveju atsakovas tik iš dalies pripažįsta ieškinį, tvirtindamas, kad dalis skolos - apie 1500,00 Eur - atsakovui yra grąžinta, t. y. tokia suma buvo išskaityta iš jo darbo užmokesčio, gauto iš (duomenys neskelbtini). Tačiau teismas tokius atsakovo paaiškinimus atmeta kaip nepagrįstus jokiais leistinais įrodymais. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų (atsiskaitymų lapelių) nustatyta, jog atsakovui priskaičiuotas darbo užmokestis už darbą UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. gruodžio mėn. sudarė 580,00 Eur. Iš šios sumos buvo išskaityti privalomi mokesčiai – viso 107,30 Eur, bei 153,47 Eur dydžio išlaikymas nepilnamečiam vaikui. Atsakovui buvo išmokėta 319,23 Eur suma. Byloje nustatyta, kad nuo 2019 m. sausio 4 d. atsakovas buvo atleistas iš UAB (duomenys neskelbtini), todėl darbdavys turėjo su atsakovu pilnai atsiskaityti, išmokėdamas jam priklausančias išmokas. Iš teismui pateikto atsiskaitymo lapelio matyti, kad atsakovui priskaityta suma sudarė 2952,32 Eur (kompensacija už nepanaudotas atostogas, priedas pagal veiklos rezultatus, pagrindinis pareigybinis atlyginimas). Iš šios sumos buvo išskaityti privalomi mokesčiai – viso 1254,73 Eur, bei 153,47 Eur dydžio išlaikymas nepilnamečiam vaikui. Atsakovui buvo išmokėta 1544,12 Eur suma. Jokie kiti išskaitymai iš atsakovo darbo užmokesčio nei 2018 m. gruodžio mėn., nei 2019 m. sausio mėn. daromi nebuvo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalis paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas yra pagrindas nukentėjusiai šaliai reikalauti taikyti įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus.
Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą teismas daro išvadą, jog atsakovas neįrodė aplinkybės, kad dalį paskolos yra grąžinęs ieškovui, todėl ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo 2500,00 Eur skolą yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 2500,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys patenkintas, iš atsakovo ieškovui priteistinas sumokėtas 56,00 Eur žyminis mokestis.
CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškovas šioje byloje advokato padėjėjai už teisinę pagalbą sumokėjo 150,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, nurodytos išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovo (CPK 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968)).
Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2500,00 Eur (du tūkstančiai penki šimtai eurų) skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą (2500,00 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 56,00 Eur (penkiasdešimt šeši eurai) žyminį mokestį bei 150,00 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų) už advokato padėjėjos teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.