Kauno apylinkės teismo nutartis

2025-02-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-1-668/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-02-21
Bylos Nr.
eII-1-668/2025
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00849-2024-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Raimundas Mikšta
Pareiškėjas
N. R.
Kategorijos
  • 21.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.9.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-1-668/2025Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00849-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 21.10.3; 21.10.1; 16.11.3; 16.9.4.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. vasario 21 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Raimundas Mikšta,sekretoriaujant Linai Stankūnaitei,dalyvaujant pareiškėjai N. R. ir jos atstovui advokato padėjėjui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal N. R. atstovo advokato padėjėjo A. B. (toliau – Pareiškėja) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-17680-2024, ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. D. 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu administracinėje nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-17680-2024, N. R. pripažinta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalyje ir 420 straipsnio 2 dalyje, jai paskirta 450 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių, dėl to, kad ji, 2024 m. gegužės 20 d. 08.10 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje, kuriame yra po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, artėdama prie šviesoforu reguliuojamos sankryžos, degant geltonam šviesoforo signalui, kuris draudžia eismą, nesulėtino automobilio greičio, važiuodama priešpriešinio eismo juosta, skiriančia priešingų krypčių transporto srautus, lenkė kitas transporto priemones, važiavusias ir sustojusias prie draudžiamo (geltono) šviesoforo signalo, įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą sankryžą ir ją pravažiavo degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Tokiais savo tyčiniais veiksmais iš chuliganiškų paskatų, be jokio aiškaus motyvo, vairuotoja išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodama savo išskirtinumą ir nepaisydama kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, t. y. priešinga kryptimi važiavusių transporto priemonių vairuotojams, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 4, 5, 9, 73.7, 73.11, 165 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2024 m. rugsėjo 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas 2024 m. rugsėjo 16 d. N. R. atstovo advokato padėjėjo A. B. skundas dėl Institucijos 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-17680-2024, kuriuo prašoma panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-17680-2024, ROIK: (duomenys neskelbtini), ir N. R. padarytus KET pažeidimus kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį ir 4 dalį, arba jeigu teismas spręstų, kad duomenų kvalifikuoti N. R. veiką pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį pakanka – pakeisti Institucijos priimtą nutarimą ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino.

Pateiktame skunde nurodoma, kad Pareiškėja su nutarimu nesutinka, kadangi Institucija administracinio nusižengimo byloje priimdama skundžiamą nutarimą neatsižvelgė į N. R. nurodytas aplinkybes bei byloje esančius duomenis, netinkamai kvalifikavo padarytą pažeidimą ir nepagrįstai paskyrė griežtą nuobaudą. N. R. sutinka, kad pažeidė Kelių eismo taisykles ir nepaisė kelio horizontaliojo ženklinimo, galimai nesilaikė ir draudžiamųjų šviesoforo signalų, šių pažeistų KET reikalavimų esmę supranta ir neneigia pažeidusi Kelių eismo taisykles, todėl labai dėl to nuoširdžiai gailisi. Pareiškėja pagrįstos ir proporcingos įstatymų numatytos atsakomybės nevengia, tačiau Institucijos inkriminuotas nusižengimas nėra pagrįstas ir neproporcingai griežtas, kuris labiau paremtas administracinio nusižengimo protokolą surašiusio policijos pareigūno daromomis prielaidomis ir samprotavimais.

Atkreiptinas dėmesys, kad Institucijos surašytame administracinio nusižengimo protokole yra netinkamai inkriminuoti N. R. veiksmai, kadangi jokios tyčios ar siekio tokiu būdu pažeisti Kelių eismo taisykles Pareiškėja neturėjo. Institucija surašiusi protokolą ir priimdama nutarimą administracinio nusižengimo byloje nieko nesiaiškino apie asmens trauktino administracinėn atsakomybėn kaltės formą ir rūšį, netinkamai atsižvelgė į pačio galimo nusižengimo aplinkybes, neatsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimą ir jo veiksmų priežastį, psichologinę ir emocinę būseną. Pastebėtina, kad administracinio nusižengimo byloje nebuvo surinkta pakankamai neginčytinų įrodymų šiam teisės pažeidimui tinkamai kvalifikuoti, kadangi buvo būtina nustatyti chuliganiškų paskatų kvalifikuojantį požymį, kuris pasireiškia kaltės forma – tyčia. Todėl teigtina, jog nebuvo imtasi procesinių veiksmų, kad būtų pareikštas teisingas ir tinkamas kaltinimas administracinio nusižengimo byloje.

Atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta kaltės forma, tačiau iš šioje normoje aprašyto nusižengimo sudėties matyti, kad jis paprastai padaromas tik tyčia. Pastebėtina, kad pareigūnas neatliko jam įstatyme imperatyviai nurodytos pareigos, t. y. privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes; imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Pastebėtina ir tai, kad tiriant administracinį nusižengimą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 straipsnis).

Institucija nagrinėdama šią administracinio nusižengimo bylą peržiūrėjo turimą vaizdo įrašą ir remdamasi minėtu vaizdo įrašu padarė išvadą dėl padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo ir Pareiškėjai inkriminuojamo nusižengimo. Institucija grįsdama savo sprendimą nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sutiko su pažeidimu ir prašė neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Taip pat Institucija nurodė, kad kaltės klausimas šioje administracinio nusižengimo byloje neginčytinas, tačiau pažymėtina, kad sprendimą priėmęs pareigūnas motyvuotai nepagrindė asmens kaltumo, todėl manytina, kad administracinėn atsakomybėn trauktino asmens tyčia nebuvo įrodyta.

Atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad sprendimą priėmusiam pareigūnui galėjo būti nežinomos visos reikšmingos šio įvykio aplinkybės. Pažymėtina, kad 2024 m. gegužės 20 d., apie 08.10 val., N. R. vairuodama automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini), kryptimi link (duomenys neskelbtini). Automobilyje važiavo viena. Esminė šio nusižengimo padarymo aplinkybė yra ta, jog Pareiškėjai vairuojant transporto priemonę, automobilio salone, tarp priekinių sėdynių buvęs 1,5 litro mineralinio vandens plastikinis butelis nuriedėjo po N. R. kojomis, numanydama, kad butelis gali pariedėti po automobilio pedalais ir taip sukelti grėsmę saugiai jį valdyti, labai išsigando, instinktyviai pasilenkė butelio paimti. Pakėlusi butelį ir pažvelgusi į priekį pamatė, kad priekyje jos pradėjo stabdyti ar yra sustojęs automobilis. Pareiškėja suvokė, kad laiku sustoti nespės, todėl įvertinusi, jog priešpriešine eismo juosta jokia kita transporto priemonė neatvažiuoja, siekdama išvengti susidūrimo su stovinčia transporto priemone, staiga pasuko automobilio vairą kairėn ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. N. R. neturėdama galimybės sustoti ir stovėti priešpriešinio eismo juostoje, toliau važiavo iki (duomenys neskelbtini) sankirtos. Kadangi sankryžoje sustoti ir stovėti, taip pat, nebuvo galimybės, todėl į sankryžą įvažiavo ir ją pravažiavo galimai degant draudžiamam šviesoforo signalui.

N. R. dėl įvykio metu patirto streso ir išgąsčio neprisimena ir negali paaiškinti kiek ir kokius stovinčius automobilius ji apvažiavo, bei koks draudžiamos spalvos, geltonos ar raudonos, šviesoforo signalas tuo metu degė. Su padarytais Kelių eismo taisyklių pažeidimas Pareiškėja sutinka ir dėl to labai gailisi, atsakomybės nevengia padariusi ANK 417 straipsnio 1 dalies (kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas) bei ANK 417 straipsnio 4 dalies (važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui) nusižengimus ir dėl to jaučiasi kalta, tačiau inkriminuojamas ANK 420 straipsnio 2 dalies nusižengimas visiškai nepagrįstas, o priimtas sprendimas neteisėtas.

Pastebėtina tai, kad šioje byloje buvo padaryti šiurkštūs procesinės teisės pažeidimai, lėmę neteisėto sprendimo priėmimą, t. y. pažeistas teisės į teisingą procesą principas (policijos pareigūnai neatliko tyrimo ir neturėjo pilnutinų įrodymų ir jų aktyviai nerinko, kad būtent šio galimo nusižengimo padarymo metu N. R. vairuodama transporto priemonę atliko jai inkriminuojamus veiksmus iš chuliganiškų paskatų, t. y. tyčia. Nebuvo surinkta pakankamai neginčytinų įrodymų šiam teisės pažeidimui tinkamai kvalifikuoti, kadangi buvo būtina nustatyti chuliganiškų paskatų kvalifikuojantį požymį, kuris pasireiškia kaltės forma – tyčia. Todėl teigtina, jog nebuvo imtasi procesinių veiksmų, kad būtų pareikštas teisingas ir tinkamas kaltinimas byloje.

Šiuo atveju nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad N. R. savo vairavimu pademonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones; demonstruodama savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams, sukėlė jų neigiamą reakciją ar pasipiktinimą. Atkreiptina, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Taigi asmuo pagal šį ANK straipsnį gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik esant jo tiesioginei tyčiai ir visiems šiems požymiams: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pastatyti save priešpriešiais aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016 , 2AT-64-942/2017 , 2AT-4-511/2018 , 2AT-7-976). Institucija priėmusi sprendimą administracinio nusižengimo byloje netinkamai įvertino byloje esančias faktines aplinkybes, jog duomenų, kurie leistų daryti kategorišką išvadą, kad dėl N. R. veiksmų kelyje, kam nors būtų sukeltos kokios nors neigiamos emocijos, nepasitenkinimas, kas nors būtų pažemintas, įžeistas, taip pat būtų sutrikdyta visuomenės rimtis, nėra. Tyrimo medžiagoje surinkti duomenys nepatvirtina, jog Pareiškėja siekė demonstruoti savo išskirtinumą ar save priešpastatyti kitiems eismo dalyviams, todėl konstatuotina, kad būtinojo ANK 420 straipsnio 2 dalies požymio – chuliganiškos paskatos, N. R. veiksmuose nėra.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kaltu dėl administracinio nusižengimo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kaip šiuo atveju Institucija nepagrįstai konstatavo N. R. tyčią veiksmuose, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi ir pagrįstą nutarimą priėmusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Papildomai atkreipiamas dėmesys į tai, kad N. R. yra išsituokusi, šiuo metu gyvena kitu gyvenamosios vietos adresu nei yra deklaruota gyvenamoji vieta. Gyvena kaimo vietovėje (duomenys neskelbtini). Gyvenamoji vieta yra nutolusi nuo miesto, artimiausia viešojo transporto sustojimo stotelė yra už 10 km nuo gyvenamosios vietos. N. R. yra dora Lietuvos Respublikos pilietė, mokanti valstybei mokesčius bei sąžiningai dirbanti. Atlikdama savo darbines funkcijas kiekvieną dieną betarpiškai naudojasi transporto priemonėmis, todėl darbinėms funkcijoms atlikti yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Pareiškėja dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Jos darbinė veikla yra vienintelis pajamų ir pragyvenimo šaltinis, taigi dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, ji prarastų darbą, o tuo pačiu ir pajamas, o tai sukeltų ypač sunkias pasekmes ne tik jai, bet ir jos artimiesiems, bei turimiems finansiniams įsipareigojimams. N. R. pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ vartojamo kredito sutartį moka 204,48 Eur mėnesinę įmoką, pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo sutartį moka 315,28 Eur mėnesinę įmoką, taip pat pagal kito kreditoriaus sutartį papildomai moką 200 Eur mėnesinę įmoką, o tai bendrai sudaro virš 700 Eur. Pažymima ir tai, kad darbovietėje N. R. charakterizuojama teigiamai. Darbdavys ją apibūdina kaip kruopščią, atsakingą, pareigingą darbuotoją. Dirbdama įmonėje ji niekada nebuvo nusižengusi, laikėsi visų įmonėje nustatytų vidinių taisyklių. Pasižymi paslaugumu, yra maloni ir draugiška, komunikabili. Atlikdama darbą ne tik siekia iškeltų asmeninių profesinių tikslų, bet savo energingumu ir ryžtu padeda tai daryti ir kietiems darbuotojams. Be to, Pareiškėja gerai išmano Kelių eismo taisykles, geba saugiai vairuoti transporto priemones, suvokia vairuotojų chuliganiško vairavimo pasekmes ir įstatymų numatytą atsakomybę už tai, todėl būdama (duomenys neskelbtini), kurios darbas visiškai priklauso nuo teisės vairuoti transporto priemones turėjimo, net esant menkiausiai rizikai tokių veiksmų kelyje dėl žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams ir pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, niekuomet neatliktų.

Vienareikšmiškai sutiktina, kad toks N. R. inkriminuojamas nusižengimas, kaip rūšinis vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, todėl būtina įvertinti ne tik rūšinį, bet ir individualų jo padarytų teisei priešingų veiksmų pavojingumą, kuris esamoje situacijoje akivaizdžiai mažesnis nei rūšinis.

Visos aplinkybės parodo, kad padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su transporto priemonės vairavimu ir bandymu išvengti eismo įvykio, yra atsitiktinis ir labiau veikiamas būtinojo reikalingumo sąlygomis, o ne sistemingas teisės normų nesilaikymo rezultatas. Visos nurodytos skunde aplinkybės rodo, kad N. R. atsakingai suvokia padaryto nusižengimo pavojingumą, turėjo pakankamai laiko apmąstyti ir įvertinti savo skubotą poelgį bei jo pasekmes. Pats šio įvykio procesas jai jau padarė auklėjamąjį poveikį. Visas šias aplinkybes prašo teismo vertinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai kaip jo atsakomybę švelninančias ir dėl kurių yra pagrįstas pagrindas netaikyti specialiosios teisės atėmimo termino. Įvertinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, teigiamai ją charakterizuojančias aplinkybes, jos paties kritišką požiūrį į padarytus nusižengimus, į tai, jog pripažino padariusi administracinius nusižengimus ir dėl to nuoširdžiai gailisi, aplinkybę, kad ne tik pažeidėja, bet ir jos artimieji, už kuriuos ji yra atsakinga, patirs didelius nepatogumus ir neigiamus padarinius, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sušvelninus jai paskirtą administracinio poveikio priemonę, neskiriant straipsnio sankcijoje numatytos ir nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo dvylikos mėnesių terminui.

Atsiliepimas

Nutarimą priėmusi Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti ir palikti Institucijos nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad vertinant Pareiškėjos versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jos parodymų patikimumą ir objektyvumą, Institucija laikosi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos LR ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje.

ANK 618 straipsnyje reglamentuota ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinį. Atkreipiamas teismo dėmesys, kad administracinio nusižengimo byloje esantis nutarimas yra išsamus, jame išdėstytos ir motyvuotai įvertintos tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nustatytos įvykio aplinkybės, byloje yra pilnai ištirtos ir įvertintos visos reikšmingos aplinkybės. Institucijos nuomone padarytas administracinis nusižengimas turi būti vertinamas kaip nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 2 dalyje.

Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).

Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad Pareiškėja Institucijos nutarimu Nr. 20-ANR_N-17680-2024 buvo nubausta pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir 417 straipsnio 4 dalį. Pareiškėja tiek skunde, tiek Institucijoje vykusio žodinio bylos nagrinėjimo metu, pripažino, kad padarė jai inkriminuotus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau nesutiko dėl veikos kvalifikavimo. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Konstatavus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi būti nustatomos ir chuliganiškos paskatos, tai yra tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant supriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (pvz., LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos - tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Be to, vairuotojo elgesys, nulemtas chuliganiškų paskatų, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties. Toks vairavimas kelia pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir eismo bei žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2A T-50-788/2016). Chuliganišku vairavimu pripažinta situacija, kai piko metu, esant intensyviam eismui, padarydamas 4 KET pažeidimus, vairuotojas lenkė automobilių koloną siauru žvyruotu kelkraščiu, kelio ruože, esančiame šalia pėsčiųjų tako bei perėjos, vedančios į mokyklą, prieš pat pamokų pradžią matant tiek keliu tvarkingai važiuojantiesiems, tiek pėstiesiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017).

Institucija pažymi, kad nors ir Pareiškėja nurodo, jog ji neturėjo chuliganiškų paskatų, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pareiškėja nusižengimą padarė būtent iš chuliganiškų paskatų. Pareiškėjos versija, kad tokiu savo veiksmu ji nesiekė pademonstruoti niekinamo požiūrio į aplinkinius, sukelti iššūkio visuomeninei tvarkai, vertinamas kritiškai.

Pareiškėja intensyvaus eismo kelyje, susidarius automobilių spūsčiai ties šviesoforu, dėl ko akivaizdu, kad jos veiksmus matė daug kitų eismo dalyvių, kurie kantriai laukė sustoję užsidegant leidžiamo šviesoforo signalo, išvažiuodama į priešpriešinę eismo juostą, demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, kurie stovėjo sustoję ir taip sukėlė realų pavojų eismo saugumui – sau ir kitiems eismo dalyviams. Būtent kitų transporto priemonių, besilaikančių KET reikalavimų, laukiančių savo eilės pravažiuoti per sankryžą ignoravimas ir rodo Pareiškėjos išreikštą nepagarbą šiems eismo dalyviams, jos siekį tenkinti tik savo interesą ilgai nelaukti automobilių spūstyje ir greičiau pasiekti kelionės tikslą, savo asmeninę priežastį priešpastatant kitų eismo dalyvių interesams. Veiksmai buvo nulemti vairuotojos tyčinių veiksmų ir parodo aiškų Pareiškėjos motyvą tyčia vairuoti chuliganiškai (Kauno apylinkės teismo 2024-07-10 nutartis Nr. II-732-1023/2024).

Šiuo konkrečiu atveju Pareiškėjos vairavimas, koks užfiksuotas vaizdo įraše, vertinamas kaip vairavimas kuris pagarbaus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir logiškai nepaaiškinamas, be jokios realios priežasties, keliantis pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir kitų žmonių, eismo saugumui.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata, Institucijos nuomone, negali būti taikyta, kadangi, nagrinėjamu atveju Pareiškėja turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padarius jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Įvertinus bylos medžiagą ir Pareiškėjos skunde pateiktą informacija, Institucija mano, kad ypatingų aplinkybių šioje byloje nėra. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios švelnesnės administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Pareiškėja žinodama, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuota nedaryti nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą arba jos visai neskirti, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymai yra viešai visiems prieinami. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu.

Institucijos pareigūnas priimdamas skundžiamą nutarimą, Institucijos nuomone, tinkamai individualizavo nuobaudą, kuri nėra per griežta. Pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, visapusiškai, objektyviai ir išsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad Pareiškėja padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, jos veika kvalifikuota teisingai, baudos dydis ir administracinio poveikio priemonė paskirta laikantis įstatyme nurodytų taisyklių, ji pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nubausta pagrįstai ir teisėtai.

Pareiškėja N. R. ir jos atstovas advokato padėjėjas A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko skundą jame nurodytais motyvais.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, byloje gautas prašymas Pareiškėjo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą byloje negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad N. R. 2024 m. rugpjūčio 6 d. surašytas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio vyresniosios tyrėjos N. G. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 20-ANR_P-32522-2024. Surašant administracinio nusižengimo protokolą, kartu buvo surašytas ir administracinis nurodymas, kuriuo Pareiškėjai buvo siūloma iki 2024 m. rugpjūčio 21 d. už padarytus nusižengimus sumokėti 225 Eur eurų baudą ir sutikti su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėn. Iki nurodytos datos administracinio nurodymo Pareiškėja neįvykdė. Todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja R. D. 2024 m. rugpjūčio 27 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-17680-2024, kuriuo pripažino N. R. padariusią ANK 417 straipsnio 4 dalyje ir ANK 420 straipsnio 2 dalyje, numatytus nusižengimus bei paskyrė 450 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių.

KET 4 punkte nustatyta, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, KET 5 punkte nurodoma, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis, o KET 9 punkte nustatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Šis administracinis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 450 iki 550 eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 750 iki 1000 eurų. Taip pat už šį administracinį nusižengimą, vadovaujantis ANK 420 straipsnio 6 dalimi, vairuotojams yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 2 metų.

ANK 417 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles. Šis administracinis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 60 iki 90 eurų.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Administracinio nusižengimo byloje pateikti duomenys patvirtina, kad N. R. 2024 m. gegužės 20 d. 08.10 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje, kuriame yra po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, artėdama prie šviesoforu reguliuojamos sankryžos, degant geltonam šviesoforo signalui, kuris draudžia eismą, nesulėtino automobilio greičio, važiuodama priešpriešinio eismo juosta, skiriančia priešingų krypčių transporto srautus, lenkė kitas transporto priemones, važiavusias ir sustojusias prie draudžiamo (geltono) šviesoforo signalo, įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą sankryžą ir ją pravažiavo degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Šiais veiksmais Pareiškėja pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 4, 5, 9, 73.7, 73.11, 165 punktus, kas Institucijos nutarimu buvo įvertinta, kaip važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį ir vairavimas iš chuliganiškų paskatų pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį bei paskirta 450 eurų bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. Teismas pažymi, jog Pareiškėja neginčija, kad nurodytoje vietoje, laiku ir būdu vairavo transporto priemonę bei taip padarė administracinius nusižengimus, tačiau nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, ar pareiškėjos N. R. priešingus teisei veiksmus lėmė chuliganiškos paskatos.

Teisės pažeidimo padarymo paskatos yra vertinamos kaip chuliganiškos tais atvejais, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme (kelyje, automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje), neteisėtai, keldamas pavojų sau bei aplinkai, veikia dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų/administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-788/2022, 2AT-4-719/2019, 2AT-1-942/2018 ir kt.). Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo būdų, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-788/2022, 2AT-4-719/2019 ir kt.).

Byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuoti N. R. veiksmai vairuojant transporto priemonę yra neatsitiktinio pobūdžio. Analizuojant vaizdo įrašą akivaizdu, kad vairuotoja tyčia siekė tokio transporto priemonės manevravimo, tai yra artėdama prie šviesoforu reguliuojamos sankryžos, degant geltonam šviesoforo signalui, kuris draudžia eismą, nesulėtino automobilio greičio, važiuodama priešpriešinio eismo juosta, skiriančia priešingų krypčių transporto srautus, lenkė kitas transporto priemones, važiavusias ir sustojusias prie draudžiamo (geltono) šviesoforo signalo, įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą sankryžą ir ją pravažiavo degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Teismas pažymi, kad tokie Pareiškėjos veiksmai vertintini kaip tyčia (ANK 8 straipsnio 2 dalis: administracinį nusižengimą darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti bei numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių ir jų norėjo) ir yra akivaizdus Pareiškėjos išskirtinumo, viršenybės, nepagarbos kitų eismo dalyvių atžvilgiu demonstravimas, atsižvelgiant į tai, kad N. R. esant intensyviam eismui, matant kitiems eismo dalyviams, nesumažino greičio ir lenkė transporto priemones, besilaikančias KET reikalavimų, važiavusias ir sustojusias prie draudžiamo (geltono) šviesoforo signalo, kas rodo Pareiškėjos išreikštą nepagarbą kitiems eismo dalyviams, jos siekį tenkinti tik savo interesą ilgai nestovėti spūstyje ir greičiau pasiekti kelionės tikslą, prieš pastatant kitų vairuotojų interesams.

Be to pažymėtina, kad vertinant Pareiškėjo versijos pagrįstumą, taip pat ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, vadovautis vien administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios administracinės atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesos neįpareigoja ir ANK nuostatos, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir su kitais bylos duomenimis. Tuo vadovaujantis kritiškai vertintina N. R. pozicija dėl netikėtai susiklosčiusios situacijos su vandens buteliuku, kaip jos siekis išvengti administracinės atsakomybės.

Teismas pažymi, jog Pareiškėjos patiriami nepatogumai dėl jai paskirtos nuobaudos yra adekvatus jos padaryto pažeidimo rezultatas. Skunde nurodomos darbinės aplinkybės, asmeniniai ir šeimyniniai poreikiai bei įsipareigojimai Pažeidėjai buvo žinomi ir administracinių nusižengimų padarymo metu. Taigi, minėtos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis ir pakankamomis ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytos švelnesnės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimui. Pažymėtina, kad vairuotoja, pasirinkdama pavojingą ir chuliganišką automobilio manevravimo būdą, turi numatyti dėl pažeidimo darymo galimas neigiamas pasekmes, kilsiančias jai ar jos artimiesiems, todėl turi jas prisiimti. Tai, kad Pareiškėja nesilaikydama visuomenėje priimtų ir teisės aktais sureguliuotų normų, pablogino savo padėtį yra netinkamo jos elgesio rezultatas.

Pareiškėja, pasirinkusi tokį vairavimo būdą, padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Teismo vertinimu, asmuo, kurio asmeninio gyvenimo, šeimos ar darbo funkcijos yra tiesiogiai susiję su transporto priemonių vairavimu, neabejotinai turėjo ir galėjo suprasti tokių savo veiksmų pavojingumą.

Vertinant pažeidėjos asmenybę charakterizuojančius duomenis, pažymėtina, kad Institucijos pareigūnas atsižvelgė į visas Pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir taikė švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių.

Teismas konstatuoja, jog Pareiškėjos skunde išvardintos aplinkybės savaime nėra laikytinos išskirtinėmis ir ypatingomis aplinkybėmis, dėl kurių jai būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei dar labiau sutrumpinti paskirtos minimalios trukmės administracinio poveikio priemonės terminą (teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių). Teismo vertinimu, paskyrus šią poveikio priemonę už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nėra pagrindo taikyti išimtinę pažeidėjo teisinę padėtį lengvinančią nuostatą. N. R. kartu su bauda paskirta administracinio poveikio priemonė laikytina proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti nubaustojo asmenybę ir pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai.

Aptartų duomenų pagrindu konstatuotina, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nutarimu N. R. paskirta administracinė nuobauda nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam pažeidimui, atitinka nuobaudų (administracinio poveikio priemonių) skyrimo pagrindus.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-17680-2024, ROIK: (duomenys neskelbtini), ir N. R. padarytus KET pažeidimus kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį ir 4 dalį, arba pakeisti Institucijos priimtą nutarimą ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, nėra pagrindo, todėl nutarimas paliktinas nepakeistu, o N. R. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pareiškėjos N. R. atstovo advokato padėjėjo A. B. skundo netenkinti.

Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-17680-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylą ROIK: (duomenys neskelbtini), nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Raimundas Mikšta