- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2019-10-14
- Bylos Nr.
- AN2-440-317/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01188-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Pažeidėjas
- M. A.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens - M. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarties M. A. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2019 m. gegužės 26 d. nutarimu M. A. pripažintas padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 7 dalyje, ir nubaustas 80 eurų bauda už tai, kad jis 2019 m. gegužės 26 d. 12.20 val. (duomenys neskelbtini), vairavo dviratį, kai jam nustatytas 0,56 promilių girtumas.
2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, M. A. pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, kurie 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi jo skundo netenkino ir Institucijos 2019 m. gegužės 26 d. nutarimą paliko nepakeistą.
3. M. A. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Netenkinus šio apeliacinio skundo prašymo, prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti bylą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
3.1. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, skundą dėl Institucijos nutarimo išnagrinėjo nevisapusiškai, paviršutiniškai, pritardamas Institucijos atsiliepime nurodytiems argumentams, visiškai nepasisakydamas dėl skunde nurodomų aplinkybių, įrodymų pakankamumo. Teismas neištyrė Institucijos surinktų įrodymų, o jų nesant, ar, teismo nuomone, esant nepakankamai, jų neišreikalavo, bei Institucijai nesurinktus objektyvių, M. A. kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo patvirtinančių įrodymų, nepagrįstai nepanaikino skųsto nutarimo ir nenutraukė administracinio nusižengimo teisenos. M. A. kaltę teismas grindė su tariamai administracinio nusižengimo padarymu nesusijusiais įrodymais, tokiais kaip asmens neatvykimas į teismo posėdį, duomenimis apie praeityje M. A. padarytus pažeidimus, kurie apskritai negali būti vertinami kaip įrodymas, nagrinėjant šią bylą. Be to, nurodydamas, jog M. A. nepateikė kitų papildomų įrodymų ir paaiškinimų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, taip pažeisdamas nekaltumo prezumpciją, ANK 567 straipsnio 3 dalį.
3.2. Skunde taip pat pažymima, kad apylinkės teismas nenagrinėjo Institucijos padarytų procedūrinių pažeidimų, kurie, anot apelianto, užkirto jam kelią savo nekaltumą įrodyti ne teismo tvarka. Iš karto po tariamai padaryto administracinio nusižengimo buvo surašytas ne administracinio nusižengimo protokolas, o nutarimas, taip pažeidžiant ANK XXXI skyriuje numatytą administracinio nusižengimo bylos tyrimo eigą. Tokiu būdu jis buvo iš karto pripažintas padariusiu administracinį nusižengimą, be galimybės objektyviai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą. Be to, Institucijos pareigūnas, fiksavęs administracinį nusižengimą - vyriausiasis patrulis Ž. K., nepaėmė jo paaiškinimo, neapklausė liudytojų (įvykio aplinkybes galėjo paliudyti J. A.). Pirmosios instancijos teismas taip pat nepasisakė ir dėl kito skunde dėl Institucijos nutarimo nurodyto grubaus procedūrinio pažeidimo - to, kad tas pats pareigūnas ir fiksavo tariamą administracinį nusižengimą ir išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, priimdamas apskųstą nutarimą. Šios aplinkybės tik patvirtina faktą, jog administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta šališkai. Be to, policijos pareigūnai su apeliantu bendravo grubiai, neetiškai - pareigūnai surašė nutarimą, tik vėliau su juo supažindino, nenurodydami, jog nusižengimas įformintas kaip dviračio vairavimas neblaiviam, prieš tai liepiant greičiau nutarimą pasirašyti. Taip pat policijos pareigūnai nesuteikė galimybės neblaivumą pasitikrinti pakartotinai, nors teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog alkoholio koncentracijos iškvėptame ore matuoklio naudojimo instrukcijoje aiškiai nustatyta, kad jeigu matavimo rezultatai yra teigiami, rekomenduojama atlikti antrą matavimą po 10-15 minučių, siekiant patvirtinti matavimo rezultatą, o alkotesterio rodmenims įtakos gali turėti aromatiniai gėrimai, burnos gaivikliai, kurių sudėtyje yra alkoholio, bei vaistai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis byloje Nr. 2AT-68-648/2017). Skunde dėl Institucijos nutarimo jis buvo nurodęs, kad alkoholį vartojo grįždamas iš netoli jo namų esančio prekybos centro, išgerdamas vieną 0,5 l alaus skardinę. Kadangi nuo alkoholio pavartojimo iki patikrinimo praėjo ne daugiau 15 minučių, manytina, jog vėlesnis patikrinimas alkotesteriu būtų užfiksavęs mažesnį girtumo laipsnį, ir tokiu atveju jam atsakomybė pagal ANK 428 straipsnio 7 dalį apskritai nebūtų kilusi. Be to, skunde jis buvo nurodęs ir tai, kad tikrai matė, jog alkotesterio rodmenys fiksavo mažesnį nei 0,56 promilės girtumą. Dėl šios priežasties jis prašė Institucijos pirmosios instancijos teismui pateikti 2019 m. gegužės 26 d. alkotesterio apskaitos žurnalo suvestinę, tačiau šie įrodymai teismui nebuvo pateikti, teismas jų neišreikalavo.
3.3. Skunde pažymima ir tai, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi tik Institucijos pateiktais duomenimis, kurie, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, buvo tik policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, skundžiamas nutarimas, fotonuotraukos, administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus. Teismas nenurodė kaip šių įrodymų visuma patvirtina nusižengimo padarymo faktą. Anot M. A., akivaizdu, jog jokių papildomų ir objektyvių įrodymų, kurie nebūtų paremti interpretacijomis ar subjektyvumu (kaip, kad pavyzdžiui, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kuriuose pareigūnai taip ir nenurodė, jog matė jį vairuojant dviratį) byloje nėra. Institucija teismui nepateikė nei policijos tarnybiniame automobilyje esančios kameros vaizdo medžiagos, garso įrašo, kuriais būtų neginčijamai (ne)fiksuotas faktas kaip M. A. važiuoja dviračiu, nuo jo nulipa ar kitaip jį naudoja pagal paskirtį, kas atitiktų vairavimą. Institucija taip pat nepateikė Vieningos pajėgų valdymo sistemos užfiksuotų telemetrinių duomenų, iš kurių būtų matomas pareigūnų automobilio judėjimas, tikslus laikas ir kurie leistų identifikuoti ar policijos pareigūnai iš tiesų matė M. A. vairuojant dviratį ir jį sustabdė privažiavus prie jo namų.
3.4. Be to, anot apelianto, apylinkės teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo (toliau – Įstatymo) 2 straipsnio 82 punkto sąvoką, rėmėsi teismų praktika, kurios teisinis ir faktinis pagrindas visiškai nesutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis - nurodytoje teismų praktikoje aiškinamos automobilio, o ne dviračio, vairavimo faktinės aplinkybės. Pažymėtina, jog Įstatymo 2 straipsnio 82 punkte išaiškinta, kas yra transporto priemonės (šiuo atveju dviračio) vairavimas - tai transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens arba savivaldžio automobilio įrangos veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių, jog M. A. vairavo dviratį, t. y. važiavo dviračiu ant jo sėdint. Apelianto teigimu, kadangi jis dviračio nevairavo ir kitaip nenaudojo jo pagal transporto priemonės paskirtį, o tik vedėsi, jis buvo įprastas eismo dalyvis - pėsčiasis, todėl jam negalėjo būti inkriminuotas ANK 428 straipsnio 7 dalyje numatytas nusižengimas. Pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, savaip interpretavo dviračio vairavimą, prilygindamas jo vedimą vairavimui, kas prieštarauja Įstatymo aiškinimui.
3.5. Taip pat teismas nepagrįstai Institucijos nutarime nurodytą prisipažinimą prilygino įrodymui dėl padaryto nusižengimo. Skunde, kurį teismas atmetė, buvo aiškiai išdėstytos aplinkybės kaip atsirado įrašas dėl asmens prisipažinimo. Skundžiamos nutarties turinys leidžia teigti, kad teismas įrodymų išsamiai nevertino, darė išankstines išvadas, nesiremdamas skunde išdėstytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, dėl ko priėmė įrodymais nepagrįstą, neteisėtą nutartį.
3.6. Be to, M. A. teigimu, jis negavo nei vieno procesinio dokumento ir pranešimo, išskyrus Institucijos pranešimą apie bylos perdavimą teismui ir Lietuvos pašto paliktą kvitą, informuojant, jog korespondencija yra palikta pašte. Tiesiogiai joks teismo šaukimas jam nebuvo įteiktas, apie teismo jam adresuojamus šaukimus į teismo posėdį jis net nežinojo, o pats susisiekti su teismu darbo valandomis neturėjo galimybės. Kodėl teismo siųsti šaukimai į teismo posėdį nepasiekė jo, jam nėra žinoma. Tai galėjo būti tiek pašto darbuotojų klaida, pranešimus paliekant ne toje pašto dėžutėje, arba trečiųjų asmenų veiksmai, kadangi (duomenys neskelbtini), priskirta pašto dėžutė yra bendra su kitais kaimynais ir yra nerakinama. Apeliantas dirba samdomą darbą darbo dienomis nuo 8 val. iki 17 val. Dirba melioratoriumi-darbininku, todėl darbai dažnai būna kituose miestuose, o vykimas į darbo vietą prasideda kartais ir nuo 6 val. ryto, namo parvyksta 19-20 val. vakaro, todėl pašto darbuotojai darbo valandomis jo galėjo nerasti namuose. Anot apelianto, tai, jog jis nežinojo apie pašte saugojamus jam adresuotus šaukimus, patvirtina ir tai, jog tik radęs pašto dėžutėje pašto kvitą tuoj pat atsiėmė siuntą su skundžiama nutartimi ir teismo sekretorės pranešimu.
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas prašo M. A. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. M. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamos nutarties turinį, sprendžia, jog yra pagrindas perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
7. Vadovaujantis ANK 564, 566, 567, 569 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad teismas, nagrinėjantis administracinio nusižengimo bylą, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima nustatyti ANK 567 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
8. Nagrinėjamu atveju M. A. Institucijos 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu pagal ANK 428 straipsnio 7 dalį nubaustas už tai, kad jis 2019 m. gegužės 26 d. 12.20 val. (duomenys neskelbtini), vairavo dviratį, kai jam nustatytas 0,56 promilių girtumas. Nesutikdamas su tokiu Institucijos procesiniu sprendimu, M. A. pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Skunde apeliantas nurodė, jog dviračio nevairavo, o jį vedėsi. Taip pat pažymėjo, jog policijos pareigūnai neleido jam pasitikrinti blaivumo pakartotinai, bei tvirtino, jog alkotesteris rodė mažesnį neblaivumo laipsnį, nei užfiksuota Institucijos 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarime.
9. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apylinkės teismas, atmesdamas apelianto skundą dėl Institucijos 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo, M. A. versijos, kad jis dviračio nevairavo, o tik vedėsi jį šalia, nepaneigė. Nepaisant to, teismas konstatavo, jog M. A. Institucijos nutarimu pagal ANK 428 straipsnio 7 dalį buvo nubaustas pagrįstai, nes ANK 428 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo inkriminavimui pakanka paties M. A. valdytos transporto priemonės judėjimo fakto, t. y. teismas padarė išvadą, jog dviračio vedimasis yra laikomas jo vairavimu, todėl M. A. veiksmai - dviračio vedimasis, jam esant neblaiviam, visiškai atitinka objektyviuosius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 428 straipsnio 7 dalyje, požymius. Tokią išvadą apylinkės teismas grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, priimtoje byloje Nr. N1-413/2017, Vilniaus apygardos teismo nutartyse, priimtose administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. ATP-212-149/2015, ATP-477-149/2016, Klaipėdos apygardos teismo nutartyje, priimtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-446-417/2012, bei Kauno apygardos teismo nutartyje, priimtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-43-327/2013, suformuotu aiškinimu, jog teisės normų, draudžiančių vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, taikymui, pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens. Su tokiu žemesnės instancijos teismo dviračio vairavimo sąvokos aiškinimu ir atitinkamai teisės normos, numatytos ANK 428 straipsnio 7 dalyje, aiškinimu ir taikymu apygardos teismas sutikti negali dėl toliau nurodytų motyvų.
10. Apygardos teismas visiškai pritaria apeliacinio skundo argumentui, jog teismų sprendimai, kuriais rėmėsi apylinkės teismas, buvo priimti bylose, kurių faktinės aplinkybės nėra nei tapačios nei labai panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes. Skundžiamoje nutartyje minimose bylose asmenys buvo nubausti už automobilio vairavimą, esant neblaiviems, konstatavus, jog asmens sėdėjimas už vairo, kitam asmeniui stumiant automobilį, kurio variklis neužvestas, gali ir turi būti vertinamas vairavimu, nieko nepasisakant apie dviračio vedimosi prilyginimą jo vairavimui. Taigi akivaizdu, jog remtis minėtomis bylomis, kaip precedentu, ir dėl to traktuoti dviračio judėjimą, jį vedant, kaip jo vairavimą, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo. Akivaizdu ir tai, kad toks dviračio vairavimo sąvokos aiškinimas prieštarauja Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo nuostatoms. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, transporto priemonės vairavimo sąvoka yra apibrėžiama Įstatymo 2 straipsnio 82 punkte. Šiame punkte nurodoma, jog transporto priemonės vairavimas - tai transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens arba savivaldžio automobilio įrangos veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė. Neabejotina, jog vesdamasis dviratį asmuo ant jo nesėdi, todėl traktuoti dviračio vedimąsi šalia savęs, kaip jo vairavimą, o tai darantį asmenį laikyti vairuotoju, atsižvelgiant į Įstatymo 2 straipsnio 82 punkte pateiktą transporto priemonės vairavimo sąvokos išaiškinimą, nėra jokio pagrindo. Tai, kad dviračio vedimasis negali būti vertinamas kaip jo vairavimas, patvirtina ir Įstatymo 2 straipsnio 48 punktas, pagal kurį asmuo, vedantis dviratį, yra laikomas pėsčiuoju, o ne vairuotoju.
11. Iš aukščiau išdėstyto seka, jog apylinkės teismas, konstatuodamas, jog apelianto veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 428 straipsnio 7 dalyje, požymius, visų pirma privalėjo paneigti M. A. versiją, kad dviračio jis nevairavo, o tik vedėsi jį šalia savęs, nurodyti kokie konkretūs administracinio nusižengimo byloje surinkti įrodymai patvirtina dviračio vairavimo faktą, tačiau tai nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Be to, skunde dėl Institucijos nutarimo M. A. nurodė ir tai, jog alkotesteris rodė mažesnį neblaivumo laipsnį, nei užfiksuota Institucijos 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarime, taip pat pažymėjo, jog policijos pareigūnai neleido jam atlikti pakartotinio neblaivumo patikrinimo. Taigi, nors konkrečiai skunde apeliantas nenurodė, kad jam nustatytas girtumo laipsnis nesiekė ribos, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė už dviračio vairavimą, kai tai daro neblaivus asmuo, tačiau iš tokių skundo motyvų buvo galima suprasti, jog apeliantas ginčija ir kito objektyviojo požymio - neblaivumo laipsnio, buvimą jo veikoje. Tačiau skundžiamoje nutartyje dėl šių skundo motyvų liko nepasisakyta. Apylinkės teismas konstatavo tik tai, jog M. A. sutinka, kad patikrinimo alkotesteriu metu jis buvo neblaivus, nors aptariamas ANK 428 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą kvalifikuojantis požymis siejamas ne su pačiu alkoholio vartojimo faktu, bet su kaltininkui nustatytu alkoholio kiekiu, kadangi administracinė atsakomybė pagal ANK 428 straipsnio 7 dalį kyla tik tuomet, kai šioje teisės normos dispozicijoje nurodytus veiksmus atlieka asmuo, kurio neblaivumas viršija 0,4 promilės. Kadangi asmens neblaivumas, viršijantis 0,4 promilės, bet neviršijantis 1,5 promilės, yra būtinasis administracinio nusižengimo, numatyto ANK 428 straipsnio 7 dalyje, sudėties požymis, konstatuojama, jog apylinkės teismas, nepasisakydamas dėl šių skundo motyvų, neatsakė į esminį administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo argumentą. Be to, skundžiama nutartimi liko nepasisakyta ir dėl kitų M. A. skunde keliamų klausimų - galimai Institucijos padaryto procedūrinio pažeidimo (apeliantas nurodė, jog nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo priimtas prieš tai nesurašius administracinio nusižengimo protokolo, taip pažeidžiant ANK 31 skyriuje numatytą administracinio nusižengimo bylos tyrimo eigą) bei nutarimo atitikimo ANK 618 straipsnio 618 straipsnyje įtvirtintiems reikalavimams.
12. Pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas M. A. skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, vertindamas tik Institucijos pateiktą rašytinę bylos medžiagą. Kaip matyti iš 2019 m. birželio 27 d. lydraščio (b. l. 2), Institucija apylinkės teismui kartu su M. A. skundu dėl Institucijos 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo pateikė tik Institucijos suformuotą M. A. administracinio nusižengimo bylą. Lydraštyje nurodyta, jog šią bylą sudaro 8 lapai. Institucijos suformuota administracinio nusižengimo byla kartu su skundu dėl apylinkės teismo nutarties buvo pateikta ir apygardos teismui. Susipažinęs su ja, skundą dėl žemesnės instancijos teismo procesinio sprendimo nagrinėjantis teismas nustatė, jog Institucijos suformuotą administracinio nusižengimo bylą sudaro šie duomenys: administracinio nusižengimo protokolas (2 lapai), nutarimas administracinio nusižengimo byloje (2 lapai), administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus (3 lapai) bei pažyma apie baudų sumokėjimą (1 lapas). Jokių kitų duomenų, apart 8 lapų Institucijos suformuotos bylos, Institucija savo iniciatyva apylinkės teismui nepateikė, tokių duomenų nereikalavo ir pats teismas.
13. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog administracinio nusižengimo protokolas savaime nėra joks administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę pagrindžiantis įrodymas. Administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, taip pat dokumentas, kuriame fiksuojami jau surinkti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Akivaizdu, jog jokių konkrečių aplinkybių, reikšmingų kvalifikuojant M. A. veiksmus pagal ANK 428 straipsnio 7 dalį, nepatvirtina ir administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus bei pažyma apie praeityje apeliantui paskirtų baudų sumokėjimą. Byloje nesant nei vieno policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, kuriame būtų aiškiai nurodyta, jog M. A. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo dviratį, taip pat nesant jokių duomenų apie tai, kad M. A. patikrinimo vietoje neblaivumo rezultatas buvo nustatytas būtent 0,56 promilės, t. y. byloje nesant neblaivumo patikrinimo kvito, kuriame būtų atvaizduotas blaivumo naudojant matavimo prietaisą (alkotesterį) rezultatas, lieka visiškai neaišku kokių įrodymų pagrindu buvo konstatuotas apeliantui inkriminuotas nusižengimas.
14. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas M. A. administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, nesurinkęs ir neištyręs įrodymų, galinčių patvirtinti ar paneigti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 428 straipsnio 7 dalyje, sudėties požymių buvimą apelianto veiksmuose, neatsakęs į esminius apeliacinio skundo argumentus. Todėl skundžiama nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, dėl ko ji naikinama, o byla grąžinama nagrinėti apylinkės teismui iš naujo, kadangi bet kokių įrodymų (tiek esamų, tiek naujų) rinkimas ir jų vertinimas apeliacinės instancijos teisme iš esmės apribotų M. A. teisę į apeliaciją. Skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju teismas privalo išklausyti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, apklausti policijos pareigūnus, stebėjusius galimo administracinio nusižengimo padarymo faktą, išsireikalauti duomenis, kuriuose būtų atvaizduotas M. A. patikrinimo vietoje neblaivumo rezultatas, ir tik tuomet spręsti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.
15. Aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu priimamas sprendimas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą - M. A. administracinio nusižengimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
16. Priėmęs tokį sprendimą, apygardos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, tik pažymi, jog pats M. A., kaip asmuo inicijavęs skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nagrinėjimo procesą, privalo būti aktyvus ir domėtis proceso eiga, t. y. negaunat teismo šaukimo į teismo posėdį ar pranešimo apie skundo nagrinėjimo laiką ir vietą, taip pat Lietuvos pašto kvitų apie jam adresuotos korespondencijos palikimą pašte, savo iniciatyva kreiptis į teismą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
M. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – M. A. administracinio nusižengimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.