Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Leonarda Gurevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 2 d. nutarimo, kuriuo D. K. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130² str., ir nubaustas administraciniu areštu 28 paroms su transporto priemonės – automobilio „Audi A6 Avant“ v/n (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. WAUZZZ4BZ1N051744, – registruoto A. I. vardu, konfiskavimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. nubaustas už tai, kad jis 2012 m. gruodžio 12 d., būdamas baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį, 2013 m. lapkričio 28 d. – pagal ATPK 129 straipsnį, 2014 m. lapkričio 3 d., apie 11.30 val., Druskio g. 9A, Vilniuje, vairavo A. I. priklausantį automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,09 promilių girtumo laipsnis, kai atimta teisė vairuoti tos kategorijos transporto priemonę. Šiais veiksmais D. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje.

2015-01-27 Vilniaus apygardos teisme gautas D. K. apeliacinis skundas, kuriuo prašoma, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-18 nutarimą ir paskirti jam 28 paras administracinio arešto be transporto priemonės – automobilio „Audi A6 Avant“, v/n (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. WAUZZZ4BZ1N051744, – registruoto A. I. vardu, konfiskavimo.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, atsisakydamas taikyti ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas, jo atžvilgiu buvo šališkas, paskirta jam administracinė nuobauda yra per griežta. Teigia, jog teismas nepagrįstai konfiskavo A. I. priklausančią transporto priemonę, tokiu būdu pažeisdamas jo, kaip savininko, nuosavybės teises. Apelianto teigimu, teismas tokiu būdu nubaudė ne tik jį, bet ir A. I., nors jo veiksmuose nėra kaltės, t.y. administracinio teisės pažeidimo sudėties būtinos sąlygos. Mano, kad administracinio teisės pažeidimo tikslai, numatyti ATPK 20 str., bus pasiekti be automobilio „Audi A6 Avant“, v/n (duomenys neskelbtini) konfiskavimo. Taip pat teigia, kad jis negalės atlyginti A. I. savo veiksmais padarytą žalą, atsiradusią dėl automobilio „Audi A6 Avant“, v/n (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, kadangi nedirba, neturi santaupų, kilnojamo ar nekilnojamo turto.

2015-02-03 Vilniaus apygardos teisme gautas Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės vado atsiliepimas į D. K. apeliacinį skundą, kuriuo prašoma D. K. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-02 nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo D. K. apeliacinis skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

D. K. padaryta veika kvalifikuota tinkamai.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų arba vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vairuotojų, arba vartojusių alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, – užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų su transporto priemonės konfiskavimu.

Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką, sprendžiant dėl vairavimo fakto nustatymo, yra remiamasi lingvistine žodžio „vairuoti“ prasme. Vairavimo, esant vairuotojui neblaiviam, veika nesiejama su nuvažiuotu atstumu, o šios normos taikymui pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N1-413/2007, Nr. N62-3636/2011 ir kt.).

Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad apylinkės teismo paskirta jam nuobauda yra aiškiai per griežta, ir prašymo, pritaikius ATPK 30¹ str. 1 d., paskirti jam 28 paras administracinio arešto be transporto priemonės – automobilio „Audi A6 Avant“, v/n (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, pažymėtina, kad ATPK 30¹ str. 1 d. įtvirtinta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013). Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013).

Atsižvelgiant į apelianto padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jis padarė vieną iš pavojingiausių teisės pažeidimų, kadangi jis, vairavo automobilį būdamas baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį, 2013 m. lapkričio 28 d. – pagal ATPK 129 straipsnį, 2014 m. lapkričio 3 d., apie 11.30 val., Druskio g. 9A, Vilniuje, vairavo A. I. priklausantį automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,09 promilių girtumo laipsnis, kai atimta teisė vairuoti tos kategorijos transporto priemonę. Tai neigiamai charakterizuoja nubaustojo asmenybę, rodo, kad jis yra linkęs pažeidinėti visuomenėje nustatytas taisykles, praeityje jam taikytos administracinės nuobaudos nepadarė jokios teigiamos įtakos.

Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas apeliantui tinkamai paskyrė administracinę nuobaudą už jo padarytą pažeidimą. Teismas atsižvelgęs į tai, kad nenustatyta D. K. atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat įvertinęs D. K. asmenybę (vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, jo paties žodžiais metus laiko registruotas darbo biržoje, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų), taip pat atsižvelgęs į tai, kad D. K. praeityje ne kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už šiurkščius KET pažeidimus, kritiškai savo elgesio nevertina ir teigiamų išvadų nedaro, pagrįstai paskyrė jam LR ATPK 130² str. sankcijos ribose numatytą administracinę nuobaudą.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad teismas nepagrįstai konfiskavo A. I. priklausančią transporto priemonę, tokiu būdu pažeisdamas jo, kaip savininko, nuosavybės teises, nors jo veiksmuose nėra kaltės, t.y. administracinio teisės pažeidimo sudėties būtinos sąlygos, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad nuosavybės teisė nėra absoliuti. Pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Pagal Konstituciją teisė į nuosavybę gali būti ribojama dėl turto pobūdžio ir (arba) dėl kitų priežasčių, kai neapribojus šios teisės nebūtų galima apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, būtų pakenkta viešajam interesui (Konstitucinio Teismo 2002 kovo 14 d. nutarimas).

Pažymėtina ir tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktojo asmens pažeidimas yra vienas šiurkščiausių administracinės teisės pažeidimų, keliančių didelį pavojų žmogaus sveikatai ir gyvybei, pažeidėjas suprato, kad, vairuodamas transporto priemonę neblaivus, pažeidžia įstatymus. Be to, darydamas šį pažeidimą, jis sąmoningai naudojosi kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu daiktu (automobiliu). Tai reiškia, kad teisės pažeidėjas savo tyčiniais neteisėtais veiksmais sudarė tokią situaciją, kai jo laikinai valdomas ar naudojamas kito asmens turtas gali būti prarastas, nes įstatyme yra nustatyta, kad pažeidimo padarymo įrankis yra konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kas yra jo savininkas. Dėl to atsiranda teisinės pasekmės, kurios numatytos įstatyme: turto, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis (automobilis), konfiskavimas. LR ATPK 26 str. 1 d. numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu atveju yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas.

Apylinkės teismas motyvuotai nurodė, kad kitam asmeniui priklausančios ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies pagrindu transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas tik tais atvejais, kai byloje nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (kai nustatoma, kad automobilis buvo paimtas prieš savininko valią ir juo buvo disponuojama neteisėtai, tai yra, kai automobilis pagrobiamas (vagystė) ar kitokiu būdu neteisėtai užvaldomas).

Byloje nėra duomenų, apie tai kad A. I. būtų kreipęsis į policiją dėl jam priklausančio automobilio „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės.

Tuo pačiu pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatas, būtent transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę, todėl aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo argumentais, kad šiuo konkrečiu atveju transporto priemonės savininkas aiškiai nesiėmė jokių, o, juo labiau, tinkamų, priemonių, siekdamas deramai pasirūpinti savo nuosavybės apsauga. Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad A. I. automobilį paliko su rakteliais, sudarančias visas galimybes asmeniui ar asmenims naudotis jam priklausančia transporto priemone. Apklausiamas A. I. teigė, kad taip automobilį palikdavo dažnai, be to, pats pripažino, kad rakteliai ir buvo palikti tam, kad D. K. galėtų automobilį patraukti, be to, tiek iš liudytojų, tiek ir paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų matyti, kad, pareikalavus pateikti dokumentus, D. K. pareigūnui padavė automobilio registracijos liudijimą bei civilinės atsakomybės draudimą, kas patvirtina, kad transporto priemonės savininkas paliko ne tik raktelius, bet ir automobilio dokumentus, tokiu būdu sudarydamas galimybę laisvai naudotis šiuo automobiliu, todėl aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog transporto priemonės savininkas neužtikrino tinkamos savo turto (automobilio) apsaugos, dėl ko nėra pagrindo konstatuoti išskirtinės situacijos ir laikyti, jog transporto priemone buvo disponuota prieš savininko valią. Tokiai išvadai įtakos neturi teiginiai, jog rakteliai buvo palikti tik patraukti automobilį, bet ne juo važiuoti ar versija apie būtinumą patekti į garažo duobę, kurioje buvo laikomos padangos bei marinuotos daržovės. Taigi byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, kad automobilis buvo paimtas be transporto priemonės savininko žinios ir panaudotas prieš jo valią, todėl yra visi pagrindai taikyti nurodytos transporto priemonės konfiskavimą (ATPK 26 straipsnis).

Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, jog šiuo konkrečiu atveju nėra išimtinių aplinkybių, dėl kurių Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda pažeidėjo D. K. atžvilgiu turėtų būti laikoma neteisinga ir neprotinga.

Paskirta D. K. administracinė nuobauda atitinka ATPK 20 str. numatytus siekiamus nuobaudos skyrimo tikslus, yra aiškia ne per griežta, švelninti ją nėra jokio teisinio pagrindo.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-02 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti šį nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 2 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. K. apeliacinio skundo netenkinti.