Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K., būdamas 2012 m. gruodžio 12 d. baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį, 2013 m. lapkričio 28 d. baustas pagal ATPK 129 straipsnį, 2014 m. lapkričio 3 d., apie 11.30 val., Druskio g. 9A, Vilniuje, vairavo A. I. priklausantį automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,09 promilių girtumo laipsnis, kai atimta teisė vairuoti tos kategorijos transporto priemonę. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas D. K. paaiškino savo kaltę pripažįstantis iš dalies, t. y. neneigia, jog vairavo transporto priemonę, nors tokia teisė jam buvo atimta, tačiau neigia, jog buvo neblaivus ir tikina, jog alkoholį vairavo jau po to, kai išlipo iš automobilio. Nurodo, jog 2014-11-03 ryte, apie 8 val., iš garažo paėmė savo draugo automobilį, kadangi turėjo į ligoninę nuvežti motiną (tai, kad jo motina buvo paguldyta į ligoninę, anot jo, patvirtina pateikta VšĮ Respublikinės psichiatrijos ligoninės pažyma). Sugrįžus ir jam bebūnat faktiškai prie įvažiavimo į požeminius garažus (daugmaž 200 m atstumu nuo įvažiavimo), pamatė policijos pareigūnus, kurie jį sustabdė iš esmės jau požeminių garažų teritorijoje. Jam buvo paaiškinta, kad jis yra įtartinas, paprašyta pateikti dokumentus. Jis pareigūnui pasakė, kad turėjo nuvežti motiną, nurodė, jog neturi teisės vairuoti, kadangi ši teisė yra atimta, padavė jiems automobilio techninį pasą ir draudimą. Pareigūnai paėmė iš jo automobilio raktus, išvažiavo iš požeminio garažo, kuriame buvo tamsu, į lauką surašyti administracinį teisės pažeidimo protokolą, o jis tuo tarpu liko apačioje prie garažų ir nusprendė išgerti alkoholio. Išgėrė apie 1 l sidro, rūkė. Vėliau priėjo pareigūnas ir liepė jam pasirašyti protokolą, bet pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą. Tuomet dar pasakė neva jis siūlė kyšį, nors to tikrai nebuvo (dėl šio fakto teisme nagrinėjama baudžiamoji byla), nuvežė jį į 5 PK, patikrino alkotesteriu, kur jam buvo nustatytas girtumas. Kategoriškai tvirtina, kad vairuodamas automobilį buvo blaivus, ir alkoholį gėrė jau vėliau. Pažymi, kad iš karto po sustabdymo pareigūnai net nesiūlė jam tikrintis alkotesteriu. Paprašytas paaiškinti, kodėl administracinio teisės pažeidimo protokole dėl nurodyto pažeidimo nurodė besigailintis, teigė, jog tai pareigūnai jam liepė nurodyti, kad jis gailisi, jis pats pasimetė, negali paaiškinti, kodėl tokią poziciją išreiškė. Taip pat teigė, kad automobilis priklauso jo draugui A. I., kuris naudojasi jo garažu. Automobilį paliko dieną prieš įvykį. Transporto priemonę paėmė savininkui nieko nežinant, jo neatsiklausęs. Automobilio rakteliai buvo palikti tam, kad, reikalui esant, jis galėtų patraukti automobilį (b. l. 22-23).

Teismo posėdyje apklaustas transporto priemonės savininkas A. I. parodė, kad automobilis „Audi A6 Avat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam. Automobilį jis dažnai palieka savo draugo D. K. garaže, lauke laikyti nenori, kadangi mašinoje yra sudėti įvairūs jam darbe reikalingi instrumentai, kuriuos tektų kaskart iškrauti, be to, bijo juos prarasti. Tą kartą iš darbo grįžo naktį ir garaže pastatė automobilį. Raktelius paliko, kadangi D. K. buvo minėjęs, kad jam gali prireikti patekti į duobę, dėl ko reiktų patraukti automobilį (gal paimti padangas, be to, duobėje buvo sudėti stiklainiai su marinuotais agurkais, kitomis daržovėmis). Paprašytas paaiškinti, kokie konkrečiai įrankiai buvo sukrauti automobilyje, nurodė, kad bagažinėje buvo du suktukai, perforatorius, taip pat dujų balionas ir kopėčios. D. K. automobilį paėmė jam nežinant, jo neatsiklausęs (b. l. 23, 48).

Teismo posėdyje liudytojas P. O. parodė, jog 2014 m. lapkričio mėn. pradžioje (tikslios dienos neatsimena), dirbdamas skartu su P. K., L. Asanavičiūtės gatvėje pamatė įtartiną tamsios spalvos „Audi“ markės automobilį. Transporto priemonė įtartinai manevravo, vairuotojas, pamatęs tarnybinį automobilį, staigiai pasuko į Druskio g., tuomet padarė staigų posūkį į dešinę ir įvažiavo į garažų masyvą. Automobilis buvo sustabdytas jau garažuose. Paprašius pateikti dokumentus, vairuotojas jam pateikė automobilio registracijos dokumentus ir draudimą, o pakartojus pateikti vairuotojo pažymėjimą, jis iš vidinės kišenės išėmė krūvą kupiūrų, prašydamas susitarti. Įspėjus pastarąjį dėl baudžiamosios atsakomybės už kyšio davimą, vairuotojas vis tiek padavė jam kupiūras, atsakydamas, kad tai yra jo vairuotojo pažymėjimas. Pareikalaus sėsti į tarnybinį automobilį, vairuotojas atsisakė. Patikrinus duomenų bazę, paaiškėjo, kad D. K. yra atimtas vairuotojo pažymėjimas. Surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl vairavimo, kai tokia teisė jam yra atimta, buvo paprašyta vairuotojo prieiti ir pasirašyti. Pastarajam priėjus pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą. Tuomet pirminis protokolas buvo anuliuotas, o, atsižvelgiant į tai, kad dėl kyšio davimo reikėjo forminti atitinkamus dokumentus, D. K. pristatytas į PK, kur buvo patikrintas alkotesteriu ir jam nustatytas girtumas. Iš karto po sustabdymo vairuotojui tikrintis alkoholio tikrintuvu nesiūlė, nes nepajuto kvapo. Liudytojas kategoriškai patvirtino, kad pareigūnų akivaizdoje D. K. alkoholio nevartojo, nei iš jo, nei iš jo kolegos akiračio dingęs nebuvo, protokolas buvo rašomas garažų masyve, D. K. niekur nebuvo pasišalinęs, automobilyje alkoholio nebuvo, prie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilio privažiavo iškart, po keliolikos sekundžių. Po to, kai pajuto nuo pastarojo sklindantį alkoholio kvapą, D. K. pradėjo teigti, kad niekas nebus įrodyta, aiškino, jog alkoholį vartojo automobilyje (b. l. 47-48).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas P. K. parodė, jog 2014-11-03 kartu su porininku P. O. patruliuojant L. Asanavičiūtės gatvėje, pamatė tamsios spalvos „Audi“ markės automobilį, kurio vairuotojas sukėlė įtarimų, kad gali būti neblaivus (įtarimus sukėlė vairuotojo veidas, kurį matė prasilenkiant automobiliams). Minėto automobilio vairuotojas, pamatęs pareigūnus, padidino greitį ir staigiai įsuko į garažų masyvą. Jie iš paskos prie automobilio privažiavo iškart, praėjus ne daugiau nei 30 sekundžių. Paprašius pateikti dokumentus, tarp jų ir vairuotojo pažymėjimą, vairuotojas paprašė susitarti. Jis išėmė ir per langą iškišo pinigus, pasakydamas, kad tai yra jo vairuotojo pažymėjimas. Tiesiogiai su vairuotoju bendravo jo kolega P. O., kuris kaip tik ir įspėjo pastarąjį dėl atsakomybės už kyšio davimą. Vairuotojui buvo liepta sėsti į tarnybinį automobilį, tačiau šis vengė ir atsisakė, aiškiai vengė kontakto su jais. Po to, kai davė pasirašyti protokolą, P. O. pajuto nuo vairuotojo sklindantį alkoholio kvapą. Iš karto po sustabdymo kvapas nesijautė, nes bendravo per atstumą. Jo akivaizdoje D. K. alkoholio nevartojo, iš akiračio nebuvo dingęs. Protokolas buvo surašomas garažų masyve, nepasišalinus D. K.. Parodymus duoda objektyviai, nurodo tokias aplinkybes, kokios iš tiesų buvo, tai, kad vyksta baudžiamosios bylos nagrinėjimas, kurioje jis yra nukentėjusysis, o D. K. kaltinamasis, jo parodymams jokios įtakos neturi. Byloje nagrinėjamas įvykis buvo seniai, beveik prieš 2,5 metų, jis jokio pykčio nelaiko (b. l. 34-35).

Nors D. K. savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, neneigdamas, jog automobilį vairavo, kai teisė vairuoti transporto priemonę jam yra atimta, ir tvirtina, jog vairavimo metu buvo blaivas, teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pilnai pasitvirtino pastarojo kaltė padarius ATPK 130² straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Ginčo dėl to, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo įvykio metu neturėjo teisės vairuoti, kadangi ši teisė jam buvo atimta, nėra. Tai matyti tiek iš išrašo apie registruotus administracinius teisės pažeidimus bei priimtus sprendimus (b. l. 9-15), tiek tokią aplinkybę pripažįsta ir pats D. K.. Plačiau pasisakytina dėl transporto priemonės vairavimo, esant neblaiviam. Taigi iš administracinėn atsakomybėn traukiamo D. K. parodymų matyti, kad jis tokią aplinkybę kategoriškai neigia ir tikina neva alkoholį vartojo jau po to, kai laukė, kol pareigūnai, palikę jį garažų masyve, o patys išvažiavę į lauką, jam surašys administracinį teisės pažeidimo protokolą. Gėrė sidrą, suvartojo apie 1 litrą. Teismas tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus vertina kaip pastarojo gynybinę poziciją, kurią atmeta kaip aiškiai nepagrįstą. Tiek iš byloje esančių pareigūnų tarnybinių pranešimų (b. l. 3-4), tiek iš kaip liudytojais teismo posėdyje tiesiogiai apklaustų P. K. ir P. O. parodymų nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad D. K. alkoholį vartojo jau po to, kai baigė vairuoti automobilį. Priešingai, tiek P. K., tiek P. O. patvirtino, kad prie D. K. automobilio jie prisistatė iš karto, kai šis įvažiavo į garažų masyvą, ne daugiau nei po pusės minutes, iš ko akivaizdu, jog per tokį itin trumpą laiko tarpą pastarasis neturėjo jokios galimybės net pradėti vartoti alkoholį. Abu liudytojai patvirtino ir tai, kad D. K. niekur nebuvo pasišalinęs, jokio alkoholio jų akivaizdoje nevartojo, alkoholinių gėrimų automobilyje nebuvo. Liudytojų parodymais paneigti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiai neva jis buvo vienas paliktas garažų masyve, o pareigūnai išvažiavo į lauką, kur rašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Nustatyta, kad D. K. vengė bet kokio artimesnio kontakto, nesutiko sėsti į tarnybinį automobilį, prašėsi nueiti pas draugą, o galiausiai, kai pareigūnui kilo objektyvus pagrindas dėl pastarojo patikrinimo alkotesteriu, pareiškė, kad toks faktas nebus įrodytas, alkoholį jis gėrė jau po sustabdymo. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti tokiais liudytojų parodymais. Ta aplinkybė, kad baudžiamojoje byloje P. K. kartu su D. K. yra proceso dalyviai, turintys skirtingą procesinį statusą, jokiu būdu neleidžia teigti, kad pastarojo duoti parodymai neatitinka tikrovei ar yra suinteresuoti. Teismo posėdyje liudytojas P. K. kategoriškai patvirtino, kad procesas baudžiamojoje byloje neturi jokios įtakos jo parodymams. Teismas liudytojų parodymus vertina kaip nuoseklius, sutampančius dėl esminių bylos faktinių aplinkybių ir laiko juos pilnai patikimus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Baigiamojoje kalboje atstovas akcentavo tai, kad liudytojai skirtingai aiškino priežastis, dėl ko buvo sustabdytas automobilis, be to, nors abu ir nurodė, kad vairuotojas sukėlė įtarimus dėl to, kad yra neblaivus, tačiau nežinia kodėl iš karto po sustabdymo pastarasis nebuvo tikrinamas alkotesteriu. Apklausiamas liudytojas P. O., būtent kuris ir priėjo prie automobilį vairavusio D. K. ir tiesiogiai su pastaruoju bendravo, paaiškino, kad, nors ir buvo įtarimai, kad pastarasis gali būti neblaivus, tačiau priėjus paprašyti dokumentų alkoholio kvapo nepajuto, kitokių įtartinų požymių nematė ir tik vėliau, kuomet D. K. priėjo arti ir pasilenkė pasirašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, pajuto, kad nuo pastarojo sklinda alkoholio kvapas. Taigi ta aplinkybė, kad D. K. alkotesteriu tikrintas ne iš karto, o vėliau, kai buvo nuvežtas į policijos įstaigą, niekaip nepaneigia to, kad pastarasis nuo to momento, kuomet jam sustojus ir baigus vairuoti bei iškart priėjus pareigūnams iki P. O. pajuto alkoholio kvapą (atitinkamai ir vėliau iki paties patikrinimo), jokio alkoholio nevartojo, iš ko seka, kad alkoholis buvo vartotas kur kas anksčiau ir pažeidimo padarymo metu D. K. buvo neblaivus. Nelogiška, sunkiai suprantama bei, juo labiau, įtikinama pastarojo versija, kad tuo metu, kai pareigūnai rašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, jis nusprendė išgerti alkoholio ir per tokį laiką išgėrė apie 1 l sidro. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai yra vertinami kritiškai ir atmetami kaip nepagrįsti. Negalima nepaminėti ir to, kad D. K. administracinio teisės pažeidimo protokole, kuriame aiškiai nurodyta, kad jam, be kita ko, yra inkriminuojama, jog transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, nurodė besigailintis, kas išdėstytų aplinkybių kontekste tik patvirtina, jog versija dėl alkoholio vartojimo aplinkybių yra išgalvota. Atstovo akcentuoti liudytojų kiek skirtingai aiškinamos aplinkybės dėl automobilio sustabdymo pagrindo, niekaip nepaneigia išvados, kad D. K. automobilį vairavo, būdamas neblaivus. Alkotesterio kvito duomenimis, D. K. 2014-11-03, 12.36 val., nustatytas 1,09 promilių girtumas (b. l. 5).

Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad D. K. vairavo automobilį neblaivus, kai nustatytas 1,09 promilių girtumo laipsnis, kai atimta teisė vairuoti tos kategorijos transporto priemonę, būdamas 2012 m. gruodžio 12 d. ir 2013 m. lapkričio 28 d. nutarimais baustas už veikų, numatytų ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnyje, padarymą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 130² straipsnį.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas transporto srityje), į tai, kad nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat įvertinama D. K. asmenybė (vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, jo paties žodžiais metus laiko registruotas darbo biržoje, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad D. K. praeityje ne kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už šiurkščius KET pažeidimus, kritiškai savo elgesio nevertina ir teigiamų išvadų nedaro, mano esant tikslinga paskirti pastarajam straipsnio sankcijoje numatytą griežtesnę administracinę nuobaudą – administracinį areštą, jo dydį nustatant artimą maksimaliai galimo skirti arešto trukmei, kartu konfiskuojant transporto priemonę – „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą A. I. vardu. Laikytina, jog tokia administracinė nuobauda yra tinkama ir pagrįsta, tokiam teismo sprendimui administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiai neva automobilį vairavo dėl būtinumo nuvežti motiną į ligoninę, aplinkybių, kurios vertinamos, sprendžiant administracinės nuobaudos skyrimo klausimą kontekste, lemiančios įtakos neturi.

Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų neskirtina ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatyta privaloma papildoma administracinė nuobauda - transporto priemonės konfiskavimas, taikoma asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones. Bylos duomenimis, automobilis, kurį pažeidimo metu vairavo D. K., priklauso kitam asmeniui, t. y. A. I.. Kitam asmeniui priklausančios ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies pagrindu transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas tik tais atvejais, kai byloje nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, t. y. nustačius, kad automobilis buvo paimtas prieš savininko valią ir juo buvo disponuojama neteisėtai. Nagrinėjamoje byloje transporto priemonės savininkas A. I. kaip tik ir tikino, jog automobilis buvo paimtas jam nežinant, ką apklausiamas patvirtino ir D. K.. Teismas tokius pastarųjų parodymus vertina kritiškai ir nurodytas aplinkybes neva automobilis buvo paimtas prieš savininko valią atmeta kaip nepagrįstas. Pirmiausia pažymėtina tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatomis, būtent transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Šiuo atveju transporto priemonės savininkas aiškiai nesiėmė jokių, o, juo labiau, tinkamų, priemonių, siekdamas deramai pasirūpinti savo nuosavybės apsauga. Priešingai, pastarasis automobilį paliko su rakteliais, sudarančias visas galimybes asmeniui ar asmenims naudotis tokia transporto priemone. Apklausiamas A. I. teigė, kad taip automobilį palikdavo dažnai, be to, pats pripažino, kad rakteliai ir buvo palikti tam, kad D. K. galėtų automobilį patraukti, t. y. pastarasis pilnai suteikė šiam galimybę naudotis automobiliu. Be to, tiek iš liudytojų, tiek ir paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų matyti, kad, pareikalavus pateikti dokumentus, D. K. pareigūnui padavė automobilio registracijos liudijimą bei civilinės atsakomybės draudimą, kas patvirtina, kad transporto priemonės savininkas paliko ne tik raktelius, bet ir automobilio dokumentus, tokiu būdu sudarydamas galimybę laisvai naudotis šiuo automobiliu. Taigi darytina aiški ir kategoriška išvada, jog transporto priemonės savininkas neužtikrino tinkamos savo turto (automobilio) apsaugos, dėl ko nėra pagrindo konstatuoti išskirtinės situacijos ir laikyti, jog transporto priemone buvo disponuota prieš savininko valią. Tokiai išvadai įtakos neturi teiginiai, jog rakteliai buvo palikti tik patraukti automobilį, bet ne juo važiuoti ar versija apie būtinumą patekti į garažo duobę, kurioje buvo laikomos padangos bei marinuotos daržovės. Taigi byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, kad automobilis buvo paimtas be transporto priemonės savininko žinios ir panaudotas prieš jo valią. Atsižvelgiant į tai, yra visi pagrindai taikyti nurodytos transporto priemonės konfiskavimą (ATPK 26 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 26 straipsniu, 130² straipsniu, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

D. K. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnyje, ir paskirti jam administracinį areštą 28 (dvidešimt aštuonioms) paroms su transporto priemonės – automobilio „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto A. I. vardu, konfiskavimu.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.