- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-09
- Bylos Nr.
- ATP-43-327/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-17-3-00738-2012-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktoras Preikšas
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutarimo K. V. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d. K. V. surašytas už tai, kad jis 2012-09-21 apie 23.10 val., Jonavos r., Kuigalių k., kelyje Jonava-Kėdainiai-Šeduva vairavo automobilį Citroen Jumpy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nepasirinko tokio greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, jos nesuvaldė ir nuvažiavo nuo kelio į pakelės griovį, vairuodamas transporto priemonę nepakluso policijos pareigūno reikalavimui pasitikrinti ar nėra neblaivus, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 18, 133 p. reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutarimu K. V. pagal ATPK 126 str. 4 d. išteisintas ir byla nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Teismas sprendė, jog nebuvo įrodyta, kad K. V. vairavo automobilį, todėl šiuo atveju atsisakymas pasitikrinti girtumą alkotesteriu negali būti traktuojamas, kaip vengimas pasitikrinti blaivumą.
Šalies argumentai
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutarimą, K. V. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 4 d. ir paskirti jam nuobaudą šio straipsnio ribose. Skunde nurodo, kad K. V. administracinis teisės pažeidimas įrodytas bylos medžiaga, liudytojų parodymais teisminio nagrinėjimo metu. Policijos pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad automobilį, kuriame K. V. buvo už vairo, stūmė trys asmenys, automobilis judėjo. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. Z. šiuos faktus patvirtino, papildomai parodė, kad K. V. pateikė automobilio dokumentus ir pasisakė, kad jis nuvažiavo nuo kelio, ir kad jis atsisakė pasitikrinti neblaivumą. Todėl teismas neturėjo pagrindo netikėti liudytojo, policijos pareigūno, parodymais, kadangi šioje byloje vienareikšmiškai nustatyta, kad K. V. sėdėjo už automobilio vairo, automobilio variklis buvo užvestas, stumiamas kitų asmenų judėjo, todėl tai turi būti vertinama kaip vairavimas. Sutinkamai su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, vairavimo, vairuotojui esant neblaiviam, veika nesiejama su nuvažiuotu atstumu, o šios normos taikymui pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens. LR saugaus eismo keliais įstatymo 13 str. 6 d. nustatyta, kad vairuotojas privalo leistis vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Šis reikalavimas numatytas ir KET 18 p. Kadangi byloje duomenų, kad K. V. vairavo, pakanka, todėl jis privalėjo leistis patikrinamas, ar yra neblaivus. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas nepagrįstai nutraukė K. V. administracinio teisės pažeidimo bylą, nesant pažeidimo sudėties.
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Šioje byloje administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog K. V. veiksmuose nėra ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo sudėties. Skundą nagrinėjančio teismo manymu, apylinkės teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir dėl to padarė neteisingas išvadas.
Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad K. V. protokole nurodytu laiku ir vietoje vairuodamas transporto priemonę nepasirinko saugaus greičio, kad ją suvaldyti, dėl to nuvažiavo nuo kelio į pakelės griovį ir nepakluso policijos pareigūno reikalavimui pasitikrinti blaivumą, kas įvertinta neblaivumo patikrinimo vengimu pagal ATPK 126 str. 4 d.
Patrulio M. Z. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad patikrinus nuo kelio nuvažiavusį automobilį, kurį stūmė trys jaunuoliai, o už jo vairo sėdėjęs K. V. pateikė vairuotojo pažymėjimą ir automobilio dokumentus. Įtaręs vairuotojo neblaivumą, patrulis pareikalavo pasitikrinti. K. V. neneigė vartojęs alkoholį ir dėl to nesuvaldęs automobilio, bet atsisakė pūsti į alkotesterį. Analogiškai tarnybiniame pranešime nurodė ir patrulis P. S.. Teisme liudytoju apklaustas M. Z. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Patrulis P. S. teisme neapklaustas. Liudytojas A. A. teisme parodė, kad transporto priemonę vairavo jis, dėl techninio gedimo nuvažiavo nuo kelio ir išėjo ieškoti pagalbos. Liudytojai M. S., V. V. ir E. P. teisme patvirtino aplinkybę, jog atvykus policijos patruliams, už automobilio vairo sėdėjo K. V.. Liudytojai R. K. ir K. G., policijos patruliai, teisme parodė, kad dirbo kitame ekipaže, ir matė, kaip M. Z. ir P. S. tarnybiniame automobilyje sėdėjo K. V., iš automobilio sklido alkoholio kvapas.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. V. savo kaltės nepripažino, nurodė, kad automobilio nevairavo, bevažiuojant patyrė galvos traumą ir prarado sąmonę, neatsimena, kaip bendravo su pareigūnais, neigė aplinkybę, kad buvo išgėręs.
Byloje pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų liudija, kad K. V. 2012-09-25 kreipėsi į medikus dėl autoavarijos metu patirtos traumos (b. l. 27).
Apylinkės teismas nusprendė nutraukti K. V. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl vengimo pasitikrinti blaivumą, motyvuojant tuo, kad atsisakymas pasitikrinti girtumą alkotesteriu negali būti traktuojamas, kaip vengimas pasitikrinti blaivumą, neįrodžius, kad asmuo vairavo automobilį.
Nors aplinkybė, kad K. V. buvo aptiktas prie automobilio vairo, nėra ginčijama, tačiau teismas neapklausė tiesiogiai apie galimo pažeidimo aplinkybes galinčio patvirtinti policijos patrulio P. S.. Kaip matyti, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, jog jis automobilio nevairavo, nurodė, kad jis nieko neprisimena apie įvykį dėl patirto sutrenkimo, atsipeikėjo tik namuose kitą dieną po įvykio. Apylinkės teismas nesiaiškino aplinkybės, ar K. V. iš tiesų įvykio vakarą buvo patyręs traumą, jeigu taip, ar dėl šios traumos galėjo prarasti sąmonę ir dėl to elgtis nesąmoningai – persėsti į vairuotojo vietą, valdyti transporto priemonę, neprisiminti bendravimo su policijos patruliais, ir iš viso suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šias aplinkybes gali patvirtinti arba paneigti specialistas ar ekspertas. Iš byloje pateiktų kai kurių fotonuotraukų matyti automobilio stiklo pažeidimas, tačiau tikslesnė pažeidimo vieta neaiški, pats stiklo suskilimo mechanizmas tirtas nebuvo.
Pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme visų liudytojų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-881/2009), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia.
Šiomis aplinkybėmis spręstina, kad teismas pažeidė bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principą, kuris reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.
Žemesnės instancijos teismas
Apylinkės teismas padarė išvadą, kad K. V. kaltė dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo yra neįrodyta, pareigą paneigti nekaltumo prezumpciją nepagrįstai perkėlęs protokolą surašiusiai ir bylą dėl pažeidimą inicijavusiai institucijai.
Pagal ATPK 256 str. 3 d. pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Todėl konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nepašalino iškilusių prieštaravimų tarp byloje esančių paaiškinimų, nesurinko visų neabejotinai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų. Be to teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo galios, išdėstyti argumentus, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, iš pirmos instancijos teisme ištirtųjų įrodymų negalima daryti jokios kategoriškos išvados dėl K. V. inkriminuoto pažeidimo.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teismas neteisingai K. V. vengimą pasitikrinti blaivumą siejo ir su automobilio vairavimu (iki galimos galvos traumos). Pagal susiformavusią teismų praktiką, vairavimo, esant vairuotojui neblaiviam, veika nesiejama su nuvažiuotu atstumu, o šios normos taikymui pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-696/2012, Nr. N1-413/2007).
Nors vairavimo sąvokos apibrėžimas nėra pateikiamas nei ATPK, nei KET, nei Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, tačiau teismai ne kartą buvo susidūrę ir sprendė klausimą, kas yra (gali būti) laikoma vairavimu. Štai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. N17-885/2006, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo įrodinėjo, kad jis tik sėdėjo prie vairo, o automobilį stūmė kitas asmuo, todėl teigė, kad jo veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 3 d., požymių, nes, jo nuomone, jis transporto priemonės nevairavo. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija nurodė, kad transporto priemonės vairavimas nėra privalomai sietinas net su automobilio vidaus variklio užvedimu, kurio pagalba varoma transporto priemonė. Analogiškos pozicijos buvo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. N5-307/2007, kurioje apelianto sėdėjimas už vairo, kitam asmeniui stumiant automobilį, kurio variklis nebuvo užvestas, vertintas vairavimu.
Tuo tarpu apylinkės teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad atsisakymas pasitikrinti girtumą alkotesteriu negali būti traktuojamas kaip vengimas pasitikrinti blaivumą, neįrodžius, kad K. V. vairavo automobilį. Kaip minėta, tokiu atveju nebūtina įrodyti, kad asmuo vairavo automobilį, pakanka įrodyti, kad jis sėdėjo už automobilio vairo ir jį valdė.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra surinktais įrodymais pagrįsta išvada, padaroma išnagrinėjus visus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės.
Tiriamu atveju K. V. administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta nepilnai.
Dėl šioje nutartyje paminėtų administracinio proceso teisės normų pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl nutarimas negali būti laikomas teisėtu. Apeliacinės instancijos teisme šių pažeidimų ištaisyti negalima, todėl skundžiamas Jonavos rajono apylinkės teismo nutairmas yra naikinamas, K. V. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko skundą tenkinti iš dalies.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutarimą panaikinti. K. V. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.