Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Leonarda Gurevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutarimo, kuriuo V. O. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., ir nubaustas 579 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. O. administracine tvarka nubaustas už tai, kad jis 2016 m. sausio 10 d., apie 00.10 val., Ateities g. 91, Vilniuje, vairavo automobilį Audi 100, v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,66 promilių neblaivumas.

2016-04-07 Vilniaus apygardos teisme gautas V. O. apeliacinis skundas, kuriuo prašo, panaikinti arba pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-14 nutarimą. Teigia, kad byloje nėra pakankamų ir patikimų įrodymų, pagrindžiančių, kad jis, būdamas neblaivus, vairavo automobilį, todėl, apelianto manymu, visos abejonės turėtų būti aiškinamos jo naudai ir administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu turėtų būti nutraukta, nesant teisės pažeidimo sudėties. Taip pat teigia, jog nėra įrodyta, kad automobilis judėjo. Nurodo, jog policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai yra identiški, kas apelianto manymu, patvirtina jog jie yra surašyti vieno pareigūno, be to, policijos pareigūnai, apelianto manymu, neišnaudojo visų įrodinėjimo priemonių, neužsirašė įvykyje dalyvavusių asmenų pavardžių ir jų neapklausė. Teigia, kad policijos pareigūnai negalėjo matyti, kas sėdėjo prie automobilio vairo, nes buvo tamsu ir didelis atstumas, o tai, kad automobilis buvo stumiamas nereiškia, kad jis judėjo. Mano, jog teismas nepagrįstai nesivadovavo kartu su juo buvusių liudytojų parodymais, nes vien aplinkybė, kad jie buvo kartu, nereiškia, jog jie meluoja.

2015-01-19 Vilniaus apygardos teise gautas Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės vado Algimanto Minkausko atsiliepimas į V. O. apeliacinį skundą, kuriuo prašoma V. O. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-14 nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo V. O. apeliacinis skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. – transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Nors V. O. savo kaltę neigia, jo kaltė neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtų ir įrodytų įrodymų visuma: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 2-3); alkotesterio rodmenų kvitu (b.l. 6); pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b.l. 8); Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulių Pavel Olševskij ir Petro Kirieliaus tarnybiniais pranešimais (b.l. 4-5) bei teisme jų duotais parodymais, abejoti kuriais aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo, nes byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti apkalbėti V. O. ar kitokiu būdu jam pakenkti.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulių tarnybinių pranešimų matyti, kad 2016 m. sausio 10 d., apie 00.10 val., Ateities g. 91, Vilniuje, pastebėjo neblaivių piliečių kompaniją, kurie stovėjo prie automobilio Audi 100, v. n. (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholinius gėrimus bei šlapinosi viešoje vietoje. Paskui policijos pareigūnai, būdami prie parduotuvės „Norfa“, esančios Ateities g. 48, Vilniuje, pastebėjo, kaip vienas iš asmenų, t. y. V. O., atsisėdo prie minėto automobilio vairo, o kiti asmenys stūmė automobilį bandydami jį užvesti. Nuvažiavus prie automobilio buvo nustatyta, kad prie automobilio vairo sėdėjo V. O., iš kurio burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. V. O. sėdėjo automobilyje, kai kiti įvykio vietoje buvę asmenys šį automobilį stūmė, jis iš automobilio nebuvo išlipęs iki tol, kol prie jo privažiavo liudytojas su kolega. V. O. neneigė, kad yra vartojęs alkoholio. V. O. policijos komisariate buvo nustatytas 1,66 promilių (atmetus paklaidą) neblaivumas (b. l. 4, 5).

Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais vadovautis negalima, nes jie yra identiški, pažymėtina, jog vadovautis jais iš tikrųjų nebūtų galima, jeigu vienu metu tą patį įvykį stebėję pareigūnai, nurodytų iš esmės skirtingas aplinkybes, todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, juo labiau, kad, apklausti apylinkės teismo posėdyje liudytojais, P.Olševskij ir P.Kirielius patvirtinio tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes.

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2016 m. sausio 10 d. 00.29 val. V. O. buvo nustatytas 1,69 promilių neblaivumas (b. l. 6).

Aukštesnės instancijos teismas atmeta, kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog ta aplinkybė, kad automobilis buvo stumiamas, nereiškia, jog jis judėjo, kadangi pagal formuojamą teismų praktiką, sprendžiant dėl vairavimo fakto nustatymo, yra remiamasi lingvistine žodžio „vairuoti“ prasme. Vairavimo, esant vairuotojui neblaiviam, veika nesiejama su nuvažiuotu atstumu, o šios normos taikymui pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N1-413/2007, Nr. N62-3636/2011 ir kt.; Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-1347/2013, Nr. ATP-163/2015 ir kt.).

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojų Z. M. ir B. K., kuriuos su V. O. sieja giminystės ir draugystės ryšiai, parodymais, juos vertindamas kaip siekį padėti V. O. išvengti administracinės atsakomybės. Taip pat pagrįstai nesivadovavo apylinkės teimo posėdyje apklausto liudytojo taksi vairuotojo V. B. parodymais, kadangi jo parodymai nėra informatyvūs, liudytojas įvykio nematė, atvažiavo jau po to, kai jaunuoliams nepavyko stumiant užvesti automobilio.

Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, kaip ne kartą yra pabrėžęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ATPK 256, 257 straipsniai). Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (LVAT bylų Nr. N444-3654/2009, N143-2984/2009, N575-61/2010 ir kt.).

Administracinėn atsakomybėn patrauktojo asmens pažeidimas yra vienas šiurkščiausių administracinės teisės pažeidimų, keliančių didelį pavojų žmogaus sveikatai ir gyvybei, už kurį numatyta griežta administracinė nuobauda. V. O. nustatytas 1,66 prom. (atmetus paklaidą) – vidutinis girtumas, todėl, ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, jog šiuo konkrečiu atveju nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda pažeidėjo V. O. atžvilgiu turėtų būti laikoma neteisinga ir neprotinga.

Tuo pačiu pažymėtina, skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėjus, bet ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Kadangi V. O. padaryta veika kvalifikuota tinkamai, paskirta jam administracinė nuobauda yra aiškia ne per griežta, atitinka ATPK 20 str. numatytus siekiamus nuobaudos skyrimo tikslus, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-14 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti šį nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. O. apeliacinio skundo netenkinti.