Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. P. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutarimo, kuriuo R. P. pagal ATPK 126 str. 4 d. skirta trijų tūkstančių litų bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. administracinė nuobauda pagal ATPK 126 str. 4 d. paskirta už tai, kad jis 2012 metų sausio 28 d., apie 10.00 val., duomenys neskelbtini, būdamas neblaivus (nustatytas 2,42 promilių neblaivumo laipsnis), vairavo automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. pažeidė kelių eismo taisyklių 14 p., reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto R. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas. Naikinti jo apelianto skunde nurodytais motyvais, apygardos teismas neturi teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus kodėl mano, R. P. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 126 str. 4 d. sudėtis ir šių išvadų apelianto skundo argumentai nepaneigia.

ATPK 126 str. 1 d nustatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, taip pat už neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimą ir alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Taigi, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, iškeltas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1-3 dalis, turi būti nustatomas specialus administracinio teisės pažeidimo subjektas – vairuotojas. Ne vairuotojas (pavyzdžiui, keleivis) už Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1-3 dalyse numatytus pažeidimus administracinėn atsakomybėn negali būti traukiamas. Vairuotojo sąvokos apibrėžimas yra pateiktas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 35 dalyje, Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 47 punkte. Šios teisės normos vairuotoją apibrėžia kaip asmenį, kuris vairuoja ar moko vairuoti transporto priemonę, varo keliu gyvulius ar paukščius, taip pat raitelis, vadeliotojas. Vairavimo sąvokos apibrėžimas nėra pateikiamas nei Administracinių teisės pažeidimų kodekse, nei Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, nei Kelių eismo taisyklėse. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas žodį „vairuoti“ aiškina kaip valdymą vairu. Toks žodžio „vairuoti“ reikšmės pateikimas suponuoja išvadą, kad transporto priemonės vairavimas nėra privalomai sietinas su automobilio vidaus variklio užvedimu, kurio pagalba ir varoma transporto priemonė. Vairavimo, esant vairuotojui neblaiviam, veika nesiejama su nuvažiuotu atstumu, o šios normos taikymui pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N1-413/2007).

Kaip matyti iš pareigūnų R. I., R. Š. paaiškinimų, matyti, kad prie automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo jie priėjo nes pastebėjo, kad vairuotojas vairavęs automobilį nesegėjo saugos diržo. Ir tik vėliau iš sklindančio alkoholio kvapo, nerišlios kalbos buvo įtartas jo neblaivumas ir vairuotojas buvo patikrintas alkoholio matuokliu.

Tuo tarpu iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad apeliantas R. P. atsisakė, ne tik pasirašyti protokolą, bet ir pateikti bet kokį paaiškinimą pareigūnams. Kas paneigia apelianto pateiktą versiją, kad jis pareigūnams detaliai paaiškino alkoholio vartojimo aplinkybes. Galiausiai teismui kyla klausimas, kodėl tik ką išsiskyręs su draugais, policijos pareigūnų nepaprašė pastarųjų pakviesti dar įvykio vietoje, kodėl nebuvo paprašyta ir apeliaciniame skunde minimos parduotuvės „duomenys neskelbtini“ tądien dirbusios pardavėjos paaiškinti pareigūnams, ar parduotuvėje R. P. apsipirkinėjo akivaizdžiai neblaivus ar ne. Nes neginčytina, jog blaivo asmens išvaizda bei apsvaigusio, kai nustatyta 2.42 prom. girtumas, akivaizdžiai skiriasi ir R. P. minėtoji pardavėja V. K., iškart būtų patvirtinusi arba paneigusi, jog į parduotuvę apeliantas atėjo blaivas, kaip teigia pateiktame apeliaciniame skunde. Juolab, kad pareigūnų teigimu, R. P. neblaivumas akivaizdžiai matėsi dar jo nepatikrinus alkoholio matuokliu. Tačiau teismo nuomone R. P. nesitikėjo, kad yra stebimas policijos pareigūnų ir užkluptas jų netikėtai, galbūt net sutrikęs iškart nesugebėjo pateikti tos versijos, kurią nurodo apeliaciniame skunde. Tuo tarpu praėjus daugiau nei trims mėnesiams po įvykio, detaliai suplanavo ir sukūrė 2012-01-28 ryto tariamų aplinkybių eigą ir jas pateikė ne tik apylinkės teismui, bet ir išdėstė apeliaciniame skunde. Vis dėlto apygardos teismas R. P. neigimą vairavus ir kitas jo nurodytas aplinkybes, vertina, tik kaip pasirinktą gynybos versiją, siekiant išvengti gresiančios administracinės atsakomybės. Nes, kaip matyti iš pažymos apie asmens baustumą, R. P. nekart yra baustas už KET pažeidimus, tarp jų ir už vairavimą esant neblaiviam.

Todėl esant aptartų aplinkybių visumai, apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. P. padarė pažeidimą numatytą ATPK 126 str. 4 d..

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto R. P. apeliacinį skundą atmesti.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.