Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

nuteistiesiems E. L., D. L.

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. L. ir nuteistosios D. L. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu dvylikai metų;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu penkeriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir E. L. paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trylikai metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo laikas nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2012 m. spalio 3 d. bei nuo 2012 m. spalio 3 d. iki 2015 m. balandžio 9 d.

D. L. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinta kalta ir nuteista A. B., tačiau apeliacinis skundas dėl jos nuteisimo negautas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai įgijo, gabeno, laikė ir pardavė narkotinę medžiagą, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

E. L. ne vėliau kaip 2012 m. rugpjūčio 6 d., V. mieste, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, iš kito asmens įgijo ne mažiau kaip polietileninį maišelį, kuriame buvo 0,682 g miltelių, kurių sudėtyje 0,117 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, gabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir šią narkotinę medžiagą neteisėtai laikė iki 2012 m. rugpjūčio 6 d. 11 val. 20 min.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2012 m. rugpjūčio 6 d. 11 val. 20 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 0,682 g miltelių, kurių sudėtyje 0,117 g narkotinės medžiagos – heroino, už 160 Lt pardavė A. B.

Taip pat E. L. neteisėtai įgijo, gabeno, o kartu su D. L. laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

E. L. 2012 m. rugsėjo 30 d. nuo 21 val. 30 min. iki 21 val. 50 min., tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai iš kito asmens, įgijo labai didelį kiekį ne mažiau, kaip 22,188 g narkotinės medžiagos – heroino, kurį neteisėtai gabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), o dalį minėtos medžiagos 2012 m. rugsėjo 30 d. nuo 21 val. 50 min. iki 23 val. 00 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neatlygintinai išplatino A. B., kitą dalį suvartojo pats, o likusį labai didelį kiekį 22,188 g narkotinės medžiagos – heroino, kartu su D. L. neteisėtai laikė iki 2012 m. spalio 1 d. 13 val. 30 min., kol D. L. buvo sulaikyta policijos pareigūnų, kurie kratos metu, buto koridoriuje, esančio (duomenys neskelbtini), kabančios striukės kišenėje, rado ir paėmė pirmą dalį, t. y. 2,779 g miltelių, kurių sudėtyje 0,756 g narkotinės medžiagos – heroino, antrą dalį 76,519 g miltelių, kurių sudėtyje 21,423 g narkotinės medžiagos – heroino rado ir paėmė rūsio sandėliuke, o likusi dalis, t. y. 0,038 g miltelių, kurių sudėtyje 0,009 g narkotinės medžiagos – heroino, buvo rasta 16 val. 00 min. minėtame bute, E. L. asmens kratos metu.

D. L. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad kartu su E. L. neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

D. L. 2012 m. rugsėjo 30 d. nuo 21 val. 30 min. iki 21 val. 50 min., tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, kai E. L. neteisėtai iš kito asmens, įgijo labai didelį kiekį, bet ne mažiau, kaip 22,188 g narkotinės medžiagos – heroino, kurį E. L. neteisėtai gabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), o dalį minėtos medžiagos 2012 m. rugsėjo 30 d. nuo 21 val. 50 min. iki 23 val. 00 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neatlygintinai išplatino A. B., kitą dalį suvartojo pats, o likusį labai didelį kiekį 22,188 g narkotinės medžiagos – heroino, E. L. kartu su D. L., turėdami tikslą platinti, neteisėtai laikė iki 2012 m. spalio 1 d. 13 val. 30 min., kol D. L. buvo sulaikyta policijos pareigūnų, kurie kratos metu buto koridoriuje, esančio (duomenys neskelbtini), kabančios striukės kišenėje, rado ir paėmė pirmą dalį, t. y. 2,779 g miltelių, kurių sudėtyje 0,756 g narkotinės medžiagos – heroino, antrą dalį 76,519 g miltelių, kurių sudėtyje 21,423 g narkotinės medžiagos – heroino rado ir paėmė rūsio sandėliuke, o likusi dalis, t. y. 0,038 g miltelių, kurių sudėtyje 0,009 g narkotinės medžiagos – heroino, buvo rasta 16 val. 00 min. minėtame bute, E. L. asmens kratos metu.

Skunde apeliantas tvirtina, kad nors D. L. ir žinojo, jog sūnus E. L. narkotines medžiagas laiko namuose, tačiau kaltinamoji neturi atsakyti už kitų (t. y. šiuo atveju už sūnaus) nusikalstamus veiksmus.

Nuteistojo E. L. gynėjo apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuteistosios D. L. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija su tokiais nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nurodo, kad BK 2 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos, reiškiančios, jog pagal BK atsako asmuo, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, atitinkančią baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Šių nuostatų įgyvendinimas ir atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką procesas reglamentuojamas BPK normomis, kurių laikymasis lemia teisingų sprendimų priėmimą, kaltinamojo asmens teisių užtikrinimą. Teisingumo vykdymas – išimtinė teismo kompetencija. Todėl teismo procesas ir teismų sprendimų priėmimas yra reglamentuojamas taisyklėmis, nurodytomis BPK normomis. Taip pat pagal susiformavusią teismų praktiką, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Kasacinės nutartys Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-619/2012, Nr. 2K-232/2014). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, jog kaltininko kaltė Baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos.

Iš liudytojo V. V. parodymų ir jo ikiteisminio tyrimo metu surašytų tarnybinių pranešimų matyti, kad atliekant operatyvinį tyrimą buvo gauta informacija, jog E. L., A. B., D. L. ir kiti asmenys disponuoja narkotinėmis medžiagomis (2 t., 95-96, 125, 133-139 b. l.; 6 t., 6-7 b. l.). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad Vilniaus apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d., 2012 m. rugpjūčio 21 d., 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartimis buvo sankcionuoti A. B., D. L. ir E. L. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir fiksavimas (2 t., 83-84, 101-102, 106-107 b. l.). Bylos duomenys objektyviai patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu gauta informacija apie E. L., D. L. ir A. B. nusikalstamus veiksmus dėl disponavimo narkotine medžiaga – heroinu pasitvirtino. Tai neginčijamai patvirtina kratos protokole užfiksuoti duomenys apie tai, kad D. L. ir E. L. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje bei pagalbinėse patalpose – rūsyje buvo rasti ir paimti milteliai, kurių sudėtyje ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta įvairūs heroino kiekiai (1 t., 57-61 b. l.). Vilniaus apygardos teismas kruopščiai analizuodamas ir sugretinęs visus faktinius byloje esančius duomenis, kurių šaltiniai buvo nuteistųjų E. L., A. B., iš dalies – kaltinamojo A. T., kuris pasislėpė nuo teismo, parodymai, liudytojų V. V., A. T., J. T., A. K., V. K., S. L. B. parodymai, įvykio vietos, kratos, daiktų apžiūros protokolai (1 t., 57-61, 117-120, 132-138, 152-164 b. l.), specialistų išvados (1 t., 65-66, 85-86, 96-97, 112-113 b. l.), telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir fiksavimo protokoluose užfiksuota informacija, kurie tinkamai atskleidė nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Iš nuteistosios A. B. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad narkotines medžiagas platino E. L., apie tai žinojo ir jam padėjo jo motina D. L. Tuo metu, kai E. L. nebūdavo namuose, jo (nuteistojo) nurodymu narkotikus parduodavo D. L. Ji (A. B.) iš D. L. heroino pirko du kartus (6 t., 25-28 b. l.). Pirmosios instancijos teisme analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytoja S. L. B. (6 t., 16 b. l.), kurias patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo V. K. parodymai (3 t., 58-60 b. l.; 6 t., 17 b. l.). Bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad nuteistoji A. B. bei liudytojai S. L. B. ir V. K. turi tikslą apkalbėti D. L. ir E. L. Nors liudytojas V. K. apygardos teisme pakeitė parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tačiau dėl to negalėjo nurodyti jokių įtikinamų motyvų. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog liudytojo V. K. parodymai teisme vertinami kritiškai, todėl apygardos teismas pagrįstai vadovavosi jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Be to, nuteistosios A. B., liudytojų V. V., J. T., A. K. ir A. T. parodymus patvirtina elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės bei fiksavimo metu gauti duomenys. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. L., E. L. ir A. B. laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 10 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d., mobilaus ryšio telefonais aktyviai, užmaskuotais ir tik jiems suprantamais išsireiškimais tarpusavyje kalbėjosi būtent dėl narkotikų pardavimo. Iš šių telefoninių pokalbių matyti, kad narkotikai įvardijami „puse“, „visas“, „pilnas“, „dvidešimtukas“, „čekis“, „visas“, „gramas“, „dideli“, „miltai“ ir pan. (pokalbiai Nr. 27, 35, 58, 81) (2 t., 141-142 b. l.; 3 t., 19-20, 39-40 b. l.). Iš 2012 m. rugpjūčio 10 d. 14 val. 26 min. 47 sek. pokalbių suvestinės matyti, kad A. B. kalbasi su E. L. dėl narkotinių medžiagų įsigijimo, kuriuos ji žada parduoti, tačiau, jeigu neparduotų – grąžintų. E. L. nurodo A. B. neatnešti „miltų“, t. y. narkotikų negražinti (pokalbis Nr.94) (2 t., 146-147 b. l.). Iš 2012 m. rugpjūčio 29 d. 11 val. 41 min. 50 sek. pokalbio turinio matyti, kad narkotinėmis medžiagomis disponuoja ne E. L., o viskam vadovauja motina (nuteistoji D. L. (pokalbis Nr. 677) (3 t., 21-22 b. l.). Iš 2012 m. rugsėjo 26 d. 10 val. 12 min. 01 sek. pokalbių suvestinės matyti, kad A. B. klausė E. L., ar gali ateiti pas jo motiną D. L. E. L. atsakė, kad gali, tačiau A. B. prašo apie tai ją (D. L.) įspėti. Iš šio pokalbio matyti, kad E. L. net kelis kartus paklausė, kiek nori, o A. B. atsakė „visą“ (pokalbis Nr. 32) (3 t., 27-29 b. l.). E. L. iš karto po šio pokalbio paskambino D. L. ir pasakė, kad užeis „ten ta gražuolė, duok jai ten“. Pokalbio metu D. L. atsakė, kad „nieko nėra“, tačiau E. L. nurodė, jog „ten paskutinis pakelis yra dar“ (pokalbis Nr. 33) (3 t., 29-30 b. l.). Šie telefoniniai pokalbiai patvirtina nuteistosios A. B. parodymus apie tai, kad E. L. ne tik pats disponavo narkotinėmis medžiagomis, bet taip pat per motiną D. L. juos realizuodavo A. B. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad D. L. nėra inkriminuotas narkotinių medžiagų platinimas ir už tai, ji nėra nuteista, todėl šis nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis nevertinamas. Iš kratos metu rastų užrašų matyti, kad buvo vedama apskaita dėl gautų pajamų arba skolų už parduotas narkotines medžiagas (2 t., 24-30 b. l.). Tai patvirtina A. B. parodymus, kad D. L. kontroliavo atsiskaitymą už narkotinių medžiagų realizavimą. Nuteistosios A. B. parodymai taip pat atitinka telefoninių pokalbių turinį ir sutampa su liudytojo V. V. parodymais, iš kurių matyti, kad D. L. žinojo, kur laikomi narkotikai bei jais disponavo. Be to, nuteistosios A. B. ir liudytojo V. V. parodymus patvirtina kratos protokolai, iš kurių matyti, kad 2012 m. spalio 1 d. narkotinė medžiaga – heroinas buvo rastas ne tik nuteistųjų E. L. ir D. L. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bet ir rūsyje (1 t., 57-61 b. l.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad rasta narkotinė medžiaga – heroinas buvo supakuota į specialius užspaudžiamus polietileninius maišelius, o ant vieno iš jų, kuriame buvo 76,519 g miltelių, kurių sudėtyje buvo nustatyta 21,423 g narkotinės medžiagos – heroino, daktiloskopinio tyrimo metu buvo aptiktas D. L. kairės rankos nykščio pėdsakas (1 t., 112-113 b. l.). Iš liudytojų V. V., J. T., A. K. ir A. T. parodymų matyti, kad D. L. kategoriškai neigė, jog namuose ar rūsyje laiko narkotines medžiagas. Tačiau liudytojų V. V. ir J. T. parodymais nustatyta, kad D. L. nenurodė rūsio patalpos, kuriame buvo laikoma narkotinė medžiaga – heroinas, priešingai – pareigūnai jį surado patys, pritaikę raktą durims iš ryšulio, kurį paėmė iš nuteistosios. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad spintoje buvusiame švarkelyje ir rūsyje buvo rasti užspaudžiami maišeliai su ta pačia narkotine medžiaga – heroinu, kurie buvo susukti į medžiagos skiautes, taip kruopščiai juos slepiant. Be to, iš E. L. ir D. L. telefoninių pokalbių matyti, kad kalbama apie skudurėlius, kuriuose ir buvo slepiamos narkotinės medžiagos (pokalbis Nr. 816) (3 t., 43-44 b. l.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai paneigė D. L. parodymus, jog pokalbių metu buvo kalbama apie cigaretes, o ne narkotines medžiagas, nes rūsyje rasti cigarečių blokai nebuvo suvynioti į skiautes (skudurus) (1 t., 57-61 b. l.). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kratos metu buvo rasti du užspaudžiami maišeliai, kurių dydis – 14,8 x 11,1 cm, o juose dar buvo sudėta po vieną šimtą mažesnių maišelių, kurių dydis – 3,1 x 6,7 cm su raudonos spalvos užspaudžiama juostele (1 t., 117-120 b. l.). Pažymėtina, kad mažesniuose maišeliuose taip pat buvo supakuota narkotinė medžiaga – heroinas, kuri buvo rasta džinsiniame švarkelyje, kuris kabėjo spintoje (1 t., 57-61 b. l.). Akivaizdu, kad šie maišeliai buvo skirti laikyti narkotinę medžiagą - heroiną, o ne maisto produktus. Nors D. L. teigia, kad prie tokio maišelio galėjo prisiliesti atsitiktinai, tvarkydama virtuvę, todėl ant vieno iš jų galėjo likti jos piršto atspaudas, tačiau tokie nuteistosios argumentai neįtikinami ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Bylos medžiagoje ir kratos protokoluose, nėra jokių duomenų, kad tokie maišeliai mėtėsi nuteistųjų gyvenamojoje vietoje ar rūsio patalpoje, ir tokiu būdu nuteistoji būtų galėjusi prie jų atsitiktinai prisiliesti. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad tušti celofaniniai maišeliai su raudonos spalvos užspaudžiama juostele buvo tvarkingai supakuoti (1 t., 117-120 b. l.).

Pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį taip pat grindė 2012 m. spalio 1 d. 10 val. 11 min. 07 min. telefoniniu pokalbiu, vykusiu tarp E. L. ir D. L. (pokalbis Nr. 448) (3 t., 35-36 b. l.). Apeliacinio proceso metu nuteistieji D. L. ir E. L. pripažino, kad garso įraše užfiksuoti jų balsai, tačiau tvirtino, jog kalbėjosi apie vaistus (klonezepamą), o ne apie narkotines medžiagas. Be to, šis pokalbis įvyko ne 2012 m. spalio 1 d., o anksčiau, kai D. L. buvo pas gydytoją.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš šio pokalbio suvestinės matyti, jog 2012 m. spalio 1 d. garso įrašo metu D. L., o ne E. L. yra gydymo įstaigoje. Iš pokalbio suvestinės matyti, kad D. L. į E. L. klausimą „kur tu?“ atsakė: „Nu, poliklin...čia sėdžiu kabinete“ (3 t., 35 b. l.). Tačiau bylos medžiaga nustatyta, kad 2012 m. spalio 1 d. VšĮ Karoliniškių poliklinikoje pas kardiologą lankėsi E. L., o ne D. L. (7 t., 119-122 b. l.). Esant šioms aplinkybėms akivaizdu, kad garso įrašo laikas neatitinka faktinių aplinkybių. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nėra neginčijamų duomenų, kad minėtas garso įrašas buvo padarytas būtent 2012 m. spalio 1 d. Tačiau iš šio pokalbio matyti, kad nuteistasis E. L. teiraujasi motinos D. L., kur paslėpti narkotikai ir ketina jų „pusę“ pasiimti (3 t., 36 b. l.). Todėl akivaizdu, kad abu nuteistieji kalbasi apie paslėptas narkotines medžiagas, kurių reikia nuteistajam (E. L.), jas užmaskuotai įvardydami „puse“. Teisėjų kolegijos nuomone, šio pokalbio turinys neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Nuteistųjų D. L. ir E. L. parodymai apie tai, kad jie kalbasi apie vaistus (klonezepamą), vertinami kritiškai, todėl atmetami. Byloje nėra jokių duomenų, kad šiuos vaistus gydytojas paskyrė E. L. naudoti gydymo tikslais.

Pažymėtina, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis yra svarbus nusikaltimo objektyvusis požymis, nes pagal jį diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė. Todėl spręsdami klausimą, ar kaltininko veikoje yra šis požymis, teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintais narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašais (BK 269 straipsnis). Tačiau teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kvalifikuojant veiką pagal šį požymį nėra būtina, jog asmuo žinotų tikslius šių medžiagų pavadinimus ir tikslų jų svorį. Šiuo atveju pakanka to, kad asmuo suvokė, jog neteisėtai disponuoja narkotine ir (ar) psichotropine medžiaga bei bendrais bruožais numanė šių medžiagų savybes ir kiekius, t. y. jog disponuoja būtent labai dideliu kiekiu tokios medžiagos (Kasacinės nutartys Nr. 2K-72/2007, Nr. 2K-610/2012). Be to, kiekvienu atveju būtina atskleisti kaltininko tyčios turinį, t. y. konstatuoti, kad jis suvokė, jog medžiagos, su kuriomis yra susiję jo veiksmai, yra narkotinės, bent bendrais bruožais suvokė jų kiekį, suprato daromų veiksmų pavojingumo pobūdį ir jų siekė. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ apibūdina kaltininko siekimą, susijusius su nusikalstamos veikos padarymu. Toks kaltininko tikslas gali susiformuoti jau įgijus narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba dar prieš įsigyjant šias medžiagas. Nusikalstamos veikos padarymo tikslą patvirtina ne tik kaltininko parodymai, bet ir bylos faktinės aplinkybės: atlikti veiksmai, jų pobūdis, intensyvumas, būdas, pastangos juos padarant, šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rūšis, kaina, paruoštų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, rastos priemonės (svarstyklės ir t. t.), ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas (kokias, ar organizme rastos medžiagos sutampa su medžiagomis, rastomis pas jį, ir pan.) (Kasacinės nutartys Nr. 2K-138/2013, Nr. 2K-503/2013, Nr. 2K-24/2014, Nr. 2K-49/2014).

Šioje byloje D. L. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad kartu su E. L. laikė, o E. L. – įgijo ir kartu su D. L. laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, turėdami tikslą platinti. Pažymėtina, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje, numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl tikslas platinti narkotines medžiagas nėra būtinas įrodinėjimo požymis ir neturi jokios reikšmės veikos kvalifikavimui. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad maišelis su raudona juostele, ant kurio rastas D. L. piršto atspaudas, yra užspaudžiamas ir skirtas narkotinių medžiagų pakavimui. Pažymėtina, kad D. L. aktyviai dalyvavo narkotinės medžiagos – heroino disponavimo procese, nes dalis šios medžiagos rasta supakuota ir paruošta realizavimui, o kita dalis – kruopščiai paslėpta ir laikoma bute bei rūsyje. Teisėjų kolegijos nuomone, E. L., D. L., A. B. telefoninių pokalbių turinys, liudytojų parodymai, kratos, daiktinių įrodymų apžiūros protokolai, specialistų išvados, heroino kiekis, t. y. įrodymų visuma objektyviai įrodo, kad D. L., veikdama kartu su E. L., tiesiogine tyčia laikė labai didelį kiekį – 22,188 g narkotinės medžiagos (heroino), turėdami tikslą ją platinti. Nors E. L. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 22,188 g narkotinės medžiagos – heroino įsigijo tik 2012 m. rugsėjo 30 d. vakare, ir juos paslėpė rūsyje, tačiau aukščiau nurodytos aplinkybės nepaneigia D. L. kaltės dėl jai inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis E. L. apie jam inkriminuotas nusikalstamas veikas parodymus duoti atsisakė arba teigė, kad įvykio aplinkybių neprisimena (4 t., 88, 92 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu E. L. susipažinęs su bylos medžiaga jokių prašymų nepareiškė (5 t., 99 b. l.). Akivaizdu, kad E. L. siekia padėti motinai D. L. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tačiau aukščiau paminėtos aplinkybės leidžia daryti kategorišką išvadą, kad D. L. pilnai suprato laikomos narkotinės medžiagos – heroino savybes ir bendrais bruožais numanė labai didelį jų kiekį. Teisėjų kolegijos nuomone, ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme surinktų tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visuma, kurie sudaro vieningą loginę grandinę, neginčijamai patvirtina D. L. kaltę dėl jai inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Esant šioms aplinkybėms, nuteistosios D. L. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

Pažymėtina, kad specialisto išvadoje Nr. 140-(5468)-ISI-6139 nustatyta, jog nuoplovose nuo D. L. rankų buvo rasti narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių pėdsakai (6 t., 66 b. l.). Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad D. L. laikė ar kitaip disponavo kanapėmis ar jų dalimis. Todėl ši specialisto išvada nei patvirtina, nei paneigia kokią nors svarbią bylos aplinkybę, susijusią su D. L. pareikštu kaltinimu, todėl šiuo įrodymu nesivadovaujama.

Dėl bausmių paskyrimo

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Teismas skirdamas bausmę ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytas nusikalstamas veikas bei kaltą asmenį.

Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinis teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog „Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.“ Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti pusiausvyra.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė BK 54 straipsnio 2 dalies taikymo nuostatas bei teisingai jas taikė E. L. ir D. L. Apygardos teismas skirdamas bausmes E. L. ir D. L. atsižvelgė ne tik į nuteistųjų asmenybes, bet ir į jų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikaltimų sunkumą (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys), tyčią. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad E. L. anksčiau net penkiolika kartų teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą (taip pat pagal BK 260 straipsnio 1 dalį), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, tačiau jokių išvadų nepadarė. Be to, apygardos teismas taip pat atsižvelgė į nuteistojo E. L. sveikatos būklę (jam diagnozuota tuberkuliozė). Teisėjų kolegijos nuomone, E. L. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės įstatymo sankcijos vidurkio ribose, todėl jų švelninti nėra pagrindo. Nors E. L. skunde nurodo, kad jam reikia keisti širdies vožtuvą, nes nustatytas triburio vožtuvo nesandarumas, būtina tęsti antibiotikoterapiją, gydyti erozinį gastritą ir pan. (5 t., 183-188 b. l.), tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindą mažinti paskirtas laisvės atėmimo bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką arba galutinę subendrintą bausmę. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo E. L. baudžiamojo įstatymo pažeidimų nepadarė, jam paskirta laisvės bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

Nuteistasis E. L. skunde nurodo, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi, todėl prašo tai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teisėjų kolegijos nuomone, šie nuteistojo E. L. argumentai nepagrįsti ir atmestini. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad aplinkybė, lengvinanti kaltininko baudžiamąją atsakomybę yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką bei nuoširdus gailestis dėl to (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teismas, norėdamas konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, turi nustatyti tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir kad dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Pažymėtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Be to, vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Kadangi šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažįsta teismas, todėl lemiamą reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme. Tačiau teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylą įnešė į teisingo sprendimo byloje priėmimą.

Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad E. L. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus (2 t., 88, 92 b. l.; 4 t., 62, 67 b. l.), o apygardos teisme savo kaltę pripažino iš dalies, t. y. neigė, jog narkotines medžiagas (heroiną) laikė kartu su motina D. L. Be to, nuteistojo nurodytos nusikaltimo padarymo aplinkybės iš esmės skiriasi nuo faktiškai nustatytų, todėl akivaizdu, kad tokiu būdu nuteistasis siekė suklaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir teismą (6 t., 49-57 b. l.) bei padėti motinai D. L. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Esant šioms aplinkybėms, E. L. prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, laikomas nenuoširdžiu, todėl nėra pagrindo šią aplinkybę pripažinti atsakomybę lengvinančia (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vilniaus apygardos teismas skirdamas bausmę D. L. atkreipė dėmesį į jos šeiminę padėtį, sveikatą (jai diagnozuotas sunkus depresijos epizodas be psichozės, patirti sužalojimai po autoįvykio) (5 t., 148, 182 b. l.; 6 t., 146, 147 b. l.). Pirmosios instancijos teismas įvertino D. L. asmenybę ir jos pavojingumą visuomenei, taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei paskyrė mažesnę laisvės atėmimo bausmę, nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytas minimumas. Pažymėtina, kad skundas dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo D. L. nepaduotas, todėl teisėjų kolegija su šio įstatymo taikymo pagrindu sutinka. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistoji D. L. laikė narkotines medžiaga labai trumpą laiką, t. y. nuo 2012 m. rugsėjo 30 d. 21 val. 50 min. iki 2012 m. spalio 1 d. 16 val. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad D. L. nusikalto pirmą kartą, rūpinasi neįgalia giminaite S. P. Visos šios aplinkybės rodo, kad D. L. nėra tiek pavojinga, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti jai skiriant tik laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos manymu, laisvės atėmimo bausmės skyrimas D. L. prieštaraus teisingumo principui ir gali turėti priešingą efektą – neužtikrinti bausmės paskirties. Todėl kolegija mano, kad D. L. paskirta laisvės atėmimo bausmė turi būti pakeista laisvės apribojimu. Taip pat D. L. nustatomi papildomi įpareigojimai, t. y. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 24 val. vakaro iki 6 val. ryto, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje (BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 6 dalies 1, 3 punktai).

Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo iš nuteistojo E. L. priteisti valstybei 72,38 Eur už advokato suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais, advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), t. y. apeliaciniame procese siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, privalo dalyvauti tiek kaltinimo, tiek gynybos šalys.

Šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje apeliacinį skundą padavė nuteistasis E. L., kuriam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informavo, kad nuteistąjį apeliacinio proceso metu gins advokatas Aleksandras Palamarčukas. Atsižvelgiant į tai, kad gynėjo dalyvavimas apeliacinio proceso metu yra būtinas, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo E. L., netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria D. L. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pakeisti:

D. L. pripažintai kalta pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistai laisvės atėmimu ketveriems metams, paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti laisvės apribojimu dvejiems metams.

D. L. įpareigoti be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuo 24 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai nėra susiję su darbu arba mokslu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Nuteistojo E. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo E. L., netenkinti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.