Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, sekretoriaujant Reginai Mockevičienei,

dalyvaujant ieškovo JSC Alfa-Bank atstovui advokatui Laurynui Lukošiūnui, atsakovų V. K. ir J. K. atstovui advokatui Egidijui Baranauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo JSC Alfa-Bank ieškinį atsakovams V. K. ir J. K., trečiasis asmuo UAB „Vyrja“, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas Joint Stock Company Alfa-Bank (toliau – JSC Alfa-Bank) pateikė teismui ieškinį, kuriame, vadovaudamasis CK 6.66 straipsniu, prašo: pripažinti 2016 m. rugsėjo 7 d. VĮ Registrų centre įregistruotą dovanojimo sutartį, kuria V. K. perleido 68 360 002 paprastąsias vardines UAB ,,Vyrja“ akcijas savo sūnui J. K., negaliojančia ir taikyti restituciją, t. y. visas pagal 2016 m. rugsėjo 7 d. įregistruotą dovanojimo sutartį V. K. sūnui J. K. perleistas UAB ,,Vyrja“ akcijas grąžinti V. K.; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo atstovas ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Nurodo, kad ginčijama dovanojimo sutartimi yra pažeidžiami ieškovo, kaip atsakovo V. K. kreditoriaus, teisės bei teisėti interesai. Atsakovas V. K. yra vienas iš holdingo bendrovės UAB „Vyrja“, kuriai priklauso UAB „ARVI“ ir ko įmonių grupės įmonės, tarp jų netiesiogiai ir Rusijos Federacijoje įsteigta ribotos atsakomybės bendrovė „ARVI NPK“, akcininkų. Ieškovas ir ribotos atsakomybės bendrovė „ARVI NPK“ sudarė: 1) 2012-12-07 kredito sutartį Nr. 00Z15L, kuria „ARVI NPK“ iki 2018-11-01 buvo suteikta kredito linija su 380 000 000 Rusijos rublių išdavimo limitu; 2) 2013-07-19 kredito sutartį Nr. 00ZD7L, kuria „ARVI NPK“ iki 2018-11-01 buvo suteikta kredito linija su 50 000 000 Rub išdavimo limitu; 3) 2013-12-20 Daugiavaliutės kredito linijos atidarymo sutartį Nr. 015W5L, kuria „ARVI NPK“ buvo suteikta kredito linija rubliais, doleriais ir eurais su 110 000 000 Rub išdavimo limitu, numatant grąžinimo terminą 2017-11-01; 4) 2014-05-22 Daugiavaliutės kredito linijos atidarymo sutartį Nr. 01AG5L, kuria „ARVI NPK“ buvo suteikta kredito linija rubliais, doleriais ir eurais su 120 000 000 Rub išdavimo limitu, numatant grąžinimo terminą 2017-11-01. 100 proc. „ARVI NPK“ akcijų priklauso UAB „Arvi Fertis“, o šios 100 proc. akcijų priklauso UAB „Arvi“ ir ko. UAB ,,Arvi“ ir ko kontrolinis akcijų paketas (66,67 proc.) priklauso UAB „Vyrja“, o vieninteliai UAB ,,Vyrja“ akcininkai yra atsakovas V. K., jo sūnus atsakovas J. K. ir V. K. buvusi sutuoktinė R. K.. Ieškovas ir atsakovas V. K. 2015-11-27 sudarė sutartį dėl garantijų suteikimo ir įsipareigojimo atlyginti nuostolius (Garantijos sutartis), kuria atsakovas, be kita ko, garantavo tinkamą „ARVI NPK“ prievolių pagal minėtas kredito sutartis įvykdymą ir įsipareigojo pareiškėjui pareikalavus sumokėti mokėtiną sumą (prilyginant garantą pagrindiniam skolininkui), jei paskolos gavėjas ar kitas skolininkas nesumoka su garantuojamais įsipareigojimais susijusių sumų, taip pat susitarė su pareiškėju, kad, bet kokiam atsakovo garantuojamam įsipareigojimui tapus nevykdytinu, negaliojančiu ar neteisėtu arba nepavykus išieškoti bet kokios pareiškėjo reikalaujamos sumos, atsakovas prisiima savarankišką pagrindinį įsipareigojimą atlyginti pareiškėjui šio reikalavimu bet kokias patirtas išlaidas, nuostolius ar kitus įsipareigojimus, jei paskolos gavėjas ar kitas skolininkas nesumoka bet kokios mokėtinos sumos, kurią sumokėti skolininkai privalėtų pagal finansinius dokumentus atitinkamam mokėjimo terminui pasibaigus (jei toks įsipareigojimas nebūtų tapęs nevykdytinu, negaliojančiu ar neteisėtu). „ARVI NPK“ vėluojant atlikti mokėjimus pagal kredito sutartis, ieškovas 2016-04-14 telegramomis pareikalavo „ARVI NPK“ prieš terminą grąžinti pagrindinę skolą, palūkanas ir netesybas pagal kredito sutartis per penkias darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos. „ARVI NPK“ per nustatytą terminą pagrindinės skolos, palūkanų ir netesybų negrąžinus, 2016-09-01 pranešimu pareikalavo, kad atsakovas, kaip garantijos davėjas, grąžintų mokėtinas sumas pagal kredito sutartis, kurios, 2016-08-19 duomenimis, iš viso sudarė 514 189 629,80 Rub ir 6 440 522,89 Eur. Atsakovo V. K. ir „ARVI NPK“ skola ieškovui pripažinta ir 2016-09-06 Maskvos miesto Meščansko rajono teismo sprendimu, kuriuo teismas visiškai patenkino ieškovo ieškinį dėl 40 000 000 Rub iš atsakovo V. K. ir 310 885 745,49 Rub iš „ARVI NPK“, taip pat bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovo JSC Alfa-Bank naudai. Vadovaujantis Garantijos sutarties 20 straipsniu, visi ginčai, kylantys iš Garantijos, yra teismingi Londono tarptautinio arbitražo teismui (LCIA), todėl ieškovas parengė ir 2016-09-20 pateikė ieškinį LCIA su reikalavimu iš atsakovo V. K. priteisti 534 804 437,85 Rub ir 6 583 334,63 Eur. t. y. iš viso apie 13,9 mln. Eur skolą. Pradėjęs rengti ieškinį LCIA, ieškovas pastebėjo, kad VĮ Registrų centre Juridinių asmenų registre 2016-09-07 buvo įregistruotas atsakovui V. K. priklausančių 40 proc. UAB „Vyrja“ akcijų perleidimas (dovanojimas) jo sūnui J. K.. Atsakovas V. K., jau žinodamas apie jam nepalankų Maskvos teismo sprendimą ir tai, jog ieškovas ketina kreiptis ir į LCIA teismą, ir, tikėtina, prašyti vietinio (Lietuvos) teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sąmoningai (kitą dieną po nepalankaus Maskvos teismo sprendimo) sudarė ginčijamą dovanojimo sutartį (tikėtina, atgaline data) ir perleido sūnui 2 68 360 002 vnt. paprastųjų vardinių UAB ,,Vyrja“ akcijų, tokiu būdu žymiai sumažino savo turimo turto apimtį. Ieškovo nuomone, egzistuoja visos būtinosios actio Pauliana taikymo sąlygos, nes ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą V. K.. Ginčijama sutartis iš esmės pažeidžia ieškovo, kaip atsakovo V. K. kreditoriaus, interesus. Atsakovas, perleisdamas net 19 798 425,04 Eur vertės trečiojo asmens akcijas savo sūnui, žymiai pablogino savo finansinę situaciją ir šiuo metu faktiškai yra nemokumo būsenos. Tokiu būdu iš ieškovo buvo atimtos galimybės išsiieškoti skolą pagal Garantijos sutartį iš skolininko V. K.. Atsakovas, sudarydamas dovanojimo sutartį, veikė nesąžiningai, kadangi atsakovai yra artimi giminaičiai, t. y. atsakovo nesąžiningumas preziumuojamas. Atsakovų sudaryta dovanojimo sutartis iš esmės yra neatlygintinė, ji buvo sudaryta galimai siekiant išvengti ne tik savo įsipareigojimų pagal Garantijos sutartį vykdymo, bet ir atsakovui V. K. nepalankaus Maskvos teismo sprendimo bei būsimo LCIA teismo sprendimo vykdymo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovas V. K. neprivalėjo sudaryti ginčijamos dovanojimo sutarties, kadangi jos sudarymo metu neegzistavo jokios ekonominės ar teisinės priežastys, dėl kurių atsakovas būtų turėjęs sudaryti ginčijamą dovanojimo sutartį, tokiu būdu žymiai sumažinant turimą turtą ir atimant iš ieškovo galimybę atgauti kredito sutartimis išduotus kreditus ir susijusias sumas.

Atsakovas V. K. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad actio Pauliana taikymo sąlygos neegzistuoja, kadangi sudarant Dovanojimo sutartį ieškovas nebuvo ir negalėjo būti jo kreditoriumi, nes Dovanojimo sutartis buvo sudaryta dar iki Garantijos sutarties sudarymo. Be to, atsakovai sudarydami Dovanojimo sutartį buvo sąžiningi, o ieškovas neturi galiojančios reikalavimo teisės į atsakovą V. K. pagal Garantijos sutartį. Dovanojimo sutartis yra sudaryta realiai, notarine tvarka, ne tik daugiau nei prieš metus – 2015-11-04, bet netgi dar anksčiau nei 2015-11-27 Garantijos sutartis. Dovanojimo sutartimi atsakovas negalėjo pažeisti dar tik būsimos tariamos prievolės, ieškovo teisių ir interesų, kadangi tuo metu ieškovas ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti atsakovo V. K. kreditoriumi. Aplinkybė, kad Dovanojimo sutartis įregistruota VĮ Registrų centre vėliau, nei buvo sudaryta, jokiu būdu nekeičia Dovanojimo sutarties sudarymo momento, o ieškovo nurodomi teiginiai, neva sutartis sudaryta tik sužinojus apie nepalankų Maskvos teismo sprendimą, yra deklaratyvūs ir visiškai nepagrįsti. Notarinės Dovanojimo sutarties sudarymas paneigia ieškovo nurodytas interpretacijas, neva sutartis sudaryta atgaline data ar kažkaip nesąžiningai. Sutarčiai notarine tvarka sudaryti reikalinga atlikti nemažai veiksmų, t. y. paruošti dokumentus, būtinus rengiant sutarties projektą, sandorio šalims apsvarstyti sutarties sąlygas, su sandorio šalimi, notaru susiderinti sutarties sudarymo ir įforminimo datą ir laiką bei pan., tokie veiksmai nėra atliekami per vieną dieną. Nors atsakovas ir neturėjo pareigos sudaryti Dovanojimo sutarties, tačiau tai nereiškia, kad ją sudarydamas jis ir / ar jo sūnus buvo nesąžiningi. Dėl savo amžiaus, sukurtos naujos šeimos ir turimų dar mažamečių vaikų atsakovas seniai svarstė po truputį trauktis iš aktyvaus UAB „Vyrja“, kuriai priklauso kontrolinis UAB „Arvi“ ir ko paketas, valdymo bei perleisti didžiąją dalį akcijų vieninteliam pilnamečiam sūnui J. K.. Toks sprendimas buvo sąlygotas išimtinai asmeninių priežasčių po truputį perleisti įmonės valdymą sūnui (tuo labiau, kad jis aktyviai jame dalyvavo ir anksčiau), o ne noro pakenkti ar išvengti kokių nors prievolių savo kreditoriams. Net jeigu ir būtų pripažinta, kad atsakovui sudarant Dovanojimo sutartį, ieškovas jau buvo jo kreditoriumi pagal Garantijos sutartį, 2015 m. lapkričio mėnesį jis net negalėjo turėti ir neturėjo jokių abejonių, kad ARVI NPK galėtų neįvykdyti savo įsipareigojimų ieškovui ir kad atsakovas negalėtų sudaryti kokio nors savo turto dovanojimo sandorių. Jokie apsunkinimai ar draudimai atsakovui sudaryti kokias nors sutartis Garantijos sutartimi nėra numatyti, o ieškovo prievolei užtikrinti buvo įkeistas tiek paties pagrindinio skolininko turtas, tiek sudaryti kitų asmenų laidavimai. Londono tarptautiniame arbitražo teisme (LCIA) atsakovas pateikė priešieškinį dėl 2015-11-27 Garantijos sutarties, sudarytos, be kita ko, nesant jo valios, nuginčijimo. Dovanojimo sutarties pripažinimas negaliojančia pažeistų sutarties laisvės principą atsakovui pačiam laisvai apsispręsti, su kuo ir kada sudaryti sutartį. Jokie apsunkinimai ar draudimai sudaryti kokias nori sutartis Garantijos sutartimi taip pat nėra numatyti. Todėl joks pagrindas sąžiningai sudarytą Dovanojimo sutartį nuginčyti neegzistuoja.

Atsakovas J. K. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad sudarant Dovanojimo sutartį ieškovas nebuvo ir negalėjo būti atsakovo V. K. kreditoriumi, kadangi Dovanojimo sutartis buvo sudaryta anksčiau nei Garantijos sutartis, taigi Dovanojimo sutartis jokiu būdu nepažeidžia ir net negalėtų pažeisti ieškovo teisių. Be to, sudarydamas Dovanojimo sutartį jis buvo sąžiningas. Dovanojimo sutartimi nebuvo galima pažeisti dar tik būsimos tariamos ir sąlyginės prievolės, kuri neaišku, ar būtų apskritai atsiradusi, o taip pat ieškovo teisių ir interesų. Aplinkybė, kad Dovanojimo sutartis įregistruota VĮ Registrų centre vėliau, nei buvo sudaryta, jokiu būdu nekeičia Dovanojimo sutarties sudarymo momento. Atsakovo tėvas V. K. ne kartą su juo kalbėjo apie savo planuojamą sprendimą padovanoti jam dalį UAB „Vyrja“ akcijų ir perleisti UAB „Vyrja“ valdymą. Tėvas kelerius metus išsamiai apie tai galvojo ir jį šiam žingsniui ruošė, perduodamas savo patirtį, idėjas, planus ir pan. Sudarydamas Dovanojimo sutartį su savo tėvu jis nežinojo apie jo santykius su ieškovu. Be to, kaip matyti iš Dovanojimo sutarties 3 dalies, dovanotojas patvirtino, kad akcijų atžvilgiu jis nėra prisiėmęs jokių įsipareigojimų, kurie kliudytų Dovanojimo sutarties pasirašymą ar darytų negalimą sutarties vykdymą. Buvo patvirtinta, kad akcijos nebuvo jokių teisminių ginčų dalyku, nėra gresiančių pretenzijų jų atžvilgiu ir pan. Įvertinus, kad Garantijos sutartis buvo pasirašyta tik po Dovanojimo sutarties sudarymo, akivaizdu, kad atsakovo sąžiningumas yra įrodytas, tuo pačiu sąžiningu privalo būti pripažįstamas ir jo tėvas, kadangi neįmanoma sudarant Dovanojimo sutartį pažeisti dar kitos būsimos sutarties tariamų kreditorių interesus. Dovanojimo sutarties pripažinimas negaliojančia pažeistų sutarties laisvės principą šalims laisvai apsispręsti, su kuo ir kada sudaryti sutartį.

Trečiasis asmuo UAB „Vyrja“ pateiktame atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, bylą nagrinėti nedalyvaujant trečiajam asmeniui.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių, jų atstovų paaiškinimais nustatytos aplinkybės, kad ieškovas JSC Alfa-Bank ir ribotos atsakomybės bendrovė „ARVI NPK“ sudarė: 1) 2012-12-07 kredito sutartį Nr. 00Z15L, kuria „ARVI NPK“ iki 2018-11-01 buvo suteikta kredito linija su 380 000 000 Rusijos rublių išdavimo limitu; 2) 2013-07-19 kredito sutartį Nr. 00ZD7L, kuria „ARVI NPK“ iki 2018-11-01 buvo suteikta kredito linija su 50 000 000 Rub išdavimo limitu; 3) 2013-12-20 Daugiavaliutės kredito linijos atidarymo sutartį Nr. 015W5L, kuria „ARVI NPK“ buvo suteikta kredito linija rubliais, doleriais ir eurais su 110 000 000 Rub išdavimo limitu, numatant grąžinimo terminą 2017-11-01; 4) 2014-05-22 Daugiavaliutės kredito linijos atidarymo sutartį Nr. 01AG5L, kuria „ARVI NPK“ buvo suteikta kredito linija rubliais, doleriais ir eurais su 120 000 000 Rub išdavimo limitu, numatant grąžinimo terminą 2017-11-01 (ieškinio priedai Nr. 1, 2, 3, 4).

Atsakovas V. K. yra vienas iš holdingo bendrovės UAB „Vyrja“, kuriai priklauso UAB „ARVI“ ir ko įmonių grupės įmonės, tarp jų netiesiogiai ir Rusijos Federacijoje įsteigta ribotos atsakomybės bendrovė „ARVI NPK“, akcininkų (VĮ Registrų centro duomenų apie juridinio asmens dalyvius išrašas su istorija (ieškinio priedas Nr. 13, atsakovo V. K. atsiliepimas į ieškinį, ieškovės pateikti 2017-01-25 Nr. E1-3463 ir Nr. 3465 prašymų priedai).

JSC Alfa-Bank ir „ARVI“ atstovai 2015-11-03 susitikime (2015-11-03 susitikimo protokolas) sutarė, kad ateityje nebus vėlavimų ir visi artimiausi mokėtini kreditai bus padengti per nustatytus terminus, o taip pat sutarė dėl galutinio savininko V. K. asmeninio laidavimo pagal Anglijos teisę iki 2015-12-31 (ieškinio priedas Nr. 5).

Ieškovas ir atsakovas V. K. 2015-11-27 sudarė sutartį dėl garantijų suteikimo ir įsipareigojimo atlyginti nuostolius (toliau – Garantijos sutartis), kuria atsakovas V. K. garantavo tinkamą „ARVI NPK“ prievolių pagal minėtas kredito sutartis, o taip pat ir 2011-05-31 paskolos sutartį Nr. 00JW6L, įvykdymą ir įsipareigojo pareiškėjui pareikalavus sumokėti mokėtiną sumą (prilyginant garantą pagrindiniam skolininkui), jei paskolos gavėjas ar kitas skolininkas nesumoka su garantuojamais įsipareigojimais susijusių sumų, taip pat susitarė su pareiškėju, kad, bet kokiam atsakovo garantuojamam įsipareigojimui tapus nevykdytinu, negaliojančiu ar neteisėtu arba nepavykus išieškoti bet kokios pareiškėjo reikalaujamos sumos, atsakovas prisiima savarankišką pagrindinį įsipareigojimą atlyginti pareiškėjui šio reikalavimu bet kokias patirtas išlaidas, nuostolius ar kitus įsipareigojimus, jei paskolos gavėjas ar kitas skolininkas nesumoka bet kokios mokėtinos sumos, kurią sumokėti skolininkai privalėtų pagal finansinius dokumentus atitinkamam mokėjimo terminui pasibaigus (jei toks įsipareigojimas nebūtų tapęs nevykdytinu, negaliojančiu ar neteisėtu) (Garantijos sutarties 2.1 p.).

JSC Alfa-Bank pateiktais skaičiavimais, RAB „ARVI NPK“ pagal Kredito sutartį Nr. 01AG5L 2015-11-06 įsiskolinimas sudarė 1 047 535,82 rublių (ieškovo pateikti 2016-12-16 Nr. E1-47609 teisme gauti papildomi įrodymai). Pagal banko pažymoje pateikiamus skaičiavimus ir išsamią skolos analizę apie RAB „ARVI NPK“ turimą įsiskolinimą 2015-11-03 duomenimis, bendra įsiskolinimo suma yra 388 542 824,79 Rusijos rublių ir 58 741 766,75 Rusijos rublių, 1 253 396,31 JAV dolerių, 4 230 134,06 eurų (ieškovo pateikti 2016-12-16 Nr. E1-47609 teisme gauti papildomi įrodymai). RAB „ARVI NPK“ įsiskolinimas bankui 2016-09-13 sudarė 534 804 437, 85 Rusijos rublių ir 6 583 334,63 Eur (ieškinio priedas Nr. 18).

2015-11-04 Dovanojimo sutartimi V. K. perleido 68 360 002 paprastąsias vardines UAB ,,Vyrja“ akcijas savo sūnui J. K.; bendra nominali šių akcijų vertė 19 798 425,05 Eur (toliau – Dovanojimo sutartis); atsakovo J. K. 2016-10-07 atskirojo skundo priedas). Dovanojimo sutartis VĮ Registrų centre įregistruota 2016-09-07.

2012-12-07 ieškovas JSC Alfa-Bank ir atsakovas V. K. sudarė laidavimo sutartį Nr. 00Z15P003, kuria laiduotojas V. K. įsipareigoja kreditoriui solidariai su skolininku atsakyti už skolininko visų prievolių tinkamą įvykdymą pagal 2012-12-07 kredito sutartį Nr. 00Z15L dėl neatnaujinamosios kredito linijos Rusijos rubliais atidarymo, sudarytą tarp kreditoriaus ir RAB „ARVI NPK“. 2013-07-19 ieškovas JSC Alfa-Bank ir atsakovas V. K. sudarė laidavimo sutartį Nr. 00ZD7P003, kuria laiduotojas V. K. įsipareigoja kreditoriui solidariai su skolininku atsakyti už skolininko visų prievolių tinkamą įvykdymą pagal 2013-07-19 kredito sutartį Nr. 00ZD7L dėl neatnaujinamosios kredito linijos Rusijos rubliais atidarymo, sudarytą tarp kreditoriaus (banko) ir RAB „ARVI NPK“. 2014-05-22 ieškovas JSC Alfa-Bank ir atsakovas V. K. sudarė laidavimo sutartį Nr. 01AG5P003, kuria laiduotojas V. K. įsipareigoja kreditoriui solidariai su skolininku atsakyti už skolininko visų prievolių tinkamą įvykdymą pagal 2014-05-22 daugiavaliutės kredito linijos atidarymo sutartį Nr. 01AG5L, sudarytą Kaliningrado mieste tarp RAB „ARVI NPK“ ir kreditoriaus (banko). 2014-05-22 ieškovas JSC Alfa-Bank ir atsakovas V. K. sudarė laidavimo sutartį Nr. 015W5P003, kuria laiduotojas V. K. įsipareigoja kreditoriui solidariai su skolininku atsakyti už skolininko visų prievolių tinkamą įvykdymą pagal 2013-12-20 daugiavaliutės kredito linijos atidarymo sutartį Nr. 015W5L, sudarytą Kaliningrado mieste tarp RAB „ARVI NPK“ ir kreditoriaus (banko) (šios keturios laidavimo sutartys toliau kartu – Laidavimo sutartys; priimtos į bylą 2016-11-30 parengiamojo posėdžio metu).

Maskvos miesto Meščansko rajono teismas 2016-09-06 sprendimu nusprendė išieškoti JSC Alfa-Bank naudai solidariai iš V. K., RAB „ARVI NPK“ toliau nurodyto dydžio įsiskolinimą pagal 2012-12-07 d. kredito sutartį Nr. 00Z15L dėl neatnaujinamos kredito linijos Rusijos rubliais atidarymo: iš V. K. 40 000 000 Rusijos rublių pagrindinės skolos, iš RAB „ARVI NPK“ 310 885 745,49 rublių, iš kurių 302 091 428,58 rublių pagrindinės skolos, 6 250 990,27 rublių palūkanų, 2 325 188,57 rublių už netesybų už uždelstą pagrindinės skolos grąžinimą, 218 138,07 rublių netesybų už uždelstą palūkanų mokėjimą; išieškoti JSC Alfa-Bank naudai iš V. K., RAB „ARVI NPK“ po 30 000 rublių valstybinės rinkliavos iš kiekvieno (rašytinis įrodymas priimtas į bylą 2016-11-30 parengiamojo posėdžio metu). Šiame sprendime teismas konstatavo, kad vadovaujantis 2012-12-07 kredito sutarties Nr. 00Z15L dėl neatnaujinamos kredito linijos Rusijos rubliais atidarymo 7.2 punkto „a“ ir „b“ papunkčiais, RF CK 811 straipsniu, kreditorius pateikė RAB „ARVI NPK“ reikalavimą prieš laiką sumokėti piniginę skolą, apskaičiuotas palūkanas, baudas. Teismas nustatė, kad kredito gavėjas įsipareigojimų padengti skolą neįvykdė. Taip pat teismas konstatavo, kad kredito gavėjo tinkamas įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymas yra užtikrintas V. K. laidavimu, įformintu 2012-12-07 laidavimo sutartimi Nr. 00Z15P003. 2016-10-06 OOO „ARVI NPK“ ir V. K. atstovas pagal įgaliojimą A. G. P. pateikė apeliacinį skundą dėl Maskvos miesto Meščansko rajono teismo 2016-09-06 sprendimo (ieškovo pateikti 2017-05-22 Nr. E1-20410 teisme gauti papildomi įrodymai). 2017-01-10 nutartimi teismas grąžino atsakovų atstovo pagal įgaliojimą A. G. P. apeliacinį skundą dėl Maskvos m. Meščansko rajono teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12421/2016 pagal JSC Alfa-Bank ieškinį V. K., ribotos atsakomybės bendrovei „ARVI NPK“ dėl pinigų išieškojimo (ieškovo pateikti 2017-02-06 Nr. E1-5020 teisme gauti papildomi įrodymai).

Kaliningrado srities arbitražo teismas 2017-02-01 nutartimi pripažino Alfa-Bank reikalavimus skolininkui OOO „ARVI NPK“ – 974 324 744,03 Rub; nustatė skolininko RAB „ARVI NPK“ atžvilgiu pradėti bankroto procedūrą – stebėjimą (atsakovo V. K. pateikti 2017-05-11 Nr. E1-19126 teisme gauti papildomi įrodymai). Maskvos arbitražo teismas 2017-05-15 sprendimu atmetė ribotos atsakomybės bendrovės „Arvi NPK“ ieškinio reikalavimus: priteisti iš atsakovo Alfa-Bank 30 000 000 eurų nuostolius dėl išankstinio mokėjimo (nesilaikant mokėjimo grafiko) reikalavimo pripažinimo piktnaudžiavimu teise, dėl atsakovo įpareigojimo nutraukti nepagrįstus veiksmus – atsisakymą grąžinti kreditus, dėl atsakovo pareigos atkurti įsiskolinimo grąžinimo pagal kredito sutartis sąlygas (dalimis, pagal grafiką). Minėtame sprendime teismas konstatavo, kad Kaliningrado srities arbitražo teismas jau įvertino banko reikalavimą dėl kreditų grąžinimo prieš terminą pagrįstumą, ir teismas nenustatė, kad bankas būtų piktnaudžiavęs savo teisėmis (ieškovo pateikti 2017-05-22 Nr. E1-20410 teisme gauti papildomi įrodymai).

Dėl bylos teismingumo

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Atsakovo gyvenamoji vieta yra pagrindinis kriterijus, nustatant bylos su užsienio (tarptautiniu) elementu teismingumą ir tokių bylų teismingumo klausimus reglamentuoja tarptautinio civilinio proceso normos (CPK 780 str. - 792 str.). CPK 782 straipsnio nuostatos įtvirtina, kad bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja nacionalinė teisė, dvišalės ir daugiašalės sutartys, todėl bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja inicijuojamos bylos teismingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2011).

Pagal Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sudarytos tarptautinės dvišalės sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse ir baudžiamosiose bylose“ 21 straipsnio 1 dalį, kiekvienos susitariančiosios šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei ši sutartis nenumato kitaip. Pagal šio straipsnio 2 dalį, susitariančiųjų šalių teismai nagrinėja bylas ir kitais atvejais, esant raštiškam šalių susitarimui. Šalys savo susitarimu negali pakeisti išimtinės teismų kompetencijos.

Tarptautinio civilinio proceso šaltinis, sprendžiant civilinių bylų teismingumo klausimus, yra 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (nauja Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 („Briuselis I“) redakcija). Reglamente įtvirtintas bendras siekis, kad Europos Sąjungos valstybių teismų jurisdikciją reglamentuotų privalomas ir tiesiogiai taikomas Bendrijos teisinis dokumentas. Reglamento 4 straipsnis numato, kad pagal šį Reglamentą, asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę; asmenims, kurie nėra valstybės narės, kurioje yra jų nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta, piliečiai, taikomos tos valstybės narės piliečiams taikomos jurisdikcijos taisyklės. Pagal Reglamento 5 straipsnio 1 dalį, asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik taikant šio skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles. Reglamento II skyriaus 2 skirsnyje yra įtvirtintos specialiosios jurisdikcijos taisyklės.

Nagrinėjamu atveju ieškinys dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia yra reiškiamas atsakovams V. K. ir J. K., kurių gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, o pagal bendrąją teismingumo taisyklę toks ieškinys turi būti reiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis). Tą patvirtina ir Reglamento 4 straipsnio nuostatos. Šiuo atveju Reglamento II skyriaus 2 skirsnyje įtvirtintų specialiųjų jurisdikcijos taisyklių taikyti nėra pagrindo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju ieškovo pareikštas ieškinys atitinka taikomas teismingumo taisykles.

Dėl actio Pauliana instituto paskirties ir taikymo sąlygų

Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana institutas skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė – skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

Kasacinis teismas yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.

Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės

Kasacinis teismas pripažįsta, kad naudoti actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2004; 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Naujausioje formuojamoje praktikoje kasacinis teismas aiškiai yra nurodęs, kad kreditoriaus reikalavimo teisė turi būti galiojanti ne tik ginčijamų sandorių sudarymo metu, bet ir viso kreditoriaus interesų gynimo actio Pauliana pagrindu metu, o tokiai teisei pasibaigus vienu iš prievolių pasibaigimo pagrindu, negalima konstatuoti, jog egzistuoja galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Tai reiškia, kad, spręsdamas dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės kaip actio Pauliana sąlygos, teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad tokią teisę kreditorius turėjo ginčijamų sandorių sudarymo metu, bet ir tai, kad ją (reikalavimo teisę) tebeturi ir teismo sprendimo priėmimo metu.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad dovanojimo sutarties sudarymo metu (2015-11-04) ieškovas JSC Alfa-Bank turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (pagal banko pažymoje pateikiamus skaičiavimus ir išsamią skolos analizę apie RAB „ARVI NPK“ turimą įsiskolinimą 2015-11-03 duomenimis, bendra įsiskolinimo suma yra 388 542 824,79 Rusijos rublių ir 58 741 766,75 Rusijos rublių, 1 253 396,31 JAV dolerių, 4 230 134,06 eurų) į atsakovą V. K. laikotarpiu nuo 2012-12-07 iki 2014-05-22 sudarytų Laidavimo sutarčių pagrindu. Maskvos miesto Meščansko rajono teismas 2016-09-06 sprendime yra pažymėjęs, kad remiantis RF CK 361, 363 straipsniais, laiduotojas pagal laidavimo sutartį įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui už to asmens viso ar dalies įsipareigojimo vykdymą. Skolininkui nevykdant arba netinkamai vykdant laidavimu garantuotą įsipareigojimą, laiduotojas ir skolininkas atsako kreditoriui solidariai, jeigu įstatyme arba laidavimo sutartyje nenumatyta subsidiari laiduotojo atsakomybė. Laiduotojas atsako kreditoriui tokia pat apimtimi, kaip ir skolininkas, įskaitant palūkanų sumokėjimą, teismo išlaidų išieškant skolą ir kitų kreditoriaus nuostolių, atsiradusių dėl skolininko įsipareigojimo nevykdymo arba netinkamo vykdymo, atlyginimą, jeigu kitaip nenumatyta laidavimo sutartyje. Pagal laidavimo sutarties 1.2, 1.3 punktus (pastaba, nagrinėjamu atveju buvo 2012-12-07 laidavimo sutartis Nr. 00Z15P003), laiduotojas įsipareigoja atsakyti kreditoriui solidariai su kredito gavėju už kredito gavėjo tinkamą visų einamųjų ir būsimų įsipareigojimų kreditoriui vykdymą pagal kredito sutartį, įskaitant kreditų išmokėjimą, taip pat kreditoriui prieš laiką pareikalavus grąžinti kreditą, palūkanų už naudojimąsi kreditu, netesybų mokėjimą. Pažymėtina, kad iš esmės analogiškos laiduotojo pareigos įtvirtintos ir kitose 3 Laidavimo sutartyse. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškinio aplinkybės dėl atsakovo asmeninio laidavimo už „ARVI NPK“ prievolių pagal kredito sutarčių įvykdymą buvo grindžiamos ne vien Garantijos sutartimi, kuri buvo sudaryta (2015-11-27) jau po dovanojimo sutarties sudarymo (2015-11-04), bet ir minėtu Maskvos miesto Meščansko rajono teismo 2016-09-06 sprendimu, kuriame teismas įvertino 2012-12-07 laidavimo sutartį Nr. 00Z15P003; keturios Laidavimo sutartys į bylą buvo pateiktos 2016-11-30 parengiamojo posėdžio metu, todėl neabejotina, kad ieškovas savo reikalavimą grindė ne vien Garantijos sutartimi, bet ir Laidavimo sutartimis. 2017-05-08 teismo posėdyje atsakovas V. K. patvirtino, kad tiek Laidavimo, tiek Garantijos sutartis jis pasirašė, jas skaitė arba buvo davęs perskaityti advokatams, kuriais pasitiki, šios sutartys yra galiojančios. Kita vertus, teismas pažymi ir tai, kad Laidavimo sutarčių dalyje „Kita“ jos šalys numatė, kad Sutartis reguliuojama ir interpretuojama pagal Rusijos Federacijos įstatymus, <...> nepavykus šalims susitarti, ginčas nagrinėjamas Maskvos miesto Meščansko rajono teisme, o kaip rodo 2015-11-03 susitikimo protokolas ir liudytojo A. O. K. parodymai 2017-02-08 teismo posėdyje, bankas reikalavo papildomo galutinio savininko – fizinio asmens (t. y. V. K.) laidavimo pagal Anglijos teisę ir 2015-11-27 sudarytai Garantijos sutarčiai, kuria garantuojami visi dabartiniai ir būsimi skolininkų mokėjimo įsipareigojimai bankui ir kurios garantas yra V. K., taikoma Anglijos teisė, o tai leidžia spręsti, kad ieškovas buvo V. K. kreditoriumi ir turėjo galiojančią reikalavimo teisę dovanojimo sutarties sudarymo metu dar iki Garantijos sutarties sudarymo.

Dėl kreditoriaus teisių ginčijamu sandoriu pažeidimo

Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį, sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl to skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012), kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Kita vertus, nustatant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas V. K. ginčo dovanojimo sutartimi iš esmės pablogino savo turtinę padėtį, dėl ko jo turtas žymiai sumažėjo ir atsakovo turima turto vertė bei gaunamos pajamos nėra pakankamos įvykdyti ieškovo turtinius reikalavimus. Dovanojimo sutarties sudarymo metu ieškovas turėjo 388 542 824,79 Rusijos rublių ir 58 741 766,75 Rusijos rublių, 1 253 396,31 JAV dolerių, 4 230 134,06 eurų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą. Dovanojimo sutartyje nurodyta, kad 68 360 002 vienetų bendra nominali dovanojamų akcijų vertė yra 19 798 425,05 Eur. Turto areštų registro išrašas (ieškovo pateikti papildomi įrodymai, 2017-01-26 Nr. E1-3591 gauti teisme) rodo, kad kitose bylose prievolėms užtikrinti, atsižvelgiant į jų mastą, areštuoto atsakovo V. K. turimo turto vertė (1/18 žemės sklypo, vidutinė rinkos vertė 8 167 Eur; turtinė (žemės nuomos ); teisė į 0,8764 ha žemės ūkio žemės sklypą; 17 089 999 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Vyrja“ akcijų; 12 įvairaus pobūdžio transporto priemonių (3 keturračiai motociklai, 3 vandens motociklai, 2 sniego motociklai, 1 vidaus vandens transporto priemonė, 1 automobilis, 2 kelių transporto priemonės), 2 šaunamieji ginklai) yra žymiai mažesnė, palyginus su dovanojimo sutartimi perleisto turto verte ir atsakovo V. K. įsipareigojimais bankui. Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017-01-16 pažymoje pateikiami duomenys, kad per 2016 metus atsakovo V. K. deklaruotos pajamos (neatskaičius mokesčių) sudarė 5 091,18 Eur (ieškovo pateikti papildomi įrodymai, 2017-01-26 Nr. E1-3591 gauti teisme). Pažymėtina ir tai, kad siekdamas nustatyti akcijų rinkos vertę, ieškovas teikė prašymą rašytiniams įrodymams gauti, teismas CPK 199 straipsnio 4 dalies tvarka 2017-01-26 išdavė liudijimą gauti tuos įrodymus, tačiau atsakovas, tretieji asmenys atsisakė juos teikti. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad dėl sudarytos Dovanojimo sutarties atsakovas tapo nebepajėgus atsiskaityti su ieškovu. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovas išnaudojo visus jam prieinamus ir įmanomus būdus pateikti įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį, o atsakovas tokių įrodymų atsikirtimų pagrindu į bylą neteikė (CPK 12, 178 str.). Nors 2017-05-08 teismo posėdyje atsakovas V. K. paaiškino, kad pardavus įmonę ar verslą Kaliningrado srityje bus galima visiškai atsiskaityti su banku, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti įrodymų taip pat nepateikė (CPK 12, 178 str.).

Dėl skolininko pareigos sudaryti ginčijamą sandorį

Ginčijamas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jei skolininkas jo neprivalėjo sudaryti. Privalėjimas sudaryti sandorį yra vienas iš imperatyvų, apribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas privalėjimą sudaryti sandorį traktuoja kaip vieną iš imperatyvių reikalavimų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2002). Skolininko teisinė prievolė sudaryti sandorius CK 6.66 straipsnio prasme aiškinama siaurai, todėl neprivalomais sandoriais laikomi tokie, kurie sudaromi nesant įstatymo ar kitos susitarimo pagrįstos teisinės prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių aplinkybių.

Faktinės bylos aplinkybės nepatvirtina, kad ginčijamą akcijų dovanojimo sutartį V. K. privalėjo sudaryti dėl atsiradusių imperatyvų, pagal įstatymus, teismų sprendimus, preliminarias ar kitas sutartis. Nors atsakovai J. ir V. K. teismo posėdžiuose nurodė, kad V. K. ir R. K. nutraukiant santuoką (pagal į bylą pateiktą santuokos liudijimą, jų santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini)) buvus jų susitarimui santuokoje sukurtą verslą, t. y. ir ginčo akcijas, perleisti sūnui J. K. ir taip pamažu pačiam trauktis iš verslo, tačiau net ir buvus tokiam susitarimui, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas V. K. turėjo imperatyvią pareigą padovanoti ginčo akcijas sūnui. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenims nustatyta (CPK 179 str. 3 d.), kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 9duomenys neskelbtini) sprendimu (civ. byla Nr. N2-29012-967) nutraukė V. K. ir R. K. santuoką bendru sutikimo ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nurodyta, kad visus turtinius klausimus pareiškėjai išsprendė 2013 m. gruodžio 19 d. povedybine sutartimi, notarinio registro Nr. 8782 ir 2014 m. birželio 20 d. turto padalijimo sutartimi, notarinio registro Nr. 5760. Pagal CK 3 knygos VIII skyriaus nuostatas, turtas padalijamas tarp sutuoktinių, bet ne tarp tėvų ir vaikų.

Dėl skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo

Pažymėtina, kad taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 str. 1, 2 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008; kt.). Sprendžiant dėl to, ar reikia konkrečioje situacijoje nustatyti trečiojo asmens nesąžiningumą, būtina įvertinti tai, ar trečiasis asmuo, įgijęs ginčijamos sutarties pagrindu reikalavimo teisę skolininkui, turi ar turėjo tam tikrų turtinio pobūdžio pareigų skolininkui. Tik tokio sandorio atveju (kai trečiasis asmuo neturėjo jokių papildomų turtinių įsipareigojimų skolininko atžvilgiu), trečiojo asmens sąžiningumas ar nesąžiningumas neturi teisinės reikšmės pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį.

Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Tokiu atveju turi būti nustatinėjami faktai, patvirtinantys skolininko nesąžiningumą, kurį būtina įrodyti ne galimomis prielaidomis, o konkrečiais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, tačiau CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, sandorį sudariusioms šalims nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta, siekiant paneigti nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio, tenka joms pačioms. Kai sandoris sudaromas su artimaisiais giminaičiais, taikytinas CK 6.67 straipsnio 1 punktas.

Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad ginčo akcijų dovanojimo sutartimi atsakovas V. K. akcijas padovanojo savo sūnui J. K., o tai yra pakankamas pagrindas konstatuoto V. K. nesąžiningumą (CK 6.67 str. 1 p.). Akcijų dovanojimo sutarties 1.1 punktas numato, kad V. K. neatlygintinai perduoda akcijas J. K., o pagal šios sutarties 3.1.7 punktą dovanotojui (t. y. V. K.) yra žinoma ir suprantama, kad šis dovanojimas yra besąlyginis ir neatlygintinis, kas, nesant byloje kitų įrodymų, leidžia spręsti, kad dovanojimo sutartis yra neatlygintinė ir atsakovo J. K. nesąžiningumas nenustatinėtinas. Kitas vertus, sprendžiant dėl atsakovo V. K. nesąžiningumo, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovas V. K., būdamas atidus ir rūpestingas verslininkas (CK 6.228¹ str. 3 d.), pagrindiniu UAB „Vyrja“ akcininku ir netiesiogiai kontroliuojantis RAB „ARVI NPK“ (Akcinių bendrovių įstatymo 5 str.), būdamas RAB „ARVI NPK“ laiduotoju pagal Laidavimo sutartis, kai laidavimui yra būdingas laiduotojo pasitikėjimas asmeniu (tiek fiziniu, tiek juridiniu), už kurį jis laiduoja tokio asmens kreditoriui, o solidariojo laidavimo atveju laiduotojo atsakomybė yra daug platesnė nei subsidiariojo laiduotojo, banko pripažįstamas galutiniu savininku ir dieną prieš sutarties pasirašymą dalyvavęs susitikime su banko atstovais dėl esamų vėlavimų grąžinant kreditus, turėjo ir galėjo žinoti apie RAB „ARVI NPK“ kredito sutarčių vykdymą, įsiskolinimo dydį pagal suteiktus kreditus, prievolių vykdymo terminus, Laidavimo sutartimis (ypatingos sąlygos) prisiėmęs pareigą pranešti bankui apie iš esmės pablogėjusią savo turtinę padėtį, esant faktinėms byloje nustatytoms aplinkybėms, turėjo ir galėjo suprasti, kad ginčo dovanojimo sutarties sudarymas iš esmės pažeis ieškovo teises, sudarė akcijų dovanojimo sutartį, perleisdamas neatlygintinai didelės vertės turto, dėl ko sumažėjo jo paties valdomo turto kiekis, ir tokiu būdu buvo nesąžiningas ieškovo atžvilgiu.

Dėl ieškinio senaties kreditoriui reiškiant actio Pauliana ieškinį

Pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį, actio Pauliana kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog tokia šio termino pradžios apibrėžtis atitinka bendrąją senaties termino pradžios momento apibrėžtį (CK 1.127 str.), senaties terminui skaičiuoti actio Pauliana atveju taikytinos visos bendrosios šio termino skaičiavimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d., 6.66 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju vienerių metų ieškinio senaties terminas pareiškiant ieškinį (2016-09-21) nėra praleistas, nei nuo ginčo akcijų dovanojimo sutarties sudarymo (2015-11-04), nei nuo įregistravimo VĮ Registrų centre (2016-09-07), t. y. paviešinimo.

Dėl kreditoriaus reikalavimo ir turto apimties santykio

Pagal šią actio Pauliana taikymo sąlyga kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (CK 6.66 str. 5 d.).

Kaip jau nurodyta, padovanotų 68 360 002 vienetų paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Vyrja“ akcijų bendra nominali vertė, pagal dovanojimo sutartyje esančius duomenis, 19 798 425,05 Eur, t. y. dovanojimo sutartimi buvo perleista 40 proc. UAB „Vyrja“ akcijų, o vienos akcijos nominali vertė 0,2896–0,29 Eur. UAB „Verslavita“ 2017-03-09 rašte „Dėl UAB „Vyrja“ akcijų vertinimo“ (ieškovo pateikti papildomi įrodymai, 2017-03-10 Nr. E1-10032 gauti teisme), atsižvelgdama į viešuose valstybės registruose 2016 m. spalio–2017 m. kovo mėn. paviešintą informaciją, pažymi, kad, tikėtina, jog pelningai veikiančių bendrovių UAB „Arvi kalakutai“ (j. a. k. 151464377), UAB „Lietuvos cukrus“ (j. a. k. 151004254; buvusi UAB „Arvi cukrus“) ir UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ (j. a. k. 169704164) akcijos, priklausančios UAB „ARVI“ ir ko įmonių grupei nuo minėtų bendrovių įkūrimo, buvo perleistos naujiems savininkams. Minėta aplinkybė ir kiti UAB „Vyrja“ tiesiogiai ir netiesiogiai kontroliuojamų bendrovių veiklos rezultatai (tie, kurie yra prieinami) ir nustatyti finansinę būklę charakterizuojantys ekonominiai rodikliai leidžia daryti prielaidą, kad šią dieną UAB „Vyrja“ akcijų rinkos vertė galimai yra žymiai mažesnė, nei Registre paviešinta 0,29 eurų nominali UAB „Vyrja“ akcijų vertė. Teismas pažymi, kad šiame rašte pateikiama turto vertinimo bendrovės vadovo nuomonė nėra ginčo akcijų rinkos kainos nustatymas Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatų prasme, tačiau vertinant byloje esančius įrodymus atsižvelgiama ir į šią konsultaciją. Paneigti ieškovo teiginius dėl mažesnės, nei Registre paviešintos akcijų nominalios vertės, atsakovai įrodymų nepateikė. Teismas 2017-01-26 išdavė liudijimą, suteikiantį teisę iš su atsakovais susijusiomis bendrovėmis gauti dokumentus, reikalingus UAB „Vyrja“ akcijų rinkos vertei nustatyti, tačiau UAB „Arvi Fertis“ ir UAB „Arvi“ ir ko 2017-02-013 raštu (atitinkamai Nr. AF-S-8 ir Nr. ARVI-S-PN-2017-02/2), nors ir informavo ieškovą atstovaujančią advokatų kontorą, kad neatsisako teikti įrodymus, tačiau jų nepateikė.

Ieškovas pateikė teismui duomenis apie įmonės, už kurias laidavo V. K., skolą dovanojimo sutarties sudarymo dienai. Teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta (CPK 179 str. 3 d.), kad Vilniaus apygardos teismas 2016-09-23 nutartimi (civ. byla Nr. e2-5956-603/2016) tenkino pareiškėjo JSC Alfa-Bank prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su užsienio arbitražo teisme nagrinėjama byla. Minėtoje nutartyje teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2016-04-14 telegramomis pareikalavo „ARVI NPK“ prieš terminą grąžinti pagrindinę skolą, palūkanas ir netesybas pagal kredito sutartis per penkias darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos. „ARVI NPK“ per nustatytą terminą pagrindinės skolos, palūkanų ir netesybų negrąžinus, 2016-09-01 pranešimu apie reikalavimą pagal garantiją pareikalavo, kad atsakovas (t. y. V. K.), kaip garantijos davėjas, grąžintų mokėtinas sumas pagal kredito sutartis, ir atsakovui per nustatytą terminą neįvykdžius reikalavimų, ,,ARVI NPK“ 2016-09-20 kreipėsi į Londono tarptautinio arbitražo teismą su ieškiniu dėl 534 804,85 Rub ir 6 583 334,63 Eur įsiskolinimo priteisimo. Nurodo, kad pagal 2012-12-07 kredito sutartį Nr. 00Z15L įsiskolinimo suma 2016-09-13 sudarė 397 838 307,61 Rub, iš kurių 302 091 428,58 Rub – pagrindinės skolos suma, 6 250 990,27 Rub – palūkanos, 87 514 971,43 Rub – netesybos už pagrindinės skolos nesumokėjimą, 1 980 917,33 Rub – netesybos už nesumokėtas palūkanas; pagal 2013-07-19 Kredito sutartį Nr. 00ZD7L įsiskolinimo suma 2016-09-13 sudarė 57 482 717,47 Rub, iš kurių 43 525 064,18 Rub – pagrindinės skolos suma, 1 024 035,14 Rub – palūkanos, 12 609 079,14 Rub – netesybos už pagrindinės skolos nesumokėjimą, 324 539,01 Rub – netesybos už nesumokėtas palūkanas; pagal 2013-12-20 kredito sutartį įsiskolinimo suma 2016-09-13 sudarė 1 909 604,72 Eur, iš kurių 1 635 000,00 Eur – pagrindinės skolos suma, 12 316,86 Eur – palūkanos, 260 280,00 Eur – netesybos už pagrindinės skolos nesumokėjimą, 2 007,86 Eur – netesybos už nesumokėtas palūkanas; pagal 2014-05-22 kredito sutartį įsiskolinimo suma 2016-09-13 sudarė 79 483 412,77 Eur, iš kurių 58 520 000,00 Rub – pagrindinės skolos suma, 884 643,33 Rub – palūkanos, 19 779 760,00 Rub – netesybos už pagrindinės skolos nesumokėjimą, 299 009,44 Rub – netesybos už nesumokėtas palūkanas, bei 4 673 729,91 Eur, iš kurių 4 025 000,00 Eur – pagrindinės skolos suma, 40 152,55 Eur – palūkanos, 602 175,00 Eur – netesybos už pagrindinės skolos nesumokėjimą, 6 402,36 Eur – netesybos už nesumokėtas palūkanas, iš viso ieškiniu, pateiktu Londono tarptautinio arbitražo teismui, prašoma priteisti suma sudaro (apie) 14 008 997,91 Eur. Be to, Maskvos miesto Meščansko rajono teismo 2016-09-06 sprendimu nuspręsta išieškoti iš V. K. 40 000 000 Rusijos rublių pagrindinės skolos.

Teismas pažymi, kad rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008). Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

Nagrinėjamos bylos atveju šiuo metu galimybę nustatyti tikslią proporciją, kokia dalis dovanojimo sutartimi perleistų akcijų būtų reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti, teismas nedisponuoja. Viena vertus, byloje nėra aktualių duomenų UAB „Vyrja“ akcijų rinkos vertei nustatyti. Kita vertus, akivaizdu, kad didėja ir netesybos už pagrindinės skolos, palūkanų nesumokėjimą. Teismas pažymi, kad ginčijamą sandorį pripažinus negaliojančiu ir pritaikius restituciją natūra, atsakovo V. K. nuosavybės teisė atkuriama į ankstenę padėtį, neeliminuojant jam galimybės ateityje, įvykdžius prievolę ieškovui, laikantis įstatymų reikalavimų sudaryti analigiško turinio akcijų dovanojimo sutartį. Ieškovo aptariamo reikalavimo atmetimas nenustačius nagrinėjamos sąlygos galėtų reikšti, kad dėl didelės vertės turto rinkos kainos nenustatymo skolininkui sudaromos prielaidos nevykdyti savo prievolių kreditoriui, nors galimybės jas vykdyti realiai egzistuoja. Todėl remdamasis byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, teismas kaip labiausiai tikėtiną vertina situaciją, kad ginčo akcijų vertė neviršija ieškovo reikalavimo į atsakovą V. K. dydžio.

Apibendrinant pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškinio reikalavimas dėl 2015 m. lapkričio 4 d. sudarytos, 2016 m. rugsėjo 7 d. VĮ Registrų centre įregistruotos dovanojimo sutarties, kuria V. K. perleido 68 360 002 paprastąsias vardines UAB ,,Vyrja“ akcijas savo sūnui J. K. pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento tenkintinas (CK 6.66 str., CPK 178, 185 str.).

Dėl restitucijos taikymo

Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, taikoma restitucija. CK 6.66 straipsnio 4 d. ir 5 dalyje yra įtvirtinti restitucijos ypatumai, kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu actio Pauliana ieškinio pagrindu. CK 6.66 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisinius padarinius tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. CK 6.66 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu neturi įtakos sąžiningų trečiųjų asmenų teisėms į turtą, kuris buvo pripažinto negaliojančiu sandorio objektas. Kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, taikytinos ne tik pirmiau aptartos specialiosios, bet ir bendrosios restituciją reglamentuojančios nuostatos (CK 6.146–6.153 straipsniai). Remdamasis byloje ištirtais įrodymais, teismas sprendžia, jog, pripažinus negaliojančia dovanojimo sutartį, restitucijos atlikimas natūra, atkuriant iki ginčijamo sandorio sudarymo buvusią atsakovo V. K. turtinę padėtį, nepažeistų kreditoriaus ir ginčo sandorį sudariusių asmenų interesų pusiausvyros (CK 6.146 str.). Ši išvada darytina, įvertinus prieš tai aptartą kreditoriaus ir turto apimties santykį. Atsižvelgiant į tai, pripažinus ginčijamą sandorį negaliojančiu bei pritaikius vienašalę restituciją natūra, 2015 m. lapkričio 4 d. dovanojimo sutartimi atsakovui J. K. perduotas turtas – akcijos grąžintinos atsakovui V. K..

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovo ieškinio reikalavimai tenkinami visiškai, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsnio 1 dalimi, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš bylą pralaimėjusios šalies – lygiomis dalimis iš abiejų atsakovų.

Byloje nustatyta, jog ieškovas už ieškinį sumokėjo 9 416,00 Eur dydžio žyminį mokestį, todėl ieškinį tenkinus, ieškovui priteistina po 4 708,00 Eur žyminio mokesčio iš kiekvieno atsakovo (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).

Byloje taip pat nustatyta, jog ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu turėjo 37 576,42 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, jas prašo priteisti.

Teismas, spręsdamas ar ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos pagal įstatymą nėra per didelės, atsižvelgia į tai, kad JSC Alfa-Bank advokatas (-ai) jo vardu surašė dokumentus: ieškinį, 16 kitų įvairaus turinio dokumentų, kuriuose pareikšti prašymai, reikalavimai, atsikirtimai ir paaiškinimai, atstovavo ieškovui teismo posėdžiuose, kuriuose praleido 9 (suapvalinus) val., todėl pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio rekomendacijas, maksimali šalies patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti bendra suma būtų 4 114 Eur (Rekomendacijų 8.2, 8.16, 8.19 p.). Teismas, įvertinęs nagrinėjamą bylą, jos aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad civilinė byla tiek savo faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme nėra sudėtinga, ginčo teisinių santykių vertinimas teismų praktikoje nusistovėjęs, ginčo santykiai yra susiję gan dažnai pasitaikančiu laidavimu, nors šiuo atveju ir užsienio šalyje, ir actio Pauliana instituto taikymu, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendžia, kad ši byla nepriskirtina išimtiniams atvejams, kai teismas pagal Rekomendacijų 11 punktą gali nukrypti nuo jų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių. Be to, Rekomendacijose nėra nurodytos teisinės paslaugos – bylos medžiagos analizė ir strategijos rengimas, atsiliepimų analizė, pasirengimas bylos nagrinėjimui. Tokie veiksmai pagal savo pobūdį negali būti laikomi savarankiškomis teisinėmis paslaugomis ar analogiškomis Rekomendacijų 8 punkte nustatytoms teisinėms paslaugoms (Rekomendacijų 10 punktas), o yra sudėtinė atstovavimo teisme (Rekomendacijų 8.19 punktas) teisinės paslaugos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016). Įvertinęs visa tai, teismas, sumažinęs šias išlaidas iki Rekomendacijų nustatyto jų maksimalaus dydžio, priteisia ieškovui lygiomis dalimis po 2 057,00 Eur iš kiekvieno atsakovo teisinės pagalbos išlaidų, nes taip būtų užtikrintas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų įgyvendinimas civilinėje byloje (CPK 3 str. 1 d., 98 str.).

Susumavus šias išlaidas (žyminis mokestis + teisinės pagalbos išlaidos), iš kiekvieno atsakovo ieškovui priteistina po 6 765,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį patenkinus, iš kiekvieno atsakovo valstybei priteistina po 10,98 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia 2015 m. lapkričio 4 d. tarp atsakovų V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą, 2016 m. rugsėjo 7 d. VĮ Registrų centre įregistruotą Dovanojimo sutartį, kuria V. K. perleido 68 360 002 vienetus paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Vyrja“ akcijų savo sūnui J. K., nuo jos sudarymo momento.

Taikyti restituciją – grąžinti atsakovui V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 68 360 002 vienetus paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Vyrja“ akcijų, padovanotų J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2015 m. lapkričio 4 d. Dovanojimo sutartimi.

Priteisti ieškovui JSC Alfa-Bank (j. a. k. 1027700067328) iš atsakovų V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 6 765 (šešis tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt penkis) Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovų V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 10,98 Eur (dešimt eurų 98 ct) iš kiekvieno valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.