Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti ių teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant atsakovo Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui D.B.; Bendrojo pagalbos centro atstovams A. Č. ir R. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J.K. skundą atsakovams Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Bendrajam pagalbos centrui, trečiasis suinteresuotas asmuo R. S., dėl sprendimo ir įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pretendentų vertinimo komisijos 2020-08-07 protokolu Nr. 27L- 1630 priimto sprendimo dėl konkurso laimėtojo (-ų) konkurse į Bendrojo pagalbos centro Organizacinio skyriaus vedėjo pareigas teisėtumo bei pagrįstumo. Pareiškėjas išvestiniu reikalavimu prašo panaikinti Bendrojo pagalbos centro viršininko 2020-09-14 įsakymą Nr. 41TE- 170 „Dėl skyrimo į pareigas“, kuriuo konkurso laimėtojas R. S. buvo paskirtas dirbti Bendrojo pagalbos centro Organizacinio skyriaus vedėju.

Remiantis rašytiniais bylos duomenimis, proceso šalių paaiškinimais nustatyta, kad Departamentas 2020-06-15 savo internetinėje svetainėje paskelbė viešą konkursą užimti Bendrojo pagalbos centro Organizacinio skyriaus vedėjo pareigas (skelbimo Nr. 44640).

2020-07-30 Departamento direktoriaus įsakymu Nr. 27VK-1282 buvo sudaryta konkurso vertinimo komisija, kurią sudarė: S. K., Departamento Tarnybos sąlygų skyriaus patarėja (Komisijos pirmininkė); A.Š., Departamento Vadovų atrankos ir planavimo skyriaus vyriausioji specialistė (Komisijos narė ir sekretorė); A. Č., Bendrojo pagalbos centro viršininkas.

2020-07-29 per VATIS sistemą pareiškėjui buvo išsiųsta informacija, kad pretendentų vertinimo komisijoje kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas. Buvo nurodyta, kad posėdžio metu bus taikomas interviu metodas, kurio metu turės pateikti atsakymus į Komisijos narių užduodamus klausimus.

Pareiškėjas dalyvavo Departamente organizuotame viešame konkurse į Bendrojo pagalbos centro Organizacinio skyriaus vedėjo pareigas, kuris vyko Pretendentų vertinimo komisijos posėdyje 2020-08-07 9.05 val.

Pareiškėjas 2020-08-10 elektroniniu paštu kreipėsi į Departamentą, prašydamas pateikti Pretendentų vertinimo komisijos 2020-08-07 posėdžio protokolą ir visą šio posėdžio skaitmeninį garso ir vaizdo įrašą. Departamentas 2020-08-19 raštu Nr. 27D-1881 pareiškėjui pateikė Pretendentų vertinimo komisijos 2020-08-07 protokolo Nr. 27L-1630 išrašą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo rezultatas yra 7,07 balo ir užimta III vieta.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje taip pat nuosekliai pabrėžiama, kad asmens, pretenduojančio užimti valstybės tarnautojo (seniūno) pareigas, teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą gali būti pažeista, be kita ko, nesilaikant imperatyvių teisės aktuose įtvirtintų taisyklių, reglamentuojančių pretendentų į valstybės tarnautojo (seniūno) pareigas konkurso komisijos sudarymo tvarką. Tačiau, kad tai būtų galima konstatuoti, pirmiausiai būtina nustatyti, kad buvo pažeisti teisės aktai. Taip pat būtina nustatyti, kad tokie procedūriniai pažeidimai yra esminiai, t. y. tiesiogiai galėję lemti konkurso į valstybės tarnautojo (seniūno) pareigas rezultatus ir pažeisti tokiame konkurse dalyvaujančių pretendentų teises. LVAT nuosekliai laikosi praktikos, kad tokio konkurso rezultatų panaikinimas dėl nereikšmingų arba neesminių tokio pobūdžio procedūrinių pažeidimų, tiesiogiai pažeistų asmens, kuris buvo pripažintas tokio konkurso laimėtoju bei paskirtas į atitinkamas pareigas, teises (LVAT 2021 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-77-968/2021).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Valstybės tarnybos departamento direktoriaus įsakymas, kuriuo buvo sudaryta Pretendentų vertinimo komisija, yra viešai nepaskelbtas, todėl yra negaliojantis ir negali būti taikomas, o tokiu įsakymu sudaryta Pretendentų vertinimo komisija yra neteisėta. Departamentas nurodo, kad Departamento direktoriaus 2020-07-30 įsakymas Nr. 27VK-1282, kuriuo sudaryta konkurso į Bendrojo pagalbos centro Organizacinio skyriaus vedėjo pareigas Pretendentų vertinimo komisija, skirtas tik šiam konkrečiam konkursui ir apibrėžtam asmenų ratui, t. y. tik pretendentų vertinimo komisijos nariams ir pretendentams, minėtas įsakymas nėra norminis aktas, jis neturi būti viešai skelbiamas.

Tvarkos aprašo 22 punkte nustatyta, kad konkursui ar atrankai vykdyti Departamento direktorius ar jo įgaliotas kitas Departamento valstybės tarnautojas sudaro komisiją. Pagal Tvarkos aprašo 23 punktą, konkurso ar atrankos komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 narių, kurių daugiau kaip pusę turi sudaryti ne įstaigos, kuriai atrenkamas valstybės tarnautojas, atstovai; konkurso ar atrankos komisijos nariu skiriamas ir į pareigas priimantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo (-ys).

Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad, viešai nepaskelbus Departamento direktoriaus įsakymo, kuriuo sudaryta Pretendentų vertinimo komisija, ši komisija pripažintina neteisėta. Teismas pažymi, kad Pretendentų vertinimo komisijos sudarymas įsakymu yra tik vienas iš priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas proceso elementų, kuris atlieka tik pagalbinį, tarpinį vaidmenį priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas (konkurso būdu) procedūroje.

Pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 11 punktą, Teisės aktų registro objektas yra ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų vadovų ir kolegialių institucijų norminiai teisės aktai.

Viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi priimant Departamento direktoriaus įsakymą, kuriuo sudaryta Pretendentų vertinimo komisija) 2 straipsnio 10 dalyje nurodoma, kad norminis administracinis aktas – tai teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Individualus teisės aktas Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje apibrėžiamas kaip vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Iš šių įstatymuose įtvirtintų aktų apibrėžimų matyti, kad norminio administracinio akto esminiai požymiai yra: akto turinys apima elgesio taisykles – teisės normas; šios normos skirtos individualiais požymiais neapibrėžtai (neapibūdintai) asmenų grupei. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog daugelis nurodytų aktų požymių yra vertinamieji, todėl kiekvienu atveju teismas, spręsdamas, ar konkretus teisės aktas gali būti pripažintas norminiu administraciniu aktu, būtinai turi išsiaiškinti šiame teisės akte įtvirtintų elgesio taisyklių pobūdį, subjektų ratą, kuriems taikomas aktas, aktą priėmusio subjekto statusą bei kitas akto priėmimo aplinkybes (LVAT 2006 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-78/2006; 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I1-01/2007). Individualus administracinis teisės aktas yra įstatymo normų ar kitų pagal hierarchiją aukštesnės pakopos norminių teisės aktų normų taikymo priemonė tuo atžvilgiu, kad šis aktas turi būti pagrįstas teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), o norminis administracinis aktas yra įstatymo normų taikymo aktas todėl, kad juo iš esmės nustatomi atitinkamo įstatymo normų įgyvendinimo tvarka ir sąlygos. Skiriamasis jų bruožas yra tas, kad norminiu administraciniu aktu, nepaisant minėto jo taikomojo pobūdžio, yra nustatomos teisės normos, o individualiu administraciniu aktu teisės normos yra išimtinai tik taikomos (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-566/2013; 2016 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-539-552/2016).

Teismas daro išvadą, kad įsakymas, kuriuo nustatyta konkretaus konkurso Pretendentų vertinimo komisijos sudėtis, nepripažintinas norminiu teisės aktu, nes jo požymiai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo įtvirtintos norminio teisės akto sąvokos. Taigi Departamento direktoriaus įsakymas, kuriuo buvo nustatyta konkurso užimti Bendrojo pagalbos centro Organizacinio skyriaus vedėjo pareigas sudėtis, neprivalėjo būti skelbiamas Teisės aktų registre.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam nežinoma, ar visi pretendentai atitiko reikalavimus pareigybei užimti.

Aprašo 18 punkte įtvirtinta, kad Departamentas per 5 darbo dienas nuo Aprašo 16 punkte nurodytų dokumentų ir informacijos pateikimo termino pabaigos įvertina, ar pretendentas atitinka Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnyje nustatytus nepriekaištingos reputacijos, Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus, teisės aktuose ar pareigybės, į kurią pretenduoja, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus, išskyrus Aprašo 21 punkte nurodytą atvejį, ir per VATIS apie tai informuoja pretendentą. Aprašo 58 punkte įtvirtinta, kad duomenys apie pretendentus neskelbiami. Departamentas turi pareigą tinkamai tvarkyti ir saugoti kitų pretendentų tvarkomus asmens duomenis.

Departamentas patvirtina, kad konkurso laimėtojai atitiko bendruosius ir specialiuosius pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus, pretendentų dokumentai buvo vertinami ir tikrinami vadovaujantis Aprašo IV skyriaus nuostatomis.

Atsižvelgiant į tai, kad Apraše nėra nustatytos atskiros išimtys, kuriomis vadovaujantis būtų galima pareiškėjui suteikti ne tik Departamento tvarkomus pareiškėjo duomenis, bet ir kitų pretendentų duomenis pareiškėjo skundo argumentai, jog jam nežinoma ar kiti pretendentai atitiko reikalavimus ir ar tai nėra savarankiškas pagrindas sprendimo panaikinimui, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjo iškeltos abstrakčios abejonės dėl pretendentų atitikties reikalavimams nesuteikia pagrindo teismui vertinti visų konkurse dalyvavusių pretendentų atitiktį reikalavimams. Pažymėtina, kad Departamentas į bylą pateikė trečio suinteresuoto asmens R.S. duomenis iš kurių matyti, kad trečiasis asmuo atitinka Bendrojo pagalbos centro Organizacinio skyriaus vedėjo pareigybei keliamus reikalavimus.

Pareiškėjas teigia, kad skundžiamas Protokolas yra nemotyvuotas nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės normomis, jame nenurodyta apskundimo tvarka.

Pagal Aprašo 41 punktą pretendentų vertinimo komisijoje eiga ir rezultatai įforminami protokolu (Tvarkos aprašo 41 punktas).

Nagrinėjamoje byloje iš Protokolo matyti, kad konkursas į Bendrojo pagalbos centro Organizacinio skyriaus vedėjo pareigas vyko Pretendentų vertinimo komisijos posėdyje Departamente 2020-08-07, konkurse dalyvavo 4 pretendentai. Konkursui taikytas interviu metodas. Komisijos sprendimu konkurso laimėtojais išrinkti Ž.D, surinkęs 8,37 balus ir užėmęs I vietą bei R. S., surinkęs 8 balus ir užėmęs II vietą. Pareiškėjas surinko 7,07 balus ir užėmė III vietą. Komisijos posėdis prasidėjo 9 val. 5 min., baigėsi 16 val. 45 min.

Teismas sutinka su pareiškėjo skundo argumentu, kad protokole nėra nurodyta konkurso apskundimo tvarka, tačiau įvertinus tai, kad pareiškėjas teismui sėkmingai apskundė protokolinį sprendimą, šio trūkumo nelaiko esminiu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, t. y. sutrukdžiusiu pareiškėjui savo teises ginti kreipiantis teisminės gynybos.

Teismas daro išvadą, kad protokolas atitinka teisės aktų reikalavimus dėl motyvavimo. Jame nurodyti konkurso laimėtojai, tokio sprendimo motyvas yra aiškus – jie surinko daugiausiai balų iš visų pretendentų (nurodomi konkretūs balai). Teismas pabrėžia, kad nepasisako dėl Komisijos narių vertinimų, nes teismas veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o tik patikrina, ar nebuvo pažeista konkurso tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą. Susipažinus su garso įrašu tokių pažeidimų nenustatyta. Išklausęs garso įrašą, teismas daro išvadą, kad Konkursas vyko laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pareiškėjas ir konkursą laimėję asmenys turėjo lygias galimybes stoti į valstybės tarnybą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Konkurso metu buvo taikytas ne tik nurodytas interviu, bet ir žodinės praktinės užduoties metodas. Konkurso dalyviams buvo užduoti skirtingi klausimai. Taip buvo pažeisti konkurso skaidrumo ir objektyvumo principai.

Nagrinėjamoje byloje iš byloje esančių įrodymų (VATIS duomenų ir garso įrašo) nustatyta, kad pareiškėjas 2020-07-29 per VATIS sistemą buvo informuotas, kad pretendentų vertinimo Komisijoje kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas. Nurodyta, kad bus vykdomas interviu, kurio metu pareiškėjas turės pateikti atsakymus į Komisijos narių užduodamus klausimus.

Teismas, išklausęs konkurso garso įrašą, pareiškėjo argumentus, kad konkurso eigoje buvo pakeistos konkurso sąlygos dėl ko pasikeitė ir vertinimo kriterijai tuo pažeidžiant skaidrumo bei objektyvumio ir nešališkumo principus atmeta kaip nepagrįstus.

Pagal Aprašo 43 punktą, prieš pradedant pretendentų vertinimą komisijoje pretendentai žodžiu supažindinami su vertinimo eiga. Aprašo 46 punkte nustatyta, kad pretendentų vertinimui komisijoje gali būti taikomi šie vertinimo metodai: interviu (struktūruotas ar pusiau struktūruotas, individualus ar grupinis pokalbis, per kurį pretendentams individualiai ar jų grupei duodami vienodi ar lygiaverčiai klausimai, su galimybe duoti tikslinamuosius klausimus, ar pateikiami pagrindiniai klausimai su galimybe duoti papildomus klausimus) (46.1 papunktis); praktinė užduotis (pretendentui raštu ir (ar) žodžiu pateikiama (-os) užduotis (-ys), kuri (-ios) leidžia prognozuoti pretendento elgesį realiose darbo situacijose) (46.2 papunktis); esė (pretendento samprotavimas raštu nurodyta tema, grįstas tezių formulavimu ir jų pagrindimu argumentais) (46.3 papunktis); testas (pretendentams raštu pateikiamos užduotys, reikalaujančios vienareikšmio atsakymo; testo rezultatas konvertuojamas į dešimtbalę vertinimo sistemą ir apvalinamas iki šimtosios dalies) (46.4 papunktis); namų darbų užduotis ir jos pristatymas (pretendentams iš anksto pateikiama užduotis su sąlygomis, kurios rezultatus pretendentai turi pristatyti komisijai; namų darbų užduotis pretendentams turi būti pateikiama per VATIS ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki pretendentų vertinimo komisijoje pradžios (46.5 papunktis).

Pretendentų vertinimo komisijos darbo reglamento, patvirtinto Departamento direktoriaus 2019-11-29 įsakymu Nr. 27V-204 (toliau – ir Reglamentas), 7 punkte nustatyta, jog pretendentų į karjeros valstybės tarnautojų pareigas ar į pakaitinių valstybės tarnautojų pareigas vertinimo komisija prieš posėdį pasirenka vertinimo metodą (-us): interviu, praktinė užduotis, esė, testas, namų darbų užduotis ir jos pristatymas; paprastai vykdomas interviu. Jei pasirenkamas interviu metodas, nusprendžiama, ar komisijos narys vertins pretendentų atsakymus tik į savo užduotus klausimus ir (ar) į kitų (visų) komisijos narių užduotus klausimus. Jei vertinami atsakymai į kitų (visų) komisijos narių užduotus klausimus, sutariama, kad komisijos posėdžiui bus parengiamos (aptariamos) atsakymų vertinimo gairės (7.4.2 punktas).

Departamento direktoriaus 2020-07-16 patvirtintose rekomendacijose Nr. 27L-1472, kurios skirtos konkursų ir atrankų komisijų nariams, nurodyta, jog interviu metu apie pretendento elgesį sprendžiama iš jo žodinių atsakymų. Siekiant, kad pretendentų pateikti atsakymai į interviu klausimus suteiktų komisijai kuo daugiau reikiamos informacijos sprendimui priimti dėl pretendentų tinkamumo konkrečioms pareigoms, pasirengimo vertinimui metu komisijai rekomenduojama skirti laiko klausimų, kurie bus užduodami pretendentams, rengimo principų aptarimui. Klausimai turi būti parengiami atsižvelgiant į nustatytus vertinimo kriterijus. Klausimai gali būti žinių, hipotetiniai, elgesio. Taip pat gali būti užduodami klausimai, skirti įvertinti motyvaciją, karjeros, darbo patirtį. Kiekvienam klausimui būtina pasirengti tinkamiausio, priimtiniausio atsakymo gaires, t. y. kokius pretendentų atsakymus komisija laikys labiausiai atitinkančiais pretendentams keliamus kompetencijų reikalavimus.

Iš konkurso garso įrašo nustatyta, kad pretendentai buvo supažindinti su Komisijos sudėtimi, vertinimo metodu (interviu), vertinimo kriterijais – gebėjimai ir kompetencija bei motyvacija, prieš pradedant vertinimą Komisijoje. Pretendentams komisijos pirmininkė paaiškino, kad jie turės į klausimus atsakyti žodžiu, bus vertinami jų atsakymai žodžiu. Nurodė, kad pretendentui skiriama iki 40 min. paaiškino, kad kiekvienas Komisijos narys pretendentą vertina individualiai nuo 1 iki 10 balų, visų komisijos narių balai sumuojami ir išvedamas vidurkis.

Iš konkurso garso įrašo nustatyta, kad pretendentams konkurso metu buvo sudaryta galimybė prisistatyti, akcentuojant gebėjimus/patirtį kurie būtų aktualiausi pareigybei į kurią pretenduojama. Prisistatymo metu buvo užduodami klausimai: Asmeninės savybės svarbios būsimoms pareigoms?; Kuo patrauklios būsimos pareigos?; Kuo jūs galėtumėt būti naudingas Bendrajam pagalbos centrui?; Kas jums darbe yra apskritai svarbu?; Su kokiais iššūkiais susidurtumėte? Šie klausimai teismo vertinimu buvo svarbūs, siekiant įvertinti pretendentų motyvaciją, siekiant užimti pareigas.

Nustatyta, kad konkurso metu pretendentams buvo užduotas klausimas, prašant pateikti pavyzdį iš savo patirties (arba įsivaizduojamos situacijos), kai įtraukė sau pavaldžius asmenis į naują veiklą (į ką atsižvelgsit, procesas, rezultatas)? Pateikti pavyzdį iš savo patirties, kai davus neplanuotą skubią užduotį, reikėjo organizuoti skyriaus veiklą (jūsų veiksmai šioje situacijoje, procesas, rezultatas)? Prisiminti konfliktinę situaciją ir kada konfliktas buvo labiau naudingas nei žalingas (kada konfliktas suteikia labiau naudos, kaip jūs elgėtės šioje situacijoje)? Kokių sąlygų reikia, kad konfliktas būtų išspręstas teigiamai, t. y. būtų naudingas? Kuo konfliktai gali būti naudingi? Koks buvo sudėtingiausias dokumentas, kurį reikėjo parengti? Pagrindiniai proceso skirtumai pagal CPK ir ABTĮ? Sutartis dėl paslaugų teikimo dėl programinės įrangos sukūrimo – sumokėtas tarpinis mokėjimas, tačiau įmonė jau nebesugeba pabaigti darbų, ar galima nutraukti sutartį ir susigražinti pinigus?

Pareiškėjo skundo argumentai, kad užduodami klausimai apie prisiminti iš ankstesnio darbo problemines situacijas/dideles užduotis ir paaiškinti kaip jas išsprendė, pateikiant konkretų pavyzdį, yra šališki ir neskaidrūs, nes nieko patikrinti ir įvertinti buvo neįmanoma bei, kad tokie klausimai nesusiję su pretendento kompetencijomis ir gebėjimais pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai vykdyti laikytini nepagrįstais. Pažymėtina, kad kiekvienai valstybės tarnautojo pareigybei nustatomos kompetencijos, būtinos įstaigos tikslams pasiekti ir funkcijoms atlikti. Galimai nuspėjamas pareiškėjo elgesio modelis bei veiksmų pobūdis leidžia Departamentui numatyti, ar asmuo tinkamas valstybės tarnybai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo užduoti, be kita ko, elgesio tipo klausimai. Elgesio tipo klausimai grindžiami prielaida, kad asmens elgesį ateityje (naujame darbe) geriausiai prognozuoja jo elgesys praeityje (ankstesniame darbe).

Iš į bylą pateikto Bendro pagalbos centro Organizacinio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo, nustatyta, kad šios pareigybės veiklos sritys yra: teisė, veiklos planavimas, viešieji pirkimai, personalo valdymas. Bendrosios kompetencijos ir jų reikalaujami lygiai: komunikacija - 4 lygis; analizė ir pagrindimas - 4 lygis; patikimumas ir atsakingumas - 4 lygis; organizuotumas - 4 lygis; vertės visuomenei kūrimas - 4 lygis. Vadybinės ir lyderystės kompetencijos ir jų reikalaujami lygiai: lyderystė - 4 lygis; veiklos valdymas - 4 lygis; strateginis požiūris - 4 lygis. Specifinės kompetencijos ir jų reikalaujami lygiai: informacijos valdymas - 4 lygis, Profesinė kompetencija: teisės išmanymas - 4 lygis.

Teismo vertinimu nurodyti klausimai yra susiję su kompetencijomis ir gebėjimais, kurių reikia pareigybei užimti. Bendro pagalbos centro Organizacinio skyriaus vedėjo esminėmis funkcijos – organizuoti, koordinuoti, kontroliuoti skyriaus darbus, tinkamai paskirstyti darbus, motyvuoti darbuotojus.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad komisijos narė A.Š. nesugebėjo suformuoti užduočių, išreiškė nepasitenkinimą. Tačiau teismas įvertinęs garso įrašą neturi pagrindo sutikti su šiais pareiškėjo skundo argumentais. Komisijos narių klausimai buvo užduodami suprantamai ir korektiškai, nebuvo juntamas susierzinimas ar nepasitenkinimas. Priešingai, pareiškėjui nesugalvojant situacijos jam buvo pasiūlyta pateikti hipotetinę situaciją ir ją įvertinti bei paklausta ar pareiškėjas sutiktų, jog komisijos narė pati pateiktų hipotetinę situaciją, kurią pareiškėjas turėtų įvertinti. Teismas nenustatė, kad komisijos narė būtų išreiškusi išankstinį nusistatymą pareiškėjo atžvilgiu, ar kad jos vertinimas būtų buvęs neobjektyvus. Kaip nurodyta anksčiau tokie klausimai yra elgesio tipo klausimai, kurie padeda įvertinti pareiškėjo elgesį tam tikroje situacijoje, jo taikomus sprendimo būdus, kas iš esmės padeda suformuoti viziją, kaip pretendentas elgsis ateityje. Pažymėtina ir tai, kad visi pretendentai suprato užduodamus klausimus ir pateikė atitinkamas situacijas.

Teismo įsitikinimu, Departamento siekis išsiaiškinti galimą pareiškėjo elgesio modelį ar veiksmų pobūdį yra galimas įgyvendinti taikant, be kita ko, interviu metodą. Tai, kad pareiškėjui pokalbio metu buvo pasiūlyta pateikti praktinių situacijų, su kuriomis jis susidūrė, pavyzdžių, nereiškia, kad Komisija pritaikė kitą metodą – praktinės užduoties metodą. Pažymėtina, kad visiems pretendentams buvo užduoti bendri ir vienodi klausimai, o priklausomai nuo jų atsakymų skyrėsi patikslinantys klausimai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Aprašo nuostatas, yra nurodęs, kad Apraše nėra nustatyti konkretūs konkurso dalyvių atsakymų į jiems pateiktus klausimus vertinimo kriterijai; šiuos kriterijus atstoja konkurso dalyviui keliami reikalavimai dėl jo gebėjimo atlikti galbūt būsimos pareigybės (dėl kurios vyksta konkursas) funkcijas bei dėl šitoms funkcijoms atlikti būtinų žinių turėjimo; toks, atsakymų į pateiktus klausimus būdu atliekamas žinių patikrinimas yra kiekvieno konkurso pretendentų vertinimo komisijos nario diskrecija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3241/2011, kt.). Toks pretendentų vertinimo komisijos narių vertinimas gali apimti ne tik atsakymų į pateiktus klausimus turinį, tačiau ir atsakymų pateikimo formą, laiką, kurio prireikė atsakymui pateikti, bendrą įspūdį apie pretendentą. Todėl teismo vaidmuo tokiame kontekste apsiriboja įvertinimu, ar pretendentų vertinimo komisija neperžengė turimos vertinimo laisvės ribų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1623/2012). Teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą. Įstatymų leidėjas teisę tikrinti pretendentų į valstybės tarnybą gebėjimus atlikti valstybės tarnautojo pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, aprašyme nustatytas funkcijas bei nuspręsti, kuris iš kandidatų yra tinkamesnis atitinkamoms valstybės tarnautojo pareigoms užimti, suteikė pretendentų vertinimo komisijai. Teismas neturi teisės vykdyti pretendentų vertinimo komisijos funkcijas ir vertinti bei nustatyti konkurso laimėtoją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2667/2012).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo kompetencijai, nagrinėjant šio pobūdžio bylas, nėra priskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas. <...> Teismas konkurso teisėtumą revizuoja tik konkurso organizavimo tvarkos aspektu, kuri (tvarka), vykdant Aprašo reikalavimus, turi užtikrinti vienodas galimybes visiems asmenims dalyvauti šiame konkurse bei būti įvertintiems pagal vienodas visiems iš anksto žinomas sąlygas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-634-492/2015).

Skunde nurodoma, kad nebuvo sudarytas pretendentų vertinimo planas.

Aprašo 32 punkte nurodyta, kad likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki pretendentų vertinimo komisijoje dienos vertinimo komisija sudaro pretendentų vertinimo organizavimo planą, kuriame aptariami pretendentų vertinimo komisijoje metu naudotini vertinimo kriterijai ir metodai, vertinimo balų skaičiavimo procedūra, jeigu bus naudojamas daugiau nei vienas vertinimo metodas, nusprendžiama, ar pretendentai bus vertinami telekomunikacijų galiniais įrenginiais, o jeigu bus, – kokiu būdu, parengiami klausimai (užduotys) ir jų vertinimo kriterijai, nustatomi pretendentų vertinimo etapai, aptariami kiti su pretendentų vertinimu susiję klausimai. Pretendentų vertinimo komisijos nariai privalo užtikrinti parengtų klausimų ir užduočių konfidencialumą.

Aprašo 39 punkte nurodyta, kad apie pretendentų vertinimą komisijoje datą, laiką ir vietą, Aprašo 32 punkte nurodytą pretendentų vertinimo organizavimo plano turinį, išskyrus klausimus ir užduotis, Valstybės tarnybos departamentas praneša pretendentams per VATIS ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki pretendentų vertinimo komisijoje pradžios.

Iš pateiktų pranešimų per VATIS nustatyta, jog pareiškėjas buvo informuotas apie pretendentų vertinimą komisijoje datą, laiką, kad bus taikomas interviu metodas, taip pat informuota, kad pretendentų vertinimo komisijoje kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas.

Pagal Valstybės tarnybos departamento direktoriaus 2019-11-29 įsakymu Nr. 27V-204 patvirtintą Pretendentų vertinimo komisijos darbo reglamento 7.4 punktą - sudaro/aptaria pretendentų vertinimo organizavimo planą pagal Aprašo 32 punktą: nustato vertinimo etapų skaičių, atsižvelgiant į pretendentų skaičių. Paprastai 2 vertinimo etapai vykdomi, kai ateina 7 ir daugiau pretendentų; pasirenka vertinimo metodą(us): interviu, praktinė užduotis, esė, testas, namų darbų užduotis ir jos pristatymas. Paprastai vykdomas interviu. Atkreiptinas dėmesys, kad pretendentų vertinimo komisijoje metu naudotini vertinimo kriterijai yra nustatyti Aprašo 38 punkte, kur nurodyta, kad pretendentų vertinimo komisijoje kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas. Atsižvelgiant į tai, pretendentų vertinimo komisija negali nuspręsti pakeisti pretendentų vertinimo kriterijų.

Atsakovas nurodo, kad atsižvelgiant į Pretendentų vertinimo komisijos darbo reglamentą, buvo suformuotas pranešimas per VATIS, o vertinimo planas buvo aptartas pretendentų vertinimo komisijos narių žodžiu.

Teismas pažymi, kad teisės aktai įsakmiai nenurodo, kad komisijos vertinimo planus sudarytų raštu. Teismas įvertina aplinkybę, kad Departamentas turi organizuoti konkursus visoms valstybės pareigybėms užimti, kurių kiekis yra didelis. Todėl teismo vertinimu, kada konkurse dalyvauja nedidelis kiekis pretendentų bei naudojamas vienas vertinimo metodas, kaip šiuo atveju interviu, yra tinkama situacija, kad komisijos nariai vertinimo planą suderina žodžiu. Iš VATIS sistemos duomenų, garso įrašo ir užduotų klausimų galima daryti išvadą, kad pretendentų vertinimo planas buvo aptartas ir vykdomas konkurso metu. Konkurso vertinimo kriterijai buvo suformuluoti ir paskelbti pareiškėjui ir kitiems konkurso dalyviams. Taigi formalaus plano neužfiksavimo raštu teismas nelaiko esminiu procedūriniu pažeidimu ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, nes garso įrašas patvirtina, kad vertinimo kriterijai buvo aiškūs ir visiems paskelbti.

Pareiškėjas teigia, kad Departamentas neinformavo jo apie tai kokie pretendentai (kas) dalyvavo vertinimo komisijoje bei kokie buvo kitų pretendentų vertinimo rezultatai ir jų užimta vieta, nors privalėjo.

Aprašo 48 punktas nustato, kad balų skaičiavimą, rezultatų paskelbimą turi teisę stebėti visi pretendentai ir stebėtojai, išskyrus atvejus, kai pretendentų vertinimas komisijoje vyksta telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Kai pretendentų vertinimas komisijoje vyksta telekomunikacijų galiniais įrenginiais ir nėra techninių galimybių pretendentams, o konkurso atveju – ir stebėtojams, stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą, jų prašymu, Valstybės tarnybos departamentas, per 5 darbo dienas nuo šio prašymo gavimo, pateikia protokolo išrašą, nurodydamas jame pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus. Susipažinę su protokolo išrašu, stebėtojai ir pretendentai jį turi sunaikinti.

Nagrinėjamu atveju garso įrašas patvirtina, kad pareiškėjas atsisakė stebėti rezultatų paskelbimą ir pageidavo, kad apie konkurso rezultatus jam būtų pranešta per VATIS. Taigi teismas konstatuoja, kad Aprašo 48 punktas nebuvo pažeistas, pareiškėjas pats atsisakė stebėti rezultatų skaičiavimą ir paskelbimą, jis buvo tinkamai informuotas per VATIS.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl juos atmeta. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, teisės aktų nustatyta tvarka organizavo konkursą į Bendro pagalbos centro Organizacinio skyriaus vedėjo pareigas, priėmė pagrįstą ir teisėtą protokolinį sprendimą. Skundžiamas protokolinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, juo teisingai įforminti skaidraus konkurso rezultatai. Teismas, susipažinęs su tiesioginiu konkurso įrodymu garso įrašu, daro išvadą, kad konkursas vyko laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, atitiko skaidrumo principą ir niekaip nepažeidė pareiškėjo teisių. Teisinio pagrindo panaikinti protokolinį sprendimą remiantis pareiškėjo skundo argumentais nėra, todėl prašymas panaikinti Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pretendentų vertinimo komisijoje 2020-08-07 protokolu Nr. 27L- 1630 priimtą sprendimą dėl konkurso laimėtojo (-ų) konkurse į Bendrojo pagalbos centro Organizacinio skyriaus vedėjo pareigas (konkurso skelbimo numeris: 44640) atmetamas. Atitinkamai atmetamas ir išvestinis reikalavimas panaikinti Bendrojo pagalbos centro viršininko 2020-09-14 įsakymą Nr. 41TE- 170 „Dėl skyrimo į pareigas“.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl teismo išlaidų atlyginimas jam nepriklauso. Teismas atmeta pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 132 str., 133 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo J.K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.